Vienetiniai rūbai – vazoms

Marijono Daujoto vidurinės mokyklos dešimtokė Kamilė Bastytė kuria rūbus. Tačiau ne žmonėms, ne lėlėms ir net ne gyvūnams. Jos veltinio kūriniai yra skirti vazoms. Spalvingos ir įvairių formų vilnos įmautės ir paprasčiausią vazą gėlėms gali paversti originaliu interjero akcentu.

Kamilė Bastytė sakė, kad jai patinka išmokti vis ką nors naujo: ji išbandė papuošalų gamybą, dabar jaukinasi veltinį ir svajoja išmokti tapyti ant šilko.

„Mėgstu rankdarbius: siuvinėju seges, veriu papuošalus iš pusbrangių akmenų. Vėliau ir veltinio karolius. Vienu metu veltinio papuošalai buvo labai madingi, tad užsimaniau išmokti ką nors naujo ir neįprasto. Mano mokytoja Marija Šaltmerienė patarė pabandyti velti vazas. Pats procesas ir rezultatas labai sudomino, ir labai greitai - per dvi savaites - parengiau eksponatus parodai technologijų olimpiadai“, - pasakojo K.Bastytė.

Pasak merginos, veltinis – tokia medžiaga, kurios galutinės išraiškos negalima prognozuoti: dedant sluoksnį ant sluoksnio išgaunami netikėčiausi deriniai ir ornamentai.

„Veltinio vazų turiu dar nedaug, nes tai – gan daug laiko užimantis užsiėmimas. Darbui reikia tam tikrų sąlygų, kurių namuose neturiu. Todėl dirbu mokykloje. Vienai vazai reikia apytiksliai keturių valandų. Po tiek valandų vilnos minkymo pirštų galiukai palieka jautrūs, o rankos – tokios sunkios, kad atrodo – tuoj nukris. O mesti pradėto darbo nelabai išeina: vilna jau šlapia, muilina, reikia pabaigti, kas pradėta“, - kalbėjo K.Bastytė.

Ji pasakojo, kad iš pradžių, norint pasigaminti vazą, vyksta įprastas vėlimo procesas: sušlapintą vilną reikia trinti ir minkyti su ūkišku muilu. Žinant, kokio dydžio vaza, reikia suvelti tris kartus didesnį plotą vilnos – tiek kartų ji susitraukia. Kai veltinio „blynas“ jau paruoštas, sukama, formuojama vazos forma.

Šie veltinio rūbai – skirti vazoms.

„Paruoštą veltinio medžiagą susuku į rankšluostį tokia forma, kokią noriu išgauti tam tikrai vazai. Norėdama sukurti ne vienspalvę, įdomią vazos faktūrą, skirtingų spalvų vilną kloju sluoksniais. Paprastai nepadarysi vazos su, tarkim, medžio, gėlės ornamentu. Besitraukdama vilna išsirango netikėčiausiais vingiais. Galima sakyti, kad kiekviena veltinio vaza yra eksperimentas“, - sakė K.Bastytė.

Ji savo vazas išpuošia iškiliomis veltinio detalėmis, ornamentų labirintuose paberia smulkių karoliukų.

Pasak merginos, kad ir kaip stengtųsi vienodai velti, toks pat kūrinys antrą kartą nebeišeis.

„Smagiausia, kad veltinio rankdarbiai nereikalauja mokėjimo piešti, nereikia iš pradžių susikurti eskizo. Svarbiausia yra pajausti spalvas: jas tinkamai suderinus, kūrinys visuomet bus nepakartojamas ir originalus. Tačiau reikia pripažinti, kad daryti veltinio vazas yra daugiau darbas, negu kūryba. Sugalvoti idėją galima labai greitai. Tačiau po to laukia kelios valandos sunkaus darbo rankomis“, - pasakojo K.Bastytė.

Įvaldžiusi veltinį, M.Daujoto vidurinės mokyklos mokinė svajoja apie tapybą ant šilko.

• Rašyti komentarą (0)