|
|
|
(1986) 2025-09-16Solidi „Atostogų parko“ investicija – dovana lojaliems klientams
Praėjusį penktadienį didžiausias Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatingumo kompleksas „Atostogų parkas“ oficialiai atidarė naują ištisus metus veiksiančią mineralinio vandens baseino erdvę. Anot „Atostogų parko“ direktoriaus Ričardo Jovaišos, 1,2 mln. Eur vertės investicija – tarsi dovana komplekso lankytojams už jų pasirinkimą ir lojalumą, nes paslaugų kainų „Atostogų parkas“ didinti neketina. „Atvirkščiai, – rudenį pasitinkame vėl sugrąžindami visą nuolaidų paketą, kad, pasibaigus kurortiniam sezonui, Kretingos rajono ir aplinkinių vietovių žmonės galėtų naudotis mūsų parko teikiamomis sveikatingumo paslaugomis“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė R. Jovaiša, pasidžiaugęs, kad milijoninės investicijos sudarys galimybę komplekso lankytojams, svečiams mineralinio vandens baseino teikiama nauda sveikatai mėgautis ištisus metus. Mat anksčiau, prasidėjus šaltajam metų laikui, šio baseino vandenį tekdavę išleisti. Jauki šiuolaikiškai įrengta mineralinio vandens baseino erdvė užima 600 kv. m plotą, erdvė sukurta atsižvelgiant į lankytojų poreikį kokybiškam poilsiui bet kokiu oru. „Vadinasi, ši, per milijoną eurų siekianti investicija, prisidės prie sezoniškumo mažinimo ir sustiprins mūsų regiono, kaip tarptautinio turizmo krypties, pozicijas – mes tampame dar patrauklesni svečiams iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių“, – akcentavo R. Jovaiša. Jis neslėpė, kad didžiausias „Atostogų parko“ konkurentas yra saulė – kai jos daug, visi poilsiautojai mėgaujasi jūra: „Viskas suprantama, jūros traukos mes nenugalėsime. Bet, kai tik lyja ar debesuota, pas mus – lankytojų antplūdis. Taigi ši lietinga vasara buvo rekordinė pagal lankytojų skaičių.“
Spalį pradės rinkti nugenėtas šakas
Spalio mėnesį SĮ „Kretingos komunalininkas“ pradės nugenėtų medžių ir krūmų šakų surinkimo ir išvežimo darbus. Gyventojai kviečiami susipažinti su išvežimo grafiku ir pasiruošti šakų išvežimui – jų nekrauti bet kur, o palikti numatytose vietose pagal nustatytą grafiką. Kokios atliekos bus surinktos nemokamai? Vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, be papildomo mokesčio surenkamos tik: *medžių ir krūmų genėjimo atliekos; *šakos iki 1,5 m ilgio ir ne storesnės kaip 100 mm skersmens. Šios atliekos turi būti neužterštos žemėmis, priemaišomis (tvorų likučiais ir pan.), kelmais ar šaknimis. Šakas būtina sudėti tvarkingomis krūvomis (ne eilėmis). Vieno vežimo metu nemokamai išvežamas kiekis negali viršyti 1 kubinio metro. Žaliosios birios atliekos – lapai, žolė ir pan. – pagal šį grafiką nebus surenkamos. Kada ir kur palikti šakas? Atliekos turi būti paliekamos įprastose konteinerių surinkimo vietose: *ne anksčiau kaip likus 3 dienoms iki numatytos surinkimo dienos; *ne vėliau kaip iki 7.00 val. ryto surinkimo dieną. Šakų negalima krauti po elektros laidais, medžiais, grioviuose ar arti tvorų. Nesilaikant šių reikalavimų, atliekos nebus surenkamos. Ką daryti, jei netinka grafikas? Neribotą kiekį šakų gyventojai gali patys pristatyti į Ankštakių k. atliekų surinkimo aikštelę. Darbo laikas: II–V 9.00–18.00 val., VI 10.00–14.00 val.; tel. 0 630 08993. Papildoma informacija teikiama SĮ „Kretingos komunalininkas“, Vytauto g. 118, Kretinga; tel. (0 445) 78608. Pažeidus atliekų tvarkymo reikalavimus, taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnį – skiriama bauda nuo 30 iki 140 eurų.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Atsižvelgiant į praėjusių kelerių metų patirtį dėl potvynių grėsmės Kretingos rajone, rugsėjo 29 d. planuojama pakelti Kretingos miesto (Birutės g.) ir Padvarių užtvankų uždorius iki 10 cm ir pažeminti Padvarių tvenkinio ir Akmenos upės vandens lygį. Darbus numatoma pradėti 8 val. nuo Kretingos miesto (Birutės g.) užtvankos, po to pakelti ir Padvarių užtvankos uždorį. Užtvankų uždorių pakėlimo metu didelis vandens poplūdis, grėsmė aplinkai ir gyventojų saugumui neprognozuojami. Darbus stebės atsakingų institucijų ir tarnybų atstovai, kurie, prireikus, bus pasirengę imtis atitinkamų saugumo priemonių. Pakėlus uždorius, dvi savaites – rytais ir vakarais – prie užtvankų bus stebima ir fiksuojama vandens lygio situacija.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Projektas „Ateities miškas“, startavęs birželį, Kretingos Simono Daukanto progimnazijos bendruomenę ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kretingos regioninį padalinį pakvietė į 3 mėnesių kūrybinę kelionę. Kretingai tapus 2025-ųjų Lietuvos Jaunimo sostine, renginių ir veiklų jaunimui ciklo dalimi tapo ir meninė instaliacija – tapybos projektas „Ateities miškas“. 118 metrų ilgio sieną dieną ir naktį teptukais margino daugiau kaip 60 moksleivių ir mokytojų. Piešdami jie ne tik papuošė miesto gatvę, bet ir kūrė dialogą su mišku, pasitelkdami spalvas, simbolius ir istorijas. Pilka miesto siena tapo erdve jaunimo meninei saviraiškai ir sujungė du pasaulius – miesto šurmulį ir miško ramybę. Meninė instaliacija „Ateities miškas“ sukurta per 3 mėnesius, tačiau pasiruošimo darbai, idėjų ir įkvėpimo paieškos, kaip teigė VMU Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė, prasidėjo anksčiau, dar praėjusį rudenį. Ir šis procesas nebuvo tik tapymas – tai performansas, kurį lydėjo ryšio su mišku ir žmonėmis kūrimas. „Projektas „Ateities miškas“ yra puikus pavyzdys, kaip kūryba gali žmones suartinti su gamta. Džiaugiamės, kad Kretingos jaunimas kartu su miškininkais sukūrė meninę erdvę, kuri primena, kad miškas ir gamta yra vertybės. Tikiu, kad ši instaliacija įkvėps dar daugiau jaunų žmonių atrasti mišką ir jo prasmę savo gyvenime“, – sakė VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė. VMU įgyvendina įvairius projektus, skirtus moksleiviams. Projekto „Pamokos miške“ metu įprastą klasę pakeičia medžiai ir samanos, o šiemet pirmą kartą buvo surengta ir miškininkystės olimpiada „Mes – miškui, miškas – visiems“, sulaukusi didelio susidomėjimo. Tai ženklas, kad gamta ir miškas jaunajai kartai yra svarbios. Ieškodami naujų būdų, kaip jaunuolius priartinti prie gamtos, Kretingos miškininkai kartu su Simono Daukanto progimnazijos bendruomene „Ateities mišku“ ir papuošė miesto sieną.
Palangoje įvyko finalinis Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių etapas, kuriame varžėsi per 1 tūkst. sportininkų. Kaip informavo Kretingos rajono Kultūros ir sporto skyriaus specialistės Dovilė Višinskienė, tarp geriausių šalies komandų puikiai pasirodė ir Kretingos rajono atstovai, išbandę savo jėgas įvairiose rungtyse. Mūsų rajonui atstovavo šešios komandos, kurios varžėsi vyrų ir moterų tinklinio, šaškių, smiginio ir virvės traukimo rungtyse. Kretingos rajono sportininkai – vyrų tinklinio komanda tapo prizininke – III v. laimėtoja. Ypatingo dėmesio sulaukė ir virvės traukimo komandos iš Kartenos (IV v.) bei Kūlupėnų (V v.) seniūnijų. Nors jos prizininkėmis netapo, jų kova buvo ypač įtempta ir įspūdinga.
„P. n.“ informacija
Vakarų Lietuvos regiono vandentvarkos įmonių apžvalga
Vakarų Lietuvos regionas yra svarbus dėl savo geografinės padėties ir infrastruktūros išvystymo, todėl vandentvarkos įmonės čia atlieka esminį vaidmenį užtikrinant gyventojams ir verslui kokybiškas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Vandentvarkos įmonės šioje teritorijoje turi ilgametę istoriją, bet dabar susiduria su naujais iššūkiais ir galimybėmis, kurios yra tiesiogiai susijusios su infrastruktūros atnaujinimu ir paslaugų kainomis. Vandentiekio, nuotekų tinklų apimtis, jų amžius ir atnaujinimas Vakarų Lietuvos vandentiekio tinklų infrastruktūrai būdingas itin didelis įvairiapusiškumas ir pagal jų bendrą ilgį, ir pagal jų įrengimo laikotarpį. Skirtinguose regionuose ir miestuose šie tinklai buvo tiesiami skirtingais istoriniais laikotarpiais, o jų eksploatacijos trukmė, būklė ir modernizavimo lygis priklauso nuo konkrečios savivaldybės ar ją aptarnaujančios vandentvarkos įmonės investicinių galimybių bei prioritetų. Nuotekų tinklų infrastruktūra yra išvystyta skirtingu lygiu, priklausomai nuo savivaldybės ir konkrečios vandentvarkos įmonės. Nors kai kurios nuotekų surinkimo sistemos įrengtos dar prieš kelis dešimtmečius, jos vis dar sėkmingai eksploatuojamos, o nuolatinis tinklų atnaujinimas ir modernizavimas leidžia užtikrinti efektyvų nuotekų tvarkymą ir laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Bene didžiausia vandentvarkos bendrovė vakarų Lietuvos regione – AB „Klaipėdos vanduo“, kuri savo veiklą vykdo jau nuo 1902 m. ir yra seniausia tokio pobūdžio įmonė Lietuvoje. Ši bendrovė aptarnauja daugiau negu 103 tūkst. klientų ir Klaipėdos mieste, ir rajone. Bendrovė Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūrą perėmė tik nuo 2012 m. – iki tol šią veiklą vykdė „Klaipėdos rajono vandenys“. Remiantis 2024 m. pabaigos duomenimis, bendrovė eksploatuoja 1 tūkst. 165 km vandentiekio ir 1 tūkst. 21 km buitinių nuotekų tinklų. Kasmet investuojama į jų plėtrą ir modernizaciją. Pavyzdžiui, pernai iš viso nutiesė 2,16 km ir rekonstravo 5,98 km vandentiekio tinklų, o buitinių nuotekų – atitinkamai 2,13 km ir 1,67 km. UAB „Mažeikių vandenys“ 2024 m. pabaigoje valdė 378,5 km vandentiekio tinklų. Šios infrastruktūros amžius taip pat varijuoja – seniausi tinklai pradėti naudoti nuo 1965 m., o naujausi atvesti vos 2025 m., kas liudija apie tęstinę tinklų plėtrą bei atsinaujinimą. Pagal 2024 m. gruodžio 31 d. duomenis, bendrovė eksploatavo 265,4 km nuotekų surinkimo tinklų. Seniausi pradėti eksploatuoti nuo 1966 m., naujausi – 2025 m. Įmonė nuosekliai vykdo tinklų rekonstrukciją ir modernizavimą kiekvienais metais. Telšių rajono UAB „Telšių vandenys“ duomenimis, vandentiekio tinklų ilgis siekė 355,5 km, o šios infrastruktūros įrengimo periodas apima laikotarpį nuo 1955 m., kai buvo įrengti seniausi tinklai, iki 2024 m., kuomet buvo baigta naujausių trasų tiesimo darbai. Telšių rajone nuotekų tinklų ilgis siekia 224,2 km (2024 12 31 duomenys). Seniausi jų įrengti dar 1958 m., o naujausi – 2024-aisiais. Tai rodo, kad tinklai čia taip pat palaipsniui atnaujinami. Kretingos rajono UAB „Kretingos vandenys“ vandens tiekimo tinklų ilgis siekia apie 329 km, o seniausi jų pastatyti apie 1970-uosius, tad infrastruktūros amžius jau artėja prie 55-erių metų ribos. Nors tikslūs naujausių tinklų statybos metai nenurodyti, akivaizdu, kad tinklai palaipsniui atnaujinami. Kretingos rajone dabar valdoma apie 234 km buitinių nuotekų tinklų ir apie 43 km paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų. Seniausi įrengti apie 1970 m. Tiksliai nustatyti, kiek tinklų atnaujinta nuo jų įrengimo, sudėtinga dėl pasikeitusių valdytojų ir perduotų kaimo tinklų, kurių statybos metai dažnai nėra žinomi.
Kretingoje seserys pranciškonės tarnauja jau 30 metų
Praėjusį sekmadienį pasaulio krikščionims švenčiant Kryžiaus išaukštinimo iškilmę, Kretingos pranciškonų bažnyčioje įvyko dviguba šventė: Švč. Širdies seserys pranciškonės misionierės atšventė tarnystės Kretingoje 30-mečio jubiliejų. Tarnystės pašaukimas – investicija į žmogų Ta proga į Kretingą atvyko pirmosios mūsų mieste tarnavusios ir kretingiškių pamiltos seserys misionierės, dabar tarnaujančios kitose šalyse, ir jų provincijolė Sherly Joseph iš Indijos. Padėkos Šv. Mišiose jos dalyvavo išvien su Kretingoje dabar tarnaujančiomis seserimis – bendruomenės vyresniąja Julija Lukauskaite, Danute Ančeryte ir Inesa Portugal Encinas iš Bolivijos. Kretingoje, viršum arbatinės „Špitolė“, įsikūrusių Švč. Širdies pranciškonių misionierių bendruomenė priklauso Prancūzijos šv. Liudviko IX provincijai, jų provincijolė – Sherly Joseph iš Indijos padėkojo kretingiškiams už maldas ir meilę, kuria jie supa seseris. Padėkos šv. Mišias tądien aukojo Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, atvyko Lietuvos pranciškonų brolijos provincijolas Evaldas Darulis, dalyvavo broliai pranciškonai, kiti svečiai. Jo Ekscelencija vyskupas A. Jurevičius akcentavo, kad prieš tris dešimtmečius į Lietuvą atvykusios pirmosios seserys pranciškonės misionierės siekė skleisti Evangeliją, rodyti Jėzaus meilę, pirmiausia ieškodamos jos žmonių širdyse, užmegzdamos kontaktą su žmonėmis. Jos išsyk įsiliejo į edukacinę veiklą, dėstė Pranciškonų gimnazijoje prancūzų kalbą ir tikybą, ilgainiui pradėjo misijas su Kretingos vaikais ir jaunimu – subūrė juos į Eucharistinį sąjūdį, įsitraukė į parapijos katechezę, dalyvauja rengiant Alfa ir Kairos mokymus, yra aktyvios parapijos liturgijoje ir parapijos tarybos veikloje.
Apsvarsčiusi daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) prašymus, Kretingos rajono savivaldybė šiemet už biudžeto lėšas iš dalies finansavo keturių Kretingoje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų tvarkymo darbus. DNSB „Linas“ skirta 10 tūkst. eurų – bendrija išasfaltavo Melioratorių g. 79 daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelę. DNSB „Langas“ skirta 6 tūkst. eurų – buvo išbetonuota Vytauto g. 121 daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelė. DNSB „Topolis“ skirta 6 tūkst. eurų – išasfaltuota Topolių aklg. 5 daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelė. DNSB „Svajonė“ skirta 10 tūkst. eurų – suremontuota Savanorių g. 41 daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelė, iš dalies sutvarkytas šaligatvis. Remiantis Kretingos rajono daugiabučių namų kiemų tvarkymo išlaidų finansavimo tvarkos aprašu, per vienerius finansinius metus vienam daugiabučiui gali būti skiriama iki 50 proc., bet ne daugiau kaip 10 tūkst. eurų patirtų išlaidų. Lėšos gali būti skiriamos esamų automobilių stovėjimo aikštelių ir šaligatvių (pėsčiųjų takų) dangoms atnaujinti, t. y. išlaidoms, susijusioms su namų kiemų tvarkymo darbais, iš dalies padengti. Vienam daugiabučiui lėšos gali būti skirtos tik vieną kartą per 10 metų. Daugiabučių namų valdytojų prašymai finansavimui gauti priimami nuo vasario 1 d. iki kovo 15 d., o įvertinami iki balandžio 30 dienos.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Eismo nelaimė Vileišio gatvėje
Vakar apie 8.10 val. P. Vileišio ir Šiaulių gatvių sankryžoje Kretingoje susidūrė lengvasis automobilis BMW ir mažasis miesto automobilis. Po smūgio BMW nulėkė nuo kelio ir rėžėsi į tvorą. Redakcijos žiniomis, mažojo automobilio vairuotojas galimai nepaisė STOP ženklo. Mažuoju automobiliu važiavo du asmenys. Pirminiais duomenimis, jie patyrė nesunkius sužalojimus. Į įvykio vietą buvo iškviestos specialiosios tarnybos – policija, ugniagesiai, greitosios medicinos pagalbos medikai.
„P. n.“ informacija
Gerbiamas mokytojau Vytautai Vansavičiau! Kokia greita laiko tėkmė! Regis, nė nepajutai, kaip ji tave atvedė prie jubiliejinės sukakties – 100-mečio! Kiek daug tu visko matei ir patyrei! Buvo džiaugsmo ir ašarų, bet visada sakydavai: „Man gyvenimas – ne tirpstanti žvakė, o stebuklingas deglas, kuris, patekęs į rankas, turi įsiliepsnoti dar ryškiau“. Paklausus kodėl, nedvejodamas atsakydavai: „Noriu po savęs kitiems palikti visko daugiau negu atradau atėjęs į šį pasaulį“. Gal todėl tu į kiekvieną saulėtekį ir žiūrėjai kaip į savo gyvenimo pradžią, o į kiekvieną saulėlydį – kaip į jo pabaigą. Todėl kiekviena šių išgyvenimų akimirka paženklinta dorais poelgiais, gerais darbais. Ir dar svarbus dalykas, kurį akcentuodavai, kalbėdamas apie gyvenimo prasmę, – viltis. Ji – didžiausia žmogaus gyvenimo atrama. Kartais netgi apgaulinga – neleidžia palūžti, įkvepia jėgų ir stiprybės. Sakydavai, žmogus be vilties – tarytum laivas be inkaro. Ir tuojau pridurdavai, kad nėra neišbrendamų ūkanų. Svarbiausia – pasitikėti savimi, savo galia ir drąsiai eiti į priekį. Joks gydytojas neišrašys tokio stebuklingo vaisto nuvargusiam kūnui ir iškankintai sielai kaip viltis. Todėl mokytojas, visą gyvenimą lydimas vilties, tikėjosi ir tebesitiki, kad dar ne viskas prarasta, kad prieš akis dar bus laimingų dienų. Kalbėdamas apie gyvenimo matą, neretai prasitardavai, kad gyvenimas – ne tos dienos, kurios praėjo, o tos, kurias atsimeni. O mokytojas dar daug ką atsimena. Ir šiandien jo pasakojimas nejučia nuslydo į Pakruojį, į kraštą, kur derlingos žemės ir darbštūs žmonės, kur teka gražuolės Kruoja ir Mūša, kur dar vėjyje savo galingus sparnus suka malūnai. O kiek daug šiltų žodžių paskyrė gimtinės krašto puošmenai – Pakruojo dvarui, kuris su 34 kultūros paveldo pastatais užima vos ne 50 ha teritorijos. Įsibėgėjęs pokalbis priartino ir prie Plonėnų kaimo, kuriame 1925 m. rugsėjo 18 d. jubiliatas išvydo pasaulį. Prisiminė savo tėvus Eleną ir Juozą Vansavičius, pasidžiaugė, kad jie buvo darbštūs, nuoširdūs ir dori. Mylėjo Dievą. Vytautas – trečias vaikas. Be jo, dar augo Apolonija ir Leonas. Apgailestavo, kad vaikystė šioje erdvėje buvo trumpa. Įšokus į ketvirtuosius gyvenimo metus, tėvai persikėlė gyventi į istoriškai žiemgališką Joniškį, kur, sakoma, ir vyšnios saldžiausios, ir „kleckai“ didžiausi. Bet ir čia neilgai užsibuvo. Persikelti į artimiausią Kriukų mietelį pastūmėjo muitininku dirbęs dėdė Petras Kupčiūnas. Mat jis savo giminaičiams nupirko ir padovanojo 35 ha žemės. Joje Vytauto tėvai įsitvirtino jau visam laikui. Dirbo žemę, augino gyvulius, rūpinosi vaikais. Iš čia į mokslo pasaulį nusitęsė ir būsimojo pedagogo kelias. Pirmoji mokykla – Kriukų pradinė.
Dešimtosios „Grilio pievos“ liūtis neužgesino
Kasmet rugsėjo antrąjį sekmadienį Vydmantų kaimo bendruomenės centro „Vydmantai“ organizuojama šventė „Grilio pieva“ šiemet buvo jubiliejinė – dešimtoji. Šventę pirmąkart jos istorijoje prausė nesiliovusi liūtis, tačiau susirinkusiųjų švęsti neišbaidė – žmonės šoko lietuje, dainuodami kartu su atlikėjais scenoje Irūna ir Mariumi Jampolskiu. „Grilio pieva“ – labdaringų žmonių sueiga „Grilio pieva“ ypatinga tuo, kad, anot Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono Karolio Petravičiaus, iš šventės reikia grįžti tuščiomis kišenėmis, išleidus visus atsineštus pinigus. O palikti pinigai atitenka labdarai: vienais metais naujos Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios statybai, antrais bendruomenės poreikiams tenkinti. Šiemet, kaip patvirtino bendruomenės centro „Vydmantai“ buhalterė Genovaitė Karpienė, per šventę buvo surinkta 9 tūkst. 865 eurai, iš jų 3 tūkst. 651 eurą šventės dalyviai paaukojo parapijai, parapija juos atidavė bendruomenei, kuriai, pagal nerašytą susitarimą, atiteko visa šiuometinės šventės labdara. „Grilio pievoje“ kepama, verdama, už maistą atsilyginama paties svečio norimo dydžio auka. Vydmantų bendruomenės valgiaraštis buvo troškiniai, kepta skumbrė, šašlykas, gruzdinti koldūnai, bulvytės su dešrele, kava, desertai. Vydmantų seniūnijos seniūnas Rimvydas Šakinis, padedant žmonai Laurai ir seniūnijos darbuotojams, iškepė per 350 čeburekų. Prie verdamų čeburekų iki pat, kol čeburekai baigėsi, buvo nutįsusi eilė. Kad seniūno čeburekai skanūs, jų laukusieji iš ankstesnių „Grilio pievos“ švenčių jau žinojo. „Tai mano mamos receptas, bent kartą per mėnesį pas mamą juos kepame“, – sakė seniūnas. Vydmantų teatro režisierius Saulius Vaičiulis su žmona Jolita kepė blynus „širdeles“ iš savo mamų paveldėtose ketaus keptuvėse. „Misterio ūkį“ Genčų Medsėdžių kaime turintys ir mėsinius limuzinų veislės galvijus auginantys Monika ir Raimondas Pareigiai „Grilio pievoje“ dalyvavo su partneriais vydmantiškiais, turinčiais Vydmantuose parduotuvę, kurioje prekiauja ir bičiulių Pareigių užauginta jautiena. „Iškepsime apie 200 mėsainių, nors pajėgiame tokiomis lauko sąlygomis apie 700 jų iškepti“, – sakė Monika. Išpuoštas rudens žiedais, gausus patiekalų buvo parapijos stalas: bulvių plokštainis, naminis kastinis, gira su puta ąsočiuose, daržovių šiupinys su mėsa, kepta duona ir daugybė kitų skanėstų, kuriais dosniai dalijosi klebonas Karolis, Gražina Katkuvienė, kiti parapijiečiai. „Grilio pievos“ vedantieji Nerijus Stasiulis ir Simas Končius, jis – ir bendruomenės centro „Vydmantai“ pirmininkas, lėšų surinko aukcione pardavę geradarių dovanas, kaip antai – vienos baldų parduotuvės spintą, o štai šliužais mintančią Indijos antį bėgikę kažkas įsigijo, berods, už 75 eurus. Jubiliejinėje „Grilio pievoje“ dalyvavo ir politikai, aktyviausiai – su savo palapine, valgiais, šokiais – politinis komitetas Kretingos kraštas su meru Antanu Kalniumi. Šventėje apsilankė Seimo narė Violeta Turauskaitė, Kretingos rajono savivaldybės tarybos opozicijos narys Giedrius Petreikis. Daugiau politikų nebuvo matyti.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas – nepažeistas
Ne per seniausiai – rugpjūčio 26-os dienos – „Pajūrio naujienose“ savo nuomonę publikacijoje „Subliuško dar vienas rajono opozicijos pūstas burbulas“ rajono meras Antanas Kalnius skaitytojus informavo, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) aiškinasi, ar aš, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Venckus, atstovaudamas savo verslo klientams Savivaldybėje žemėtvarkos klausimais, nesupainiojau viešųjų ir privačių interesų ir patikino, kad VTEK sprendimo netrukus turėtume sulaukti. Sprendimo sulaukėme ir aš, ir rajono meras: VTEK nusprendė, kad „Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Venckus, laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 13 d. šios savivaldybės administracijai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą UAB „Kartografijos biuras“ vardu, pagal sutartis su fiziniais asmenimis, pateikdamas parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.“ Prisipažinsiu – atsakymo iš VTEK laukiau su nekantrumu. Ir ne dėl to, kad jausčiausi kažką pažeidęs, o dėl to, kad daugiau kaip 9 mėnesius yra sustabdyti mano įmonės UAB „Kartografijos biuras“ darbai. Be realios priežasties – tiesiog dėl to, kad vienas asmuo įžvelgė interesų konfliktą. Įmonė yra sudariusi sutartis su fiziniais asmenimis ir aš, kaip rengėjas, esu pradėjęs ar parengęs žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, dar net nebūdamas Kretingos tarybos narys. Yra ir naujų darbo sutarčių, kurios yra pasirašytos su fiziniais asmenimis jau man būnant Kretingos tarybos nariu. Jokiuose viešuosiuose konkursuose nedalyvauju ir nedarau jokių darbų Kretingos rajono savivaldybei ar jai pavaldžioms įmonėms. Šiuo metu mano įmonės darbai visiškai nėra tikrinami, naujos sutartys netvirtinamos Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) dėl vykdomo tyrimo. Ar tai yra teisėta? Laikas parodys. Įmonės veikla Kretingos rajone atlikti formavimo ir pertvarkymo projektus yra sustabdyta, kaip ir sakiau, daugiau negu 9 mėn. Kaip įmonės UAB „Kartografijos biuras“ vadovas, gegužės 26 dieną buvau informuotas, kad rajono meras kreipėsi į VTEK dėl galimų mano pažeidimų, nors darbai nederinami jau nuo 2025 sausio mėnesio. Asmeniškai darau prielaidą, kad galimai buvo tikėtasi, jog bandysiu daryti kažkokią įtaką, spaudimą administracijos darbuotojams ar net pačiam merui dėl darbų tikrinimo. Aš ir dabar laukiu atsakymų, kada bus leista dirbti.
Mūsų protėvių dievai ir dievybės
„Matau, vadinasi, yra. Jie matė gamtą: Saulę, Mėnulį, Žaltį, Ąžuolą, žaibus, girdėjo Perkūną... – tikriausiai jais“, – paklaustas, kuo tikėjo mūsų protėviai, atsakė Baltų mitologijos parko šeimininkas ir gidas Julius Reinikis, kviečiantis pakeliauti amžinai besisukančiu metų laikų, gyvybės ir mirties ratu, pasiklausyti legendų, stabtelėti ties žmogaus rankų sukurtų Pikuolio, Svaistiko, Praamžio, Yvulio – mažiausiai 20-ies – pagoniškų dievų ir dievybių. Dvi priežastys
Anot J. Reinikio, visa, kas medžio drožėjų tautodailininkų Algimanto Sakalausko ir jo komandos, taip pat Kęstučio Krasausko, Adolfo Teresiaus, Algirdo Vaištaro, Vlado Žulkaus, Evaldo Kareivos, kalvio Sauliaus Kronio sukurta, – jo tėčio Voldemaro Reinikio ir dabar jau anapilin išėjusio dėdės Artūro idėjos. „Vienas žinojo, ką daryti, kitas – kaip daryti. Su statybomis reikalų turėjęs dėdė buvo parko sumanytojas, inžinierius, o mano tėtis daugiau teorinės dalies architektas, – pasakojo Julius. – Įgyvendinant idėją prisidėjo, patarimų davė ir pusseserė Loreta Žilinskienė su šeima.“ Baltų mitologijos parkas jų paveldėtame 4 ha ploto miške Sausdravų kaime Darbėnų seniūnijoje „ant popieriaus“ buvo pradėtas dėlioti 2010-aisiais, o sumanytas metais anksčiau. Pirmosios skulptūros pastatytos 2012-aisiais, parkas įkurtas pasinaudojant tiek europinėmis, tiek ir privačiomis lėšomis. „Pamenu pradžią – 2009-ųjų rudenį Voldemarui Reinikiui į Kauną iš Palangos skambina brolis Artūras, jiedu tariasi, ką su tuo mišku daryti, sako, norisi išsaugoti. Tai ir yra viena priežasčių, kodėl atsirado Baltų mitologijos parkas“, – pasakojo Julius. Kita priežastis, anot jo, – kad nuo vidurinės mokyklos suolo dažnas žinome apie graikų ir romėnų mitologiją, o štai, koks dievas senovės lietuviams lemdavo sėkmę kelyje, koks meilėje, kieno reikėdavo melsti derliaus arba sveikatos, – nelabai. Pašnekovo teigimu, ir patiems Reinikiams buvo įdomu gilintis, ką iš tiesų mūsų protėviai mąstė, kuo gyveno, apie ką kalbėjo, sistemizuotai paaiškinti baltiškąją senolių prigimtį bei pasaulėžiūrą.
|
|
