|
|
|
(1911) 2024-12-10Atsisako 3 mln. eurų ES paramos „Kretingos vandenų“ projektams
Kretingos rajono savivaldybė apie 3 mln. eurų iš Vakarų Lietuvos regionui skirtos paramos tenkančios Savivaldybei ir suplanuotos rajono vandens ūkiui atnaujinti kreipia į žalinimo projektus. To priežastis – Savivaldybė ir jos įmonė „Kretingos vandenys“ nepajėgia kofinansuoti „Kretingos vandenų“ parengto apie 12 mln. eurų vertės investicinio projekto, prie kurio prisidėti būtų tekę 8 mln. eurų. Įmonė praskolinta „Įmonė neturi pinigų investicijoms“, – uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė patvirtino, kad įmonė yra praskolinta. „Kretingos vandenų“ skola bankams siekia 4,2 mln. eurų, esant apie 3 mln. eurų įmonės metinei apyvartai. Įmonės skolos kaupėsi nuo 2017 metų. Savivaldybės taryboje buvo užsiminta, kad įmonė skolinosi taip pat investicijoms. Šiemet bankams „Kretingos vandenys“ grąžina 535 tūkst. eurų paskolų ir apie 140 tūkst. eurų sumoka palūkanų. Įmonei neturint lėšų naujiems investiciniams projektams, šių metų lapkritį Savivaldybės tarybai pritarus, Savivaldybės biudžeto 313 tūkst. eurų buvo padidintas „Kretingos vandenų“ įstatinis kapitalas. Pinigai atiteko Laukų g. Kretingoje paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijai atlikti, naujiems tinklams Šermukšnių g. Kretingoje ir Vyšnių g. Kūlupėnuose nutiesti. Kodėl buvo užsimota beveik 12 mln. eurų investicijoms, kurių nei Savivaldybė, nei „Kretingos vandenys“ „nepaveža“? „Kai buvo patvirtintos 2021–2027 metų ES paramos gairės Lietuvai, buvo tikėtasi palankesnio ES paramos ir kofinansavimo santykio. Planavome visus tuos darbus padaryti su gerokai mažesniu prisidėjimu, apie 2–3 mln. eurų tam buvome numatę, tačiau Vyriausybė peržiūrėjo ES paramos skyrimo kriterijus ir kofinansavimas mūsų įmonės projektams padidėjo iki 85 proc. eurų, kai kuriems ir 90 procentų. Padarysime pirmus 6 projektus, o toliau ieškosime, kaip likusius įgyvendinti“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. ES paramai gauti investicinis 12 mln. eurų vertės projektas buvo parengtas šiais metais, už jo parengimą „Kretingos vandenys“ sumokėjo 10 tūkst. eurų, į projektą įtraukta 15 objektų – atskirų projektų. Savivaldybės tarybai pritarus, investicinis 12 mln. eurų projektas sumažintas iki 6 jo projektų. Visi 6 projektai susiję su tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimu. Bendra jų vertė beveik 2,4 mln. eurų, iš jų ES parama – 587 tūkst. eurų. Kai dabartinė „Kretingos vandenų“ finansinė situacija prasta, kofinansavimui reikalingus 1,8 mln. eurų turės Savivaldybė skirti iš savo biudžeto. „Savivaldybė tuos projektus kofinansuoti turėtų pagal jungtinės veiklos su įmone sutartį arba vėl didindama įmonės įstatinį kapitalą“, – aiškino E. Alonderienė. Ne visi Savivaldybės tarybos politikai pritaria Savivaldybės biudžeto pinigų liejimui į „Kretingos vandenis“. „Kretingos vandenys“ tampa Savivaldybės biudžetine įstaiga. Anksčiau Savivaldybės uždarosios akcinės bendrovės buvo savarankiškos, dabar jų vadovų algos išpūstos ir jie ateina į Tarybą tik pinigų“, – Savivaldybės įmonių valdymu nepatenkintas buvo Tarybos narys Steponas Baltuonis. Kolega Romualdas Jablonskis akcentavo, kad 2025 metais Savivaldybė iš savo biudžeto turės atseikėti per 100 tūkst. eurų iš investicinio projekto neišbrauktų 6 objektų techniniams darbų projektams parengti. „Savivaldybės pinigai atiduodami vienai įmonei. O „Kretingos komunalininkui“ maisto atliekų tvarkymo projektui vykdyti? Ar yra tie 1,8 mln. eurų Savivaldybės biudžete tiems 6 projektams kofinansuoti? Iš ko juos atimtų, ką nuskriaustų?“ – teigė ir klausė politikas. Buvusios Savivaldybės tarybos, dabar Seimo narės Violetos Turauskaitės nuomone, nuo 12 mln. eurų iki 2,4 mln. eurų sumažinti investicinį vandentvarkos projektą Kretingos rajono savivaldybė paskubėjo. „Veiklą pradėjusi nauja Vyriausybė gal peržiūrės ES paramos vandentvarkos ūkio projektams finansavimo ES paramos lėšomis intensyvumą. Reikėjo siekti Vyriausybės pagalbos visam projektui. Atsisakyti yra lengviausia“, – sakė ji, pažymėjusi, kad tvarkyti vandens ūkį, aprūpinti gyventojus kokybišku geriamuoju vandeniu yra Savivaldybės funkcija, tik viso to išlaidos ES paramai traukiantis guls dar didesne našta gyventojams, įmonėms. Iš investicinio 12 mln. eurų vertės Kretingos rajono vandentvarkos projekto išbraukė: sodininkų bendrijos „Akmena“, turinčios apie 500 gyventojų, vandens kokybės gerinimo įrenginių atnaujinimą, vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą (projekto vertė – apie 4,5 mln. eurų), Baublių (0,5 mln. eurų) ir Rūdaičių (0,8 mln. eurų) nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją, Laukžemės naujos nuotekų valyklos statybą ir nuotekų tinklų plėtrą (apie 1,9 mln. eurų), Rūdaičių nuotekų tinklų plėtrą (1 mln. eurų), Darbėnų nuotekų tinklų plėtrą (0,9 mln. eurų).
Kretingos bibliotekoje – susitikimas su Biblijos vertėju Giedriumi Saulyčiu
Gruodžio 16 dieną 18 val. Kretingos rajono M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyks susitikimas su Palangoje gyvenančiu Šv. Rašto vertėju, humanitarinių mokslų daktaru, biblistu ir teologu Giedriumi Saulyčiu. Susitikimo tema – „Šventasis raštas: ištakos ir kelias į Lietuvą“. Per susitikimą klausytojai išgirs ir pamatys, kokie buvo pirmieji krikščionių šventraščiai ir kaip jie pasiekė Lietuvą. Sužinos, kodėl dvi iki galo į lietuvių kalbą išverstos Biblijos taip ir nebuvo išleistos, kas pranyko iš antraštinio pirmosios lietuviškos Biblijos, saugomos Vilniaus universiteto bibliotekoje, lapo ir daug kitų nežinomų faktų. Ne tik Šventojo Rašto turinys įstabus, bet ir jo atėjimo pas mus istorija. Bus galimybė susipažinti su nauju Naujojo Testamento vertimu į lietuvių kalbą. G. Saulytis yra vienas Lietuvos Biblijos draugijos vertėjų komandos narių, į lietuvių kalbą naujai iš senosios graikų kalbos išvertusių Naująjį Testamentą, išleistą 4 atskiromis knygomis. Tarptautiniame Trejybės universitete JAV jis įgijo teologijos magistro laipsnį, studijavo senąsias hebrajų ir graikų kalbas, Anglijoje Brunelio universitete apgynė daktaro disertaciją. G. Saulytis, dalyvaudamas Lietuvos Biblijos draugijos veikloje, taip pat rašo straipsnius teologiniais, bibliniais, istoriniais ir kasdienio dvasingumo klausimais – juos publikuoja įvairūs leidiniai. Kaip teigė vienas susitikimo su G. Saulyčiu Kretingoje iniciatorių kunigas pranciškonas Paulius Vaineikis, po ilgo ir kruopštaus darbo naujo ekumeninio Biblijos vertimo daugiasluoksnis „tortas“, ūgtelėjo dar vienu, ketvirtuoju, sluoksniu – Apaštalų darbais ir Visuotiniais laiškais. Šviežias lietuviško Šventraščio tekstas, įvadai ir išsamūs komentarai skaitytojams turėtų praplėsti biblinio pasaulėvaizdžio horizontus.
Praėjusį penktadienį į Kretingos rajono kultūros centrą gausiai rinkosi kretingiškiai – čia vyko tradicinis labdaros-paramos vakaras „Palaiminki gerumą“. Koncertinę programą „Tango Piazzolla“ atliko solistė Ieva Prudnikovaitė ir ansamblis 4Tango, o surinktos aukos skirtos paremti nuo karo negandų kenčiančius Ukrainos žmones. Vakaro vedėjai – Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas ir režisūrą studijuojanti šio teatro aktorė Julija Naraškevičiūtė – priminė, kad ši gerumo akcija, tradiciškai rengiama per adventą, surengta keturioliktąjį kartą. Ligi šiol kretingiškiai jau yra paaukoję Šv. Pranciškaus onkologijos centrui, Vaiko širdies asociacijai, Kartenos palaikomojo gydymo ligoninei ir keletui stokojančių kretingiškių ir šeimų, kuriems parama nukreipta, bendradarbiaujant su Savivaldybės atstovais, medicinos darbuotojais. „O šįvakar, kai mus supa jauki ir šventiška aplinka, netoliese aidi karo griausmas, sėjantis skausmą, neviltį, chaosą, nepasitikėjimą. Todėl mūsų siekis – širdies šiluma ir pinigine auka prisidėti nors kažkiek palengvinant Ukrainos žmonių dalią“, – kalbėjo N. Gedminas. Koncerto pabaigoje komisija suskaičiavo ir buvo paskelbta, kad paaukota 4 tūkst. 620 Eur.
Pavogė kuprinę su pinigais
Sekmadienį apie 18.20 val. Rotušės a. Kretingoje pastebėta, kad iš maitinimo įstaigos pagalbinių patalpų pavogta kuprinė, kurioje buvo piniginė su 615 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Užpuolė kieme
Ketvirtadienį apie 21.45 val. gautas pranešimas, kad apie 20 val. L. Vaineikio gatvėje Palangoje, kieme, du nepažįstami vyrai užpuolė 1945 m. gimusią moterį, sugriebė už rankų, reikalavo pinigų. Moteris ištrūko ir pabėgo. Nukentėjusioji perduota medikams. Pradėtas tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
„P. n.“ informacija
Gruodžio 5 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ išvykoje 81:85 (26:16; 18:22; 21:19; 16:28) turėjo pripažinti Vilniaus „Ryto-II“ (8 pergalės, 12 pralaimėjimų) pranašumą. Rungtynes sėkmingiau pradėjo išvykoje rungtyniavę kretingiškiai, po I kėlinio turėję dviženklę persvarą (26:16). Kretingos komanda rungtynes kontroliavo didžiąją jų dalį, likus žaisti 3,5 min., jie dar pirmavo 77:70, bet situacija nuo to momento pradėjo keistis: sostinės komanda surengė sausą žaidimą 13:0, ir po to svečiams atsitiesti nebepavyko. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Aurimas Urbonas (4/9 dvitaškiai, 4/7 tritaškiai, 6 atk. kamuoliai, 7 rez. perdavimai) – 22, Mantvydas Staniulis (5 rez. perdavimai), Tadas Budrys (6/11 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai) ir Edgaras Preibys (5/7 dvitaškiai, 5 atk. kamuoliai) – po 12, Edgaras Danys (5 atk. kamuoliai) ir Karolis Sapiega – po 7, Jalen’as Warren’as – 4, Tautvydas Rudys – 3, Justas Žiubrys – 2.
Į dangų kilo moksleivių atliekamos sakralinės giesmės
„Paslėpk mane po savo sparnu, apkabink savam glėby“, – daugiau kaip pusantro šimto balsų jungtinio choro sugiedota giesmė „Paslėpk mane“ vainikavo antrą kartą Kretingoje, Pranciškonų gimnazijoje, surengtą Klaipėdos apskrities sakralinės muzikos festivalio „Didis Tu, mano Dieve“ koncertą, kuriame šiemet dalyvavo kolektyvai iš Kretingos ir Klaipėdos bendrojo ugdymo mokyklų. Giesmes giedojo trylika kolektyvų Vos tilpusius erdvioje Šv. Antano rūmų salėje festivalio dalyvius pasveikino ir jiems bei juos rengusiems mokytojams padėkojo Pranciškonų gimnazijos direktorius brolis Alvydas Virbalis, kartu su broliu pranciškonu Pauliumi Vaineikiu parengęs visiems muzikinę staigmeną. Prieš ją pateikiant, brolis Paulius priminė, kuo skiriasi giedojimas nuo dainavimo: dainos gali būti apie saulę, apie draugystę, o giesmė yra skiriama Dievui pašlovinti. „Nesakome: „Padainuokime Lietuvos himną“, sakome: „Pagiedokime Tautišką giesmę“. Giesmė – sakralu, didinga, galinga, tai – himnas, skiriamas Dievui“,– akcentavo brolis Paulius, kartu su A. Virbaliu pritariant festivalio dalyviams sugiedoję prieš daugiau negu 800 metų šv. Pranciškaus sukurtą „Saulės giesmę“. Ją šv. Pranciškus kūrė būdamas beveik aklas, tuo, kaip sakė gimnazijos direktorius, paliudydamas, kad žmogus regi Dievą savo širdies akimis, savo dvasinėmis akimis.
Brolių pranciškonų giesmės sukurtą nuotaiką perėmė renginį vedusių trečiokų gimnazistų Gabrieliaus Žiubrio ir Viliaus Šiaulio vienas po kito į sceną pakviesti kolektyvai ir atlikėjai. Klaipėdai festivalyje atstovavo Vyturio progimnazijos V–VIII kl. mokinių tradicinių kanklių ansamblis, vadovaujamas Almos Žukienės, Martyno Mažvydo progimnazijos V–VIII kl. merginų ansamblis (vad. Anastazija Vainoriūtė), Liudviko Stulpino progimnazijos vokalinis ansamblis „Vaivos juosta“ (vad. Deimantė Ylakė), Smeltės progimnazijos VII–VIII kl. jaunių choras (vad. Rūta Grybaitė), Aukuro gimnazijos miuziklo choras ir solistė Aurelija Virkietytė (vad. Diana Linkevičienė), Ąžuolyno gimnazijos mišrus vokalinis ansamblis (vad. mokyt. Jolanta Vyšniauskienė). Kretingai atstovavo Marijono Daujoto progimnazijos V–VIII klasių vokalinis ansamblis (vad. Milda Trušauskaitė) ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos solistas Matas Jedenkus (vad. Stasys Stončius). Gausiausią būrį atlikėjų parengė festivalio šeimininkai. Skambėjo giesmės, kurias giedojo penktokai ir šeštokai (vad. Dainora Šidlauskaitė), septintų moksleivių vokalinis ansamblis, aštuntokų vokalo studija ir solistas Kajus Stevens bei mišrus choras (solistai Vilius Kontrimas, Viktorija Reinikytė, Aleksandras Slušnys) – pastariesiems kolektyvams vadovauja festivalio „Didis Tu, mano Dieve“ sumanytoja ir įkvėpėja mokytoja metodininkė Jolanta Simaitienė.
Savanorystė – puikus būdas įprasminti save
Vydmantuose Kretingos rajone apsistojusi medikė Aušra Vitaitė šiandien gyvenimo prasmę mato savanoriaudama Pagalbos moterims linijoje, kuri emocinę paramą telefonu moterims teikia ištisą parą visą savaitę. Mintis apie savanorystę neatėjo staiga Gimusi ir augusi Žemaičių Kalvarijoje, vėliau šeimai persikėlus į Kaltinėnus, Aušra mokėsi Aleksandro Stulginskio gimnazijoje. Kaune baigusi bendrosios praktikos slaugos studijas A. Vitaitė šiuo metu gyvena ir savo ateitį kuria Vydmantuose. Laisvai žemaičių tarme šnekanti mergina, čia atsidūrusi paviliota meilės, greit pritapo ir šiame krašte. „Žemaičių kalba man yra gyva, nepamiršta ir nesvetima. Šeimoje šnekame plungiškių tarme, ir iki savo gimtųjų namų nėra tolimas kelias. Vydmantuose man viskas patinka, šalia jūra, ramybė. Nors savo gyvenimą planavau mieste, niekaip negalėdama įsivaizduoti savęs mažesniame miestelyje, bet man ši vieta labai artima, jauki, aplink draugiški, visuomet besišypsantys žmonės. Šioje bendruomenėje jaučiuosi saugi, užsimezgė nemenkas pažinčių ratas“, – kalbėjo Aušra, šiuo metu Klaipėdos universitete studijuojanti psichologiją ir čia pat ir dirbanti psichofiziologijos laboratorijos laborante. Praėję metai A. Vitaitei buvo gana intensyvūs – darbas Palangoje, LSMU Neuromokslų institute, kur naktį atlikdavo miego tyrimus, asistavimas ir pagalba neįgaliam žmogui kasdienybėje, įvairūs kursai, kilusios idėjos visiškai naujam, savarankiškam projektui ir savanorystės pradžia. „Darbas naktimis turi savo kainą visose gyvenimo srityse, tad norėdama skirti laiko studijoms universitete, papildomiems kursams, savanorystei ir kūrybai, jausdama poreikį ir norą sukurti pridėtinę vertę visuomenei, atsisakiau darbo“, – pasakojo pašnekovė, paminėjusi, kad savanorystė į jos gyvenimą neatėjo staiga. Mintis apie pagalbą moterims brendo seniai, tai buvo viena pirminių vaikystės svajonių, kuomet augančiam vaikui kyla mintys, kuo jis taps užaugęs. Besimokydama mokykloje ir matydama ją įkvėpusios psichologės pavyzdį, Aušra šią mintį nuosekliai brandino, bet merginai augant ir bėgant laikui, ją ėmė dominti medicinos sritis, todėl pirmoji kryptis ir buvo ten. Sakoma, gyvenimas vis tiek viską sudėlioja į savo vietas – šiuo metu ją traukia žmogaus, jau ne vien kaip fizinio kūno, bet ir gilesnis pažinimas per jo psichikos, emocijų, minčių, jausmų prizmę.
Atnaujins ekspoziciją didikų Tiškevičių giminei įamžinti
Kretingos muziejus, kitąmet švęsiantis savo veiklos 90-metį, imasi iniciatyvos iš esmės atnaujinti ekspoziciją „Tiškevičių giminė, atvėrusi Kretingai Vakarų Europą“ trečiajame dvaro rūmų aukšte: ji bus interaktyvi ir pritaikyta įvairioms socialinėms grupėms, ypač – žmonėms, turintiems negalią. Tam Kultūros ministerija iš ES fondų skyrė 0,5 mln. Eur, dar 36 proc. šios sumos – apie 200 tūkst. Eur – prisidės Kretingos rajono savivaldybė. Užduotis muziejininkams – parengti medžiagą „Kretingos muziejus yra išskirtinis dėl savo vietos, išlikusio dvaro komplekso, Žiemos sodo. Tačiau rūmų ekspozicija seniai keista, nėra vieningos tematikos. Dabartinė ekspozicija nebeatitinka šio laikmečio, ji nepritaikyta technologiškai, o ir nėra tinkamų sąlygų. Todėl pirmiausia su muziejininkais, po to su specialistais aptarėme, kad būtina labiau išskirti šio dvaro valdytojų Tiškevičių giminės svarbą mūsų miestui ir Lietuvai“, – kalbėjo Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys. Jis tęsė mintį: „Tiškevičiams XIX a. antroje pusėje atsikrausčius į Kretingą, buvo pasiekta visiškai kita miesto kokybė – įvesta pirmoji telefono linija, dvare naudota elektra, veikė ligoninė, vaikų prieglauda, įkurtas pirmasis Lietuvoje vaikų darželis. Ši giminė įtakinga, turtinga, dosni gerų darbų ir labai įdomi. Todėl, artėjant muziejaus 90-mečiui, ir ėmėmės kurti ekspoziciją pagal grafų Tiškevičių giminės liniją.“ Jis pasidžiaugė, kad konkurse jų paraiška buvo įvertinta labai gerai: „Gavome 100 balų. Dabar, žinant, kad skirta lėšų, kitas žingsnis – pirkti darbų projektą, o mūsų, muziejininkų, rūpestis – sutvarkyti medžiagą, ją išgryninti – surinkti eksponatus, aprašus, pasakojimus. Visa tai užtruks apie dvejus metus.“ Šis procesas, jo manymu, bus labai dinamiškas ir įdomus muziejaus darbuotojams ir visuomenei. Paklaustas, ar bus rasta, įsigyta, iš fondų iškelta ar restauruota kažkas tokio, kas taps visos Tiškevičių giminės istoriją Kretingoje atspindinčios ekspozicijos „vinimi“, R. Žiubrys vylėsi: „Artimiausiu metu inventorizuosime tai, kas tiks šiai ekspozicijai. O kai pervėtomi klodai, išlenda tai, kas kartais padėta į šalį ir primiršta arba į kažką naujai pažvelgiama. Galbūt ir patys kretingiškiai, sužinoję, kad kuriama nauja ekspozicija, pasiūlys kažką netikėto.“ Įrengiant ekspoziciją, didelis dėmesys, anot vadovo, bus skiriamas universaliam dizainui, kad ekspozicija būtų patraukli ir įdomiai pateikta, kokybiškai pritaikyta įranga visoms amžiaus ir socialinėms grupėms, ypač – žmonėms su negalia. Projekto, kurio bendra vertė – apie 700 tūkst. Eur, įgyvendinimo laikas – treji metai, tad į atnaujintą rūmų ekspoziciją turėtume įžengti 2028-ųjų pradžioje.
Viena „Pajūrio naujienų“ skaitytojų kretingiškė išsakė pastebėjimą dėl autobusų stotelės Melioratorių–Vytauto gatvių sankirtoje Kretingoje, priešais renovuojamą bendrabutį. Ten šiuo metu autobusų stotelės paviljonas su stogu yra vienoje vietoje, o autobusas sustoja gerokai toliau nuo stotelės paviljono. Tokia situacija sudėtinga vyresnio amžiaus žmonėms ar moterims su mažamečiais vaikais, kurie lietui lyjant po stotelės stogu laukia autobuso ir, kai jis privažiuoja gerokai toliau nuo stotelės paviljono, žmonės gaišta laiką, kol nueina iki autobuso. Kretingos rajono savivaldybės atstovai informavo, kad šis kelio ir autobusų sustojimo vietos įrengimo projektas priklauso AB „Via Lietuva“. Susisiekus su bendrove buvo gautas atsakymas: „Via Lietuva“ inicijuoja remonto rekonstrukcijos darbus visuose šalies valstybinės reikšmės keliuose. Projektuojant kelio Gargždai–Kretinga (nr. 216) darbus, buvo numatyta ir autobusų sustojimo stotelė ties Melioratorių ir Vytauto gatvių susikirtimu. Atliekant projektavimo darbus, stotelės paviljonas buvo suplanuotas įprastai – toje vietoje, kur yra rengiamas įvažiavimas autobusui sustoti išleisti bei paimti keleivius. Šie statiniai buvo suprojektuoti laisvoje valstybinėje žemėje. Pradėjus vykdyti rangos darbus, Nacionalinė žemės tarnyba „Via Lietuva“ informavo, jog toje vietoje, kur buvo numatytas paviljonas, suformuoti žemės sklypai. Laikantis galiojančių teisės aktų, pastatyti paviljoną tuose sklypuose tapo neįmanoma. Dėl šios priežasties paviljonas ir buvo įrengtas laisvoje valstybinėje žemėje prieš autobusų sustojimo vietą. Suformuoti sklypai priklauso Kretingos savivaldybei.“ Laikraščio „Pajūrio naujienos“ redakcija iš Kretingos rajono savivaldybės gavo raštą, kuriame nurodyta, kad AB „Via Lietuva“ turėjo teikti Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymą dėl teritorijų planavimo dokumento proceso inicijavimo, bet jie to nedarė. „Šiuo metu objektas yra nepriduotas. Kretingos rajono savivaldybė kreipėsi į AB „Via Lietuva“ dėl Melioratorių gatvėje atliktų sprendimų. Vienas jų – siauras įvažiavimas iš kelio Šiauliai–Palanga į Melioratorių gatvę, dėl ko sunkiasvoriams automobiliams tapo sudėtinga įsukti ir yra laužomi borteliai. Kretingos rajono savivaldybės žiniomis, į pastabas bus atsižvelgta ir tvarkoma. Todėl tikimasi, kad bus rastas sprendimas ir dėl stotelės tvarkymo. Savivaldybė neprieštaraus, kad stotelė būtų perkelta ant Savivaldybei priklausančio žemės sklypo“, – atsakė Kretingos rajono mero patarėjas Albertas Barauskas.
„P. n.“ informacija
Jaunuolių gauja Kretingoje – prie liepto galo
„Snack baro“ J. Basanavičiaus gatvėje Kretingoje savininkai Daiva ir Sigitas Petkučiai socialiniuose tinkluose pasidalino incidentu ir jo vaizdo įrašu, įvykusiu jų sodybos teritorijoje, kai į ją buvo dukart įsibrauta plėšikaujančių jaunuolių. Verslininkai sakė, kad ši gauja nemažai daliai kretingiškių žinoma, nes yra ir daugiau nuo jų nukentėjusių. Tačiau jie – nepilnamečiai, ir įstatymai dėl jų veiksmų nėra griežti, todėl baro savininkai norėjo įspėti žmones, kad būtų budrūs ir pasiruošę galimoms grėsmėms. Vienąkart apiplėšė, kitąkart nespėjo D. Petkutienė „Pajūrio naujienoms“ išsamiai papasakojo apie abu įvykius: „Prieš dvi savaites, kai iškrito pirmasis sniegas, paryčiais, apie 4 val., šuo ėmė intensyviai loti, ir pamatėme po sodybą slampinėjant kažkokį jaunuolį, šis priėjo ir prie laukinių namų durų. Išpuolę į kiemą, pamatėme, kad yra išdaužtas vitrininis kieme esančio baro langas, įsibrauta į vidų ir išnešti keli buteliai alaus. Vyras šoko į automobilį ir pagal sniege likusius pėdsakus rado jaunuolį gretimoje Slėnio gatvėje, besiglaudžiantį vieno namo verandoje. Vyras sakė, kad šis išsyk krito ant kelių – dėde, nemušk – parsivežėme jį pas save, nes jau buvau iškvietusi policiją, kuri ir išsivežė tą jaunuolį.“ D. ir S. Petkučiai pusantros savaitės laukė pareigūnų atsakymo, sužinojo, kad vaikis ne pirmąkart apsivogė, kad jo tėvai iš Darbėnų, o šeima – socialinės rizikos. Tačiau įsilaužėlis buvo nepilnametis ir, verslininkės žodžiais, pareigūnai paaiškinę, kad dėl jo amžiaus jokių veiksmų prieš jį imtis negali. Kitąkart į jų privačią teritoriją vėl buvo įsibrauta naktį, apie 2 val., po eglės įžiebimo šventės Rotušės aikštėje. „Pro langą pamatėme, kad per tvorą įšoko gauja jaunuolių. Išbėgome, ir šie išsigandę spruko į skirtingas puses. Nieko nespėjo padaryti, bet bėgdami visokias žodžiais grasino. Vyras vėl šoko į mašiną, nuvažiavo į miesto centrą, vieną iš gaujos atpažino. Atvyko policija, tačiau net nesakė, kad rašytume pareiškimą“, – kalbėjo „Snack baro“ savininkė. Mano, kad įstatymai – per švelnūs D. Petkuvienės žiniomis, visi jaunuoliai policijai taip pat žinomi, vienas jų – grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Susibūrė gauja, kuri iš vaikų atiminėja telefonus, buvę sumušę ir taksi vairuotoją. Tačiau nėra kam jų sutramdyti. „Tai – nerimą kelianti situacija, kuri rodo, kad reikia patiems būti ypač atidiems. Raginame kaimynus ir miesto bendruomenę saugoti savo teritorijas ir dalintis informacija apie įtartinus asmenis. Tokios situacijos neturėtų būti toleruojamos, nors, mūsų atveju, teisinės priemonės prieš nepilnamečius – ribotos“, – tokiu raginimu socialiniuose tinkluose dalijosi D. ir S. Petkučiai. Baro savininkės žodžiais, kai paviešino šią informaciją ir vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas į teritoriją įsibrovęs ir barą apiplėšęs jaunuolis, jiems skambino pasipiktinę kretingiškiai: neva, ką darome, nes nuo netramdomų jaunuolių veiksmų nukenčia ir kiti žmonės, ypač – vaikai. „Kvaili įstatymai, kad negalima bausti nepilnamečio. Anksčiau – tik kažkuo prasikalto, tuoj įrašo į įskaitą, nemalonumai jam ir tėvams, o dabar apkvaišę svetimame kieme ką nori, tą daro, ir kaltų nėra“, – piktinosi verslininkė.
„Norfa“ skinasi kelią į Salantus – su entuziazmu pasitinka ne visi
Investuotojų tikslas šalia Salantų miesto žiedinės sankryžos ties keliu Plungė–Skuodas pasistatyti „Norfos“ prekybos centrą salantiškius suskaldė: vieni už, nes, atsiradus moderniai parduotuvei, atokiai nuo Kretingos rajono centro esančiam mažam miestui būtų įpūsta gyvybės, o kiti – prieš, mat bijo, kad nunyks smulkusis verslas. Nutarta surengti gyventojų apklausą. Neįsileis vienų, neateis ir kiti „Jau dabar sulaukiame daug skambučių, žmonės kone kasdien varsto ir seniūnijos duris – nekantrauja, kada tas balsavimas bus, bijo, kad planai statyti „Norfą“ gali taip ir „nuplaukti“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė. Salantiškiai niekuo nesiskiriantys nuo kretingiškių, kurie turi galimybę pasirinkti ir vieną, ir kitą prekybos centrą, todėl natūralu, kad tokio norėtų ir savo mieste. „Investuotojai išreiškė norą statyti, tinkama vieta ir sąlygos yra. Kodėl turėtume trukdyti, užkirsti kelią gerai iniciatyvai?“ – retoriškai klausė J. Ažondenienė. Kad neišsilaikys ir dėl konkurencijos bus priverstos užsidaryti vietinės parduotuvės ar kavinės, ji pavadino niekuo nepagrįsta prielaida, o lazda visuomet esanti su dviem galais. Jeigu neįsileis vienų verslininkų, tai niekada nesiryš investuoti jokie kiti, nes bus paskleista žinia – Salantams nereikia nieko. Pašnekovė pritarė, kad „Norfos“ atėjimas pakeistų vietinių gyventojų apsipirkimo įpročius, bet, sakė, galbūt atvertų ir didesnes galimybes – tranzitu važiuojantys žmonės, ypač vasarą, ties sankryža sustoję apsipirkti prekybos centre, tuo pačiu sugalvos užsukti dar ir į patį miestą, kuriame nėra buvę arba lankėsi seniai.
Prieš Kalėdas sušvis Darbėnų riboženklis
Darbėnų miestelio bendruomenė gruodžio 13 d. 13 val. atidengs iš metalo ir organinio stiklo konstrukcijos sukurtą masyvų žemaitiškai užrašytą riboženklį: „Darbienā. Vėsė kelē ved čia“. Šį sumanymą darbėniškiai įgyvendino pagal Savivaldybės finansuojamą Gyventojų iniciatyvų projektą. Riboženklis jau įrengtas prie įvažiavimo į miestelį nuo Kretingos pusės. „Riboženklis jau įtvirtintas būsimoje vietoje. Pateikėme paraišką ESO, kad įrengtų skaitiklius ir įjungtų elektrą. Apšviestas ženklas važiuojant bus matomas iš tolo“, – džiaugėsi Darbėnų seniūnas, beje, ir šios idėjos sumanytojas, Alvydas Poškys.
Darbėnai bus įsiamžinę žemaitiškai, kaip jau anksčiau tai padarė Salantai, taip pat – Šukės kaimas. Pasak seniūno, važinėdamas po Žemaitiją, ypač – Telšių rajono vietoves, matydavo akį traukiančius riboženklius, tad ir ėmėsi brandinti idėją ką nors panašaus sukurti savo miestelyje. Kadangi 2024-ieji dar yra paskelbti ir Žemaitiško rašto metais, siekiant įprasminti savo tarmę ir išsaugoti regiono tautinį tapatumą, dauguma Žemaitijos miestų, gyvenviečių, o tarp jų – ir Darbėnai, nutarė pas juos atvykstančiuosius ir sugrįžtančius iš darbų saviškius pasitikti žemaitišku užrašu.
„Tačiau nesinorėjo kopijuoti, pasidalinau sumanymu su savo bendruomene, o ir tuometine Kretingos rajono vyriausiąja architekte Reda Kasnauske, kuri rengė viso rajono riboženklių projektą. Ji ir pasiūlė rašytinį šriftą – tarsi būtų dailiai užrašyta ranka. Gimnazijos bendruomenei patikėjome sugalvoti konkretų moto, jie skelbė konkursą ir laimėjo būtent užrašas „Darbienā. Vėsė kelē ved čia“, – kalbėjo A. Poškys, pasidžiaugęs, kad sumanymas pavyko, nes lėšų šiam projektui buvo gauta tik iš trečio karto. Viršum apšviesto riboženklio kabės trys vėliavos: Lietuvos, Žemaitijos ir Darbėnų miestelio. Įrengti riboženklį su vėliavų stiebais kainavo apie 20 tūkst. Eur – tiek, kiek ir buvo skirta pagal Gyventojų iniciatyvų projektą.
„P. n.“ informacija
Vydmantų gimnazija įgyvendino projektą „Inovatyvu, smagu ir naudinga“, kuris suteikė galimybę gimnazijos teritorijoje įkurti modernią lauko erdvę-parkelį – jame gimnazijos mokiniai, Vydmantų kaimo bendruomenės nariai gali užsiimti aktyvia fizine ir protine veikla, patiems pasigaminant elektros energiją išmaniesiems įrenginiams pasikrauti, laiką leidžiant gamtoje. Parkelyje pastatytas suoliukas-treniruoklis fizine jėga leidžiantis įkrauti elektros prietaisus, treniruoklis malūnas su USB pakrovėju, lauko žaidimų stalas – šachmatai, kūginė laipynė. Visi šie įrenginiai pagerina bendrą organizmo veiklą, keičia vaikų įpročius skatinant atsakingai žiūrėti į klimato kaitą, didinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Šiuolaikiška, inovatyvi laisvalaikio erdvė Vydmantų gimnazijos teritorijoje įkurta laimėjus „Maximos“ iniciatyvų konkursą „Mes – bendruomenė“, kuris Lietuvoje organizuojamas jau dešimtą kartą. Šis konkursas remia bendruomenių idėjas vaikų sporto, sveikatingumo, laisvalaikio iniciatyvoms įgyvendinti.
„P. n.“ informacija
„Kretingos komunalininkas“ viešųjų pirkimų konkurso būdu iš UAB „Keluva“ už 143 tūkst. eurų rajono biudžeto lėšų nusipirko greiderį. Jis – vokiškas, nors pagamintas 2017-aisiais, bet vis tiek yra naujesnis ir patikimesnis už lig šiol turėtą, gerai prižiūrėtas. Visiškai naujas greideris būtų kainavęs daugiau negu 200 tūkst. eurų. „Bijojome, kad vieną dieną senasis sustos, o kuo pakeisti neturėsime“, – kodėl pasiryžo brangiam pirkiniui, paaiškino bendrovės vadovas Paulius Ruškus. Naujai įsigytu greideriu, kurio kuro sąnaudos gerokai mažesnės, o pajėgumai didesni, penktadienį pasidomėjo ir rajono meras Antanas Kalnius. Apžiūrėjęs techniką iš išorės ir iš vidaus, jis pasidžiaugė, kad greiderininkas nuo šiol turės šiuolaikišką ir saugią darbo vietą. Tačiau P. Ruškus patikino, kad, kol įmanoma, nebus atsisakyta ir „amžių“ bebaigiančio greiderio – juo dirbti šią savaitę papildomai apmokomas kitas žmogus. Tad nuo šiol bus galima „paleisti“ abu greiderius – ne tik į Kretingos miesto, bet ir šalia esančios Žalgirio seniūnijos kelius. Per dvejus P. Ruškaus vadovavimo „Kretingos komunalininkui“ metus atnaujinta daugiau negu pusė technikos parko. Įmonė dabar turi apie 20 transporto priemonių: 7 šiukšliavežes, 3 fiskarus su kranais, robotą, 4 traktorius, 2 greiderius, šlavimo mašinas. „Tiek užtenkam, esam pajėgūs atlikti visus darbus, kad visi būtų patenkinti – ir miesto seniūnija, ir gyventojai“, – sakė direktorius.
„P. n.“ iformacija
Kalėdoms kvėpuojant į nugarą ieškome eglių
Artėjant gražiausioms metų šventėms, nuo šio ketvirtadienio Valstybinių miškų urėdijos Kretingos padalinio medelyne Rubuliuose oficialiai bus pradėta prekiauti Kalėdų medžiais. Jų medelynas pasiruošęs parduoti apie 10–12 tūkstančių. Populiariausios – vazonuose Bet ir lig tol, pasak medelyno vadovo Ramūno Kaubrio, vis kas nors pagal susitarimą čia užsuka: du puošnūs – vienas 15-os, kitas 10-ies metrų ūgio – normandiniai kėniai jau prieš kurį laiką išvyko į Palangą bei Šventąją, papuošė šių miestų aikščių erdves, be to, apie 90 eglučių vazonuose iš anksto išsivežė aplinkinių kavinių ir viešbučių savininkai, individualių valdų gyventojai. Kaip sakė R. Kaubrys, būtent vazoninės eglutės tampa vis populiaresnės, nes, šventėms pasibaigus ir nurinkus puošmenas, galima pratęsti jų gyvenimą: daugelis gyventojų perkelia į savo sklypus prie namų, o būna, kad, kaip pavyzdžiui, kai kurios mokyklos arba bažnyčios, medelį atveža pasodinti atgal į plantaciją. Toks žmonių požiūris į gyvą medį ir į gamtą medelyno vadovą džiugina. Šiemet šventėms iš viso paruoša apie 300 eglučių vazonuose, o kirstinės bus parduodamos pagal poreikį. Kaip jį išsaugoti Parsivežus namo vazoninį medį, svarbiausia užtikrinti, kad Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu jis nepritrūktų drėgmės. Todėl negerai būtų vazoną statyti arti radiatoriaus arba ant šildomų grindų – tokiu atveju eglutės šaknys labai greitai perdžiūva, sunku medelį išlaikyti sveiką. Patariama laistyti, bet neperlaistyti, o jeigu kambaryje oras sausas, galima apipurkšti kambario temperatūros vandeniu, kuris reikiamos drėgmės gauti leis per spyglius. Vazoninę eglutę rekomenduojama laikyti ne ilgiau kaip dvi savaites. Medelyno specialistės Lauros Norkuvienės teigimu, negalima medeliui sukelti temperatūros šoko – pasibaigus šventėms, patariama iškart neišnešti į lauką, o laikyti vėsesnėje patalpoje – prieangyje, verandoje, įstiklintame balkone, laiptinėje, jeigu yra langai, ir pro juos patenka šviesos, – garaže. Eglutę persodinti reikia ne atsižvelgus į kalendorinį pavasarį, o įsitikinus, kad iš žemės jau visiškai išėjo pašalas.
|
|
