Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar dalyvaujate pavasarinėse akcijose aplinkai tvarkyti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1844) 2024-04-12

Dūla byra restauruotas senasis miesto paveldas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis

Dūla ir skilinėja senųjų parapijos kapinių vartų plytos. Specialistai aiškinsis, ar jau nekyla grėsmių praeiviams ir kapinių lankytojams.

Senosiose miesto kapinėse, abipus renovuotos Vilniaus gatvės, vėl griūva dar neseniai atkurti istoriniai paveldo objektai. Kretingiškiai socialiniuose tinkluose dalijosi, kaip grėsmingai dūla 2019–2020 m. restauruotų aukščiausių Lietuvoje kapinių vartų plytos. Taip pat pūva prieš 6-erius metus restauruotos grafų Tiškevičių koplyčios rūsiai, kur 5 sarkofaguose ilsisi didikų palaikai. Šiuos objektus vėl teks atkurti, o lėšos – iš rajono biudžeto.

Situaciją įvertins specialistai

Aukščiausiuose kapinių vartuose – tiek jų apačioje, tiek viršuje – raudono mūro plytos trupa, skaitytojai baiminosi, kad kurią dieną nesubyrėtų tarsi kortų namelis. Tiškevičių koplyčios-kriptos rūsių sienos išpeliję, atšokęs tinkas, neveikia elektros instaliacija.

Garantinis šių restauracijos darbų laikas jau pasibaigęs. Kretingos muziejus, kuriam koplyčia perduota pagal panaudos sutartį, rūpinasi grafų Tiškevičių paveldu, ir dar pernai kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, kad skirtų lėšų būtiniems remonto darbams. Senosios kapinės su jų tvora ir vartais yra Savivaldybės nuosavybė. Rajono paminklotvarkininkė Meda Skersienė tikino, kad netrukus situaciją įvertins specialistai, ir bus ieškoma būdų, kaip vartus tvarkyti.

„Mano manymu, didieji vartai sutrūkinėjo nuo vibracijos renovuojant Vilniaus gatvę ir ja vykstant intensyviam eismui. Tačiau specialistai įvertins tikrąsias priežastis ir nustatys, ar yra realių grėsmių dėl atsiradusių plyšių ir įtrūkimų ir ar skubu juos tvarkyti. Yra būtina užbaigti visų kapinių tvoros renovaciją – dabar renovuota tik jos dalis palei Vilniaus gatvę, tačiau liko neliesta tvora palei Maironio ir Savanorių gatves“, – kalbėjo M. Skersienė. Šiemet, jos žodžiais, iš paveldosaugos lėšų užsibrėžta užbaigti Jurgio Pabrėžos koplyčios restauravimą. Darbai planuojami 3-ejiems metams, tad vartų tvarkymas būtų įtrauktas į ateinančių metų darbotvarkę. „Bet jei vartams kiltų reali grėsmė, kreiptumėmės į Savivaldybę pagalbos. Šiemet dar nesame išnaudoję ir visų savų lėšų“, – išeitį iš situacijos mato M. Skersienė.


Petras GRIGALIUS:

– Televizorius eina perdien, žinau, kad yra 8 patvirtinti kandidatai. Man svarbiausi yra žinomi veikėjai, jais pasitikiu ir jau esu apsisprendęs, už ką balsuoti. Vieną valdžią turiu ir jai esu ištikimas.

Algimantas KONTRIMAS:

– Man užtenka, esu pensininkas ir turiu laiko stebėti žinias. Žinau savo kandidatą, balsuosiu už tą patį. Man svarbu, kad žiūrėtų į paprasto žmogaus gyvenimą. Vis vien prezidentas vienas nieko negali, jis priklauso nuo visos valdžios.

Danutė BLIUJUVIENĖ:

– Informacijos užtenka: visi domisi, o kas nesidomi, kol yra gyvas? Norėjo kandidatuoti 14, o kiek jų beliko, nebežinau. Bet man neberūpi, aš turiu nusižiūrėjusi savo kandidatą iš naujai ateinančiųjų.

Daiva GARŠKIENĖ:

– Tiek, kiek domiuosi, užtenka. Lyg tai prezidentais būti panoro 5 politikai. Bet ne visi man įdomūs, aš jau turiu savo kandidatą iš tų anksčiau žinomų politikų.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Apžvalgos bokštas Kurmaičiuose, parko atnaujinimas palei buvusį senąjį Čyžų dvarą Šukės kaime, pasivaikščiojimo tako „Rūko takas“ prie Vydmantų karjero įrengimas ir teritorijos palei Akmenos upės pakrantę sutvarkymas – šios iniciatyvos šiemet sulaukė daugiausiai Kretingos rajono gyventojų balsų Gyventojų iniciatyvų projekte.

Kretingos rajono savivaldybės vicemerės Vaidos Jakumienės teigimu, šiemet gyventojai iš viso buvo pateikę 18 kriterijus atitinkančių siūlymų rajono gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti bei kurti, idėjos teiktos 4 kategorijose. Paskutiniame idėjų atrankos etape – viešame balsavime – pateiktos iniciatyvos iš viso sulaukė 7 tūkst. 85 galiojančių balsų, kuriuos skyrė 3 tūkst. 642 balsavimo teisę turėję Kretingos rajono gyventojai.

Didelės apimties iniciatyvų visame Kretingos rajone kategorijoje (iki 120 tūkst. eurų) daugiausiai – 899 – galiojančių rajono gyventojų balsų šiemet sulaukė apžvalgos bokšto Kurmaičiuose projektas. Įgyvendinus šią iniciatyvą, greta Padvarių tvenkinio ir naujojo pėsčiųjų tako „Kurmių takas“ Kurmaičiuose bus pastatytas naujas apžvalgos bokštas su stikliniu balkonu.

Mažos apimties iniciatyvų kategorijoje Kretingos mieste (iki 25 tūkst. eurų) laimėjo dalies teritorijos palei Akmenos upės pakrantę sutvarkymo projektas, sulaukęs 445 gyventojų balsų. Projekto tikslas – sutvarkyti Akmenos upės pakrantės dalį nuo stadiono Nidos gatvėje Beždžionių tilto link: išvalyti šią teritoriją nuo menkaverčių augalų, suformuoti želdynus, atlikti kitus aplinkos tvarkymo darbus.


Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys su kolegomis pedagogais aptarė tarpinių patikrinimų eigą, rezultatus.

Ne per seniausiai įvyko tarpiniai patikrinimai, viešojoje erdvėje nesibaigia diskusijos dėl ugdymo turinio atnaujinimo ir vadovėlių stygiaus, dėl Lietuvos „Tūkstanmečio mokyklų“ pažangos programos projektų įgyvendinimo, dar karščiau diskutuojama dėl naujų švietimo įstaigų tinklo pertvarkos taisyklių. Kaip šiuos ir kitus iškylančius iššūkius sekasi įveikti Jurgio Pabrėžos universitetini gimnazijai, įžvalgomis su „Pajūrio naujienomis“ pasidalino šios ugdymo įstaigos vadovas dr. Kęstutis Trakšelys.

– Kaip sekėsi pirmieji vienuoliktokų – III gimnazijos klasių mokinių – tarpiniai patikrinimai, tiek viešojoje erdvėje, tiek tarp pedagogų, mokyklų vadovų sulaukę didelės kritikos?

– Mūsų gimnazijoje tarpinius patikrinimus laikė 106 III gimnazijos klasių mokiniai. Iššūkių buvo, tačiau ne dėl pasirengimo – daugelį metų esame rajono egzaminų centras, tad reikalingų priemonių tarpiniams patikrinimams – kompiuterių, ausinių, laikmačių ir kitko – turime pakankamai. Didžiausi sunkumai – tai garsiai nuskambėjusios užduotys, neatitinkančios ugdymo plano ir temų, klaidos užduotyse. Visos naujovės, pokyčiai ir reformos pareikalauja daugiau pastangų, įneša daug nerimo tiek mokinimas, tiek mokytojams ir šiuos pokyčius įgyvendinantiems, administruojantiems institucijų vadovams. Mūsų gimnazija apskritai turi beveik visus metus nenutrūkstamus egzaminus: nuo šiemet prasidėjo trečiokų gimnazistų tarpiniai patikrinimai, tada PUPP II klasių mokiniams, o dar esame rajono egzaminų centras, kur viso rajono abiturientai atvyksta laikyti valstybinius brandos egzaminus. Prie viso to gimnazijoje pagal administracijos direktoriaus įsakymą yra vykdomos ir Valstybinės lietuvių kalbos ir konstitucijos egzaminas Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams, dažniausiai 1–2 kartus per mėnesį. Tad prie egzaminų esame pripratę, tik pastebėjome, kad tokiam egzaminų maratonui reikia skirti vieną atsakingą atskirą žmogų. Tad Gimnazijų asociacija kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl valdymo lėšų didinimo, nes, didėjant darbo apimtims, reikia ir daugiau žmogiškųjų išteklių. Manau, kad tai išsispręs. Išgyvename déj? vu – daug tokių pačių nesklandumų ir sunkumų kilo ir tada, kai buvo pradėti organizuoti brandos valstybiniai egzaminai. Tačiau, tobulinant sistemą, atkreipiant dėmesį į praktikų pastabas, viskas susiklostė pakankamai gerai, tad ir ši naujovė – tarpiniai egzaminai – nusistovės, pasidarys aiškesnė tvarka, bus pakoreguoti iškylantys nesklandumai, ir prie jų priprasime, o gal ateityje tuo džiaugsimės ir būsime patenkinti.


Šiemet naujai sudarytoji Kretingos rajono savivaldybės kultūros ir meno taryba, kurios daugumą sudaro visuomenininkai savanoriai, pirmajame posėdyje aptarė būsimą veiklą ir išsirinko pirmininką – juo tapo Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis, pavaduotoja – rajono Savivaldybės tarybos, Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto narė Dalia Bieliauskienė.

Naująją kultūros ir meno tarybą sudaro 12 asmenų, 4 iš jų – Savivaldybės atstovai: be D. Bieliauskienės, dar – Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, rajono Tarybos Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Černeckis ir Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė.

Kiti 8 nariai yra įvairių rajono kultūros įstaigų darbuotojai, talkinantys savanoriškais pagrindais: be B. Anužio, dar – Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas; menininkas Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos ir Eduardo Balsio menų gimnazijos pedagogas Alfonsas Lekavičius; rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorius pavaduotoja Erika Kazlauskienė; Kretingos muziejaus Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėja Eglė Rimkienė; Laukžemės kaimo bendruomenės pirmininkė Aida Mikutienė; kolekcininkė asociacijos „Tekstilės kelias“ vadovė Daiva Dudėnienė ir rajono tautodailininkas Edvardas Tedevušas Stalmokas.


Emocijas išreiškė tapydama jūrą

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Kultūra

Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja Birutė Česnauskienė savo darbų marinistiniais motyvais parodą atidarė „Dūmų fabrike“ Vilniuje.

Ne per seniausiai Vilniuje, kultūros erdvėje „Dūmų fabrikas“, buvo atidaryta Kretingos meno mokyklos dailės mokytojos Birutės Česnauskienės tapybos darbų paroda „Bangų mūša“. „Jūra nubangavo iki Vilniaus“, – šmaikštavo mokytoja, kuriai ši paroda – šeštoji personalinė, tačiau pirmoji, surengta mūsų šalies sostinėje.

O ir „Dūmų fabrikui“ atstovaujanti Greta Zakarevičienė, pristatydama autorę per parodos atidarymą, kurį lydėjo muzikinis Sigito Sagos pasirodymas, paminėjo, kad B. Česnauskienės marinistinė paroda yra pirmoji, atkeliavusi pas juos į minimalistinę, erdvią, šviesią renginių aplinką iš pajūrio krašto. Paroda žiūrovus nukėlė į vandens stichijos pasaulį – Baltijos jūros bangas ir Atlanto vandenyno bangas Portugalijos pakrantėse. Portugalija, kaip ir marinistinė tema, dailininkės kūryboje atsirado neatsitiktinai. „Tai yra tarsi mano šeimos prieraišumo ir žavėjimosi vandens stichijomis tęsinys. Kai dar buvo vaikas, savo sūnų Roką lydėdavau į vandens sporto – buriavimo – treniruotes. Šiandien sūnus ir paveikslų herojus, jau subrendęs jaunuolis, sklando ne tik Baltijos jūros, bet ir Portugalijoje, Atlanto vandenyno bangose, – dailininkė neslėpė, kad ją žavi paslaptingas ir užburiantis vandens pasaulis, tuo pačiu – ir vaiko drąsa, polėkis. – Ir dar – kai gyveni netoli jūros, nenuostabu, kad ji tampa kūrybos įkvėpimo šaltiniu.“


  • Smiltys


Netrukus po renovacijos duris atversiančiame Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) – naujovė žmonėms su regos negalia: jiems talkins ne tik žiūrovų aptarnavimo tarnybos darbuotojai, bet ir įdiegti šiuolaikiniai techniniai sprendimai.

Akliesiems ir silpnaregiams lengviau orientuotis naujame KVMT pastate padės mobilioji programėlė „RightHear“. Ši platforma, panašiai kaip GPS įranga, naudotoją informuoja, kas yra aplink jį ir kur jam pasukti – nurodomi patalpoje esantys objektai. 

Moderniausiame šalies Muzikiniame teatre įdiegtas specialus technologinis sprendimas – jutikliai, kuriais remdamasi programa gali įvertinti, kur patalpoje yra naudotojas ir suteikti informacijos, kokia kryptimi judant bus pasiekiami reikiami objektai. Telefonas prabyla duodamas nurodymus, kaip pasiekti tam tikrą patalpą arba įspėdamas, jei kelyje yra kliūtis. 

Numatytose vietose teatro holuose yra išdėstyti specialūs sensoriai, kurie jaus žmogaus su regos negalia buvimo vietą ir judėjimo kryptį. Specialioje programoje bus suvedami tekstai ir nuorodos, kurių gali prireikti čia vaikštančiam neregiui. Žmogus su regos negalia savo mobiliajame telefone, naudodamas aplikaciją, gaus garsines judėjimo nuorodas ir įspėjimus. Pavyzdžiui, priėjus prie Teatro pagrindinio įėjimo gali būti pranešta: „Atvykote į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą ir esate priešais pagrindines įėjimo duris. Durys atsidaro jas pastumiant. Įėjus reikia du metrus eiti tiesiai, po to pasukti į kairę. Nuėję dar du metrus jūs būsite prie bilietų kasos“. Įvertindama žmogaus su regos negalia buvimo vietą, programėlė pateiks instrukcijų ir perspėjimų, kaip patekti į „Jūros“ ar „Marių“ sales, rūbinę, liftą ar kavinę.

Kadangi šiai mobiliajai programai reikia patalpų savininkų investicijų, ji kol kas prieinama tik daugiau nei tūkstantyje viešojo naudojimo vietų visame pasaulyje. Minimas sprendimas plačiai taikomas Amerikoje bei Izraelyje.  Kas dešimtas šalies žmogus gyvena su negalia, net 38 000 potencialių Muzikinio teatro lankytojų, gyvenančių Lietuvoje, diagnozuota sudėtingesnė ar lengvesnė regos negalia. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taps pirmąja šalyje profesionalaus scenos meno įstaiga, galėsiančia žmonėms su įvairiomis negaliomis suteikti natūralų komfortą – teatre jaustis gerai ir patogiai.

KVMT informacija


Per pandemiją užgimusios Erikos Laurinavičiūtės-Šuklinskienės pirštininės lėlės – šmaikščios ir keliančios nuotaiką, todėl itin mėgstamos vaikų.

Šį pavasarį po Kretingos rajono kultūros centro Kartenos ir Kūlupėnų skyrius bei Salantų kultūros centrą keliauja kaunietės aktorės ir lėlininkės 46-erių Erikos Laurinavičiūtės-Šuklinskienės sukurtų pirštininių lėlių paroda. Joje eksponuojami žaismingi ir šmaikštūs lėlės-gyvūnėliai, kuriais vaidinama užsimovus ant rankos. Tačiau menininkės kūrybos diapazonas ir tematika yra labai platūs: nuo konkrečių pasakų herojų – iki lėlių-garsių šalies asmenybių.

Pirštininė lėlė gimė per pandemiją

E. Laurinavičiūtė-Šuklinskienė – universali menininkė: ji siuva, tapo, kuria dekoracijas, vaidina. Scenoje, pasakojo ji, gyvenanti nuo vaikystės: nuo 5-erių metų lankė Kauno vaikų teatrą „Nykštukas“, o kai „išaugo jo marškinėlius“, mokykloje vaidinti mėgstančius vaikus subūrė į dramos būrelį „Zuikutis“ – jame, beje, susitiko ir savo būsimąjį vyrą Artūrą, kuris ir vėliau palaikė jos entuziazmą.

Nors gyvenimas Eriką vėtė ir mėtė – ji dirbo ir prekybos srityje, ir siuvykloje, kur, kaip tikino, įgijo spalvingos gyvenimiškos patirties, tačiau prieš 15 metų kelias ją atvedė į vaikų teatrą „Drakoniukas“, kuriame ji ir vaidina, kuria dekoracijas ir lėles, ir su spektakliais keliauja po Lietuvą.

Per pandemiją į moters gyvenimą atkeliavo ir pirštininės lėlės: „Kuriant dekoracijas, lėlių personažus, likdavo visokių skiaučių, atraižų, karoliukų. Esu tvarumo ir ekologijos šalininkė – buvo gaila visa tai išmesti. Todėl iš tų mažų likučių sumaniau siūti mažytes lėlytes, kuriomis galima vaidinti užsimovus ant rankos ir įkūnyti net kelis personažus. Dabar šiame procese dalyvauja ir mano teta Marytė, ir draugė Joana: viena mezga, o kita neria drabužėlius mano personažams.“


„Ant balto lapo pradedu piešti detales, o kas iš jų išeis, paaiškėja darbo procese“, – sakė pirmąją parodą surengusi Nijolė Dargužienė.

Palangos sporto centro vestibiulyje šiuo metu eksponuojama apie 50 Nijolės Dargužienės įvairaus formato grafikos darbų. Tai – maždaug 10-metį trukusios kūrybos rezultatas.

Grafiką tiesiog pamėgo

Kaip kalbėjo Nijolė, ši paroda dienos šviesos ko gero nebūtų išvydusi, jeigu ne 2022-aisiais „Pajūrio naujienose“ išspausdintas straipsnis ir ne Palangos sporto centro bendradarbiai.

„Tas laikraštis ėjo per rankas – niekas iki tol apie mane kaip kuriantį žmogų nežinojo. Paprašęs, kad atneščiau parodyti vieną kitą paveikslą, iniciatyvos surengti parodą ėmėsi Sporto centro direktoriaus pavaduotojas ūkiui Martynas Kedys, direktorius Saulius Simė pritarė ir, kad ta diena būtų įsimintinesnė, netgi pakvietė renginių vedėją Nerijų Stasiulį – jaučiuosi nustebinta“, – atviravo N. Dargužienė.

Ji yra baigusi tuometinį Telšių taikomosios dailės technikumą, ten įgijusi pramonės gaminių iš metalo ir plastmasės meninio konstravimo specialybę. Tačiau pačiai sau netikėtai pamėgo grafiką – pirmiausia, ne dėl kitų, ne dėl parodų – dėl savęs.

O viskas prasidėjo nuo vienos Justino Marcinkevičiaus poezijos knygelės, kurią tiesiog pasiėmė paskaityti – eilėraščiai ten buvo iliustruoti šviesaus atminimo Gražinos Didelytės. Grafika tokia įspūdinga, kad, anot Nijolės, norėjosi pačiai kažką panašaus pabandyti.

„Būdavo, po darbo minu dviračiu namo, ir jau įsivaizduoju, kaip sėsiu prie stalo, kaip pasiėmusi tušą, pieštuką ir juodą akvarelę baltame popieriaus lape „paišysiu“ tuos mažyčius rutuliukus, brūkšniukus, taškiukus, žiūrėsiu, kas iš to išeis – medžiai, smilgos, gal vanduo, kopos, lieptas, durys, paukštis, žolės ar žmonių siluetai... Pradedi viena, o kuo baigsi, niekada nežinai“, – pasakojo nuo šaknų palangiškė.


„Haiku Palangai 2024“ konkurso laureatai kartu su organizatoriais ir komisijos nariais.

Septintąjį kartą Palangos kurorto muziejaus iniciatyva surengtame poezijos konkurse „Haiku Palangai“ šiemet dalyvavę kūrėjai savo eiles buvo kviečiami skirti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoro, didiko, karinio veikėjo Mykolo Tiškevičiaus Palangos valdos įsigijimo 200 metų sukakčiai paminėti, o pagrindinė konkurso tema – „Palangos tiltas“. 

Sveikindama į Palangos kurorto muziejaus salę gausiai susirinkusius haiku kūrėjus ir tuos, kuriems patinka šis iš Japonijos kilęs eilėraščių žanras, muziejaus direktorė Virginija Paluckienė pasidžiaugė, kad konkursas kasmet auga ir sukviečia vis daugiau poetų iš visos Lietuvos, prie kurių jungiasi ir kitose šalyse gyvenantieji: pirmajame konkurse 2018 metais dalyvavo 38, šiemet – 136 dalyviai, kurių amžius – nuo 7 iki 74 metų. Plečiasi ir konkurso dalyvių geografija: įmantriuosius trieilius kūrė palangiškiai ir šventojiškiai, kretingiškiai ir klaipėdiečiai, vilniečiai, mažeikiškiai, šiauliškiai bei autoriai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir Rumunijos, Vokietijos.

Konkurso komisijai: pirmininkei žurnalistei Livijai Grajauskienei, nariams filologui, poetui, redaktoriui Danieliui Milašauskui ir poetei, anglų kalbos mokytojai Godai Bendoraitienei, – šiemet teko nelengva užduotis išrinkti geriausius haiku. Pagal konkurso nuostatus kūrėjai, kurių pavardės komisijai nėra žinomos, buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes. Gausiausia – suaugusiųjų amžiaus grupė, kurioje sulaukta 89 dalyvių, 21 dalyvis išbandė jėgas vyresniojo mokyklinio amžiaus grupėje, jaunesniojo mokyklinio amžiaus dalyvių buvo 26. Iš viso konkursui buvo atsiųsta 540 haiku. 

G. Bendoraitienė pasveikino visus ir pradedančius, ir jau žinomus haiku – žodinės fotografijos – meistrus ir pristatė vertinimo kriterijus: į ką atsižvelgė kiekvienas komisijos narys ir į ką buvo atsižvelgiama skaičiuojant galutinius rezultatus. Visiems autoriams ji palinkėjo patirti haiku akimirkos – čia ir dabar – išgyvenimus ir perteikti juos taip, kad skaitytojai galėtų medituoti ir kurti savo tyliąją poeziją. D. Milašauskas savo ruožtu pabrėžė konkurso dalyvių kūrybiškumą, išmoningumą, žodinės paletės spalvų gausą ir pacitavo jam įsiminusius haiku, kurie nepateko į laureatų ir apdovanotųjų sąrašą.


Prokurorams atliekant tyrimą dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariams skirtų išmokų panaudojimo teisėtumo, kreiptasi į teismą su dar dviem civiliniais ieškiniais, kuriais prašoma iš Tarybos narės Vitalijos Valančiutės ir buvusio jos kolegos Rimanto Maciaus Savivaldybei iš viso priteisti daugiau nei 20,5 tūkst. eurų.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, V. Valančiutė nuo 2019 m. balandžio iki 2023 m. balandžio iš Kretingos rajono savivaldybės iš viso gavo 14,5 tūkst. eurų kompensaciją transporto išlaidoms. Aiškinantis jų pagrįstumą, gauta duomenų, kad politikė Savivaldybei pateiktais kvitais prašė kompensuoti kuro išlaidas už apie tris kartus didesnį kilometražą negu jis per vertinimo laikotarpį galėjo būti realiai nuvažiuotas. Analizuojant pateiktus dokumentus, nustatyta, ir kad Tarybos narė neracionaliai dažnai pylėsi įvairios rūšies kurą, už kurį buvo atsiskaitoma 28-iomis skirtingomis ne jai priklausančiomis banko mokėjimo kortelėmis.

R. Macius už nuo 2019 m. balandžio iki 2023 m. balandžio patirtas transporto išlaidas iš Savivaldybės biudžeto gavo 14,6 tūkst. eurų kompensaciją. Prokuratūrai atlikus tyrimą dėl šių lėšų panaudojimo teisėtumo, paaiškėjo, kad jis gavo kelis kartus didesnę kompensaciją už kurą negu jo galėjo išnaudoti per savo kadencijos laikotarpį. Taip pat nustatyta, kad R. Macius dalį atsiskaitymui reikalingų kvitų pateikė ne jų originalus, o fotokopijas. Tokia dokumentų pateikimo tvarka neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, iš fotokopijų neįmanoma nustatyti visų ar dalies apskaitos dokumentams būtinų rekvizitų.

V. Valančiutė ir R. Macius turėjo teisę gauti kompensacijas degalams už patirtas išlaidas, tačiau pateikti prašymai jas kompensuoti nepatvirtina fakto, kad jie galėjo patirti būtent tokio dydžio išlaidas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai teismui pateikė civilinius ieškinius, kuriais išieškotina suma nustatyta iš kompensuotos už degalus sumos atėmus tiek, kiek Tarybos nariai negalėjo pravažiuoti pagal automobilių ridos duomenis. Todėl prokurorai, kreipdamiesi į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus, prašė Kretingos rajono savivaldybės naudai iš V. Valančiutės priteisti 9 tūkst. 296 eurus, o iš R. Maciaus – 11 tūkst. 234 eurus.

Parengta pagal prokuratūros pranešimą


Balandžio 9 d. namuose, vėl sausakimšai užpildytame Kretingos sporto centre, kretingiškiai, treniruojami Arimanto Mikaločiaus, 55:71 (9:22; 10:13; 15:14; 21:22) neprilygo Marijampolės „Sūduvai-Mantingai“ ir leido pastarajai išplėšti lemiamas serijos rungtynes. Įdomu tai, kad šioje serijoje pergales kol kas iškovojo tik ta komanda, kuri žaidžia išvykoje.

Kretingiškiai kiek sėkmingiau pradėjo nervingas rungtynes ir pirmavo 6:0, varžovai pirmuosius taškus pelnė tik sužaidę beveik 4 minutes, bet tada jie surinko 17 taškų be atsako ir įgijo dviženklę persvarą (8 min. 17:6), o iki pertraukos skirtumą pavyko dar labiau padidinti – 35:19. Po pertraukos „Kretingos“ komandai, nepaisant gausaus žiūrovų palaikymo, nepavyko sušvelninti skirtumo iki vienženklio, ir varžovai iškovojo įtikinamą pergalę.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Mindaugas Stašys (3/7 dvitaškiai, 5 rez. perdavimai) – 11, Edvinas Alunderis (4/8 dvitaškiai) – 9, Edgaras Danys – 8, Mantas Ruikis ir Modestas Jurkaitis – po 7, Justas Žiubrys – 5, Rytis Zabita (6 atk. kamuoliai) – 4, Ernestas Bružas ir Nojus Pabrieža – po 2, Tautvydas Rudys. Lemiamos serijos rungtynės buvo žaidžiamos vakar, balandžio 11 d., 18 val. Marijampolėje.

Tomas KUBILIUS


Štai tokios prizininkų ir nugalėtojų iškovotos taurės papildys klubo pasiekimų istoriją.

Kretingos smiginio sporto klubas „Topas“ Lietuvos smiginio sporto federacijos taurės varžybose bendroje komandų įskaitoje tapo nugalėtoju.

„Amberton Hotel“ Klaipėdoje buvo surengtos Lietuvos smiginio (darts) sporto federacijos taurės varžybos 2024. Smiginio mėgėjai varžėsi 3 pagrindinėse rungtyse – individualioje, dvejetų ir komandinėje, komandų pasiekimai buvo sumuojami bendroje komandų įskaitoje. Tuo pačiu vyko jaunimo ir veteranų rungtys. Iš viso Smiginio sporto federacijos taurės varžybos sulaukė 158 dalyvių – 119 vyrų ir 39 moterų, arba 26 komandų.

Kretingos sporto klubui „Topas“ šįsyk atstovavo po 3 vyrų ir moterų komandas, vienas atstovas varžėsi veteranų rungtyje.

Varžybų prizininkais tapo: Jolita Drąsutienė ir Sandra Rimkevičiūtė – III v. moterų asmeninėje rungtyje; moterų dvejetų rungtyje šios smiginio sporto atstovės taip pat tapo III v. laimėtojomis, tokią pat poziciją Sandra ir Jolita užėmė moterų komandų įskaitoje.

Tarp vyrų dvejetų kretingiškiai Laimis Zubavičius su Roman’u Solenkov’u iškovojo I v., vyrų komandų bendroje įskaitoje Laimis Zubavičius, Roman’as Solenkov’as, Mindaugas Viskontas ir Arūnas Malakauskas pelnė I v. Veteranų rungtyje Arūnas Malakauskas laimėjo III v.

Tad Kretingos smiginio sporto klubas „Topas“ antrus metus iš eilės tapo Lietuvos smiginio sporto federacijos taurės bendroje komandų įskaitoje nugalėtoju.

„Didžiuojuosi klubo, kuriam vadovauju, nariais. Tai – mūsų iškovotas trečiasis aukščiausias apdovanojimas, trečioji federacijos taurė. Į pergales mus veda bendras darbas, treniruotės, apgalvota taktika, užsispyrimas ir, žinoma, draugystė“, – smiginio klubo vadovas Romualdas Jablonskis pasidžiaugė, kad „Topas“ yra stipriausias klubas Lietuvoje.

„P. n.“ informacija


Vaikai turės galimybę išmokti irkluoti ir pažinti gamtą.

Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse pradedamas vykdyti projektas, per kurį vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais pranašumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą, gilinti gamtos pažinimo įgūdžius išskirtiniuose patyriminiuose irklavimo užsiėmimuose.

Projektas – problemoms spręsti

Viliamasi, kad ši iniciatyva suteiks galimybę vaikams iki 18 metų naudingai ir turiningai praleisti laisvalaikį šiltuoju metu sezonu, taip pat svariai prisidės ir prie vaikų fizinio aktyvumo skatinimo, geresnio gamtos pažinimo ir sveikos gyvensenos puoselėjimo.

„Šiuo projektu stengsimės šviesti projekte dalyvaujančius vaikus apie fizinio aktyvumo naudą, suteiksime detalią informaciją apie irklavimo plaukiant baidare teikiamas naudas raumenų sistemai, išsamiai pasakosime apie šių veiklų poveikį sveikatai. Projektas prisidės ir prie vaikų gamtos pažinimo, orientavimosi aplinkoje įgūdžių ugdymo“, – teigė projekto vadovas ir „Baidarė Minija“ direktorius Šarūnas Zamaščikovas.

Apims 8 savivaldybes

Patyriminio fizinio ugdymo baidarėmis užsėmimai vyks Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono, Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės ir Telšių rajonų savivaldybėse.

Užsiėmimai startuos nuo gegužės 1 d. ir tęsis iki rugpjūčio pabaigos.

Pasak projekto organizatorių, kiekvienoje savivaldybėje bus suformuota 30 dalyvių grupė: kiekvienoje grupėje iki 5 vietų bus skirta vaikus lydintiems asmenims, likusios 25 vietos – vaikams nuo 5 iki 18 metų. Taip pat vykdant projektą kiekvienoje grupėje numatoma skirti 10 vietų mažiau galimybių turintiems vaikams iš socialiai remtinų šeimų arba vaikams, netekusiems vieno ar abiejų tėvų.

„P. n.“ informacija


Kretingos sporto mokyklos mergaičių krepšinio grupė, treniruojama Vytauto Šližiaus

„Mintį surinkti mergaičių krepšinio grupę su Kretingos sporto mokyklos direktoriumi Remigijumi Malakausku gvildenome jau dvejus-trejus metus, bet vis nesiryždavome, nes nebuvo trenerio, kuris tuo užsiimtų. Bet, kai 2022 m. Lietuvos U-18 mergaitės, vedamos Justės Jucytės, tapo Europos čempionėmis nusprendėme, kad dabar puikus metas tai padaryti. Mergaičių krepšinio, jei neklystu, Kretingoje nebuvo per dešimt metų“, – apie suburtą mergaičių krepšinio grupę ir įgyvendintą idėją kalbėjo jos treneriu tapęs Vytautas Šližius.

Merginos sportuoti pradėjo praėjusių metų rugsėjo mėnesį. „Pirmiausia lankiausi bendrojo ugdymo mokyklose, ir atsirado mergaičių, norinčių lankyti krepšinio treniruotes. Prieš pirmąsias treniruotes buvo nemažai jaudulio, bemiegių naktų – iki tol dirbau tik su berniukais, o su mergaitėm – visai kita specifika“, – prisiminė treneris, kurio teigimu, grupėje yra drausmė, laikomasi taisyklių, o mergaičių treniruotės tapo vienos smagiausių.

Krepšinio treniruotes lanko pradinių klasių moksleivės. Surinkti grupę buvo rimtas iššūkis, tačiau šiandien sportuoja per 20 mergaičių.

Artimiausi tikslai, anot V. Šližiaus, – dvejų metų bėgyje pradėti dalyvauti varžybose ir prisidėti prie Lietuvos krepšinio federacijos požiūrio gaivinti merginų krepšinį mūsų šalyje.

Treneris pasidžiaugė, kad, nors mergaitės yra skirtingo pajėgumo ir imlumo, tačiau visos noriai sportuoja – treniruočių, kurios vyksta tris-keturis kartus per savaitę, lankomumas geras, jos stengiasi būti fiziškai aktyvios. „Kai kurios jų dar lanko ir gimnastikos treniruotes pas kolegę Iriną Girman-Šlimienę, kitos – šoka, mokosi meno mokykloje, tačiau viską sugeba suderinti“, – V. Šližius pastebėjo, kad mergaitėms, palyginti su berniukais, krepšinio aikštėje rezultato siekti yra sudėtingiau, bet treneris tikisi visa ko geriausio.

Siekdama motyvuoti jaunąsias sportininkes, Kretingos sporto mokykla pasirūpino vieninga jų apranga, į krepšinio treniruotes gali ateiti ir daugiau norinčių sportuoti mergaičių.

Tomas KUBILIUS


Tęsiasi Kretingos rajono krepšinio taurės varžybos. Didžiojoje taurėje buvo sužaistos tik dvejos rungtynės. Pirmosiose „Vydmantai-Granduva“ 91:75 nugalėjo Salantų „Granitą“ (Mindaugas Reminas – 20, Erikas Kubilius – 19; Jonas Galdikas – 36, Andrius Mockus – 19). Kitose rungtynėse salantiškiai 90:83 įrašė pirmą pralaimėjimą „Jokūbavui“ (Andrius Mockus – 24, Jonas Galdikas – 18; Lukas Barkauskas – 24, Edgaras Vigelis – 21).

Mažojoje taurėje „Virusas“ paskutinėse A pogrupio rungtynėse 98:87 nugalėjo SM-2007 komandą ir išliko nepralaimėjęs (Vytautas Želvys – 43, Kornelijus Stonkus – 26; Deivydas Kazlauskas – 32, Tautvydas Rudys – 31). Praėjusį savaitgalį startavo ir Mažosios taurės ketvirtfinaliai. Pirmajame Darbėnų SK „Darba“ 91:72 pranoko „FlexBlow“ (Modestas Galdikas – 31, Tomas Račkus – 28; Gintaras Petkus ir Vitoldas Lapuzovas – po 14). Kitose rungtynėse „Stafs“ 79:61 laimėjo prieš „Atsipūtę“ (Giedrius Ratkus – 21, Mantas Jonikas – 15; Donatas Jurgutis – 20, Laimonas Jencius – 15).

„P. n.“ informacija


Draudžiamasis ženklas pastatytas, bet, anot Vilniaus g. 10 gyventojų, vairuotojai jo nepaiso.

Į „Pajūrio naujienų“ redakciją kreipėsi Kretingos miesto gyventoja, turinti nuosavybę Vilniaus g. 10. Ne per seniausiai šio namo gyventojai gavo „Civinity“ anketas, kuriose prašoma užpildyti, ar sutinka iš sukauptų namo lėšų tvarkyti kiemą, kuris – baisių baisiausias: išmuštos gilios duobės, asfaltas susidėvėjęs. Moteris pripažino: remontuoti reikia, bet ar verta?

„Ši teritorija kiekvieną dieną 7.30 val. tampa mokinių išleidimo, o perpiet, pasibaigus pamokoms, – vaikų paėmimo vieta. Automobiliai važiuoja ir važiuoja be perstojo, nėra ramybės. Būna, kad kieme svetimos mašinos paliekamos stovėti ir ilgiau, gyventojams grįžus namo, savo transporto nebėra kur pastatyti. Tad kodėl mums iš savo lėšų remontuoti kiemą, jeigu juo naudojasi daug žmonių, kuriems nepriklauso?“ – retoriškai klausė skaitytoja.

Jos manymu, kadangi į kiemą įvažiuoti draudžia kelio ženklas, policijos pareigūnai galėtų dažniau čia pabudėti, surengti reidus ir vairuotojams paaiškinti kelio ženklo reikšmę.

Pasak Kretingos rajono policijos komisariato viršininko Arūno Pužausko, kelio ženklų paisyti būtina, tačiau dėl eismo saugumo, patogumo ir dėl to, kad mažiau būtų pykčio, mieste esą jų pristatyta, ištisinių linijų pribraižyta gal daugiau negu reikėtų.


Siekia išgirsti jaunimo nuomonę

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Jaunimas

Kretingos rajono savivaldybės svetainėje pradėjo funkcionuoti Atviras Kretingos rajono jaunimo langelis, per kurį rajono jaunimas anonimiškai gali pateikti savo nuomonę, pastebėjimus, klausimus, pasiūlymus ar kitą informaciją, susijusią su jaunimu Kretingos rajone.

„Jeigu kas nors iš paklausimo autorių norės atsakymo į paliktą žinutę, galės nurodyti savo elektroninio pašto adresą, ir jam bus atsakyta“, – teigė iniciatyvos autorė Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė, kuri ir perskaitys jaunuolių žinutes.

Jaunimo reikalų koordinatorė pripažino, kad nuolat ieško būdų, kaip pasiekti jaunimą, kad galėtų išgirsti jų nuomonę pačiais įvairiausiais klausimais, sulaukti pasiūlymų, išklausyti nusiskundimus.

„Tačiau tai susiję ne tik su Atviru jaunimo langeliu – rengiame įvairius mokymus, susitikimus. Daug informacijos gaunu bendradarbiaudama su Atviro jaunimo centro ir jaunimo erdvių darbuotojais“, – I. Biliūnaitė-Rušinskė sakė, kad šiemet mūsų rajono Savivaldybėje lankėsi Akmenės savivaldybės atstovai ir jaunimo reikalų koordinatorė, kurie, dalindamiesi gerąja darbo pirtimi, užsiminė apie atvirą jaunimo platformą jų Savivaldybėje. Jaunimo koordinatorė tęsė mintį: „Ir Kretingoje nusprendėme išbandyti Atvirą jaunimo langelį, o ar jis pasitvirtins, parodys laikas.“ Atviras jaunimo langelis – ne vienintelė priemonė, kuria būtų galima aktyvinti mūsų rajono jaunimą. I. Biliūnaitė-Rušinskė paaiškino, kad rajone rengiami susitikimai su mokinių savivaldos institucijomis, neformaliosiomis jaunuolių grupėmis, bendraujama per įvairius mokymus, taip pat Atvirame jaunimo centre, jaunimo erdvėse. Sulaukiama ir žinučių per socialinius tinklus, kurie yra populiarūs tarp jaunimo.

Su jaunimo atstovais susitinkama ir per Jaunimo reikalų tarybos posėdžius. Viename jų jaunuoliai išsakė pageidavimą, kad Atviras jaunimo centras turėtų dirbti ir pirmadieniais. „Kai duris atvėrė Atviras jaunimo centras, buvo priimtas sprendimas dirbti nuo antradienio iki šeštadienio. Ir štai jau antrą mėnesį šis centras dirba pirmadieniais, matome ryškų pokytį – pirmadieniais jaunuolių yra gerokai daugiau negu būdavo šeštadieniais“, – paaiškino I. Biliūnaitė-Rušinskė.

Jaunimui pageidaujant, praėjusių metų lapkritį ir kovą buvo surengtos diskotekos, kurios jaunuoliams labai patiko. Tad dabar reikia išgryninti sprendimą, kiek reguliariai tos diskotekos turėtų vykti, kas už jas būtų atsakingas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas