|
|
|
(1924) 2025-01-28
Šiandien po pietų gaisras buvo įsisukęs į Akmenės gatvėje Kretingoje, priešais „Špitolę“ pakalnėje esančią seną medinę pašiūrę. „Atsitiktinai priėjusi prie lango, pamačiau besiveržiančius juodus dūmų kamuolius ir išbėgau žiūrėti, kas darosi. Iškart supratau, kad tikrai ne šašlykus žmonės čia kepa. Apleisti pastatai toje vietoje užsidega ne pirmą kartą“, – sakė šios arbatinės darbuotoja Ingrida Buivydienė. Anot jos, baisiausia buvo, kad ugnis nepradėtų „lipti“ į viršų, „nepagautų“ medžių. Beįsisiūbuojantį gaisrą pastebėjo ir daugiau liudininkų – Pranciškonų gimnazijos moksleiviai, taip pat tuo metu pro šalį ėjusios seserys pranciškonės Danutė ir Julija, parapijietis Zigmas. „Zigmas tuoj suskubo skambint ugniagesiams, ir jie sureagavo labai greit, atvyko praėjus vos kelioms minutėms“, – gerų žodžių Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams negailėjo seserys pranciškonės. Gaisro priežastis kol kas nežinoma. Vienų liudininkų manymu, galėjo padegti benamiai, kitų – parūkyti besirenkantis jaunimas. Pagerbė mažiau pastebimus, tačiau svarbius Kretingai žmones
Sausio 23-ąją, dieną, kai prieš 416 metų Kretingai buvo suteiktos savivaldos, arba Magdeburgo, teisės, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyko iškilmingas renginys, skirtas šiai progai paminėti. Taip pat buvo pagerbti nominacijai „Už atsidavusį darbą Kretingos miestui“ bendruomenių pasiūlyti miestelėnai, kurių kasdienis darbas ir indėlis į miesto gerovę yra labai svarbus, tik rečiau pastebimas. Ir garbaus, ir vėjavaikiško amžiaus Magdeburgo teisių suteikimo Kretingai 416-ųjų metinių minėjime jo vedėjas, Jono Karolio Chodkevičiaus atminimo įamžinimu besirūpinantis entuziastas Nerijus Čapas iškilmingai perskaitė autentišką, paties Lietuvos didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus pasirašytą raštą apie miesto prie Akmenos upės įkūrimą, jam suteikiant Saksonijos Magdeburgo teises, o tai garantavo tokias pat laisves ir teises, kokiomis naudojosi šviesiausi karalysčių miestai. Tai taip pat reiškė, kad Kretinga tapo savarankišku miestu. Kretingiškiai po šios išraiškingai N. Čapo perskaitytos žinios plojimais pasveikino savąjį miestą, o Kretingos rajono kultūros centro choras „Kristale“ atliko vadinamąjį Kretingos himną, sukurtą šviesaus atminimo Kretingai svarbių žmonių – muzikologo profesoriaus Gedimino Purlio pagal poetės Bronės Liniauskienės sukurtas eiles. Į kretingiškius kreipęsis rajono meras Antanas Kalnius pastebėjo, kad kiekvienas miestas turi savitą vidinį pasaulį: Kretingai skaičius 416 reiškia ir penktąjį amžių, ir 16-a, kai įgyjamas pasas. „Taigi mūsų miestas yra ir garbaus, ir vėjavaikiško amžiaus, ypač, kai šiemet Kretinga tapo Lietuvos jaunimo sostine. Kiekvienas veiksmas mūsų mieste apipintas kasdieniu darbu. Jūs ir esate tie, kurie kuriate savąjį miestą kasdien mažais žingsneliais, darote jį gražesnį“, – kreipdamasis į miesto bendruomenių pagerbti pasiūlytus paprastų profesijų – kiemsargių, valytojų, elektrikų ir kitų ūkio tarnybų – darbuotojus, kalbėjo meras.
Sausio mėnesį savivaldybėse strateginių veiklos planų, metinių biudžetų svarstymo pats įkarštis. Seimui 2024 m. pabaigoje patvirtinus valstybės 2025 metų biudžetą, pagal galiojančią finansinę tvarką, savivaldybės per 2 mėnesius privalo patvirtinti savus einamųjų metų biudžetus. 2025 m. Lietuvos valstybės biudžeto pajamos yra 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,1 mlrd. eurų. Biudžeto, kuris yra deficitinis, projektą parengė nueinančioji šalies vyriausybė, o naujai Vyriausybei esminiams biudžeto projekto taisymams laiko buvo labai mažai, tokia situacija rinkiminiais metais susiklosto. Visgi Vyriausybė patikslino, papildė pirmtakų parengtą projektą – numatė daugiau lėšų žvyrkeliams asfaltuoti – 20 mln. eurų, padidino lėšas mokinių neformalaus ugdymo krepšeliui, viešojo transporto lengvatoms, kad galėtų daugiau žmonių jas gauti. Valstybės 2025 m. biudžetas bus dar peržiūrimas, kai jį įvertins ministrai. Susipažinau su Kretingos rajono savivaldybės trimečiu strateginiu veiklos planu ir 2025 metų biudžeto projektu, juos aptariau su kolegomis socialdemokratų frakcijos Savivaldybės taryboje nariais Jolanta Gedvilaite, Tomu Abelkiu, Steponu Baltuoniu, Vladu Baltuoniu. Didžiausią susirūpinimą kelią suplanuotos mažesnės lėšos rajono keliams ir gatvėms tvarkyti. Iš gyventojų daugiausia skundų gaunu dėl prastos kelių būklės, laiku neatliekamos jų priežiūros. Pernai rajono keliams ir gatvėms tvarkyti buvo numatyta per 6 mln. eurų, metams baigiantis per 1 mln. eurų liko nepanaudota ir toks Savivaldybės valdžios neveiklumas yra nepateisinamas gyventojų atžvilgiu. Ir štai 2025 m. Savivaldybės biudžeto projekte lėšų šiai reikmei numatyta 4,7 mln. eurų, kurių dalis dar skiriama daugiabučių gyvenamųjų namų kiemams rekonstruoti. Tai, kad keliai yra prioritetinė veiklos sritis, patvirtina ir Seimo priimtos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo ir kelių įstatymų pataisos, kurios leis per artimiausius dvejus metus padidinti valstybės skiriamas lėšas Kelių priežiūros programai. Tuo pačiu buvo supaprastinti reikalavimai dėl šių lėšų panaudojimo: nuo šiol bus galima sutvarkyti ir išasfaltuoti daugiau vietinės reikšmės kelių ir gatvių paprastojo remonto būdu, kai anksčiau didžioji valstybės savivaldybių keliams ir gatvėms tvarkyti duodamų pinigų dalis skiriama buvo kapitalinei kelių rekonstrukcijai, todėl reikėjo iškasti tvarkomų kelių sankasų pagrindus, dabar gi kiekvieną situaciją bus galima vertinti atskirai – ten, kur sankasos tvirtos, pakaks ir mažesnių pinigų keliui sutvarkyti, jo tiek negriaunant.
Eismo saugumo komisijos posėdis – žaibo greičiu, bet ne be rezultatų
Ketvirtadienį įvykusiame Savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje daugiausiai užduočių gavo seniūnai: vieni statys sferinį veidrodį, kiti – naujus kelio ženklus, treti turės patikrinti, ar tinkamame aukštyje įrengti senieji. Iš atminties buvo prikeltas ir anksčiau žadėtas paryškinti geltonasis „zigzagas“ Vilniaus gatvėje. Problemą iškėlė ugniagesiai Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Nerijus Ciparis Eismo saugumo komisijos prašė Maloniškių g. Darbėnuose, prie įvažiavimo į miestelio ugniagesių komandos teritoriją, įrengti kelio ženklą Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas.“ Tarnybos vadovas motyvavo, kad į Maloniškių g. įsikūrusią maitinimo paslaugą teikiančią įmonę atvykę klientai savo transporto priemones palieka ugniagesių komandos teritorijoje, apsunkindami gaisrinių mašinų išvažiavimą. „Priešgaisrinė tarnyba yra nuolatinės parengties, nepertraukiamo darbo civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, kurios pagrindinis tikslas – išsaugoti žmonių gyvybes, sveikatą, turtą ir aplinką, kai kyla gaisrai ar esant ekstremaliems reiškiniams. Į iškvietimus reaguoti turime operatyviai“, – akcentavo N. Ciparis. Pritarta, kad Maloniškių gatvėje, prie įvažiavimo į Darbėnų ugniagesių komandos teritoriją, kelio ženklą, draudžiantį motorinių transporto priemonių eismą, įsirengtų pati įstaiga. „Ženklas turės būti toje teritorijoje, bet ne daugiau. Netrukdysim verslininkams dirbti. Būtų gerai ir juos paraginti, kad papildomo grunto užpiltų ant kelkraščių, ir automobiliai nebevažiuotų per žolynus“ , – sakė A. Kalnius.
Fotografijos darbų paroda – dovana buvusiai mokyklai
Ne vienerius metus Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje vykstantis forumas ,,Mano sėkmės formulė“, kuomet į svečius užsuka jau suaugę buvę šios mokymo įstaigos mokiniai, sukelia nemažą susidomėjimą tarp dabartinių progimnazijos auklėtinių. Šįsyk į svečius atėjęs fotografas Gvidas Taurinskas ir savo buvusiai mokyklai padovanojęs fotografijos darbų parodą, su į susitikimą atėjusiais vaikais buvo nuoširdžiai tikras ir atviras. ,,Džiaugiuosi, kad mokykla pritraukia buvusių mokinių, jau suaugusių, subrendusių, talentingų žmonių, kurie grįžta ir palieka pėdsaką ant mokyklos durų, stenduose, ant sienų. Ši nuostabi paroda, primenanti Gvidą kaip buvusį mokinį, kaip dabartinį gražų ir ryškų lyderį Kretingoje, kurio darbai puošia daugybę erdvių – didžiausia dovana, kad mūsų mokykla išugdė ir ugdo tokius mokinius, kurių talentas gali pasireikšti visuomenėje ir kurie gali kažką duoti kitiems“, – dėkodama už G. Taurinsko dovanotus parodos ,,Ko nemato akys“ fotografijos darbus, kalbėjo Kretingos M. Daujoto progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė. ,,Labai keistas jausmas vėl grįžti į mokyklą, esu ją baigęs prieš daugiau nei dvidešimt metų. Nebuvau vienas tų gerųjų mokinių, ne viskas gerai sekėsi. Mokykloje patiko piešimas, dailė, su tiksliaisiais mokslais buvo sunkiau. O štai fotografijoje yra visko – ir chemija, ir matematika, ir daugybė kitų dalykų“, – pasakojo G. Taurinskas, fotografija susidomėjęs ne mokyklos suole, o daug vėliau.
Kretingos bibliotekoje – pačios naujausios knygos
Kretingos rajono M. Valančiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje dirbančios vyresniosios bibliotekininkės Rolanda Kuizinienė, Gvidmantė Kutkė, Zofija Mačiuvienė džiaugėsi, kad skaitytojų daugėja, o laikas, praleistas su knyga, palieka prisiminimą, kuris ilgam sušildo širdį. ,,Knyga neturi šalutinio poveikio ir dar niekam nepakenkė“, – vienbalsiai tvirtino moterys, kviesdamos užsukti į biblioteką. Kad ateitų mažylis – turi ateiti mama arba tėtis Vaikų literatūros centro bibliotekininkė Zofija Mačiuvienė pasakojo, kad į biblioteką ateina vaikai paties įvairiausio amžiaus, pradedant nuo mažiausiųjų. „Kad ateitų kūdikis, metinukas, dvimetis, trimetis – pirmiausia turi ateiti mama arba tėtis. Mes labai džiaugiamės ta gražia užsimezgusia draugyste su tėvais, auginančiais tokio amžiaus vaikus. Šeimos aktyviai dalyvauja bibliotekos organizuojamuose ankstyvojo skaitymo užsiėmimuose, patiems mažiausiems turime žaidimų erdvę, įvairiausių priemonių, kurios sudomintų vienerių–trejų metų vaikus”, – pasakojo Z. Mačiuvienė, pasidžiaugusi, kad tėvai yra aktyvūs, besidomintys įvairia literatūra, ne tik grožine, bet ir psichologine apie vaikų emocijas, augimo raidos tarpsnius. Pasak vaikų literatūros centro darbuotojos, norint užsiauginti skaitytoją, reikia, kad tėvai pajustų poreikį ateiti į biblioteką ir matytų knygos, literatūros, žinių naudą. Vos vyresni keturmečiai–šešiamečiai taip pat ateina su tėvais, noriai renkasi knygas, aktyviai dalyvauja jas aptarinėdami. Tokių šeimų, kuomet visi jos nariai, tiek vaikai, tiek tėvai bibliotekoje užsiregistravę kaip skaitytojai, yra ne viena dešimtis.
Kretingiškis debiutavo „Eurovizijos“ scenoje
Kretingiškis 22-ejų atlikėjas Jokūbas Jankauskas šiais metais savo jėgas nusprendė išbandyti didžiausiame dainų konkurse „Eurovizija“, kur atliko populiariosios muzikos kūrinį „Far away“. Jaunuolis jau yra žinomas Lietuvos muzikos industrijoje, yra sukūręs ne vieną muzikos kūrinį ir ateityje tikrai neketina pasitraukti iš muzikinio pasaulio. Sėmėsi patirties „Eurovizijos“ dainų konkurse kretingiškis siekė laimėti. „Patyriau jau ne pirmą pralaimėjimą, todėl nesijaučiu kažkaip blogai. Iš konkurso stengiuosi pasisemti patirties“, – įspūdžiais po atrankos „Pajūrio naujienoms“ dalinosi Jokūbas. Konkursas jaunuoliui padėjo išeiti ir iš savo komforto zonos. Dažniausiai jis atlieka roko kūrinius ir yra šio žanro šalininkas, tačiau „Eurovizijos“ scenai teko ruošti labiau populiariosios muzikos žanrą atitinkantį kūrinį. „Far Away“ – tai visos mano komandos kūrinys, kadangi jam sukurti reikėjo laikytis visų „Eurovizijos“ taisyklių, pritaikyti šio konkurso struktūrai, atitikti žiūrovų lūkesčius, – patirtimi dalijosi J. Jankauskas. – Atliekant roko balades, nemanau, kad šiandien gali laimėti tokį konkursą. Visi jaučiame pasikeitusias jo tendencijas, todėl ir prisitaikome.“ Kretingiškis paatviravo, kad tai, ko reikia „Eurovizijos“ scenai ir tai, ką renka lietuviai nebūtinai sutampa: „Žmonės balsuoja už tai, kas jiems tiesiog patinka, jie negalvoja, ar kas nors supranta tos dainos turinį, kaip viskas atrodys didžiojoje scenoje.“ Ruošiantis atrankoms daugiausia iššūkių atlikėjui kėlė galimybė ruoštis savo pasirodymui. „Labai mažai laiko skirta išbandyti, kaip tavo pasirodymas atrodys scenoje“, – sakė jis, įvardinęs, kad norą dalyvauti atrankose buvo išreiškęs 81 atlikėjas, tačiau buvo atrinkti 45. Nors „Eurovizijos“ nelaimėjo, jaunas atlikėjas jau yra numatęs ir naujus projektus, koncertus, vieną jų planuoja ir Kretingoje.
Praėjusio penktadienio vakarą Kretingos rajono M. Valančiaus viešosios bibliotekos fojė lūžte lūžo nuo norinčių išgirsti ypatingo svečio – Rolando Kazlo – balsą. Tą vakarą kretingiškiai ir miesto svečiai retsykiais šyptelėdami ar nubraukdami ašarą, susikaupę klausėsi aktoriaus skaitomų Vlado Šimkaus, Roberto Danio, Valdemaro Kukulo eilių. „Esu gana retas svečias Kretingoje, šioje bibliotekoje svečiuojuosi pirmą kartą“, – prisipažino R. Kazlas, paatviravęs, kad gera poezija jam, aktoriui, padeda grįžti į save ir, esant sunkumams, chaosui ar įsisukus į beprasmišką bėgimą, jis visada neriantis į poeziją ar gerą prozą. „Mes, lietuviai, turime labai gerų, pasaulinio lygio poetų ir prozininkų, kuriais turėtume didžiuotis, turime nuostabių kūrėjų ir, pasak, Viktorijos Daujotytės, poezijos žodis turi skambėti ne tik parašytas, bet ir skaitomas“, – kalbėjo aktorius, vakarą pradėjęs ir prisistatęs Justino Marcinkevičiaus eilėmis: „Sugalvojo mane tokį: Šitaip – gražų, taip – negražų, Šitaip – gerą, taip – negerą, Šitaip – didelį, taip – mažą, Šitaip – linksmą, šitaip – liūdną, Šitaip – jauną, šitaip – seną, Dar gerai, kad man pridėjo Šitiek – paukščio, šitiek – medžio. Tai žaliuoju, tai siūbuoju, Tai savy nutūpęs čiulbu.“ Kiekvienas aktoriaus R. Kazlo skaitomas eilėraštis buvo tarsi monospektaklis, atgijęs ne tik žodžiais, sakinių eilutėmis, bet ir begaliniu pasauliu, kuriame gyvena skubantis, šiuolaikinis žmogus. Nepaprasto talento, įtaigos dėka aktoriui pavyko akimirkai sustabdyti beprotišką kasdienybės greitį ir prisiliesti prie pasaulio, glūdinčio klausytojo sieloje.
„P. n.“ informacija
Jau įsibėgėjo 2025 m. rajono salės futbolo pirmenybės, kuriose – sužaisti 3 turai. „Beveik visos komandos jau sužaidė po 3 rungtynes“, – situaciją apibendrino pirmenybių vyr. teisėjas Martynas Viluckas. A pogrupyje kol kas pirmauja dvi pergales (6 taškus) turinti „Aston Villa“ komanda. Sekmadienį ši komanda pažėrė netikėtą siurprizą 7:1 įveikdama daugkartinę pirmenybių čempionę „Topoliai“ komandą. „Netikėtai lengvai nugalėjo daugkartinius čempionus“, – po varžybų sakė M. Viluckas. Antroje vietoje A pogrupyje yra 4 taškus turinti „Slėnio“ komanda. „Pirmenybės tik prasideda, todėl šie rezultatai dar nieko nereiškia“, – atkreipė dėmesį vyriausiasis teisėjas. B pogrupyje kol kas pirmauja dvi pergales pelnę SK „Paupio“ futbolininkai. Antrą vietą dalinasi – „SI group“ ir „Kopa“ komandos. „Tarp šių komandų įvyko rezultatyvios, permainingos ir įdomios varžybos, pasibaigusios lygiosiomis 5:5“, – tikino M. Viluckas. Pirmus taškus pelnė ir pergalę prieš antrąją FA „Minija“ komandą iškovojo rajono salės futbolo pirmenybių naujokai FC „Dituva“. Iš viso pirmenybių kiekviename pogrupyje žaidžia po 5 komandas.
„P. n.“ informacija
Praėjusį šeštadienį, sausio 25 d., Kretingos ,,Kretinga-Rivilė”, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, išvykoje 89:87 (25:25; 22:20; 4:23; 18:19) patyrė dramatišką nesėkmę prieš Vilkaviškio ,,Perlas-Grupinispirkimas.lt“ (19 pergalių, 11 pralaimėjimų). Rungtynės klostėsi permainingai – nė vienai komandai nepavyko įgyti dviženklio pranašumo ir viskas sprendėsi ketvirto kėlinio paskutinėmis sekundėmis. Tiksint paskutinei rungtynių minutei šeimininkai pirmavo 88:82, bet po A. Mikaločiaus paprašytos minutės pertraukėlės, Jalen‘as Warren‘as ir Tadas Budrys pridėjo dar po dvitaškį ir rezultatas tapo 88:86. Vilkaviškio komandos ataka po pasitarimo buvo nesėkminga, o Edgaras Danys išprovokavo varžovų pražangą verždamasis krepšio link likus žaisti 3 sekundėms iki susitikimo pabaigos. Su tuo nesutikęs varžovas spyrė į krepšio stovą ir užsidirbo techninę pražangą. Už techninę pražangą baudos metimą atlikęs Aurimas Urbonas neklydo ir sušvelnino skirtumą iki minimalaus rezultato – 88:87. Tačiau E. Danio ranka sudrebėjo abu kartus, kamuolį gynyboje atkovojęs G. Stankevičius pataikė pirmą baudos metimą, o antrą prametė specialiai ir šeimininkai iškovojo dramatišką pergalę. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Tadas Budrys – 22 (9/12 dvitaškiai, 10 atk. kamuoliai, 26 naud. balai), Jalen‘as Warren‘as – 17 (7/9 dvitaškiai, 5 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai), Mantvydas Staniulis – 16 (4/9 tritaškiai, 4 rez. perdavimai), Gytis Mačionis – 10 (2/4 tritaškiai, 7 atk. kamuoliai), Edgaras Danys – 8 (4/8 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai), Karolis Sapiega – 5 (5 atk. kamuoliai), Aurimas Urbonas – 4 (7 atk. kamuoliai, 7 rez. perdavimai, 13 naud. balų), Justas Žiubrys – 3, Edgaras Preibys – 2. Trečiojo ,,7bet“ NKL lygos rato startas numatytas vasario 6 d. Pergalės iškovotos pirmuosiuose dviejuose ratuose skaičiuosis ir toliau, o kretingiškiai jį pratęs antrojoje grupėje kartu su Klaipėdos ,,Neptūnu-Akvaservis“, Ukmergės ,,Steku“, Vilniaus ,,Rytu-II“, Šilutės ,,Šilute-PDS.lt“, Alytaus ,,Alytumi“, Plungės ,,Olimpu“ ir Joniškio ,,Delikatesu“. Tolimesnis turnyro tvarkaraštis bus paskelbtas artimiausiu metu.
„P. n“ informacija
Varžėsi beveik 100 badmintonininkų
Kretingos sporto centre šeštadienį pirmą kartą įvyko Žemaitijos vaikų ir jaunimo badmintono lyga. Joje varžėsi 99 badmintonininkai iš Kretingos, Palangos, Klaipėdos, Raseinių, Kelmės, Vilniaus, Kauno, Liepojos, Šiaulių. Kretingos rajonui atstovavo 32 sportininkai, kurie iš viso iškovojo 16 medalių. Aristokratiškas sportas „Lyginant su kitais Žemaitijos regiono sportininkais, kretingiškiai pasirodė geriausiai – iškovojo daugiausiai medalių. Mūsų sportininkai daugiausia nusileido tik Kauno arba Vilniaus sportininkams“, – rezultatus apibendrino Kretingos sporto mokyklos badmintono trenerė Vaida Slušnienė. Anksčiau badmintonininkai organizuodavo „Žemaitijos taurės“ varžybas, kur sportininkai galėdavo išbandyti savo jėgas. „Jos išsisėmė ir kurį laiką nevyko, – paaiškino V. Slušnienė. – Norėdama, kad mokiniai turėtų galimybę su kuo nors varžytis, šiais metais sugalvojau organizuoti Žemaitijos vaikų ir jaunimo lygą. Varžybas organizuojame retai, nes norime, kad susirinktų gausus būrys dalyvių, taip ir įvyko.“ Anot varžybų organizatorės, badmintonas, kaip sporto šaka, populiarėja ir mūsų rajone. Šiame sporte treniruojama vaikų ištvermė, dėmesio koncentracija, greitis, koordinacija, loginis mąstymas, savikontrolė. „Daug kas stebisi, kad varžydamiesi mūsų sportininkai yra labai susikaupę ir vykstant rungtynėms, nėra rėkaujama, kitaip reiškiamos emocijos. Visas sportininkų dėmesys – į žaidimą, nes šis sportas reikalauja visiškos savikontrolės. Ne veltui Anglijoje badmintoną žaidė aristokratai, ir šią sporto šaką visi laikė aristokratiška“, – akcentavo trenerė. Dar vienas badmintono varžybų išskirtinumų – jose teisėjauja patys žaidėjai. „Iš pradžių teisėjauja savanoriškai pasisiūlę jaunuoliai, po to – susitikimą pralaimėjęs sportininkas. Smagu tai, kad dalyviai pasitiki vienas kitu ir nesiginčija su teisėjaujančiuoju, gerbia jo sprendimą“, – kalbėjo V. Slušnienė.
Skaitytojai negali atsistebėti, kaip šį sausį, antroje jo dekadoje, kai kurie augalai subrandino pumpurus, kurie dar savaitė kita, pasirengę išsprogti. Nedrąsiai pirmuosius žiedus jau išskleidė saulutės, eleborai, baltas galvas iš po žalių kepurėlių tuoj iškiš pirmosios pavasario pranašės – snieguolės. Jei tik jų nenugnybs netikėtai atslinkęs šaltis. „Nenustebtume, jei pamotės į mišką išvyta podukra šį sausį parneštų ir žibučių“, – apie neįprastai šiltą sausį juokavo skaitytojai. Klaipėdos universiteto botanikos sodo specialistai tokių klimato kaitos pasekmių taip pat nesitikėjo. Lazdynas įprastai pražįsta kovą, o jau dabar kai kur svyra jo žirguliai. „Botanikos sodo augalų kolekcijos nedengėme, nes už lango – pliusinė temperatūra. Kitaip sušus augalai. Bet esame pasiruošę durpių, agroplėvelės, eglišakių. Jei staiga stipriai pašaltų, lepesnius augalus tektų apdengti. Nes aštuoni laipsniai šalčio kai kam gali būti pražūtingi“, – teigė mokslo darbuotoja Asta Klimienė. Ji tvirtino, visgi dar laukianti nestipraus šaltuko, kuris gali kąsti netgi kovą, nes šaltis kovoja su ligomis ir kenkėjais. Netikėtai atkeliavęs pavasaris, o tiksliau – taip ir neatėjusi tikroji žiema, pastebima ir paukščių gyvenime. Pasak Ventės rago ornitologinės stoties vadovo Vytauto Jusio, kai kurie paukščiai, tarkim, varnėnai, pilkosios žąsys, gulbės giesmininkės nė neišskrido. „Pilnos Kuršių marios, aplinkiniai tvenkiniai tūkstantiniais būriais plaukiojančių gulbių giesmininkų, pilkųjų žąsų, – kalbėjo V. Jusys. – Pempės įprastai žiemoti išskrisdavo iki Ispanijos, Prancūzijos pietų. Kai pasnigo, bandė pasitraukti, bet susimaišė: pastebime būrius iš Suomijos, Rusijos šiaurės atskridusių paukščių – jiems šilti Lietuvos orai priimtini, mūsų šalis jiems tapo šiltaisiais kraštais. O ką – pilna čia jiems maisto: ant šakų tebekabančių uogų – šermukšnių, gudobelių. Iš žemės jau lenda sliekai, ropinėja sraigės.“ Pagal paukščių stebėseną, ornitologas tikino, šiemet gamta gerokai pasistūmėjo į priekį: „Lapkritis ir gruodis truko po 2 mėnesius, taip, sakytum, ir kovą priartinę. O gyvoji gamta prisitaiko ir naudojasi tuo, ką lemia klimatas.“
„P. n.“ informacija
Ekologinis ūkininkavimas – tai žemės ūkio metodas, kuriame maisto produktai gaminami naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Tai reiškia, kad reikia atsisakyti sintetinių pesticidų ir trąšų, vietoje jų naudoti natūralų mėšlą, taikyti sėjomainos principus. Taip pat naudoti negenetiškai modifikuotas sėklas, o gyvulius ganyklose šerti ekologiškais pašarais. Kiekvienas ekologinis ūkis privalo turėti sertifikatą, patvirtinantį, kad jis atitinka ekologinio ūkininkavimo reikalavimus. Ekologinis ūkininkavimas mums svarbus, nes turime sveikesnį maistą: ekologiniai produktai turi daugiau maistinių medžiagų ir mažiau kenksmingų chemikalų. Taip pat ekologinis ūkininkavimas padeda išsaugoti dirvožemį, vandenį ir biologinę įvairovę. Ekologiniuose ūkiuose gyvūnai yra laikomi geresnėmis sąlygomis. Akivaizdu, kad ekologinis ūkininkavimas prisideda prie ilgalaikio žemės ūkio tvarumo. Lietuvoje ekologinis ūkininkavimas sparčiai plėtojamas. Vis daugiau ūkininkų renkasi šį metodą, o vartotojai vis labiau domisi ekologiškais produktais. Vyriausybė taip pat skatina ekologinį ūkininkavimą, teikdama paramą ūkininkams.
Keičiasi 2018 m. spalį įsteigtos Palangos miesto savivaldybės įmonės „Šventosios jūrų uosto direkcija“ vadovai. Pasibaigus įmonės direktoriaus Arūno Pranckevičiaus kadencijai Savivaldybės skelbtą konkursą šioms pareigoms užimti laimėjo Mindaugas Skritulskas, jis vadovauti statomam uostui pradėti turėtų nuo vasario 3 dienos. Šventosios jūrų uostas turi valstybinio jūrų uosto statusą, valstybės yra ir uosto turtas, kurį Palangos miesto savivaldybė per savo įmonę „Šventosios jūrų uosto direkcija“ valdo patikėjimo teise. Gana seną istoriją turintis Šventosios uostas sovietmečiu buvo ištrintas iš Baltijos jūros uostų žemėlapių ir šiandieną atstatomas iš naujo. M. Skritulsko teigimu, šiemet turėtų būti užbaigtas uosto bangolaužių statybos techninių darbų projektas. Suplanuoti du bangolaužiai – 650 m ilgio šiaurinis ir 250 m pietinis (palyginimui – Palangos tilto ilgis yra 450 metrų) yra sudėtingi hidrotechniniai statiniai, kainuosiantys keliasdešimt milijonų eurų. „Jeigu viskas sklandžiai klostysis, bus parengtas techninis darbų projektas, dar šiemet paskelbsime bangolaužių statybos rangos darbų konkursą“, – sakė M. Skritulskas. Šventosios uosto plėtrai be valstybės, savivaldybės lėšų tikimąsi ir ES paramos, o statant krantines – partnerystės principu pritraukti ir privatų kapitalą. Šventosios uostas daugiafunkcinis, skirtas verslinei ir pramoginei žvejybai, pramoginiams laivams, neformaliam ugdymui – projektuojama būriavimo mokykla Vakarų Lietuvos regiono vaikams, jaunimui. Šventosios uostas Lietuvos valstybei svarbus strategiškai: pasienio, krašto, Būtingės naftos terminalo apsaugai, aptarnauti Baltijos jūroje suplanuotam, 40 km į jūrą nutolusiam vėjo jėgainių parkui. Šventosios uostas Lietuvai turėtų tapti antru universaliu išėjimu į jūrą. Pagal pirminius pasiūlymus uoste bus apie 450 vietų švartuoti laivams, burlaiviams, kurių maksimali grimzlė – iki 6,5 m ir maksimalus ilgis – iki 30 m. (Prieškariu Šventosios uoste buvo prisišvartavęs 60 m ilgio karinis laivas, Lietuvos įsigytas vokiškas minininkas M-59 „Prezidentas Smetona“). „Tenka pripažinti, kad Lietuvoje suvokimas jūrinės valstybės vis dar yra per menkas. Rudenį, rugsėjį, planuojame surengti konferenciją, priminti ir Šventosios uosto istorinę reikšmę. XVII amžiuje Šventosios uostas buvo sugriautas Klaipėdos ir Rygos pirklių užsakymu, užverstas akmenimis, kad neliktų konkurentų. Į konferenciją apie Šventosios jūrų uosto praeitį, perspektyvas kviesimės ir mokslininkus, plačiąją visuomenę“, – kalbėjo M. Skritulskas.
„P. n.“ informacija
Stintų sezonas tęsiasi, ką turi žinoti žvejai
Tęsiasi prasidėjęs stintų sezonas, tad žvejai mėgėjai pavieniui ir kompanijomis savaitgaliais traukia kas į pajūrį, kas prie Kuršių marių. Aplinkosaugos specialistai priminė nesusigadinti nuotaikos, paisyti visų galiojančių reikalavimų ir žvejybos taisyklių, žūklavimo vietose nepalikti šiukšlių. Dokumentai ir įrankiai – svarbiausia Ką, kad neprisišauktų baudos, turi žinoti žvejai, „Pajūrio naujienos“ pasidomėjo Aplinkos apsaugos departamente. Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiosios specialistės Urtės Šimonytės žodžiais, žvejojant Kuršių mariose, be žvejo mėgėjo bilieto, būtina turėti tapatybę patvirtinantį asmens dokumentą ir naudoti tik leidžiamą įrankių bei kabliukų skaičių. „Draudžiami statomieji tinklai, leidžiama turėti ne daugiau kaip 4 įrankius ir ne daugiau kaip 12 kabliukų. Sužvejotų stintų kiekis – neribojamas, tačiau, jeigu žvejojama ne nuo ledo, visos kitos pagautos žuvys, išskyrus stintas ir plekšnes, privalo būti paleistos atgal į tą patį vandens telkinį“, – akcentavo specialistė. Už žvejybos taisyklių nepaisymą, tarkim, už tai, kad naudoja daugiau kabliukų negu leidžiama, asmenims gali būti taikomas žodinis įspėjimas arba gresia administracinė bauda nuo 30 iki 90 eurų. Už draudžiamų įrankių, tai yra statomųjų tinklų, tinklinių ekranų arba didesnių kaip 1 metro skersmens tinklinių samtelių naudojimą bauda nuo 600 iki 1 tūkst. 500 eurų. Tokiais atvejais konfiskuojami ir draudžiami įrankiai. Žvejai mėgėjai neretai pro ausis praleidžia ir kitą svarbų dalyką – baigus žvejoti, palieka netvarkingą aplinką, nesusirenka šiukšlių. Taisyklėse numatyta, kad visos komunalinės atliekos 5 m spinduliu nuo žvejojimo vietos turi būti surinktos ir sumetamos į konteinerius.
Šventojiškę mokytoją išgarsino riešinės
Tautodailininkės Irenos Filomenos Juškienės sudarytame leidinyje „Riešinės seniau ir dabar“, šalia kitų Lietuvos meno kūrėjų, figūruoja ir šventojiškės mokytojos Silvos Sendrauskienės pavardė. Apie gerus 10 metų riešines mezgančios pedagogės darbai yra buvę eksponuoti regioninėse bei respublikinėse parodose, dalyvavę tarptautinėje kalėdinėje mugėje Madride. Siūlai ir virbalai – nuo vaikystės po ranka Kad S. Sendrauskienė riešinių meistrė, žino ir jos ugdytiniai, ir kolegos, ir, ko gero, visa Šventoji. Kai po savaitgalio mokytoja pradinukų pasiteirauja, kaip šeštadienį sekmadienį praleido jie, vaikai pasakoja įvairias istorijas, o ką veikė mokytoja, net neklausia, „Jūs tai jau mezgėt turbūt“, – sako. Anot pašnekovės, ir tai yra tiesa – kitokio laisvalaikio, ypač sėdint prie televizijos ekrano, ji ir neįsivaizduoja. Megzti, vąšeliu nerti Šventojoje gimusią, augusią ir čia gyventi pasilikusią Silvą išmokė iš Kretingos kilusi mama. Tiesa, tuomet, vaikystėje, ne riešinės galvoje buvusios, o kur kas stambesni dalykai – megztiniai, liemenės, kepurės, šalikai. Mama ir dukra visada po ranka turėjusios virbalus ir gerų siūlų. „Kurgi ne? Teta „Laisvės“ vilnos audinių fabrike dirbo, buvo sąlygos ir iš ten tų siūlų gauti“, – pasakojo S. Sendrauskienė. Ji pamena, kaip su mama gudraudavo: pavyzdžiui, viena imdavosi megzti megztinio nugarą, kita priekį, pasidalydavo, kuri rankoves – ir per savaitę megztinis gatavas. Brolis ir tėtis neatsistebėdavo: „Čia į rankas paėmė virbalus, čia jau ir megztinis yr“, – linksmais prisiminimais dalijosi pašnekovė.
Siuvinėtuose darbuose – nuo tautinių raštų iki Gustavo Klimto paveikslų
Kretingiškė 42-jų Jolanta Kontrimaitė-Biuso – itin plataus spektro rankdarbių meistrė: ji kuria papuošalus įvairia technika, mezga karoliukais dekoruotas riešines. O kryželiu siuvinėti Jolantos darbai tiesiog atima žadą: juose smulkiai, tarsi audiniuose, atkartoti tautiniai raštai, ir toks kruopštumas atvedė ligi to, kad ji išdrįso išsiuvinėti garsių menininkų paveikslus. Paviliojo viduramžių puošybos technika „Rankdarbiai mūsų šeimoje – ilgametė tradicija: mezgė, nėrė, siuvinėjo abi mano amžinatilsį močiutės Janina ir Birutė, taip pat mano mama Ramunė. Jos pačios ir raštus kūrė. Nuo paauglystės ir aš išbandžiau tai, ką darė jos, o prieš kokį dešimtmetį susidomėjau karoliukų vėrimu, iš paskos – ir mano mama. Dabar jau esame kuriantis tandemas“, – kalbėjo Jolanta. Jųdviejų darbus galima išvysti rajono parodose, įvairiose mugėse. Kūrėja siekia įgyti tautinio paveldo sertifikatą. Jas abi su mama Ramune Kontrimiene itin paviliojo sutažo technika – kuomet iš specialių juostelių, šias susiuvus ir sudygsniavus su karoliukais, įmantriai išraitomi įvairiausi papuošalai, perteikiantys subtilaus grožio pojūtį. Taip juodvi kuria vėrinius, sages, auskarus, žaislus Kalėdų eglėms. Ši technika atkeliavusi iš viduramžių Prancūzijos: Europos didikų drabužiai būdavo dekoruojami tokiomis prašmatniomis sutažo juostelėmis. Būtent sutažo technika iš šilko juostelių, derindama su kitais subtiliais priedais – karoliukais, kristalais, Jolanta pati susikūrė ir prie vestuvinės suknelės derantį vėrinį. Baublių bibliotekoje pastaruosius dvejus metus dirbanti, o ligi tol – Baublių mokykloje-daugiafunkciame centre mokytojavusi Jolanta rankdarbių kūrimu dalijasi ir su kolegėmis, veda įvairiais edukacijas šio kaimo moterims.
|
|
