Konstantinas Skierus vietą rajono Taryboje užleido savo partiečiui Vladui Baltuoniui.

Į Seimą išrinkus opozicijos lyderę Socialdemokratų partijos atstovę Violetą Turauskaitę, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskubo paskelbti, kad jos vietą Kretingos rajono taryboje užims kitas pirmumo teisę pagal sąrašą turintis politikas Konstantinas Skierus. Bet netrukus paaiškėjo, kad įvyko žmogiška klaida.

„Du kartus man skambino iš Vyriausiosios rinkimų komisijos ir dėl klaidos atsiprašė. Nepykstu, viskas gerai, taip ir turi būti“, – „Pajūrio naujienoms“ patvirtino K. Skierus.

Anot jo, po V. Turauskaitės kitas politikas Socialdemokratų rinkimų sąraše iš tikrųjų buvo Vladas Baltuonis. VRK suklaidino ta pati pavardė: Kretingoje yra du socialdemokratai Baltuoniai, vienas jų, Steponas, jau yra Taryboje. „Vyriausioji rinkimų komisija neįsigilino, kad Baltuonių vardai skirtingi, o kadangi politikas pavarde Baltuonis Taryboje jau yra, mandatą turi, priėmė sprendimą, kad į Tarybą grįžtu aš“, – susiklosčiusią situaciją išdėstė K. Skierus.

Jis teigė dėl to į galvą neimantis, nes nei buvo nusiteikęs grįžti į rajono Tarybą, nei laukė progos, nei puoselėjo kokias nors viltis – gyveno savo gyvenimą.

„Tik tiek, kad politika man visuomet buvo ir yra įdomi, apie tai, kas ir vietos valdžioje vyksta, nuolat seku: pasiklausau posėdžių, paskaitau laikraštyje. Žinot mano charakterį – nesu tas, kuris, matydamas, kad negerai, tyli. Man nepatinka ir autoritarinis valdymas, ir dabartinės daugumos nesiskaitymas su kita nuomone. Tad, jeigu būčiau dirbęs Taryboje, tikriausiai per daug ramu ten nebūtų buvę“, – juokėsi Konstantinas.

Paklaustas, ar žinia apie vėl suteikiamą Tarybos nario mandatą nustebino, nudžiugino, o gal įpareigojo, beveik po dvejų metų pertraukos į aktyvią politiką grįžtantis Vladas Baltuonis atsakymui pasirinko trečiąjį variantą.

„Ne tiek nudžiugino, kiek įpareigojo. Vieną kartą mandato jau esu atsisakęs, o dabar, galvoju, privalau stengtis dėl rinkėjų, kurie manimi pasitikėjo ir reitingavo“, – atviravo V. Baltuonis.

• Rašyti komentarą (11)

„Alma Voveraitienė pasidžiaugė, kad išankstiniai rinkimai vyko sklandžiai.

Rinkėjų aktyvumas panašus, kaip per Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.

Išankstiniai Seimo rinkimai prasidėjo antradienį, baigėsi ketvirtadienį. Kretingos rajono savivaldybės vestibiulyje įrengtoje balsavimo vietoje prie komisijos narių staliukų tomis dienomis – apgultis.

Mano, kad ribos neteisingos

Toks rinkėjų aktyvumas Kretingos rajono apygardos komisijos pirmininkės Almos Voveraitienės nenustebino – per išankstinius Prezidento bei Europos Parlamento rinkimus eilės nutįsdavusios nuo antro aukšto iki Savivaldybės administracijos pastato laukujų durų.

Vien per antradienį sulaukta 325 rinkėjų Kretingoje ir 193 – Skuode, mat dėl demografinių pokyčių Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus naujas ribas, Kuršo vienmandatė rinkimų apygarda apima nemažą dalį ne tik Kretingos, bet ir Skuodo rajonų. O visą Palangą, dalį Kretingos ir dalį Klaipėdos rajonų – Mėguvos apygarda.

„Manau, kad apygardų ribos yra nustatytos neteisingai, jaučiuosi taip, tarsi iš manęs būtų atimta teisė balsuoti. Tiek metų gyvenu Kretingoje – kodėl turiu rinkti Palangoje kandidatuojančius politikus? Žinoma, aš galiu pasirinkti politinę partiją, kuriai prijaučiu, bet juk labai svarbu ir asmenybės, kurias pažįstu, vertinu, turiu susidariusi nuomonę“, – nusivylimą išreiškė išankstinio balsavimo vietoje sutikta moteris, pavardės nenorėjusi viešinti.

• Rašyti komentarą (25)
• Plačiau ...

Baigėsi balandžio 12 d. pradėta politinės kampanijos dalyvių registracija 2024 m. spalio 13 d. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, nuo šio pirmadienio – liepos 22 d. – iki rugpjūčio 9 d. 17 val. užsiregistravusieji Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) turi pateikti pareiškinius dokumentus. Gavusi pareiškinius dokumentus VRK spręs, tvirtinti ar ne juos pateikusį asmenį kandidatu į Seimą. Liepos 22 d. VRK skelbė, kad dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose užsiregistravo 20 politinių partijų, vienmandatėje Kuršo rinkimų apygardoje Nr. 37 save iškėlusi Justė Stonkutė, Lietuvos socialdemokratų partijos iškelta Violeta Turauskaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – Agneta Ladek (Kazlauskaitė). Vienmandatėje Mėguvos rinkimų apygardoje Nr. 36 – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltas Mindaugas Skritulskas, Lietuvos socialdemokratų partijos – Svetlana Tučkė, Darbos partijos – Edvinas Komparskas.

Lietuvos regionų partijos atsakingasis sekretorius Vytautas Kamblevičius patvirtino, kad praėjusį ketvirtadienį partijos taryba kandidatu į Seimą Kuršo rinkimų apygardoje iškėlė Antaną Vinkų. Kuršo apygardoje į Seimą kandidatuos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Romaldas Sakalauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – Dovilas Petkus, „Nemuno aušra“ partijos – Valdas Rupšys.

„Lietuvos liberalų sąjūdis dar nenusprendė dėl kandidato Kuršo rinkimų apygardoje, o Mėguvos rinkimų apygardoje iškėlė Audronę Balnionienę“, – „Pajūrio naujienoms“ pranešė Lietuvos liberalų sąjūdžio Kretingos skyriaus pirmininkas Romualdas Jablonskis. Ar Darbo partija turės kandidatą ir Kuršo rinkimų apygardoje, atostogaujantis Kretingos skyriaus pirmininkas Vytautas Ročys sakė negalįs nei patvirtinti, nei paneigti.

„P. n.“ informacija

---

Aiškėja kandidatuosiantys į Seimą vienmandatėse Kuršo ir Mėguvos rinkimų apygardose

Kuršo rinkimų apygardoje Nr. 37

• Rašyti komentarą (64)

Šį rudenį – spalio 13 d. – rinksime Lietuvos Respublikos Seimą, naujai 4 metų kadencijai. Lietuvos Respublikos Seimą sudaro 141 Seimo narys, 70 jų išrenkami daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą (kai rinkimuose dalyvaujančios visos visuomenės politinės grupės vietų Seime gauna proporcingai rinkimuose gautų balsų skaičiui), 71 tautos atstovas į Seimą patenka per vienmandates rinkimų apygardas.

Viena pirmųjų kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimą paskelbė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kuršo vienmandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje nemažą dalį Kretingos ir Skuodo rajonų, Seimo nario mandato sieks LSDP Kretingos skyriaus pirmininkė, Savivaldybės tarybos narė, vadovaujanti Tarybos opozicijai, Violeta Turauskaitė. Partija yra sudariusi ir paskelbusi daugiamandatės rinkimų apygardos sąrašą, jame – 141 kandidatas, šiame sąraše Violeta Turauskaitė yra 54, be jos į sąrašą įrašyti kretingiškiams žinomi žmonės – LSDP Kretingos skyriaus pirmininko pavaduotoja, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė Jolanta Gedvilaitė, ji sąraše yra 106, ir 88 numeriu įrašytas Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, su LSDP į Seimą einantis ir Klaipėdos miesto vienmandatėje Baltijos rinkimų apygardoje.

• Rašyti komentarą (15)
• Plačiau ...

Savaitgalį, birželio 9 d., Lietuvoje įvyko rinkimai į svarbiausią Europos Sąjungos instituciją – Europos Parlamentą, į kurį mūsų šalis turi teisę deleguoti 11 europarlamentarų. Rinkėjų valia per šiuos rinkimus 11-a mandatų pasidalino 8 partijos.

Tai – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 3 mandatai, Lietuvos socialdemokratų partija – 2, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Liberalų sąjūdis, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Laisvės partija – po 1 mandatą.

. Europos Parlamento nariais tapo: Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujantys Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius ir Paulius Saudargas, Lietuvos socialdemokratų partijai – Vilija Blinkevičiūtė ir Vytenis Povilas Andriukaitis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – Aurelijus Veryga, Liberalų sąjūdžiui – Petras Auštrevičius, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) atstovas Petras Gražulis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Virginijus Sinkevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Waldemar Tomaszewski (Valdemaras Tomaševskis), Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas.

Šios kadencijos europarlamentarai naujokai – P. Saudargas, V. P. Andriukaitis, A. Veryga, P. Gražulis, V. Sinkevičius, D. Žalimas.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

„Galėjo daugiau informacijos apie šiuos rinkimus būti – kad jau prasidėjo išankstinis balsavimas, šįryt atsitiktinai išgirdau per radiją“, – sakė kretingiškė Daiva Berenienė.

Antradienį prasidėjusiame išankstiniame balsavime į Europos Sąjungos Parlamentą rinkėjų aktyvumas pastebimai menkesnis negu per Prezidento rinkimų antrąjį turą. Bet tokia tendencija yra ne tik Kretingoje, o ir visoje Lietuvoje.

„Jeigu rinkėjų srautas ir padidės, tai nebent paskutinę išankstinio balsavimo dieną ir po darbo valandų“, – trečiadienį prognozavo komisijos narė Sandra Gerbenė.

Kitos komisijos narės Renatos Lukauskienės žodžiais, šiuose rinkimuose partijų ir kandidatų pavardžių daug, daugelis rinkėjų ateina sutrikę, nežino, ką rinktis, čia pat, koridoriuje, skaito, nagrinėja Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistas knygutes.

„Pagal emocijas akivaizdu, kad vienas kandidatas patiktų iš vienos, kitas – iš kitos, trečias – iš trečios partijos. Bet ką daryti, jeigu kandidatas priimtinas, o partijos– ne?“ – Savivaldybėje esančioje vienintelėje Kretingoje įrengtoje išankstinio balsavimo vietoje tvyrančias nuotaikas perteikė R. Lukauskienė.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų II ture Kretingos rajono rinkėjų dalyvavo 7 proc. mažiau negu pirmame ture, kai balsuoti atėjo 59,5 proc. balsavimo teisę turinčių rajono gyventojų.

Savaitgalį, gegužės 26-ąją, įvyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų II turas, kuriame varžėsi dabartinis šalies Prezidentas Gitanas Nausėda ir Premjerė Ingrida Šimonytė.

Už G. Nausėdą, pirminiais duomenimis, pasisakė 74,43 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, už I. Šimonytę – 24,06 proc. Pirmenybę G. Nausėdai atidavė ir mūsų – Kretingos – krašto rinkėjai, kurių nuomonė buvo dar tvirtesnė: už dabartinį šalies Prezidentą balsavo 85,04 proc., tai yra per 10 proc. daugiau negu šalies vidurkis, rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Už I. Šimonytę pasisakė 13,74 proc. rinkėjų.

Šalyje, 60 savivaldybių, yra suformuotos 1 tūkst. 895 rinkimų apylinkės, kurių sąrašuose – 2 mln. 404 tūkst. 421 rinkėjas. Iš jų Prezidento rinkimų II ture dalyvavo 1 mln. 181 tūkst. 865 rinkėjai, arba 49,15 proc. nuo rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Kretingos rajone suformuota 40 rinkimų apylinkių, rinkėjų sąrašuose – 31 tūkst. 615, iš kurių rinkimuose dalyvavo 16 tūkst. 487, arba 52,15 proc. Mūsų rajono rinkėjai pateikė 98,79 proc. galiojančių biuletenių, ir tai atitinka šalies vidurkį – 98,49 proc.

Mūsų rajone daugiausiai – 60 proc. – rinkėjų balsavo Nasrėnų rinkimų apylinkėje, mažiausiai – 38,54 proc. – rinkėjų susirinko Laiviuose. Beveik 60 proc. rinkėjų balsavo Leliūnų (59,64 proc.) ir Piliakalnio (59,52 proc.) rinkimų apylinkėse. Už G. Nausėdą daugiausiai – 94,92 proc. – balsavo Juodupėnų rinkimų apylinkės rinkėjų, mažiausiai – 81,73 proc. – Kalnalio rinkimų apylinkėje. Už I. Šimonytę daugiausiai – 20 proc. – balsavo į Marijono Daujoto rinkimų apylinkę atėjusių rinkėjų, mažiausiai – 5,98 proc. – balsų atiduota Kalniškių rinkimų apylinkėje.

Kaip mūsų rajono rinkėjai balsavo kitose rinkimų apylinkėse, iliustruoja pateikta lentelė.

• Rašyti komentarą (10)
• Plačiau ...

„Esu nusiteikęs optimistiškai, balsuosiu už tą, kuris geriausias“, – sakė kaunietis Mečislovas Urbanavičius.

Nuo antradienio iki ketvirtadienio dalis gyventojų, tarp jų kretingiškiai, ir vėl skubėjo iš anksto balsuoti rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidento postą. Antrajame ture varžosi du per pirmą turą stipriausiai pasirodę kandidatai – dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir Premjerė Ingrida Šimonytė. Už antros kadencijos siekiantį G. Nausėdą pirmame ture balsavo 43,95 proc., už konservatorių kandidatę I. Šimonytę – 20,05 proc. rinkėjų.

Aktyvumas beveik toks pat

Kaip ir pirmame ture, rajono Savivaldybės, kurioje įrengta vienintelė rajone išankstinio balsavimo vieta, durys buvo atvertos nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro. Savo balsus čia galėjo atiduoti rinkėjai, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

„Nusprendžiau ir aš pasinaudoti tokia galimybe, mat Kretingoje planuoju būti iki kitos savaitės antradienio“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė optimistiškai nusiteikęs kaunietis Mečislovas Urbanavičius. Vyras teigė atėjęs iš anksto apsisprendęs, kuriam kandidatui atiduos pirmenybę, tad balsavimo vietoje užtruko vos kelias minutes.

• Rašyti komentarą (32)
• Plačiau ...

Prisimenant 2019-uosius metus, kai savo valią, kad šalį valdytų Gitanas Nausėda, Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktais duomenimis, pareiškė 74,97 proc. rinkimuose dalyvavusių Kretingos rajono rinkėjų, už Ingridą Šimonytę tuomet balsavo 25,03 proc. Kretingos rajono rinkėjų.

Prieš penkerius metus Kretingos rajono rinkėjų sąraše, kuriame tuo metu buvo įrašyti 32389 rinkėjai, aktyvumas – 52,8 proc., arba į rinkimus 41-oje rinkimų apygardoje atėjo 17100 rinkėjų. Visos šalies rinkėjų aktyvumas praeituose Prezidento rinkimuose buvo 42,69 proc.

Nuo 2020 metų, kai Kretingos rajono 41-oji rinkimų apygarda skilo į dvi – Mėguvos 36-ąją ir Kuršo 37-ąją – apygardas, prasiplėtė regiono teritorija bei gerokai padidėjo rinkėjų skaičius.

Pagal 2020 metų VRK duomenis, Mėguvos apygardoje, kuriai priklauso 18 rinkimo apylinkių, rinkėjų sąraše buvo įrašyta 32681 rinkėjas, Kuršo apygardoje, kuriai priklauso 45 rinkimo apylinkės, rinkėjų sąraše įrašyta 37522 rinkėjai.

2024-ųjų gegužės mėnesio Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų išvakarėse, turbūt, nesiimsime prognozuoti rinkimų baigties, bet galime pamėginti konstatuoti, kad prasiplėtus šio regiono teritorijai, Mėguvos ir Kuršo apygardos su 70 tūkstančių rinkėjų dabar turi gerokai daugiau svorio, nei praeituose Prezidento rinkimuose buvusi viena. Todėl tikėtinas didesnis rinkimo teisę turinčių rinkėjų aktyvumas bei įvairovė.

Visiems šių dviejų apygardų balsavimo teisę turintiems gyventojams bei laikinai esantiems ar šiuo metu gyvenantiems užsienio valstybėje rinkėjams primename, kad balsavimo teisė – tai subjektyvinė piliečio teisė, kuri yra realizuojama dalyvaujant rinkimuose (parlamento, prezidento ar vietos savivaldos institucijų). Lietuvoje balsavimo teisę turi visi valstybės piliečiai (savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose – visi nuolatiniai savivaldybės gyventojai, Europos Parlamento rinkimuose – nuolatiniai gyventojai Europos Sąjungos piliečiai), kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, išskyrus teismo pripažintus neveiksniais.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė: „Tvirtos socialinės Europos esmė – žmonės ir jų gerovė. Džiaugiuosi, kad socialiniai klausimai, kurie man visą gyvenimą rūpėjo, tapo Europos politikos formavimo šerdimi.“

Europos Parlamento kadencija artėja prie pabaigos. Kokia buvo ši, jau besibaigianti, kadencija? „Europoje būtų sunku surasti žmogų, kurio vienaip ar kitaip nepaveikė COVID-19 pandemija ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Kartu su Europos Parlamento socialdemokratais turėjau vieną tikslą: užtikrinti, kad visuotinių iššūkių akivaizdoje ir ateityje niekas neliktų nuošalyje“, – teigė Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė.

– Gerbiama Vilija, kokius išskirtumėte Parlamento sprendimus iššūkių akivaizdoje?

– Po truputį nueina į užmarštį visus bauginančios dienos ir mėnesiai, kai kilo COVID-19 pandemija. Bendra Europos Parlamento nuostata buvo atsisakyti griežto taupymo, nedelsiant investuoti į sveikatos apsaugą ir darbo vietų išsaugojimą. Tam skirti milijardai eurų.

Ne kartą asmeniškai kreipiausi į Europos Komisiją, kad ji užtikrintų, jog kiekviena ES valstybė kuo skubiau gautų reikalingą kiekį vakcinos dozių, kad sumažintų chaosą ribojant laisvą judėjimą tarp ES valstybių.

Nuo pat pirmų karo dienų balsavome už paramą Ukrainai, griežtas sankcijas Kremliui. Pirmą kartą istorijoje ES finansavo ginklų ir kitos įrangos pirkimą ir tiekimą užpultai šaliai. Priimti sprendimai palaipsniui atsisakyti Rusijos žaliavų, dujų ir naftos. Uždraudėme Kremliaus žiniasklaidos priemones ES teritorijoje ir pradėjome aktyviai ginti savo demokratiją. Parlamentas, vos prasidėjus karui, balsavo, kad reikia suteikti prieglobstį Ukrainos pabėgėliams, ypač didelį dėmesį skiriant vaikams ir moterims.

Lyg tų iššūkių būtų maža, kirto kainų krizė ir infliacija. Kylant maisto kainoms pareiškėme aiškią poziciją ir pasiūlėme krizės laikotarpiu visoje ES sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pagrindiniams maisto produktams ir reguliuoti būtiniausių prekių kainas.

Kreipėmės į ES valstybes, į Europos Komisiją ir Tarybą užtikrinti tokias minimalias žmonių pajamas – atlyginimus, pensijas, išmokas, kompensacijas, kurios leistų žmonėms išvengti skurdo ir leistų turėti įperkamą šilumą, elektros energiją.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

1 / 4 2 / 4 3 / 4 4 / 4