|
|
|
(1977) 2025-08-12Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad šiandien, rugpjūčio 12 d., 22 min. po vidurnakčio buvo gautas pranešimas apie Šventojoje degantį poilsio paskirties medinį vieno aukšto pastatą šiferiu dengtu stogu. Atvykus ugniagesiams, liepsnos siautėjo atvirai. Gyventojai iš degančio pastato jau buvo išnešę nudegimo traumų patyrusį žmogų. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobiliu jis išvežtas į gydymo įstaigą. Per gaisrą sudegė namelio sienos, viduje buvę daiktai, apsilydė dažai, buvo nuardytas stogas. Už 3 m stovintį kitą poilsio namelį pavyko išsaugoti.
„P. n.“ informacija
Ūkininkai reikalauja skelbti ekstremalią situaciją, valdžia dar tyli
Nevilties apimti ūkininkai dėl užsitęsusio lietaus šaukiasi ekstremalios situacijos – ne dėl kompensacijų, o bijo, kad iki rugpjūčio 15-osios neįvykdžius europinių įsipareigojimų, nebūtų taikomos sankcijos. Dabar ūkiams aktualiau ne pievas šienauti, o derlių susigriebti. Šiokiu laiku javapjūtė jau artėdavo prie pabaigos, tačiau šiemet ji vos prasidėjo. Javapjūtė vėluoja, derliaus kokybė menksta Už neįvykdytus įsipareigojimus iki rugpjūčio 15 d. plotus apsėti tarpinėmis kultūromis Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) grasina sankcijomis. O kaip apsėti, jeigu juose skęsta nenuimtas derlius? „Esam įvaryti į kampą. Ankstesniais metais kuldavom normaliai viską iš eilės: rapsus, žieminius kviečius, žirnius ir taip toliau, tokiu laiku javapjūtę aš jau baigdavau. Bet iki praėjusio penktadienio nebuvau nupjovęs dar nė vieno aro – dirvos tiek šlapios, kad technika klimpsta“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Lietaus kasdien plaunami grūdai praranda ir kokybę. Anot pašnekovo, dingsta baltymai, mažėja saiko svoris, yra tikimybė sudygti. Auginantieji ekstra pirmos klasės kokybės reikalavimus atitinkančius kviečius begauna tik trečios ar ketvirtos pašarinius. „Faktas, kad įsipareigojimai vėluos dėl force majeure, ekstremali situacija turi būti paskelbta respublikiniu ar bent rajoniniu mastu, kitaip pasiteisinimo NMA nebus“, – įsitikinęs R. Paulikas. Penktadienį jis skambinęs į Žemės ūkio skyrių – vedėją pavaduojančio Petro Šadreikos teiravęsis, ar kokia nors informacija apie padėtį Kretingos rajono žemės ūkyje yra renkama. „Supratau, kad ne, niekas nieko nedaro, niekam nerūpim“, – nusistebėjo R. Paulikas. Jo įsivaizdavimu, kiekvienas turėtų dirbti savo darbą: ūkininkai – sėti, kulti, purkšti, tręšti, o Savivaldybė, Žemės ūkio skyriaus specialistai – rinkti faktus, fiksuoti.
Penktadienį įvyko prevencinis Kretingos rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) posėdis, kuriame aptarta priedangų situacija rajone ir kokius objektus reiktų įtraukti į būsimą modernizavimo projektą. Pasak Savivaldybės Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus parengties pareigūno (patarėjo) Rolando Pociaus, pagal nustatytus normatyvus, Kretingos rajone priedangos turi būti užtikrintos 40 proc., tai yra 14 tūkst. 970, rajono gyventojų, o šiandien užtikrinama 7 tūkst. 127-iems, tai yra 47,61 proc. nuo numatyto skaičiaus. „Situacija su priedangomis gerėja, praėjusių metų spalį priedangų turėjome 4 tūkst. 418-ai gyventojų – kaip matome, skaičius išaugo kone dvigubai. Priedangos atsirado ir vietovėse, kuriose jų nebuvo – pavyzdžiui, Kartenoje šiuo metu yra dvi. Salantų mieste priedangų skaičius išaugo nuo vienos iki trijų“, – sakė R. Pocius. Anot jo, Kretingos rajono savivaldybė vykdo priedangų statusą turinčių, tai yra mero potvarkiu patvirtintame Kretingos rajono savivaldybės priedangų sąraše esančių objektų projektą „Priedangų infrastruktūros plėtra“. Jame dalyvauja Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija, lopšeliai-darželiai „Ąžuoliukas“ ir „Žilvitis“, Marijos Tiškevičiūtės mokykla, Marijono Daujoto progimnazija, VšĮ Pranciškonų gimnazija, Kretingos rajono kultūros centras. Šiuose objektuose bus įrengti evakuaciniai išėjimai ir apšvietimas; įėjimai ir išėjimai pritaikyti riboto judumo asmenims; įrengti apsaugos nuo stiklo šukių skydai langams arba langai bus užmūryti; įrengtos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos arba autonominio dūmų signalizatoriai; įrengtos ar sutvarkytos vėdinimo sistemos; įrengtos rezervinio elektros energijos tiekimo iš generatoriaus sistemos. Projektui skirta 200 tūkst. eurų. Artimiausiu laiku turėtų būti paskelbtas kvietimas dalyvauti naujame Priedangų infrastruktūros plėtros etape. Sąlygos – panašios, numatyti atlikti tokie pat darbai, kaip ir ankstesniame projekte. ESOC posėdyje vieningai buvo pasiūlyti objektai, kurie jame galėtų dalyvauti partnerio sąlygomis. Tai – Kretingos muziejus, Socialinių paslaugų centras, Padvarių socialinės globos namai, Salantų gimnazija, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija Salantų regioninio parko lankytojų centras, Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centro Kartenos ambulatorija, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras. Kaip teigė R. Pocius, šis sąrašas gali būti papildytas, nes galimybę projekte dalyvauti turėtų turėti ir daugiabučių bendrijos. Tačiau tik tokios, kurių patalpos atitinka priedangoms keliamus reikalavimus.
„P. n.“ informacija
Praėjusią savaitę į Kretingą atvykęs laikinasis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ne per seniausiai lankėsi Skuodo rajono savivaldybėje. Abu ministro vizitus, jų programą į Kuršo rinkimų apygardą suderinome iš anksto, kad per trumpą vizito laiką aprėptume kuo daugiau savivaldybėms opių susisiekimo infrastruktūros klausimų. Dėl prastos kelių būklės rajonų gyventojai skundžiasi daugiausia. Dabartinė socialdemokratų Vyriausybė veiklos pradžioje turėjovykdyti ankstesnės konservatorių-krikščionių demokratų, liberalsąjūdiečių ir laisviečių valdžios suformuotą valstybės biudžetą, kuriame lėšų keliams buvo pašykštėta. Susisiekimo ministerijos komandai pavyko šalies keliams rasti papildomų lėšų iš vidinių resursų. Ministerija atliko ir kitą labai svarbų darbą – iš naujo suderėjo su ES dėl panaudoti nesuspėtos ES paramos perskirstymo. Dalis šios ES paramos pinigų – per 75 mln. eurų – papildomai skirti dviračių takams visoje Lietuvoje įrengti. Kretingoje už perskirstytas ES paramos lėšas rengiamas dviračių takas Žemaitės alėjoje, susijungsiantis su į sodininkų bendriją „Minija“ vedančiu dviračių taku, kurį atnaujins iki 2026 m. balandžio mėnesio pabaigos, vėlgi panaudojant tas perskirstytas ES paramos lėšas. Naujo dviračių tako iš Kretingos į Vydmantus palei kelią A11 statybai naudojami irgi tie patys pinigai.
Su promilėmis – tiesiai į vartus
Pirmadienį apie 1.20 val. Lazdininkų kaime automobilis „Peugeot 307“, kurį vairavo 2000 m. gimęs vyras, atsitrenkė į sodybos metalinius automatizuotus vartus ir juos apgadino. Vairuotojui nustatytas 1,66 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
„Skoda Yeti“ nuskriejo nuo kelio
Sekmadienį apie 16.20 val. Juzumų kaime „Skoda Yeti“ vairavęs 1964 m. gimęs vyras nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Paaiškėjo, kad vairuotojas – neblaivus, alkoholio matuoklis parodė 2,62 prom.
Sekmadienį apie 17.20 val. Gargždelės kaime pastebėta, kad iš ūkinio pastato pavogta savadarbė priekaba. Savininkui padaryta 900 eurų žala.
Pradėtas vagystės tyrimas.
Sekmadienį apie 8.30 val. Jūros gatvėje Palangoje iš, pirminiais duomenimis, neužrakinto vasaros namelio pavogtas telefonas „Samsung 24S ULTRA“, piniginė, kurioje buvo apie 46 eurai, 20 svarų (angliška valiuta), asmens dokumentai, banko mokėjimo kortelės ir kt. Žala – 1 tūkst. 916 eurų.
Pradėtas vagystės tyrimas.
Šeštadienį apie 17.30 val. Padvariuose, socialinės globos įstaigoje, kambaryje, rasta sukniubusi moteris, gimusi 1973 m. Po atlikto gaivinimo konstatuota jos mirtis. Pirminės apžiūros metu ant kūno akivaizdžių smurto žymių nepastebėta.
Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Šeštadienį apie 7.10 val. Palangoje, Klaipėdos pl., stabdomas mopedo vairuotojas nestojo. Pričiupus jį Malūno gatvėje, vyras, gimęs 1974 m., pasitikrinti blaivumą vengė.
Penktadienį apie 14.35 val. Kurmaičių kaime automobilio „Audi A6 AVANT“ vairuotojui, gimusiam 1963 m., nustatytas 3,08 prom. neblaivumas.
O sekmadienį apie 20.17 val. Vytauto gatvėje Palangoje automobilio „Medcedes Benz“ vairuotojas, gimęs 1994 m., įpūtė 1,73 prom.
Praėjusį trečiadienį Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos bei Latvijos Respublikos valstybinės policijos ir valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai patikrino 201 transporto priemonę, 340 asmenų ir nustatė vieną pažeidimą – 1970 m. gimusiam sunkiasvorės transporto priemonės MAN vairuotojas į alkoholio matuoklį įpūtė 0,23 prom. Vyrui surašytas administracinio nusižengimo protokolas (pagal LR ANK 422 str. 2d.).
Bendras priemones Lietuvos ir Latvijos pareigūnai rengia reguliariai, bent kartą per ketvirtį. Šiuo metu, atsižvelgiant į Lenkijos pasienyje sustiprintą kontrolę dėl nelegalios migracijos, kontrolė sustiprinta ir pasienyje su Latvija.
Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pasidalijo informacija apie vaizdo sistemomis pasieniečių užfiksuotą į Lietuvą iš Rusijos Federacijos įplaukusį pramoginį katerį.
Šeštadienio popietę VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos pareigūnai vaizdo stebėjimo sistemomis Kuršių mariose pastebėjo neatpažintą katerį, kirtusį Lietuvos valstybės sieną. Reaguojant į galimą pažeidimą, buvo pasitelktas tarnybinis kateris „Boomeranger“.
Neatpažintas kateris netrukus apsisuko ir, padidinęs greitį, grįžo atgal į Rusijos Federaciją. Tikėtina, kad valstybės sieną galimai pažeidęs pramoginis laivas į Lietuvą įplaukė dėl GPS trikdžių. Renkama medžiaga tolesniam tyrimui atlikti.
Nors šiųmetė vasara žemdirbiams yra didžiulis iššūkis ir ūkininkai nebesiima prognozuoti derliaus, vėluoja javapjūtė, žieminių rapsų sėja, kiti darbai, „Vakarų Lietuva“ pasidomėjo, koks gi yra mūsų regiono žemės ūkio visuma: ką augina žemdirbiai, kokie gyvuliai ganosi lankose, ar esama alternatyvios žemdirbystės, ar puoselėjami uogynai, riešutmedžių giraitės ir pan.
Daugiausia augina grūdines kultūras
KLAIPĖDOS rajone šiemet Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje buvo įregistruotos 2 tūkst. 343 paraiškos tiesioginėms išmokoms, bendras deklaruotas plotas sudaro 55 tūkst. 850,42 ha. Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija Latakienė teigė, kad, kaip ir kasmet, didžiausius deklaruotų kultūrų plotus rajone sudaro grūdiniai augalai. Populiariausi – žieminių javų plotai, kurie, lyginant su 2024-aisiais, 16,23 proc. Žieminių kviečių deklaruota 18,68 proc. daugiau nei pernai, t. y. 11 tūkst. 929,56 ha, rugių deklaruota mažiau, t. y. 247,11 ha, kvietrugių plotai išaugo 16,20 proc. – 1 tūkst. 631,47 ha, miežių plotai sumažėjo 22,31 proc., t. y. iki 242,11 ha, žieminių kviečių „Spelta“ – 86,48 ha.
Išaugus žieminių javų plotams, 24,73 proc., arba iki 7 tūkst. 931,81 ha, sumažėjo vasarinių kultūrų. Daugiausiai – 3 tūkst. 171,22 ha, arba 31,61 proc. mažiau, deklaruota vasarinių kviečių, avižų – 1 tūkst. 621,07 ha (35,13 proc. mažiau), miežių – 1 tūkst. 210,71 ha (23,86 proc. mažiau). Kvietrugių auginama 19,35 proc. daugiau, jų deklaruota 319,96 ha, grikių – 625,6 ha, arba 5,17 proc. daugiau, kukurūzų – 978,41 ha.
Ankštinių kultūrų plotai didėjo 20,34 proc. Labiausiai išaugo pupų plotai, kurių deklaruota 3 tūkst. 380,56 ha (76,21 proc. daugiau nei pernai), žirnių plotai sumažėjo 29,62 proc., t. y. iki 1 tūkst. 490,47 ha, taip pat deklaruota 2,89 ha vikių, 19,04 ha lubinų ir 1,65 ha avinžirnių.
Skulptorius Mindaugas Jankauskas (kairėje) ir Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas prie užjaučiančio, guodžiančio angelo.
„Žmogų gydo ir aplinka“, – ne kartą yra akcentavęs VšĮ Kretingos ligoninė vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, ligoninei vadovaujantis nuo 2021 m. rudens.
Per tuos ketverius metus atnaujintose ligoninės vidaus patalpose, sutvarkytoje teritorijoje atsirado daug meninių akcentų – dailininkų paveikslų, tapybos ant pastato išorės sienų, kitų.
Šiomis dienomis ligoninės vidiniame kieme pastatė dvi angelų skulptūras. Vienas angelas, užjaučiantis, guodžiantis nutūpė pievelėje, kitas, globojantis, teikiantis viltį, – prie įėjimo į ligoninės Ambulatorinį konsultacinį skyrių. Abu angelus ligoninei padovanojo Šaukliuose Skuodo rajone dirbantis skulptorius Mindaugas Jankauskas. Skulptūros iš akmens, kaip sakė M. Jankauskas, sukurtos jam bendradarbiaujant su klaipėdiečiu skulptoriumi Jonu Virbausku.
Globojantis, viltį teikiantis angelas pasitinka įeinant į ligoninės Ambulatorinį konsultacinį skyrių.
„Gavau nuoširdų vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko pasirašytą laišką – kvietimą savo darbais papuošti Kretingos ligoninės aplinką. Nesusivaldžiau, tose viešose erdvėse skulptorių darbų trūksta“, – sakė M. Jankauskas.
„Šį pavasarį kreipėmės, berods, į 15 menininkų, prašydami, kad jie imtųsi savo kūriniais pagrąžinti ligoninės aplinką išorėje ir viduje. Atsiliepė keletas, vienas jų – skulptorius iš Šauklių Mindaugas Jankauskas, dvi angelų skulptūras ligoninei atidavęs be jokio atlygio“, – apie iniciatyvą pasitelkti menininkus teigė R. Sakalauskas.
„Angelas tinka nuo žmogaus gimimo iki išėjimo. Vienas turi vieną angelą, o jei koks pasiutėlis – tai ir keli angelai nesusitvarko“, – apie skulptūroms pasirinktą angelo temą pajuokaudamas kalbėjo M. Jankauskas. Jis – profesionalus skulptorius, baigęs skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultete ir, kaip pats sakė: „plaka akmenį“ nuo 2000-ųjų.
Pavasarį du mėnesius ligoninėje veikė Senosios Įpilties kaime Kretingos rajone gyvenančio tautodailininko peizažisto Edvardo Tedavušo Stalmoko paveikslų paroda. Ligoninės skyrių, kitų patalpų erdves puošia dailininko iš Vilniaus Viktoro Šato tapyti paveikslai, ligoninę pasiekę Vilniuje gyvenančio, Kretingai neabejingo kraštiečio Romualdo Beniušio rūpesčiu. „Esame dėkingi R. Beniušiui už pastangas, kad ligoninę pasiektų šios dovanos. Iš asmeninės kolekcijos paveikslų ligoninei padovanojo buvusi Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.
Menas veikia kaip terapija, duoda teigiamą poveikį žmogaus emocinei sveikatai. Džiugu, kad yra tą suprantančių ir norinčių tuo gėriu dalintis su visais“, – kalbėjo R. Sakalauskas.
„Viską, ką kuriu, – ne tik dėl savęs, o ir dėl svečių, kad išsivežtų gerus įspūdžius“, – sakė sodybos „Vienkiemis“ savininkė Jolanda Šoblinskienė (kairėje). Šalia jos – komisijos pirmininkė Vaida Jakumienė.
„Aš savo erdvę „baibokais“ pagražinu, o žmona Birutė – augalais“, – teigė Dionizas Strigūnas.
Kretingos rajono savivaldybė tęsia gražiausių sodybų ir viešųjų erdvių konkursą. Vertinimo komisija tradiciškai
apsilankė ten, kur šiemet apsilankyti pasiūlė savo kaimus ir jų žmones geriausiai pažįstančios seniūnijos.
Erdves puošia ir augalais, ir skulptūromis
„Kiekvienas kiemas turi savo istoriją. Aš visada sakau – kai pamatai, kai supranti, kiek kartais ir pedantiško darbo, ir meilės įdėta, pačiam grįžus namo norisi į rankas imti šluotą, kastuvą ir eiti tvarkytis. Geri pavyzdžiai užkrečia“, – neabėjojo komisijos pirmininkė vicemerė Vaida Jakumienė.
Nors praėjusios savaitės dienos, kai protarpiais kaip iš kibiro pliaupė lietus, ir ne itin palankos buvo po gamtą vaikščioti, komisija aplankė vienintelį Traidžių kaime daugiabutį. Čia gyvenantys Alma Paulauskienė, Eglė Meištenienė, Vilija ir Vitalijus Mirinavičiai pasakojo, jog kiekviena šeima turinti po plotelį, kurį ir stengiasi kuo gražiau išpuoselėti, prisisodinti augalų. „Darbymetis pas mus būna ištisus metus. Užtat patiems malonu išėjus kieme pabūti, pailsėti“, – sakė jie.
Šiek tiek atokiau savo augalų ir skulptūrų „karalystę“ kuria Dionizas Strigūnas. Vyras juokavo, kad rūpestį žydinčiomis gėlėmis palikęs žmonai Birutei, o pats užsiimantis „baibokais“. Bet tie „baibokai“, o tiksliau iš medžio arba akmens padirbti grybukai, vėžliukai, krokodiliukai, nykštukai daugelio akis paglosto. Dionizas sakė, kad atskirų dirbtuvių namuose įsirengęs neturi, o jam jų ir nereikia.
„Pasiimu įrankį akmeniui pjauti – ir to užtenka“, – paaiškino jis. Paklaustas, kas šio amato išmokė, atviravo esąs savamokslis. „Mano ir broliai vykę buvo – gitaras patys konstravo ir jomis grojo“, – pasakojo traidiškis. Iš profesijos jis elektrikas, bet praeityje yra dirbęs tai ūkio fermoje, tai vairuotoju.
Komisijos narę augalų žinovę Jurgitą Tertelienę Strigūnų puoselėjame plote sudomino vijoklinis medis prie pavėsinės. „Pasirodo, tai aktinidija. Jų būna kelių rūšių, šita – retesnė“, – paaiškino ji.
Jaukumą kuria ir dėl svečių
Kone per patį lietų komisiją pasitiko sodybos „Vienkiemis“ Padvariuose šeimininkė Jolanda Šoblinskienė.
„Kas naujo? Kas čia bus naujo – kaip potvynis, taip potvynis pas mus, su jais daugiausia tenka vargti“, – atviravo ji.
Sodybos teritorija užima 7 hektarus, bet žolė kruopščiai nušienauta, sutvarkyta. Šiuos darbus, anot šeimininkės, atlieka trys darbininkai. Maloniai nuteikia pagal Jolandos skonį suformuotos salelės žydinčių gėlių. Jolanda teigė jų visada perkanti „Dendrėjoje“, bet pasidžiaugė, kad Kretingoje apskritai yra daug prekybos vietų, kuriose galima gauti gražių augalų.
„Ne tiek dėl savęs aš stengiuosi, kiek dėl svečių – noriu, kad atvažiavusieji gerai jaustųsi, išsivežtų pačius geriausius įspūdžius ir kitąkart sugrįžtų“, – sakė J. Šoblinskienė.
|
|
