Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną31°C debesuotumas 13 %
Naktį19°C debesuotumas 13 %
Apklausa

Ar vėl pabranginus alkoholį ir rūkalus sumažės jų vartojimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Kretingiškė Kristina Burškytė, šiuo metu baigianti Muzikos pedadogikos ir gretutines psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, teigia, kad dalyvavimas „Jaunųjų žurnalistų akademijoje“ skatino keisti požiūrį į ją supančią aplinką ir ugdė kritiškumą.

Buvusi „Pajūrio naujienų“ Jaunųjų žurnalistų akademijos narė Kristina Burškytė savo kasdienybės neįsivaizduoja be pedagogikos. Kretingiškė šiuo metu baigia muzikos pedagogikos ir psichologijos gretutines studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir tikina, kad pasitelkus muziką galima efektyviau mokyti ir kitų disciplinų, o įgytos žinios „Jaunųjų žurnalistų akademijoje“ keičia ir jos pasaulėžiūrą.

Mergina prisiminė, kad „Kuprinėje“ pradėjo rašyti 2013-aisiais: „Su bendraklase pagalvojome, kad reikėtų pasinaudoti šia galimybe, kad vėliau nesigailėtume nenuėjusios. Buvome tuo metu labai iniciatyvios – ir Marijono Daujoto mokykloje priklausėme mokinių tarybai, ir renginius organizuodavome, ir mokyklos parduotuvėlėje dirbome. Veiklų buvo daug, bet manėme, kad pravers ir dar viena.“

Ugdė kritiškumą

Pašnekovei atminty išliko atliktas socialinis eksperimentas, kai kartu su vienos Kretingos rajono mokyklų jaunaisiais žurnalistais kupriniečiai klausė vyresnių žmonių, ar šie jiems nupirktų alkoholio. Anot kretingiškės, tokie eksperimentai ir diskusijos apie žmonių reakcijas ir straipsnių rašymą išmokė stebėti aplinką ir matyti, kas vyksta artimoje aplinkoje – mokykloje, būreliuose, tarp draugų, ir gvildenti įsišaknijusias problemas.


Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokas Tomas Perkumas gegužės mėnesį vykusiame konkurse „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę?“ respublikiniame etape pelnė kariuomenės vado atminimo monetą.


Moksleivių darbas vasarą

  • Kuprinė
  • 2021-05-28

Vasara – ilgiausias atostogų laikotarpis moksleiviams ir studentams. Šiuo laiku yra tinkamiausias metas užsidirbti pinigų. Žinoma, darbo paieškų procesas ne visada vystosi palankiai. Keletas moksleivių pasidalino savo nuomone, mintimis apie uždarbiavimą vasarą.


Psichologė Vika Gridiajeva: „Prieš egzaminą patiriamą stresą reikia įdarbinti savo naudai.“

Netrukus prasidėsianti valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesija abiturientams kelia daug jaudulio. Baimė suklysti, netinkami įpročiai besirengiant egzaminams ir kylantis stresas egzamine – apie šiuos abiturientams kylančius iššūkius ir kaip juos prisijaukinti mintimis pasidalino Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva.

Anot jos, stresas yra normali organizmo reakcija, kurią sukelia ne situacijos, šiuo atveju, egzaminai, o mintys, požiūris ir asociacijos. Abituriento streso lygį lemia keletas veiksnių. Pirmiausia, kiek pats abiturientas yra atsparus stresui – ar iki VBE jis gebėjo susidoroti su įtampa: „Dalis žmonių nepakelia įtampos ir rodo tai savo elgesiu – nusikramto nagus, nebemiega, valgo per daug arba nebevalgo visai ar net suserga.“

Supanti aplinka lemia motyvaciją

Taip pat svarbu, ką abiturientas galvoja apie save. „Jeigu jis arba ji nepasitiki savimi, mano, kad daug dalykų nesiseka ir egzaminai nebus išimtis, jiems pernelyg nesiruošiama, o ir pats egzaminas kels įtampą – nes iš anksto bus suvokiamas kaip kažkas, į ką einu pralaimėti. Jei asmuo vertina save gerai, žino, jog daug metų rašė kontrolinius, kurie sekėsi ir buvo įdėta daug pastangų – stresas nebus toks baisus“, – apibūdino psichologė.


Kretingiškė Pranciškonų gimnazijos dešimtokė Guoda Mėčiūtė jau antrus metus dalyvauja Jaunųjų filologų konkurse, taip pat domisi biologija, gamta ir mėgsta kurti įvairius rankdarbius. Šiemet G. Mėčiūtė Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse vertimų sekcijoje iš prancūzų kalbos, taip pat Lietuvos mokinių biologijos olimpiadoje pelnė pagyrimo raštus, o Lietuvos mokinių technologijų olimpiadoje – I laipsnio diplomą ir aukso medalį.


Vaikystėje mėgusi skaičiuoti, vėliau norėjusi tapti pardavėja, galiausiai susižavėjusi kosmetologija, kretingiškė 22-jų Dominyka Anužytė mintis nukreipė į biomedicinos srities studijas. Merginą sužavėjo žmonės, kurie padeda kitiems, ir tai tapo jos didžiausiu prioritetu.


„Pyktis ir frustracija yra gera paskata kurti, kūryba padeda su šiais jausmais susitaikyti, išlieti juos ne tiesiogiai, o menine forma”, – savo kūrybos įkvėpimo šaltinį įvardijo kretingiškis Kristijonas Valančius, kartu su Benu Kalinausku (iš kairės) ir Jokūbu Andriuliu (iš dešinės) subūrė grupę „Akli“.

Nesenai įvykusiuose skandalinguose M.A.M.A apdovanojimuose nuskambėjo ir grupės „Akli“ pavadinimas – jie buvo nominuoti metų roko grupės nominacijoje. Nors „Akli“ apdovanojimo ir nelaimėjo, grupė verta dėmesio dėl savo savitumo ir išskirtinumo, o grupės vokalistas ir įkūrėjas yra mūsų kraštietis kretingiškis Kristijonas Valančius.

„Akli“ įkvėpė aplinka

Grupė „Akli“, praėjusiais metais išleidusi savo debiutinį albumą „Taika“, greitai pasiekė klausytojų ausis. Joje groja trys vaikinai: Kristijonas Valančius – muzikos kūrėjas, prodiuseris, vokalistas ir groja gitara, Benas Kalinauskas groja bosine arba elektrine gitara, Jokūbas Andriulis – būgnais ir perkusija.

Grupės vokalistas K. Valančius tvirtino, kad grupė susikūrė pakvietus ankstesnės grupės narius: „Ilgą laiką drauge turėjome kitą grupę – „Gizzah“. Laikui bėgant tos grupės kūryba pradėjo stagnuoti, panašiu metu aš įnikau į tamsesnę post punk muzikos žanro pusę. Mano kūryba pasuko būtent šia linkme, vienas pradėjau daryti įrašus, juos miksuoti. Taip gimė albumas „Taika“. Žinojau, kad albumo kūriniams atlikti gyvai reikės muzikantų, tad pasiūliau kolegoms iš „Gizzah“ dalyvauti šiame projekte. Taip gimė grupė „Akli“.

Paklausus grupės pavadinimo istorijos reikšmės, pašnekovas atsakė: „Pavadinimas, kaip ir muzika, gimė iš aplinkos. Dažnai gyvenime sutinku žmonių, kurie įsispyrę laikosi savo požiūrio ir nesugeba į situaciją pažiūrėti iš kitos perspektyvos. Mano nuomone, tokie žmonės gali būt vadinami aklais.“

Jo teigimu, muziką ir albumą „Taika“ sukurti įkvėpė neigiamos emocijos. „Pyktis ir frustracija yra gera paskata kurti, kūryba padeda su šiais jausmais susitaikyti, išlieti juos ne tiesiogiai, o menine forma. Manau, kad kuriant reikia būti atviram, muzika mano kūryboje visada buvo savireflektyvi“, – savo kūrybos įkvėpimo šaltinį įvardijo vaikinas.

Suvienijo roko muzika

K. Valančius pasidalino savo įžvalgomis apie roko muzikos žanrą ir kodėl jis pasirinko būtent jį: „Rokas – labai plati sąvoka. Po ja slepiasi labai daug subtilių žanrų su savais niuansais. Man patinka šitos muzikos laisvė, jos galimybė per gyvus pasirodymus perteikt stiprias emocijas. Ši muzika gyva.“

Vaikinas neslėpė, kad grupę vienija noras groti sunkiai, agresyviai: „Visi grupės nariai klausosi įvairios muzikos, mus vienija tai, kad visi mėgstame groti sunkiai, agresyviai. Dabartinėje muzikoje radome nišą, kuri patinka visai grupei. Jei vardinčiau visus muzikos atlikėjus, kurie man padarė įtaką, tikriausiai trukčiau visą dieną, jų buvo labai daug. „Akli“ kūrybai daug įtakos turėjo grupės „The Cure“ albumai „Pornography“, „Faith“ ir „Disintegration“, grupės „Interpol“, „Failure“, „Soft Moon“, „Joy Division“, „Kino“, „Molchat Doma“.

Rašydamas šį albumą pašnekovas į jį sudėjo visas savo negatyvias emocijas, ieškojo vidinės ramybės. „Todėl ir pavadinau jį „Taika“, nors tai yra visiška antitezė albume skambančiai muzikai. Čia slepiasi graži mintis, kad ir pyktyje galima rasti savo taiką“, – teigė dainų kūrėjas.

K. Valančius atskleidė, kad dar besimokydamas Pranciškonų gimnazijoje žinojo, jog savo ateitį sies su muzika. „Pradėjau groti gitara ir rašyti dainas būdamas maždaug 15 metų, prieš tai baigiau Kretingos meno mokyklą. Gimnazijoje su draugais turėjome kelias grupes, dalyvaudavome gimnazijos talentų konkursuose. Būtent tuo metu ir atsirado noras muzika užsiimti rimčiau – baigęs mokyklą, Vytauto Didžiojo universitete studijavau muzikos produkciją“, – prisiminė muzikantas.

Vaikinas taip pat pridėjo, kad be muzikos nežinotų, ką veikti gyvenime: „Paskutinius 6 metus nematau jokių kitų alternatyvų. Muzika yra mano gyvenimo centrinis taškas, aplink kurį sukasi visos kitos veiklos.“


Neįprastu muzikos instrumentu – džiambe – grojanti pora skleidžia ramybę ir gerą energiją visam pajūriui.

Šilta pavasario diena. Palangos pajūrys, ir du atsipalaidavę žmonės, grojantys keistu instrumentu. Toks vaizdas tikrai patraukia akį, šiuo atveju – ir ausį, bei sukelia norą pažinti šiuos žmones. Sužinoti, iš kur jie? Ką veikia Palangoje? Kas juos daro laimingus? Kas tas keistas, į būgnus panašus, instrumentas? Tą aš ir padariau.

Agnė ir Justinas atvyko į Palangą iš Vilniaus paatostogauti tol, kol neprasidėjo sezonas, nes tuo laiku Palanga jiems nemiela. Man iškart parūpo sužinoti, kuo jie verčiasi, ir netrukus sužinojau, jog Agnė dirba anglų kalbos vertėja, o Justinas – filosofijos doktorantas Vilniaus universitete.

Ir Agnė, ir Justinas yra ateistai, tik Justinas praktikuoja budizmą ir mėgsta medituoti. Agnė stengiasi gyventi be tikslo, nekeldama lūkesčių sau ir aplinkiniams, nes taip išvengia nusivylimo ar nerimo, jog nepadarė pakankamai. Justinas sutinka su tokia Agnės filosofija ir gyvenimas be tikslo jam skamba labai patraukliai, bet jis turi keletą profesinių ambicijų, tačiau jų neatskleidė.

Į klausimą, ko jie tikisi iš aplinkinių, pašnekovai atsakė: „Stengėmės nekelti jokių reikalavimų aplinkiniams, bet visada malonu sulaukti atvirumo, skirtumų priėmimo, paprastumo ir autentiškumo. Žmonių skirtingumas yra tai, kas daro juos įdomius.“

Iš pat pradžių ši pora patraukė mano dėmesį dėl jų grojamo keisto instrumento, tad paklausiau, koks muzikos žanras yra jų mėgstamiausiais. Sužinojau, kad jie dažniausiai klausosi sunkesnės muzikos, tai yra metalo.

Galiausiai pasidomėjau, kaip vadinamas šis instrumentas ir kokia jo istorija. Justinas paaiškino, kad tai yra džiambė (angl. k. „djembe“). ,,Aš jau vaikystėje išmokau groti būgnais, po to Agnė man padovanojo mažą džiambę ir man labai patiko jos garsas, tad po kiek laiko nusipirkau ir didesnę. Ja groti yra labai paprasta ir malonu. Ji turi raminamąjį poveikį“, – teigė keliautojas. Tokios akimirkos paskatina susimąstyti apie žmonių laimę ir kiek nedaug reikia, kad ją pasiektume. Man pakako šilto oro, raminančios džiambės muzikos ir naujos pažinties.

Lukrecija GABRĖNAITĖ

„P. n.“ akademijos narė


„Man patinka ši mokslo sritis, laisvu laiku įdomu tyrinėti specifinius, visa apimančius procesus“, – teigia abiturientas Edgaras Zaboras, Lietuvos geomokslų olimpiados laureatas

Pranciškonų gimnazijos abiturientas Edgaras Zaboras Lietuvos geomokslų olimpiados respublikiniame etape laimėjo I vietą ir aukso medalį. Vaikinas itin domisi šia sritimi ir gilina žinias – aukso medalį šioje olimpiadoje moksleivis pelnė antrus metus iš eilės.

Pasak E. Zaboro, pirmasis olimpiados turas buvo testas internetinėje platformoje su keliasdešimt klausimų iš įvairių Žemės mokslų sričių – geosferos, hidrosferos, biosferos, atmosferos. „Testas tikrai nebuvo sunkus, panašaus tipo buvo ir ankstesnių olimpiadų užduotys, kurias teko spręsti. Ankstesniais metais pirmas turas vykdavo Klaipėdoje, todėl tikrai būdavo įdomiau ir labiau skatino ruoštis gyvam renginiui“, – tvirtino abiturientas.

Antrasis olimpiados turas taip pat vyko nuotoliniu būdu, tik šįkart dalyviai buvo stebimi per „Teams“ platformą. Antrąjį etapą sudarė keli skirtingi užduočių komplektai: testas su klausimais iš įvairių sričių, praktinės užduotys anglų kalba.

„Teko dirbti su specialia programa, kurioje reikėjo analizuoti specifinių vietovių meteorologinius duomenis – kiek kritulių iškrito Vilniuje 1990 metų kovo 11 dieną, kokia buvo oro temperatūra, kai nuskendo „Titanikas“, ir panašiai. Tai – darbas su duomenų baze. Programa buvo gana paini, bet galiausiai pavyko išsiaiškinti veikimo principą“, – teigė Edgaras, akcentuodamas, kad taip pat teko atsakyti į teorinius klausimus anglų kalba apie anglies ciklus amžinojo įšalo zonoje, analizuoti Lenos upės duomenis.

Kaip ir kasmet, su kitais dalyviais vaikinui teko parengti komandinį pristatymą. „Šiemet reikėjo parengti pristatymą apie globalius vandens išteklius, aptarti, kaip keičiasi kritulių režimas pasaulyje, kokiais inovatyviais būdais bandoma kovoti su gėlo vandens išteklių trūkumu. Sekėsi gana gerai, nes su komanda padirbėjome. Visas užduotys atlikau gana gerai, galbūt todėl toks ir rezultatas“, – mąstė abiturientas.

Pasak E. Zaboro, atliekant užduotis nuotoliniu būdu iššūkių nekilo, tačiau gyvai vykstančios olimpiados atmosfera yra išskirtinė, ir jos atkartoti neįmanoma. „Visada smagu susitikti, pabendrauti su bendraminčiais. Taip pat laboratoriniai darbai su tikrais prietaisais yra kur kas įdomesni“, – tikino pašnekovas.

Laimėto aukso medalio abiturientas itin nesureikšmina. „Parodžiau savo įdirbį šioje srityje ir kad praėjusių metų rezultatas – taip pat auksas – buvo pelnytas. Visada smagu, kai tavo žinios yra įvertinamos tikslingai. Man patinka ši mokslo sritis, laisvu laiku įdomu tyrinėti specifinius, visa apimančius procesus“, – dalijosi Edgaras.

Abiturientas olimpiadai šiemet ruošėsi mažiau, nes dabar pagrindinis tikslas – gerai išlaikyti egzaminus, be to, karantino metu dėl didelio pamokų krūvio fiziškai trūksta laiko ruoštis papildomai. „Ko gero, svarbiausias dalykas tai, kad turiu sukaupęs gana didelę olimpiadų patirtį, moku suvaldyti stresą ir esu susipažinęs su klausimų tipais, padeda ir sukauptos žinios iš visų geografijos olimpiadų. Vis dėlto trūksta gyvų pasiruošimo pamokų ir su mokytojais“, – tvirtino pašnekovas.


Tinklaraščio „Knygos nugarėlė“ kūrėjas, kretingiškis Artūras Ketlerius teigia, kad geros knygos, kurios nusipelno ir gerų ažvalgų, istoriją papasakoja taip, kad jos ilgainiui ima gyventi atskirą gyvenimą – pasiekia žmonių mases ir skirtingas auditorijas.

Iš Kretingos kilęs Vilniaus universiteto lektorius, „Ignitis“ grupės ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius dalį savo laisvalaikio skiria tinklaraščiui „Knygos nugarėlė“. Pirmąsias recenzijas pradėjęs rašyti studijų metu, šiandien kretingiškis yra apžvelgęs daugiau negu šimtą skirtingų knygų, o šis pomėgis tapo ir jo šeimos gyvenimo dalimi.

Pašnekovas prisiminė, kad pirma knygos recenzija buvo parašyta studijuojant žurnalistikos bakalaurą Vilniaus universitete. „Tai buvo akademinė recenzija apie komunikacijos teorijos vadovėlį „Kalbėjimas vėjams“, parašyta pagal tam tikrus kriterijus. Po to kurį laiką nenorėjau aprašyti jokių knygų“, – su šypsena kalbėjo A. Ketlerius.

Tinklaraštis „Knygos nugarėlė“ gimė maždaug prieš šešerius metus, kai pašnekovo bendrakursis ir draugas Egidijus Jurgelionis pradėjo šį tinklaraštį ir pasiūlė prie jo prisidėti. Ilgą laiką šio tinklaraščio branduolys ir buvo šie du draugai, vėliau prie jų prisijungė ir pašnekovo žmona Aleksandra.

Tuo metu A. Ketlerius rašė dar ir savo asmeninį tinklaraštį, kuriame pasidalino recenzija apie Boriso Nemcovo prisiminimų knygą „Maištininko išpažintis“, vėliau ši knygos rezencija tapo viena pirmųjų tinklaraščio „Knygos nugarėlė“ apžvalgų. Pašnekovas recenzavo šią knygą, nes tuo metu intensyviai domėjosi geopolitika ir Rusijos istorija.

Šiandien „Knygos nugarėlė“ tinklaraščio rašymą perėmė pašnekovas su žmona, keletą knygų apžvalgų tėvai parašė kartu su penkiamete dukra – išleidžiama vis daugiau įdomių vaikiškų knygų, skirtų ikimokyklinio amžiaus vaikams, apie kurias turėtų sužinoti daugiau žmonių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas