|
|
|
(1897) 2024-10-18
Penktadienį Imbarės seniūnijos Jakštaičių kaime degė apleista sodyba. Apie gaisrą Bendrasis pagalbos centras (BPC) Salantų ugniagesiams pranešė 7.18 val. Atvykus į nelaimės vietą, trijų pastatų kompleksas liepsnojo. Ugnį malšino Salantų, Šateikių, Mosėdžio ir Skuodo ugniagesiai. Pasak Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovo Nerijaus Cipario, išvadas, nuo ko galėjo kilti gaisras, pateiks ekspertai. Pastaruoju metu čia niekas negyveno. Imbarės seniūno Antano Turauskio teigimu, sodyba anksčiau priklausė į užsienį persikrausčiusiai ir prieš kelerius metus ten mirusiai tautodailininkei medžio drožėjai V. S. „Kieno tai nuosavybė dabar, mes nežinome“, – sakė seniūnas.
„P. n.“ informacija
Šeštadienį apie 12.50 val. nuo Kretingos važiuojant Raguviškių link, ties Taikos g. 138 namu, susidūrė automobiliai „Suzuki“ ir „Citroen“. Autoįvykį mačiusių liudininkų teigimu, smūgį į mašinos dureles patyrė „Suzuki“. Prispaustą vairuotoją iš transporto priemonės iškėlė ir medikams perdavė ugniagesiai gelbėtojai. Vienas Taikos g. 138 namo gyventojų kėlė eismo saugumo problemą toje vietoje apskritai – kelias judrus, automobiliai, ypač vasarą, laksto dideliu greičiu. „Čia gyvename daug šeimų su mažais vaikais. Ko gero, kreipsimės į Savivaldybės Eismo saugumo komisiją ir prašysime situaciją spręsti“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė kretingiškis. „P. n.“ informacija
Tiltui lūženai šviečiasi remontas
Birutės gatvės nuokalnėje, ant pavojingiausiu Kretingos mieste vadinamo posūkio šalia užtvankos esantis tiltas per Akmenos upę sulaukė savo valandos: rajono Savivaldybė baigė techninio projekto rengėjo parinkimo konkurso procedūras, su laimėjusia Vilniaus bendrove „Synergy Solutions“ pasirašė sutartį, rezultato tikimasi kitų metų vasarį. Bus platesnis, su apžvalgos aikštele „Procesai vyksta. Galbūt mes ir būtume norėję daugiau pasireikšti, tačiau orientuojamės į užsakovo Kretingos rajono savivaldybės užduotis bei finansavimą“, – paprašytas pakomentuoti, sakė projekto vadovas Tomas Kazlauskas. Atnaujintas Birutės gatvės tiltas į abi puses paplatės po maždaug 2 metrus, bus įrengti šalitilčiai su takais pėstiesiems, nauji turėklai, pakeista važiuojamosios dalies danga, sutvarkytos krantinės. Iš pradžių buvo numatyta šalia įrengti dvi, tačiau dėl vietos stokos bus apsiribota viena apžvalgos aikštele su suoliuku bei šiukšliadėže. Tiltas ir užtvanka bus apšviesti. Kretingiškiai su projektu gali susipažinti darbo dienomis nuo 10 iki 16 val. rajono Savivaldybėje, pasiūlymai priimami iki spalio 24-osios 10 val. „Vieną norą aš turiu – kad paliktų metalinę tvorelę. Ji – istorinė, tegul ir ateities kartoms primena senovę“, – sakė vienas Birutės gatvės senbuvių Kazimieras Maksvytis. Kad senosios architektūros elementus ar dalį jų pagal galimybes panaudos, patikino ir projekto vadovas T. Kazlauskas. Meras Antanas Kalnius teigė taip pat esąs iš tų, kurie norėtų kuo daugiau autentiškumo išsaugoti, bet ar pavyks? Bėgant metams, architektūros elementai paveikti korozijos, kai kuriuos dar prilaiko keli dažų sluoksniai – pradėjus demontavimo darbus, kažin, kiek beliks? „Ką čia daugiau pasiūlysi?“ – tęsė K. Maksvytis. Esą tam yra specialistai, tegul galvas suka, kaip ir kas geriau. Akivaizdu, kad tiltą tvarkyti reikia – pakraščiai, kuriais vaikšto pėstieji, skylėti, rodos, žengsi žingsnį ir įlūši. Važiuojamoji dalis – siaura, žmogus kasdien mato, kaip nuo kalno leisdamiesi žemyn vos prasilenkia du automobiliai.
Ar ugdymo įstaigose reikėtų švęsti Heloviną?
Žaliosios vėliavos – trims mokykloms
Spalio 17-ąją Kretingos muziejaus Baltojoje salėje aktyviausiems Marijono Daujoto progimnazijos, Salantų ir Darbėnų gimnazijų moksleiviams bei jų mokytojams buvo įteikti Žaliosios vėliavos apdovanojimai. Šios mokslo įstaigos – tarptautinės gamtosauginių mokyklų programos dalyvės. Pasak Marijono Daujoto progimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Jūratės Račinskienės, aktyviausi iniciatoriai yra patys moksleiviai, mokyklos aplinkoje bei namuose skatinantys pokyčius. Vaikai mokosi ir nori, kad apie gamtą sužinotų kuo daugiau žmonių. Vėliavų įteikimo ceremonijoje dalyvavo Gamtosauginių mokyklų programų koordinatorius Renaldas Rimavičius, Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė, visų trijų ugdymo įstaigų atstovai bei moksleiviai. Marijono Daujoto progimnazijos vaikai pristatė savo veiklas, projektus bei darbus, tarp kurių švaros ir tvarumo akcijos, antro šanso įvairiems daiktams suteikimo galimybės, inkilėlių kėlimo šventė, medžių sodinimas, dalyvavimas bendrose veiklose kartu su Kretingos muziejaus Gamtos skyriumi. Marijono Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė kalbėjo apie draugiškos gamtai aplinkos svarbą, ekologijos bei tvarumo idėjas, jų svarbą. Už pagalbą įgyvendinant tarptautinę Gamtosauginių mokyklų programą, edukacines veiklas, kurios ne tik praturtino mokinių žinias, bet ir stiprino sąmoningumą, padėkos raštu buvo pagerbta Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė. Padėkos raštas už pagalbą mokykloms bei gražias gamtosaugines iniciatyvas įteiktas Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistei Gražinai Banienei. Gamtosauginių mokyklų programų koordinatorius R. Rimavičius pasveikino moksleivius, jų mokytojus, gamtosaugos bičiulius, įteikė Žaliąsias vėliavas bei sertifikatus. Koordinatorius paminėjo, kad šiemet Gamtosauginių mokyklų programai sukanka 30 metų ir kad prie šios programos jau yra prisijungusi 101 šalis.
Susidūrė trys automobiliai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad trečiadienio rytą, apie 8 val., Kartenos gatvėje Rubuliuose susidūrė trys automobiliai: „Nissan Murano“, „Toyota Yaris“ ir „Mitsubishi Outlander“. Įvykio vietoje prispaustų žmonių nebuvo, visi asmenys išlipę. Ant važiuojamosios kelio dalies dviejose vietose 15 kv. m plote buvo išsilieję tepalai, automobilių duženos išsibarsčiusios 30 m ruože. Ugniagesiai gelbėtojai teršalus neutralizavo, duženas sušlavė.
„P. n.“ informacija
Spalio 10 d. namų aikštėje III turo „7bet-NKL“ rungtynes žaidusi Arimanto Mikaločiaus treniruojama Kretingos „Kretinga-Rivilė“ (65:90 (10:24; 11:21; 21:21; 23:24) turėjo pripažinti Kauno „Žalgirio-II“ (2 pergalės, 2 pralaimėjimai) pranašumą. Galingai rungtynes pradėjusi „Žalgirio“ pamaina šeimininkus pribloškė jau I kėlinį surengę spurtą 17:0 (6 min. 22:5), o iki pertraukos skirtumą dar labiau padidino – 45:21. Trečio kėlinio viduryje svečiai skirtumą paaugino iki rekordinio 61:30 ir pergalės iš rankų nebepaleido išrašę kretingiškiams pirmą sezono pralaimėjimą namuose. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Karolis Sapiega (2/4 tritaškiai) – 5, Justas Žiubrys (3/7 dvitaškiai, 2/5 tritaškiai) – 14, Tadas Budrys (4/5 dvitaškiai, 6 atk. kamuoliai) – 10, Rytis Zabita ir Gytis Mačionis (abu atkovojo po 6 kamuolius) – po 6, Tautvydas Rudys (3 per. kamuoliai) ir Žygimantas Bartašius – po 4, Edgaras Danys – 3, Mantvydas Staniulis – 2, Edgaras Preibys – 1, Miykah Malik Mcintosh. Spalio 12 d. kretingiškiai išvykoje 98:74 (17:10; 30:18; 26:21; 25:25) nugalėjo be pergalių liekantį ir grįžusį Plungės „Olimpą“ (4 pralaimėjimai). Kretingiškiai sėkmingai pradėjo rungtynes pelnę 10 taškų be atsako ir po I kėlinio pirmavo 7 taškais, o iki pertraukos skirtumą dar labiau padidino – 47:28. Kretingiškiai ir po pertraukos žaidė užtikrintai, taip pasiekdami pirmą pergalę išvykoje, o rungtynės vyko Rietave, kur prieš du sezonus namų rungtynes žaidė ir patys kretingiškiai. Kretingos „Kretinga-Rivilė“: Justas Žiubrys (5/8 tritaškiai) – 19, Edgaras Preibys (4/5 tritaškiai, 5 atk. kamuoliai) ir Gytis Mačionis (5/5 dvitaškiai, 2/4 tritaškiai, 6 atk. kamuoliai) – po 18, Rytis Zabita (6/7 dvitaškiai, 5/6 baudos, 9 atk. kamuoliai, 26 naud. balai) – 17, Tadas Budrys (4/7 dvitaškiai) – 11, Mantvydas Staniulis (8 rez. perdavimai) – 5, Karolis Sapiega (6 atk. kamuoliai) – 4, Miykah Malik Mcintosh – 3, Tautvydas Rudys – 2, Edgaras Danys – 1, Žygimantas Bartašius. Sužaidus aštuonis turus „Kretingos“ komanda su dviem pergalėmis ir 2 pralaimėjimais dalinasi VIII–XI turnyrinės lentelės vietomis. Spalio 19 d. 16 val. namuose „Kretingos“ komanda priims lyderiaujančią Klaipėdos „Neptūno-Akvaservis“ (4 pergalės) komandą.
Tomas KUBILIUS
Treniruočių stovykla Azerbaidžane ir laimėjimai Lietuvos dziudo čempionate
Kretingoje ir Palangoje veikiančio dziudo klubo „Ardonas“ vadovas ir treneris Erikas Cchovrebovas ne per seniausiai sugrįžo iš Azerbaidžano, kur su savo auklėtiniais ne tik dalyvavo Baku dziudo klubo „Atilla“ surengtame turnyre. „Dalyvavome treniruočių stovykloje, kurioje įgytą patirtį parsivežėme į Lietuvą“, – teigė E. Cchovrebovas. Jo treniruojami palangiškiai vaikinai 13 metų Paulius Ališauskas ir 15 metų Mykolas Karolis Urbaitis, su kuriais buvo išvykęs ir šiaulietis Gustas Kulikauskas, buvo vieninteliai Lietuvai atstovavę dziudo sportininkai. Be jų, varžėsi Azerbaidžano, Turkijos, Slovakijos ir Liuksemburgo atstovai. Anot „Ardono“ trenerio, kovos buvo sunkios, kadangi į turnyrą susirinko geriausi iš geriausių. „Nė vieno silpno varžovo ir didžiulė konkurencija, o dar – ir azerbaidžanietiškas charakteris, kai visi visada nori tik laimėti“, – taip turnyrą apibūdino E. Cchovrebovas. Jo auklėtinis Paulius užtruko 30 sek., kad pralaimėtų pirmąją kovą, Mykolas išsilaikė 1 minutę ir taip pat pralaimėjo jau pirmą kovą. Paulius varžėsi tarp 26 dalyvių, Mykolo grupėje buvo per 60 kovotojų.
Kretingos miesto seniūnija šiomis dienomis svogūniniais augalais papildė miesto gėlynus. „Juos mes atnaujiname kasmet, nes būna, kad augalai ir supūva, pasitaiko, ir kad juos išnešioja pelėnai“, – sakė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Tad trijose vietose – Rotušės aikštėje, prie Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos ir Pelėdos kalne – pavasarį išsiskleis 250 naujai pasodintų didžiųjų česnakų bei 1 tūkst. 400 tulpių – iš viso 1 tūkst. 600 žiedų. Svogūniukais pasirūpinta iš anksto – kai želdiniai dar buvo užsakyti miesto 770-ajam jubiliejui, už juos sumokėta apie 1 tūkst. eurų. Gėlių spalvos įprastos: balta, baltai marga, rožinė, melsva, tamsiai violetinė. Pasak G. Liobikienės, svogūninės gėlės sodinamos rudenį, už lango esant 10 laipsnių vidutinei temperatūrai. Seniūnė pasidžiaugė, kad sodinant ne pirmus metus tradiciškai talkina Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo dekoratyvinio apželdinimo profesijos moksleiviai ir mokytojos. „Mums – nauda, moksleiviams – praktika“, – bendradarbiavimu su ugdymo įstaiga pasidžiaugė miesto seniūnė.
„P. n.“ informacija
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba informavo, kad nuo spalio 21 d. 8.00 val. iki spalio 24 d. 12.00 val. Liepkalnio, Laukžemės, Drumulio, Mažučių, Kalgraužių miškuose dieną ir naktį vyks karių lauko taktinės pratybos. Kariai treniruos individualius įgūdžius. Per pratybas bus naudojamos mūšio imitacinės priemonės – mokomieji šoviniai ir pirotechnika. Kasimo darbai nebus atliekami.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Kretingoje gyvenanti Jolanta susirūpino, kad vieną savaitgalį virš privačios jos namų teritorijos besižvalgydamas skraidė dronas. „Neramu dėl dronus valdančių žmonių ketinimų – ką jie filmuoja, kokiu tikslu ta filmuota medžiaga bus naudojama ir apskritai – ar dronus valdantys asmenys turi teisę skraidyti virš privačių valdų?“ – klausė skaitytoja. Kretingos rajono policijos komisariato vadovas Algirdas Budginas informavo, kad savaitgaliais ne sykį yra kilęs ir policijos dronas: buvo avarijų, tam tikrų nusikalstamų veikų, kurioms ištirti policija pasitelkia ir šiuolaikines technologijas. Iki šiol policijos komisarui nusiskundimų dėl dronų naudojimo iš gyventojų neteko girdėti. Pasak A. Budgino, kiekviena skraidyklė turi turėti savo identifikacinį numerį, ją leidžiantis žmogus privalo turėti dronui valdyti suteiktas teises. Taip pat toks žmogus privalo laikytis taisyklių, tai yra negali skraidyti šalia strateginių objektų ir pan. Gyventojai, pastebėję dronus, kurie kelia įtarimą, turėtų kreiptis į policiją.
„P. n.“ informacija
Talka sustiprino bendruomeninius ryšius
Bendromis pastangomis Kretingos muziejus, Padvarių kaimo bendruomenės centras „Trys tvenkiniai“ ir Kretingos seniūnija prie Kretingos dvaro parko II tvenkinio suorganizavo talką, į kurią tvarkyti tvenkinio pakrančių pakvietė ir vietos žmones, miestelėnus. Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė teigė, kad mintis susitvarkyti šią teritoriją kirbėjo jau seniai. Keturiasdešimt metų šalia tvenkinio užaugę krūmynai nebuvo genėti, tad, savaitę prieš talką juos nugenėjus, buvo nutarta į pagalbą, tvarkant nugenėtas šakas, pasitelkti visuomenę ir Padvarių bendruomenės narius. Didžioji dalis talkoje dalyvavusių pagalbininkų buvo mokyklinio amžiaus vaikai, kurie noriai prisidėjo tvarkydami teritoriją. Talkoje taip pat dalyvavo muziejininkų šeimos, mokytojai, seniūnijos darbuotojai su vaikais. „Dalyvavo nemažas būrys pagalbininkų, nuo jauniausių, ikimokyklinio amžiaus vaikų, iki garbių senjorų, kurie palankiai priėmė mūsų kvietimą dalyvauti talkoje“, – kalbėjo Kretingos rajono Padvarių bendruomenės centro „Trys tvenkiniai“ pirmininkė Ieva Latakienė, pridūrusi, kad, be nugenėtų šakų, buvo renkamos ir smulkios šiukšlės, gėrimų tara. „Tai pirmoji tokia produktyvi talka, susirinko beveik 70 žmonių“ – pagalbininkais džiaugėsi ir J. Tertelienė, akcentavusi, kad po porą valandų trukusios talkos visi talkininkai buvo pavaišinti karšta sriuba, kurią išvirė Kretingos seniūnijos darbuotojai. Pasak, J. Tertelienės, į talką įtraukus visuomenę, žmonės ima stipriau branginti savo darbo vaisius, labiau saugoti teritoriją, sudrausminti kitus, kurie linkę niokoti ar teršti aplinką. Kretingos seniūnijos seniūne Sigita Riepšaitė džiaugėsi, kad į aplinkos tvarkymo darbus įsiliejo daug jaunimo, atvyko šeimos su vaikais, sustiprėjo bendruomenės ryšys, radosi naujų idėjų, temų. „Antrojo tvenkinio pakrantės yra Kretingos muziejaus teritorija, tačiau čia renkasi ir Padvarių kaimo bendruomenė, vyksta įvairios šventės“, – kalbėjo seniūnė S. Riepšaitė.
„P. n.“ informacija
Ugnis kėsinosi į malkinę
Spalio 15-osios naktį, apie 1 val., Putinų take Palangoje degė medinė malkinė, kurioje sukrauta apie 2 kub. m malkų. Gaisro gesinimo metu malkinė apsaugota, malkos apdegė.
„P. n.“ informacija
Spalio 23 d. Prancūzijos Lano (Laon) miesto Šv. Marcelio bažnyčioje įvyks multikultūrinės oratorijos „Mončys“ premjera. Tai – bendras lietuvių kompozitoriaus Lino Rimšos ir režisieriaus Alvydo Šlepiko kūrinys, sukurtas sekant skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) asmenybe ir jo kūryba. Kartu vyks ir jo kūrybos visuomenei pristatymas bei Lietuvos ir Prancūzijos menotyrininkų diskusija „Tarp lietuviškos ir prancūziškos menininko tapatybės“. Šis 138 km į šiaurę nuo Paryžiaus įsikūręs per 24 tūkst. gyventojų turintis miestelis A. Mončio kūryboje užima ypatingą vietą, nes čia Šv. Marcelio bažnyčioje iki šiol saugomi jo kūriniai: 14 akmeninių Kryžiaus kelio stočių, skulptūros „Kelių Madona“ ir „Šv. Juozapas“, šioje bažnyčioje 1952 m. gruodžio mėn. buvo surengta ir jo pirmoji kūrybos paroda. 1944 m. rudenį iš Lietuvos į Vakarus pasitraukusiam A. Mončiui teko daug patirti, kol, 1947 m. nusprendus žengti menininko keliu, jam pavyko persikelti į Prancūzijos okupacinę zoną Pietų Vokietijoje, įstoti į Freiburgo meno mokyklos skulptūros studiją, įžymiausią lietuvių išeivijos aukštąją dailės mokyklą, kurią įkūrė Vytautas Kazimieras Jonynas (1907–1997), vienas iškiliausių XX a. lietuvių menininkų.
Prie Kretingos plėtros prisidėjo ir ryškų pėdsaką miesto istorijoje paliko nemažas būrys asmenybių, kilusių iš kitų regionų. Tarp jų buvo prieš 125 metus Suvalkijoje savo gyvenimo kelią pradėjęs antrasis tarpukario Kretingos miesto burmistras Tomas Dambrauskas. Tomas Dambrauskas pagal tuo metu Rusijos imperijoje naudotą Julijaus kalendorių gimė 1899 m. spalio 2 d., o pagal šių dienų Grigaliaus kalendorių – spalio 14 d., Kauno gubernijos Vilkaviškio apskrities Gižų valsčiaus Rūdos kaimo žemdirbių Magdalenos Danilevičiūtės ir Tomo Dambrausko šeimoje. Šis kaimas, kurį vietos gyventojai nuo seno iki šiol vadina Šilkalniu, stūkso pora kilometrų į vakarus nuo Gižų, prie nedidelio Rūdos ežerėlio ir Pilviškių–Marijampolės kelio, į šiaurę nuo jo kryžkelės su keliu Marijampolė–Kybartai–Karaliaučius. Kaip ir visi kaimo vaikai, augo padėdamas tėvams darbuotis ūkyje, su bendraamžiais berniukais lankė rusišką valdinę Gižų pradžios mokyklą. Dambrauskų šeimoje jis buvo ne pirmas vaikas. Todėl rūpindamiesi sūnaus ateitimi ir ruošdami savarankiškam gyvenimui, smalsų paauglį tėvai leido toliau mokytis į Marijampolės gimnaziją. Ši keturmetė bendrojo lavinimo vidurinė mokykla tuo metu buvo vienu svarbiausių lietuvių nacionalinio judėjimo ir kultūros centrų. Prasidėjus Pirmojo pasaulinio karo veiksmams Lietuvos teritorijoje, 1915 m. gimnazija su pedagogais ir moksleiviais buvo evakuota į Rusijos imperijos gilumą – į Jaroslavlį. Po Pirmojo pasaulinio karo grįžęs į Lietuvą, dvidešimtmetis jaunuolis pajuto žurnalisto pašaukimą ir 1920 m. ėmėsi žurnalistinio darbo. 1922–1923 m. jis buvo „Lietuvos žinių“ karo korespondentas, savo rašiniuose pranešdavo naujienas apie Lietuvos karių kovas dėl nepriklausomybės su Lenkijos kariuomenės generolo Liucijono Želigovskio vadovaujamais legionieriais. Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, 1924–1927 m. bendradarbiavo Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kaune leistame politikos, ekonomikos ir kultūros dienraštyje „Rytas“, Latvijos lietuvių savaitraštyje „Rygos balsas“, Niujorko lietuvių išeivijos demokratinės pakraipos laikraštyje „Vienybė“. Pasirašinėjo slapyvardžiu P. A. Rūstusis.
Į kūrybines keliones po pasaulį įviliojo miestų architektūra
Atėjau, pamačiau, nugalėjau. Taip, perfrazuojant žinomus romėnų karvedžio Gajaus Julijaus Cezario žodžius, galima būtų apibūdinti Vidmanto Vaitkevičiaus – itin savito kūrybos stiliaus ir įdomaus gyvenimo būdo menininko – asmenybę. Po pasaulį keliaujantis menininkas trumpam apsigyvena kurioje nors šalyje – jų jau aplankė per 100, žmonėms gėrėtis palieka ten savo darbus ir išvyksta kurti kitur. „Apsistoju, sukuriu ir išnykstu kaip dūmas“, – juokavo 57-erių kūrėjas. Į albumą-katalogą – ir Kretingos vaizdai Įprastai tėvynėje V. Vaitkevičius – laikinas svečias, tačiau Lietuvos pajūris jį pakerėjo: šį rudenį menininkas reziduoja pramogų komplekse HBH, kur lapkričio 9-ąją atidarys galeriją Vidma Wait (tai jo pseudonimas), o Kretingos rajono kultūros centre šiuo metu veikia mūsų kraštui skirta jo darbų paroda „Kretingos etiudai“. Parodoje akį prikausto paveikslai ant šilko, drobės, kartono, vaizduojantys Kretingos pranciškonų ir Darbėnų bažnyčių vaizdus, Lazdininkų malūną, Tiškevičių koplyčią, lurdą, senąją krašto architektūrą, kuriuos dailininkas nutapė dar pavasarį. Vyraujanti paveikslų atlikimo technika – koliažas, mišri technika, kur aliejų ir akrilą papildo glazūra, virvelės, folija, aukso ir sidabro pudra, lakštai. „Bent penki Kretingą vaizduojantys darbai pateks į naujausią mano darbų albumą-katalogą „Lietuva“. Jame iš viso bus 120 paveikslų, atrenku sėkmingiausius vaizdus iš kiekvieno krašto, kur pabuvojau ir tapau“, – rodydamas masyvų kaustytą albumą su įdėklu ir spynelėmis – tarsi atkeliavusį iš viduramžių raštininko menės, kalbėjo V. Vaitkevičius. Albumo viršeliui menininkas jau atsirinko titulinį paveikslą su Vilniaus katedros, universiteto, Šv. Kazimiero bažnyčios ir kitais viršum senamiesčio iškylančiais bokštais. Šį albumą-katalogą dailininkas ruošiasi pristatyti kitąmet įvyksiančioje Vilniaus knygų mugėje. Būtent bokštai, šventovės, miestų architektūra, atviravo menininkas, – jo pamėgtas kūrybos motyvas. Kauno dramos teatro rūsyje žiūrovus pasitinka masyvi 3x12 m dydžio V. Vaitkevičiaus sukurta freska, taip pat vaizduojanti Kauno miesto bokštus.
Kūrybiniai sumanymai keliauja meninės bendrystės tiltais
Kretingiškiai menininkai Rasa ir Gediminas Staškauskai dalyvavo Silkeborgo mieste Danijoje surengtose atvirose meno dienose – jie kūrė ir su meno mėgėjais bendravo savo bičiulio menininko Tage Storup galerijoje, kurioje mūsų kraštui ir savo meninėms idėjoms atstovavę kūrėjai sulaukė apie 400 meno mėgėjų. Silkeborgas, arba Šilko miestas, yra panašus į mūsų uostamiestį, tik jame kur kas mažiau gyventojų – per 40 tūkst. Tai – labiau bankų miestas, bet – labai žalias. „Tačiau daug kultūrinių skirtumų. Silkeborgą galima būtų pavadinti galerijų miestu – jų čia yra koks 100-as ir visos kuo puikiausiai išsilaiko. Daug muziejų, kuriuos danai noriai lanko – tarkim, savaitgalį nėra, kur šalia jų pastatyti mašinos“, – kad danai laisvalaikiu labai daug dėmesio skiria kultūrinei savišvietai, tvirtino menininkai, tą patyrę ir per viešnagę Silkeborge. Atviros meno dienos šiame mieste yra rengiamos kiekvienais metais. Bičiulio Tage Storup – jo darbai yra buvę eksponuoti ir Lietuvoje, Antano Mončio muziejuje Palangoje, ir parodai pasirengti padėjo R. ir G. Staškauskai – galerijoje kretingiškiai bendravo su tais, kuriems buvo įdomi jų keramika, skulptūra iš medžio ir akmens, idėjos. „Kūrėme taikos, ekologijos temomis, norėdami atkreipti dėmesį į tai, ką žmonės šioje žemėje esame negero prisidirbę. Europa jau suka kitu keliu – jie kuria gamtą, kurios neteko, mes vis dar užstrigę „trinkelizacijos“ etape“, – kalbėjo R. ir G. Staškauskai, savo kūrybinę erdvę susikūrę netoli Darbėnų, nuošaliame gamtos kampelyje, kuriame stengiasi išsaugoti gamtos natūralumą. Menininkus supa per 30 natūraliai išaugusių ąžuolų, pačių iškastas tvenkinys, gėlynai, sodas. Čia jie kuria ir galeriją, kurioje šiuo metu eksponuojami naujausi menininkų darbai ir kuriuos progą apžiūrėti turi sodybos svečiai. Gamtos pajautimą turi ir jų bičiulis Tage Storup, kuris, dar augina ir arklius. O tai, kad Danijoje nebėra varlių ir gandrų, danus labai liūdina, todėl jie tiek daug dėmesio ir skiria gamtai atkurti.
Savanoriauti iš Egipto atvyko vedinas tikėjimo prasmės
Neseniai savanoriauti į Kretingos dienos veiklos centrą, kuriame laiką leidžia žmonės su negalia, atvyko 25-erių egiptietis Hasanas Abdelrahmanas (Hassan Abdelrahman), pastaruosius trejus metus gyvenęs ir dirbęs Dubajuje. Jis papildė jau penkerius metus čia talkinantį savanorių korpusą, – prieš pusmetį taip pat savanoriauti iš Stambulo atvyko 25-erių turkas Ahmetas Gurbuzas (Ahmet Gurbuz). Šešerių mintinai mokėjo Koraną „Pajūrio naujienų“ paklaustas, kodėl pasirinko būtent Lietuvą, Hasanas aplinkinius apdovanodamas plačia šypsena, atsakė: „Tai Lietuva mane pasirinko. Aš užpildžiau dokumentus ir laukiau, kuri šalis mane pakvies. Ir, kai sulaukiau kvietimo iš šio centro, labai apsidžiaugiau, nors mano šeima apgailestavo, kad atsiskirsiu ir svetimoje šalyje būsiu vienas. Apie Lietuvą jie žinojo tik tiek, kad čia žiemą labai šalta ir tamsu. O atvykau ir nustebau – kaip žalia, pirmiausiai reikėjo priprasti prie žalumos ir erdvių.“ Jaunas charizmatiškas vyras, pagal specialybę – psichologas-sociologas, prieš trejus metus iš Gizos Egipte išvyko gyventi ir dirbti į Jungtinius Arabų Emyratus: Dubajuje dirbo bankų sistemoje, finansų skyriuje, kur tikrinami, ar teisėti pinigų pervedimai. Hasanas pasakojo, kad savanorystė yra jo gyvenimo dalis: nors Europoje jis savanoriškai dirba pirmąkart, tačiau Egipte nuolat užsiimdavo labdaringa veikla. Pagal tikėjimą – jis musulmonas, o jo tikėjimas reikalauja per gyvenimą atlikti 5 pagrindinius dalykus, tarp jų – aplankyti jų šventovę Meką ir daryti gerus darbus, tarnaujant žmonėms. Nuo mažumės, tikino, buvęs labai tikintis: anksti netekęs motinos, atsakymų į milijonus kodėl, ieškojęs Dieve. Taip, būdamas vos 6-erių, jau mintinai mokėjęs visą musulmonų šventraštį Koraną ir tapęs visos giminės pasididžiavimu. „Tėvas ligi šiol tebesaugo laikraštį, kuriame buvo publikuotas straipsnis apie mane vaikystėje, kaip mintinai galėjau išbelsti bet kurią Korano vietą“, – atviravo H. Abdelrahmanas.
Kviečiame dovanoti Kretingai pagrindinę miesto Kalėdų eglę!
Kretingos rajono savivaldybė kviečia kretingiškius ir rajono gyventojus dovanoti miestui pagrindinę Kalėdų eglę. Ji bus puošiama Rotušės aikštėje. Atkreipiame dėmesį, kad dovanojama žaliaskarė turi būti natūrali ir ne žemesnė negu 10-ies metrų aukščio. Siūlomų dovanoti žaliaskarių nuotraukas iki lapkričio 1 d. siųskite Kretingos miesto seniūnei Gintarei Liobikienei el. p. gintare.liobikiene@kretinga.lt, tel. pasiteirauti 8 620 60943.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Kuris iš dviejų?
Pirmasis rinkimų turas jau įveiktas. Tačiau didesnės dalies rinkimų apygardų laukia pakartotiniai balsavimai. Rinkėjai spręs, kuris iš dviejų į antrą rinkimų turą išėjusių kandidatų Seime atstovaus rinkėjų interesams. Kažkada lietuviškosios demokratijos aušroje ne kartą girdėjau aiškinant, kad tiek daugiamandatėje, tiek vienmandatinėje apygardoje išrinkti kandidatai privalo atstovauti visų žmonių ir visos valstybės interesams. Teoriškai – demokratijos arklys, praktiškai – neveža. Nes toks aiškinimas rinkėjų galvose nesusiderina su vienmandatinių apygardų idėja...Kam stengtis, leisti pinigus ir eikvoti nervus dar dėl būrelio Seimo narių, kurie vis tiek turės šokti pagal Vilniaus valdžios dūdelę? Todėl jie pasirenka tą kandidatą, kuris atstovautų būtent jiems. Iš esmės tokia tvarka lemia vienmandatininkams didžiausią galvasopę: ar klusniai balsuoti taip, kaip nurodo aukštesnė valdžia, ar atsižvelgti į savo rinkėjų interesus ir ginti juos, užsitraukiant vadų ir vadukų nemalonę? Mat, praktiškai ir vienmandatinėje apygardoje išrinktasis Seimo narys, jei nori būti girdimas ir matomas, turi priklausyti kokiai nors Seimo frakcijai. Jei išrinktasis yra dar ir Seime įsitvirtinusios partijos narys, tai jis automatiškai tampa tos partinės frakcijos nariu, o jei nepartinis, tai pasirenka, kuriai frakcijai priklausyti. O tada ima ir išaušta diena X, kai vienmandatininkui iškyla klausimas, kam atstovauti? Ar partinei linijai, kuri pateikiama neva kaip valstybinė politika, nors dažniausiai atstovauja kokios nors verslo grupės, maitinančios (finansiškai) partiją, interesams, ar savo rinkėjams, kuriems tas neva „valstybinis interesas“ kelia grėsmę tradiciniam jų gyvenimo būdui bei ramiai, sveikai, saugiai vaikų ir vaikaičių ateičiai?
Kretingos motobolo ateitis atsidūrė nežinioje
Visą sezoną sklandžiusios kalbos apie neaiškią Kretingos motobolo jaunimo ateitį ėmė tvirtintis iš karto po rugpjūčio 20–24 dienomis Houlgate mieste Prancūzijoje įvykusio Europos jaunių iki 18 metų čempionato – ėmė aiškėti, kad ilgus metus vystytos jaunimo grupės gali būti sunaikintos. Pasikeitė kelios žaidėjų kartos Kretingoje jaunimas iki 18 metų atskira grupe treniruojasi jau daugiau nei aštuonerius metus, per tą laiką pasikeitė kelios sportininkų kartos, dalis žaidėjų dabar jau sudaro ne tik Kretingos, bet ir Lietuvos motobolo vyrų rinktinės branduolį. Stipriai per šį laikotarpį padidėjo ir žaidėjų, o kartu ir motociklų, komandų skaičius – dar pavasarį Kretingos motodrome treniravosi daugiau negu 15 vaikinų iki 18 metų amžiaus, iš kurių buvo galima sudaryti net 3 skirtingo amžiaus ir meistriškumo komandas. Prieš Europos čempionatą – pralaimėjimas vietinėse pirmenybėse Lietuvoje jaunių iki 18 metų čempionatas pirmą kartą surengtas 2021 metais. Šiemet prieš pat Europos čempionatą užsibaigusiose pirmenybėse, be Kretingos ir Skuodo komandų, čempionate pirmą kartą startavo ir atgimusio Radviliškio „Žėručio“ jaunimas. Nors per trejus metus visas vykusias pirmenybes tarp jaunimo buvo laimėjęs Kretingos motobolo klubas, šiemet kretingiškiai kiek netikėtai neapgynė čempionų titulo ir buvo priversti susitaikyti su antrąja vieta. Iš karto po šio, gera treniruote tapusio Lietuvos čempionato, geriausi Kretingos ir Skuodo klubų jaunieji žaidėjai suvienijo jėgas dalyvaujant Europos jaunių iki 18 metų čempionate, kur pirmą kartą tokio pobūdžio turnyre pasiekė finalą ir į Lietuvą parvežė sidabro medalius.
|
|
