|
|
|
Žemė ir ūkisLengvaatlečio palangiškio pergalės šuoliai
Palangos Senosios gimnazijos dešimtokas Erikas Suchanovas, paskatintas draugo sesers, pradėjo lankyti lengvąją atletiką. Treneris iš karto pastebėjo, kad šešiolikmetis turi vadinamuosius fizinius duomenis ir potencialo šioje sporto šakoje. O šiandien šis sportas jaunuoliui padeda atskleisti save. „Sportas ne tik padeda palaikyti sveikatą, tai – ir veikla, padedanti realizuoti save“, – apibendrino jis. Treneris – didžiausias autoritetas „Treneris man – kaip antras tėvas“, – taip savo ryšį su treneriu Andriumi Bajoru apibūdino Erikas. A. Bajoras jam yra kaip mentorius, nuolat jį motyvuojantis. „Po varžybų treneris mus visada palepina, nuveža į kavinę pasisotinti mėsainiais, – kalbėjo jaunuolis. – Mane treneris stipriai motyvuoja, niekados nenoriu jo nuvilti, manau, jei neturėčiau jo – nebūčiau pasiekęs tokių rezultatų sporte.“ Šuolininkas į aukštį taip pat pasidalino vienu labiausiai įsiminusiu epizodu, kaip treneris jį paskatino pasiekti tikslo. „Už gerą rezultatą jis man pažadėjo nupirkti naujus sportbačius. Kai peršokau kartį varžybose ir viršijau savo rekordą, jis mane nusivežė į prekybos centrą ir nupirko žadėtuosius batus“, – šypsojosi moksleivis. Anksčiau Erikas užsiėmė ir kitomis sporto šakomis, tokiomis, kaip banglenčių sportas, čiuožimu snieglente, kaitavimu. Vis dėlto dabar jaunuolis laiką ir pastangas sutelkęs būtent į lengvąją atletiką.
Anglų kalba šiandien – būtinybė
Naujųjų mokslo metų pradžioje 21-erių kretingiškė buvusi „kuprinietė“ Vita Mickutė pradėjo dirbti anglų kalbos mokytoja. Mokėti šią užsienio kalbą šiandien yra ypač naudingas sugebėjimas. Anglų kalba reikalinga, tačiau kodėl verta ją rinktis kaip profesiją. Nuo ko viskas prasidėjo Mokydamasi II kurse mergina Kauno Erudito licėjuje atliko praktiką. „Vytauto Didžiojo universitetas mano studijų programoje skatina atlikti praktiką tarptautinio bakalaureato programos pradinėms klasėms (IB PYP) mokyklose, o įvykdžius visus reikiamus kriterijus – gauti IB PYP mokytojo sertifikatą“, – paaiškino Vita. Kadangi ši mokykla yra tarptautinio bakalaureato programos pradinėms klasėms (IB PYP) mokykla kandidatė, kretingiškė nusprendė būtent ten atlikti vieną studijų praktikų. Mokykloje dirba kolektyvas, kuris labai maloniai priima per praktiką, o jos pabaigoje Vita gavo pasiūlymą dirbti mokytojo asistente. Dirbdama šioje pozicijoje, ji padėjo mokytojoms ir mokiniams ugdymo procese ir tobulino asmenines žinias, o mokslo metų pabaigoje gavo pasiūlymą dirbti anglų kalbos mokytoja. Studijos suteikia žinių, skatina diskutuoti, bendradarbiauti, ieškoti būdų, kaip įdomiau pravesti pamokas ir tapti inovatyviu pedagogu. „Įdomiausi tie dalykai, kurių dėstytojai stengiasi pateikti realius praktinius pavyzdžius, užduoti darbus, kuriuos vėliau galime panaudoti ir dirbdami mokyklose“, – tikino V. Mickutė. Per praktiką ji jau išbandė pradinių klasių mokytojos, bet norėjo pajausti ir anglų kalbos mokytojos poziciją, be to, tai buvo puiki proga suderinti darbą ir studijas. „Ši profesija susijusi su mano studijų programa – pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas“, – sakė Vita. Anglų kalbos mokytoja ji pradėjo dirbti šiais mokslo metais, nuo rugsėjo mėnesio. Šiuo metu Vita yra III kurso bakalauro studijų studentė Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Ateities planuose – pabaigti bakalauro studijas, toliau kretingiškė tikisi tobulėti kaip pedagogė ir galbūt atrasti ką nors naujo.
Tinteliai. Kaimas prie Burkštino ir Akmenos santakos
Į pietus nuo Kurmaičių kairiajame Akmenos krante plyti Tinteliai, kuriuos nuo kaimyninių Padvarių skiria Burkštino upelis. Į kaimą iš Kurmaičių važiuojama Kaštonų gatve, o iš Padvarių galima patekti bevardžiu, nuo Vienkiemio gatvės Padvarių-Burkštino tvenkinio užtvankos link vedančiu keliu. Du kaimai, pavadinti taip pat Archeologiniai radiniai mena, kad prie Burkštino ir Akmenos upių santakos žmonių gyventa jau bronzos amžiuje ar net neolite. Apie tai byloja 1935 m. L. Šulaitės rastas ir Kretingos muziejui padovanotas gludintas akmens kirvis su skyle kotui, taip pat Kretingos apskrities inžinieriaus įstaigos techniko Igno Jablonskio 1940 m. aptiktos dvejos priešistorinės trinamosios girnos bei buvusiose bendrosiose ganyklose išaiškintos per 20 akmenų krūsnių, menančių pirmųjų naujakurių triūsą įdirbant akmeningus plėšininius laukus ir paverčiant juos derlinga ariama žeme. Kuriantis XV–XVI a. žemdirbių kaimams, tarp dabartinių Padvarių ir Tūbausių abipus Akmenos upės po Valakų reformos susiformavo Kurmaičių kaimas, priklausantis Kretingos dvarui. Jo žemių centrinėje dalyje abipus kelio į Tūbausius stovėjo žemdirbių sodybos, nuo kurių į pietus iki pat Burkštino ir Akmenos santakos ir piečiau jos driekėsi bendrosios ganyklos ir šienaujamos pievos. Daugėjant žemdirbyste užsiimančių gyventojų, Kurmaičių žemdirbiams dvaro savininkai leido XVII–XVIII a. įdirbti plėšininę ganyklų žemę. Kelioms šeimoms iš gyvenvietės išsikėlus į įdirbtus laukus, susiformavo nausėdija, kuri 1771 m. Kretingos dvaro inventoriuje vadinama Tintelių užusieniu. Vietovardis kilo nuo žodžio „tintelis“, kuriuo apibūdinama tai, kas nukarę, tabaluoja. Šiuo vardu Lietuvoje žinomi tik du kaimai: vienas šalia Kurmaičių, kitas – tarp Kūlupėnų ir Nasrėnų.
Su pagaliais ratuose, bet Perdavimo sutartį patvirtino
Balsų dauguma vakar įvykusiame posėdyje Kretingos rajono politikai su visuomeniniu transportu susijusias funkcijas nusprendė perduoti Klaipėdos miesto tarybai, tiksliau jos įgaliotai viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT). Taškus paliko sudėlioti Tarybai Būtent ši įstaiga sudarys tarpusavyje besiribojančiose Palangos miesto, Kretingos, Skuodo ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse arba per šių savivaldybių teritoriją į gretimą vežamų keleivių maršrutus ir tvarkaraščius, teiks elektroninio bilieto sistemos diegimo ir administravimo paslaugas, rengs ir teiks rekomendacijas, konsultacijas, ekspertų išvadas dėl maršrutų ir tvarkaraščių, administruos bendrai vykdomą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšomis finansuojamą ir į 2022–2030 m. Klaipėdos regiono plėtros planą įtrauktą projektą „Integruotos viešojo transporto sistemos diegimas Klaipėdos regione“. Pavedimo sutartį su KKT įpareigotas pasirašyti rajono meras Antanas Kalnius. Posėdžio išvakarėse įvykusiame Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete politikai Simas Končius, Giedrius Petreikis, Gediminas Venckus, Povilas Černeckis suabejojo: kai kurie sutarties punktai gali būti visai nenaudingi rajono gyventojams. „Suprantu, kad kuo sutartyje daugiau saugiklių, tuo geriau. Bet protokoliniam sprendimui esam pritarę, kitos savivaldybės, pavyzdžiui Neringos, ir dėl funkcijų perdavimo sprendimus jau yra priėmusios – turėkim ir mes atsakomybės jausmą“, – kalbėjo komiteto pirmininkas Vytautas Ročys.
Sodininkų bendrijose – skirtingas gyvenimas
Laiške redakcijai buvusi ilgametė „Minijos“ sodininkų bendrijos gyventoja Birutė Tinginienė išsakė pastebėjimus dėl viešųjų erdvių tvarkymo skirtingose Kretingos sodininkų bendrijose. Ji palygino dvi bendrijas – „Minijos“ ir „Draugystės“, kur dažnai lankosi pas draugę, – akcentuodama skirtingą jų infrastruktūrą ir požiūrį į aplinkos puoselėjimą. Kaip pasitinkame pavasarį Laiške rašoma: „Abi su drauge džiaugiamės, kad bendrijos kasmet gražėja, jose daugėja nuolatinių gyventojų, besistatančių naujus namus ar rekonstravusių senuosius. Naujakurių ne tik namai patraukia akį, bet ir šiuolaikiškai kūrybiškai tvarkoma aplinka. Viskas būtų puiku, jei panašiai galėtume pasidžiaugti ir viešosiomis bendrijų erdvėmis: vos įsukus pro „Minijos“ bendrijos (kiti dar vadina Ilgosiomis pievomis) vartus, akivaizdi estetika – vietinio ar svečio akis pirmiausia patraukia spalvinga iškaba su bendrijos sklypų planu, iš tolo šviečia ryškūs, vienodi gatvių pavadinimai, „Draugystėje“, deja, to nėra. Pirma mintis: gal čia gyvena grožiui abejingi žmonės. Bet šią mintį nuveju, žvelgdama į uždarus kiemus, pilnus dekoratyvinių krūmų, vasarą – gėlių. Kyla mintis, tad kodėl tokia estetika nekuriama prie įvažiavimo į bendrijos teritoriją? Kas turėtų būti iniciatorius? Jau nekalbant apie blankų „Draugystės“ gatvių apšvietimą – iš esmės jo čia net ir nėra, kaip nėra nė patrauklios vaikų žaidimo aikštelės. Pro vartus žengia pavasaris, ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip jį pasitiksime".
Keičiamas Medaus techninis reglamentas: kam nuo to bus geriau
Žemės ūkio ministerija informavo, kad keičiamas Medaus techninis reglamentas – jau netrukus medaus vartotojai tiksliai žinos, kokios šalies medus yra ant jų stalo, kadangi pakeitimais koreguojamos medaus kilmės šalies ženklinimo nuostatos. Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos draugijos pirmininkas Ričardas Petraitis įsitikinęs, kad šalies bitininkams reglamento pakeitimai problemų nesukels, bet pokyčiams reikia būti pasirengus. Pagal Medaus techninio reglamento pakeitimus, medaus etiketėje, pagrindiniame regėjimo lauke, mažėjančia tvarka turės būti nurodytos medaus kilmės šalys, kartu nurodant kiekvienos jų procentinę dalį. „To iki šiol nebuvo, nes ženklinant pakakdavo nurodyti, kad medaus kilmės šalis – Europos Sąjungos narė arba ne. Įsigaliojus pakeitimams vartotojai konkrečiai žinos, kokios šalies medų perka. Iki šiol nebūdavo nurodoma ir tai, kiek ir kokios šalies medaus yra produkte, todėl pokyčiai bus palankūs pirkėjams, norintiems tiksliai žinoti, kokios kokybės medų įsigyja“, – paaiškino Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė. Pakuotėse, kuriose yra mažiau negu 30 g medaus, kilmės šalių pavadinimai galės būti nurodyti naudojant dviejų raidžių kodą. Taip pat panaikinamas terminas „filtruotas medus“ – jo savybės priskiriamos konditerinio medaus kategorijai. Medaus techninio reglamento pakeitimai daromi siekiant apsaugoti vartotojų interesus, sumažinti medaus klastojimo atvejus ir užtikrinti didesnį rinkos skaidrumą – kaip bebūtų keista, medus visame pasaulyje yra labiausiai klastojamas produktas, kadangi išgauti tikrą medų yra brangu. Įvairių šaltinių duomenimis, Vokietijoje randama iki 80 proc. falsifikuoto medaus, Austrijoje – iki 100 proc., Didžiojoje Britanijoje – iki 65 proc., Latvijoje – iki 70 proc., o Lietuvos vartotojai dar nepamiršo, kad praėjusiais metais vieno prekybos centrų parduodamas medus neatitiko Medaus techninio reglamento reikalavimų – meduje buvo aptikti medui netipiniai cukrūs.
Raštai. Kaimavietė, kurios padangę raižo sklandytuvai
Tarp sovietmečiu sunaikintų Kretingos rajono gyvenviečių yra Raštų kaimas. Jo žemės driekėsi rajono rytiniame pakraštyje, plento į Šiaulius dešinėje pusėje, abipus kelio į Kulius nuo Kartenos sportinės aviacijos aerodromo iki Gaudučių palivarko (dvaro) sodybos. Apie ištakas Raštų kaimo istorijos ištakos glaudžiai susijusios su Gaudučių kaimo ir palivarko (dvaro) praeitimi. Į pietus nuo dabartinio Palangos–Šiaulių plento iki Alanto, Karkluojės ir Rupšupio upelių nuo XVI a. plytėjo per Valakų reformą įkurto Gaudučių kaimo žemės. Sodybos kūpsojo dešiniajame Alanto krante, abipus gatvės, besitęsiančios tarp Karkluojės ir Rupšupio upelių. Jas supo arimai, o šiaurinėje ir rytinėje kaimo žemių dalyje driekėsi akmeningos, krūmais ir medžiais apaugusios, pievos bei bendrosios ganyklos. Per baudžiavos panaikinimo reformą Gaudučių kaimą grafai Pliateriai panaikino, o jo žemėje įkūrė palivarką – Kartenos dvaro ūkinį padalinį, kurio sodybą pastatė į šiaurės rytus nuo senosios kaimavietės, arčiau Kartenos–Plungės vieškelio. Abipus palivarko sodybos besidriekianti plėšininė ganyklų žemė buvo paversta dirbamais laukais, o palivarko galvijų bandoms ganyti paliktos tik į rytus nuo jo sodybos buvusios ganyklos. Vykdant Lietuvos žemės reformą, Gaudučių palivarko valda iš Lenkijoje gyvenančios savininkės grafienės Sofijos Pliaterytės-Vieliopolskos buvo nusavinta ir paimta valstybės žinion. Vakarinė ir pietinė palivarko žemių dalys buvo išdalintos atgimusio Gaudučių kaimo žemdirbiams. Palivarko sodyba su daugiau kaip 188 ha žemės tapo valstybiniu pavyzdiniu kultūriniu ūkiu, administruojamu vyriausybės skiriamo valdytojo. Rytinė žemių dalis – buvusios ganyklos su dalimi ariamos žemės, buvo išskirstytos į vienkieminius ūkius, kuriuos Lietuvos žemės reformos komisija išdalino buvusiems Gaudučių palivarko kumečiams ir iš kitų vietovių atsikėlusiems bežemiams. Per Lietuvos žemės reformą Gaudučiai oficialiai buvo padalinti į du administracinius-teritorinius vienetus: Gaudučių kaimą, apėmusį vakarinę ir pietinę istorinių žemių dalį, ir Gaudučių II kaimą, kuriam atiteko palivarko sodyba ir į rytus nuo jos besikuriančių naujakurių ūkiai. Naujasis Gaudučių II kaimas, siekiant atskirti jį nuo senųjų Gaudučių, 1927 m. oficialiai pervadintas Raštais. Kartenos bažnyčios metrikų knygose kitaip dar jis vadinamas Gaudučiais-Rasčiais, Resčiais. Palivarko sodybą vietos gyventojai vadino Gaudučių dvaru. Šiuo vardu ji vadinama ir kai kuriuose dokumentuose, nors oficialiai atskiro teritorinio vieneto nesudarė. Pagal administracinį-teritorinį suskirstymą Raštai priklausė Kartenos valsčiaus Dauginčių seniūnijai. Kaimo rytiniame pakraštyje ošė Pušyno miškas, skyręs nuo Baltmiškių, o iš kitų pusių jį supo Mamių, Kupšių, Gaudučių ir Dauginčių kaimų žemės. Nuo Mamių pusės pietiniu kaimo žemių pakraščiu Gaudučių link tekėjo dešinysis Alanto intakas Rupšupis.
„Civinity“ improvizacijos papiktino ir dar vieną namą Kretingoje
Per 150 daugiabučių Kretingos rajone administruojanti bendrovė „Civinity“, regis, kuo toliau, tuo labiau vietos gyventojų tampa nemylima: iš jos glėbio jau išsiveržė namo Birutės g. 6, taip pat į vieną bendriją „Trys Draugai“ susibūrusių Vytauto g. 125, 127 ir 129 namų gyventojai. „Manau, kad ir mes mielu noru išeitume, bet nežinome galimybių“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Klaipėdos g. 80 gyventojams atstovaujanti Laima Bučė. Svarsto pabėgti Registrų centro duomenimis, šiame name yra 6 butai, gyventojai bendrijos steigti nenori, tad, pašnekovės žodžiais, išeitis būtų vieną administruojančią įmonę pakeisti kita, kuria pasitikėtų labiau. Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjos Sigutės Jazbutienės teigimu, „Civinity“ šio namo administratoriumi paskirta ne per seniausiai – sutartis 5-eriems metams pratęsta nuo praėjusių metų liepos. Tačiau, jeigu butų savininkai sugalvotų administratorių atšaukti, tai padaryti gali. Šią informaciją jie turi užprotokoluoti ir pateikti rajono Savivaldybei. Administratorius atšaukiamas per 10 darbo dienų nuo gyventojų sprendimo priėmimo. Kas toliau? „O toliau – gyventojai gali steigti bendriją, gali patys išsirinkti, kas atstovaus jų namui pagal susidarytą jungtinės veiklos sutartį, taip pat gali rinktis iš daugiau mūsų rajone veikiančių administratorių, o mes organizuosim balsavimą“, – sakė S. Jazbutienė. Kretingos rajone yra 5-ios daugiabučių namų administratoriaus darbą atliekančios uždarosios akcinės bendrovės: be „Civinity namai Klaipėda“, „Inservis“, „CNC Cleaning“, „Bonus Admin“, „Green Admin“.
Kretingos bitininkų draugija turi naują vadovą
Ne per seniausiai įvykusiame Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos bitininkų draugijos visuotiniame-rinkiminiame susirinkime draugijai priklausantys bitininkai išrinko naują pirmininką – trejus metus draugijai vadovavusią Violetą Šedienę bendru sutarimu pakeitė draugijos narys Ričardas Petraitis. „Man labai svarbu mūsų draugijos, kurią prieš daugiau kaip 20 metų atkūrėme kartu su Augustu Lataku, tęstinumas, bendra veikla. Mes, bitininkai, prisidedame prie gamtos išsaugojimo, o būdami draugijos nariai galime dalintis žiniomis ir naujovėmis“, – kalbėjo V. Šedienė, visų bitininkų vardu padėkojusi ilgamečiams valdyboms nariams Antanui Narkui ir Antanui Lubiui. Vietoje jų valdybos nariais buvo išrinkti Virgilija Vičiulytė-Alonderienė ir Justas Šedys, be jų, valdyboje ir toliau dirbs Remigijus Miežetis, Algis Knieža, Daiva Jonauskienė, Elena Šiaulienė, valdybos pirmininkas – Giedrius Mačernis. Patvirtinta ir revizijos komisija, kuriai priklauso Arvydas Alonderis, Aleksandra Jonelienė ir Aušra Venckienė. Prisistatydamas savo bičiuliams, R. Petraitis prisipažino, kad „kalčiausia“ dėl bičių yra jo žmona Margarita, kuri, išmokusi bitininkauti iš savo tėvo, bitininkyste sudomino ir vyrą – kartu jie bitininkauja jau 13-ą sezoną, gyvena Rūdaičiuose. – Dėl kokių priežasčių ėmėtės šios visuomeninės veiklos, kas paskatino? – R. Petraičio paklausė „Pajūrio naujienos“. – Kadangi dalyvauju įvairiuose renginiuose, kursuose, esu įvairių visuomeninių, tarptautinių bitininkų ir apiterapeutų organizacijų narys, labai domiuosi bitininkyste ir jos progresyviomis naujovėmis, noriu savo vis daugiau sukauptomis žiniomis pasidalinti ir su kitais bičiuliais bitininkais. Turiu idėjų, kaip pagerinti situaciją Lietuvoje dėl bičių produktų vartojimo, jų populiarinimo ir vartotojų edukavimo, o rajono bitininkų draugija, manau, yra viena geriausių priemonių tai padaryti. Be to, pamačiau, kad mūsų draugijoje yra nuostabių, įdomių ir veiklių bitininkų, su kuriais galime kartu kažką naudingo ir įdomaus nuveikti dėl bitininkystės, jų produktų platinimo ir viešinimo.
Notiškė. Išnykusi gyvenvietė, menanti bajorus Mongirdus ir generolą Petrą Šniukštą
Notiškės (Notaniškių) vietovė yra dešiniajame Minijos intako Kartenalės II upelio krante, greta Nausodžio, Budrių (Kačaičių) ir Kalno Grikštų kaimų. Jos atsiradimas ir istorija glaudžiai susiję su šalia stovėjusiu Mišučių dvaru ir jo savininkais bajorais Mongirdais. Notiškės istorijos ištakos siekia tolimus priešistorinius laikus. Juos mena netoli Minijos ir Kartenalės II išlikę trejetas piliakalnių, ant kurių stovėjo senųjų pajūrio krašto gyventojų kuršių ir jų protėvių medinės pilaitės. Po daug aukų nusinešusių kovų su kryžiuočiais kuršių žemės gerokai ištuštėjo, todėl į jas XV–XVI a. ėmė keltis žemaičiai, įkūrę čia Gudų kaimą, priklausantį Kartenos dvarui (valsčiui). Netrukus Gudai tapo vaitijos centru, kuriai administruoti ties riba su Nausodžiu buvo pastatyta Gudiškių palivarko sodyba, vėliau pavadinta Mišučių palivarku (dvaru). Naujakuriams įdirbant plėšininę bendro naudojimo žemę – ganyklas, miškus, pievas, pietinėje Gudų dalyje, abipus Kartenalės II, atsirado Mažųjų Kačaičių ir Grikštų (Kalno Grikštų) nausėdijos. Pačius Gudus, kurių sodybos telkėsi kaimo gale prie kelio į Budrius, XIX a. imta vadinti Gudgaliais. Mažuosiuose Kačaičiuose apie 1830 m. Mišučių dvarininkai Parčevskiai pastatė vandens malūną, kuriame apsigyvenęs malūnininkas malė miltus tiek dvaro reikmėms, tiek valstiečiams. Malūnas tapo neformalia apylinkės vyrų susirinkimų vieta, kurioje jie aptardavo įvairius reikalus ir naujienas. Mišučių dvarą 1859 m. nupirkus Vyžuonų dvarininkei Michalinai Mongirdienei, ši valda tapo bajorų Mongirdų giminės nuosavybe. Vykdant baudžiavos panaikinimo reformą, dvarininkams buvo leista iš baudžiavos paleistuose kaimuose dvarui paliktą dirbamą žemę persikelti šalia savo sodybos ir suformuoti palivarkinį ūkį. Pasinaudojant šia teise, Mišučių dvaro palivarkiniam ūkiui buvo pasirinkti Gudgaliai (Gudai) ir Mažieji Kačaičiai. Abu šie kaimai buvo panaikinti: Gudgalių (Gudų) žemė virto dirbamais laukais, o Mažuosiuose Kačaičiuose iškilo šiai valdai administruoti skirta palivarko sodyba, pavadinta Notaniškiais (Nataniškiais). Ją sudarė ponų namas, ūkvedžio namas, kumetynas, dideli tvartai (žem. stadalos), svirnas, kluonas, daržinė, kiti ūkiniai pastatai, o prie upės – minėtas vandens malūnas. Joje 1901 m. buvo 5 nuolatiniai gyventojai.
|
|
