Pajūrio naujienos
Help
2021 Birželis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną35°C debesuotumas 10 %
Naktį22°C debesuotumas 10 %
Apklausa

Ar vėl pabranginus alkoholį ir rūkalus sumažės jų vartojimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Vilius: „Nesinori viso savo gyvenimo sustabdyti dėl pandemijos“.

Jurgita sako, jog visuomenėje pasigenda socialinės atsakomybės ir supratimo, kad turime elgtis solidariai.

Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų. Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi.

„Daliai visuomenės trūksta atsakomybės“

Šakiuose gyvenanti ir psichologe dirbanti Jurgita džiaugiasi, kad gyvenimas pamažu grįžta į buvusias vėžes. Nors jai tenka išgirsti prieštaringų nuomonių apie pandemiją ir jos suvaldymą, moteris turi aiškią savo poziciją.

„Tikiu medicinos mokslu ir manau, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo darbą, todėl jei mokslininkai sukūrė vakcinas tam, kad įveiktume infekciją, aš jais tikiu taip pat, kaip ir kiti žmonės tiki mano darbu. Jei man yra suteikta galimybė apsaugoti savo, šeimos ir aplinkinių sveikatą, – aš ja nedvejodama pasinaudosiu“, – tvirtina Jurgita, papildydama, jog visuomenėje pasigenda socialinės atsakomybės ir supratimo, kad visi kartu tokiomis svarbiomis situacijomis turėtume elgtis solidariai ir pasitikėti medicina.

„Tiesą sakant, man, kaip pilietei, keistai atrodo įvairūs pasisakymai prieš vakcinaciją, kuomet žmonės yra prilyginami bandomiesiems triušiams. Manau, kad tai yra visiška socialinė neteisybė – žiūrėti, kas bus su tais „bandomaisiais triušiais“, kai tik dėl jų ir yra sutramdoma pandemijos grėsmė“, – mintimis dalijasi moteris.

„Aš nerandu jokio loginio paaiškinimo, kai, išradus vakciną, žmonės jos bijo, tačiau, išradus naujus vaistus, naują protezą ar naują rentgeno aparatą, visi džiaugiasi ir nekantrauja pradėti naudotis tomis naujovėmis. Esu ne kartą ir vaistinėse girdėjusi, kad, pristigus medikamentų, žmonėms yra siūlomos alternatyvos su panašiais ingredientais ir jie be baimės tai perka, taigi kodėl tuomet bijome vakcinų? Jei jau taip stipriai nepasitikime medicina, tuomet nesikreipkime į gydytojus dėl skausmų, alergijų ir visų kitų sveikatos sutrikimų ar ištikusių problemų. Iš tų, kurie bijo skiepytis, aš neišgirstu įtikinančio paaiškinimo, kai vieną dieną atsisakome skiepytis, o kitą – kreipiamės į medikus pagalbos. Juk ar tikrai reikia taip rizikuoti nesiskiepijant, kad nuolat gyventume karantino sąlygomis ir pagaliau susiprastume bei įvertintume tikrąją riziką?“ – savo nuomonę išsakė Šakių gyventoja Jurgita.


Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Tauras Valevičius: „Būtent šioje ligoninėje prasidėjo mano profesinis kelias. Tad džiugu grįžti ir dirbti gydymo įstaigoje, kurioje prieš daugiau negu 10 metų buvo žengti pirmieji profesiniai žingsniai, o dabar jau galiu pats dalintis žiniomis ir dirbti dėl pacientų gerovės.“

Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) – viena iš trijų Lietuvoje esančių trečio – aukščiausio – lygio traumų centrų. Jame dirba profesionalių medikų komanda, kurios gretas papildė itin perspektyvus, daugiau negu 10 metų Didžiojoje Britanijoje dirbęs gydytojas ortopedas traumatologas Tauras Valevičius. Tarptautinę darbo patirtį sukaupusio specialisto pagrindinė veiklos kryptis – peties chirurgija.

„Klaipėdos universitetinėje ligoninėje turime viską, ką turi šiuolaikinis medicinos pasaulis“, – pastebėjo medikas T. Valevičius.

– Kaip pristatytumėte savo klinikinę veiklą?

– Pagrindinės mano domėjimosi sritys: peties chirurgija, artroskopija, peties endoprotezavimas, stabilumas, minkštųjų audinių patologija, sporto medicina. Turiu rankų traumų ir nudegimų chirurgijos patirties. Nuolat domiuosi mokslo naujovėmis, naujų tyrimo ir gydymo metodų pritaikymu praktikoje.

– Daugiau negu 10 metų ortopedu-traumatologu dirbote Jungtinėje Karalystėje. Kokią patirtį esate sukaupęs?

– Galimybę dirbti Didžiojoje Britanijoje vertinu savo, kaip mediko, augimą. Pasirinkimas tobulinti įgūdžius užsienio klinikose dar labiau kėlė kvalifikaciją ir leido specializuotis peties chirurgijoje. Šioje chirurgijos srityje įgūdžius tobulinau ir papildomose studijose Didžiojoje Britanijoje. Dirbant ir mokantis didelės populiacijos šalyje, turėjau unikalią progą susidurti su itin retais atvejais.

Ortopedija traumatologija – ateities specialybė, naujovės šioje srityje sunkiai išsemiamos. Aišku, ne kiekvienas tinkamas šiai profesijai – čia reikia ne tik galva, bet skalpeliu mokėti padirbėti. Medikų bendruomenėje mes daugiau laikomi amatininkais.

Taip pat reikia ne tik puikiai išmanyti žmogaus biomechanikos principus esant operacinėje, tačiau ir turėti terapijos, reabilitacijos, radiologijos bei kitų specialybių suvokimą.

Ortopedija traumatologija yra chirurginė specialybė. Kasdien susiduriame su žmogaus skausmu, jo emocijomis, dvejonėmis, viltimis. Tai reikalauja būti ne tik gydytoju chirurgu, bet ir gydytoju psichologu.


„Išgerti tabletę paprasta, tačiau palengvinti daugybės ligų simptomus ar net jų atsikratyti dažnu atveju galima ir be vaistų. Sisteminga organizmo priežiūra, aprūpinimas tinkamais mineralais, taisyklingas judėjimas, įvairios procedūros, masažai ir kitos nemedikamentinės priemonės gerokai labiau tausoja organizmą, pasižymi ilgalaikiškesniu poveikiu ir dažnu atveju yra gerokai pigesnės,“ – sakė gydytojas Nerijus Kemeklis, dirbantis šalia Palangos įsikūrusiame medicinos centre „Natura Termo SPA“.

Vos prieš porą metų duris atvėrusį medicinos centrą pamėgo ne tik Kretingos, aplinkinių rajonų, bet ir didžiųjų miestų gyventojai. Konsultacijoms ir reabilitaciniam gydymui atvyksta klientai ir iš užsienio: Didžiosios Britanijos, Airijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, kitų šalių.

Nugaros skausmai nustatomi vis dažniau ir vis labiau apleisti

„Galbūt, tai vadinasi „PANDemija“ dėl to, kad valgome tiek daug ir judame tiek mažai, kaip PANDOS?“ – šį, kaip ir ne vieną dešimtį kitų anekdotų apie karantino daromą poveikį žmogui jau pagimdė visiems įgrisęs karantinas.

„Žmogus sutvertas judėti, o judėjimo stingant atsiranda daugybė organizmo pakitimų: silpsta raumenys, kaulai, sąnariai, atsiranda kraujotakos sutrikimų, galvos skausmų ir net nuotaikos, emocinių sutrikimų, – akcentavo N. Kemeklis. – Tenka pripažinti, kad karantino metu žmonės tiek bijojo ieškoti pagalbos, kad ypač nugaros skausmus pacientams nustatome vis dažniau ir gerokai sunkesnės formos negu anksčiau. Šiems pacientams dažnu atveju reikia kompleksinės pagalbos, ne tik medikamentinės, bet ir įvairių reabilitacijos procedūrų.“

Jam paantrino ir kolega kineziterapeutas-osteopatas Arūnas Špokas, kasdien atliekantis gydomąsias kineziterapines treniruotes ir kitas procedūras dešimtims pacientų. „Povandeniniai masažai, švelniai stuburą ištempiančios vertikalios vonios, kineziterapinės mankštos, priešuždegiminį ir nuskausminamą poveikį turintys purvo sapropelio įvyniojimai, gydomojo mineralinio geoterminio vandens procedūros – tai priemonės, kurių teigiamą poveikį pastebėję pacientai nustemba dažniausiai.

Nors mokslinių įrodymų netrūksta, tačiau žmonėms vis dar sunku patikėti, kad nemedikamentinis gydymas gali turėti tokį ryškų teigiamą efektą. O man svarbiausia, kad būklės pagerėjimą mano pacientai jaučia dar ilgai po atliktų procedūrų,“ – sakė A. Špokas. Pasak jo, itin svarbu organizmu rūpintis sistemingai, o darant tai malonioje SPA aplinkoje tai gali tapti ir maloniu įpročiu.


Akcijos „Obuolys vietoj cigaretės“ organizatorės (iš kairės) Kretingos technologijos ir verslo mokyklos socialinė pedagogė Rūta Siurblytė, už neformalųjį švietimą atsakinga Ieva Šiaulytė, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Jurgita Labutytė, matematikos ir fizikos mokytoja Violeta Moždžer bei etikos mokytoja Aušra Grikštaitė.

Pasaulinę dieną be tabako Kretingos technologijos ir verslo mokyklos bendruomenė pasitiko tradiciškai, bet tuo pačiu kitaip: daug metų moksleivius cigaretes mainyti į sveikos gyvensenos simboliais tituluojamus obuolius mokyklos metodinė grupė kvietė savo ugdymo įstaigoje, o šiemet šią nuotaikingą akciją perkėlė į Kretingos miesto centrą, šalia parduotuvės „Laura“.

Akcijos organizatorių paraginti gatvės praeiviai cigaretes dėjo į puodelį.

„Prisitaikėm prie karantino sąlygų. Kadangi mokinių mokykloje dabar mažai, sugalvojom cigaretes į obuolius paskatinti mainyti gatvės praeivius – nerūkančius, metusius arba net tuos, kurie dar žada mesti rūkyti“, – šypsojosi mokyklos neformaliojo švietimo organizatorė Ieva Šiaulytė.

Tiesa, retas kretingiškis prie renginio organizatorių stalelio, kur puikavosi jiems paruošti raudonskruosčiai obuoliai ir kitos malonios dovanėlės, išdrįsdavo prieiti nekviesti, dažniausiai juos užkalbindavo patys Kretingos technologijos ir verslo mokyklos moksleiviai. Per kelias valandas, kaip sakė I. Šiaulytė, pavyko išsiaiškinti, kad vis dėlto Kretingoje daugiau nerūkančių negu rūkančių žmonių. Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras akcijai buvo parūpinęs 20 kg obuolių, bet dalį teko nusipirkti papildomai.

„P. n.“ informacija


Žydintys žieminiai rapsai yra geras nektaro šaltinis, kurį gausiai lanko bitės.

Pastaruosius keliolika metų, į mūsų gamtovaizdį įsiveržus monokultūroms, iššūkių bitininkams netrūksta. Dėl žmogaus intensyvios ūkinės veiklos mažėjant natūralių pievų, žydinčių augalų, mažėja ir bičių sunešto medaus įvairovė, prie kurios vartotojas buvo įpratęs nuo seno.

„Ką darysi – mokysimės valgyti rapsų medų“, – pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos draugijos pirmininkas Augustas Latakas, akcentuodamas, kad, monokultūroms, ypač – rapsui, įsiveržus į bitininkystę, pokyčių nebepavyks išvengti nei bitininkams, nei vartotojams.

Jo pastebėjimu, mūsų medaus vartotojas į rapsų medų žiūri dar nepatikliai – neva rapsų laukai dažnai apdorojami cheminėmis priemonėmis, o ir pats medus – kaip taukai: balsvokas, be kristalų. „Mūsų medus, eksportuojamas į kitas šalis, praeina labai rimtą patikrą – be jos bitininkai negalėtų eksportuoti medaus, nesvarbu, rapsų ar kitų rūšių. Mūsų pasididžiavimas – kad eksportuotojų kontrolės rezultatai visada yra labai geri, medus – švarus, jame nerandama pesticidų ar kitokios chemijos likučių. Kadangi rapsų medų ypač vertina Vokietijos, Prancūzijos vartotojai, šalies bitininkams realizuoti šios rūšies produktą sekasi visai neblogai“, – kalbėjo draugijos pirmininkas.

Ne per seniausiai, prisipažino jis, per socialinius tinklus jis klausėsi vieno Prancūzijos medaus supirkėjo komentaro apie medų. „Kai jam paminėjo apie medų su kristalais, išreikštu kvapu ir skoniu, kertančių į gomurį, žmogus net nusipurtė“, – A. Latako teigimu, Vakarų šalių vartotojai rapsų medų yra pamėgę dėl jo kreminės konsistencijos, lengvai tepamos ant batono ar bandelių, švelnaus skonio, tinkančio prie arbatos, pieno, be to, rapsų medus dėl savo skoninių ir aromatinių savybių puikiai tinka konditerijoje, taip pat – gėrimams gardinti, nes „nepermuša“ jų tikrojo skonio. Dėl tos pačios savybės tinka marinatams, padažams gaminti.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos per šių metų pirmąjį ketvirtį išvežta apie 858 t medaus, apie 88 proc. medaus eksportuota į Lenkiją.


Nuo vakar, birželio 3 dienos, Kretingos ligoninėje atnaujintas vidaus ligų, slaugos ir palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos ir vaikų ligų paslaugų teikimas. Taigi ligoninėje po kelių mėnesių pertraukos vėl teikiamos visos paslaugos, kaip ir anksčiau.

„Atnaujinti visų ligoninės paslaugų teikimą pavyko po praėjusios savaitės pabaigoje drauge su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais ir Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovais pasiekto susitarimo“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė rajono meras Antanas Kalnius.

Mažėjant naujų koronaviruso atvejų sutarta, kad rajono gyventojai, kuriems bus diagnozuotas koronavirusas ir jiems reikės medikų pagalbos, nuo šiol vėl bus gydomi tik specializuotose bei tam pritaikytuose Klaipėdos ligoninių skyriuose, o Kretingoje bus teikiamos visos įprastos paslaugos.

„P. n.“ informacija


Gyd. R. Baušytės teigimu, lytinė bei reprodukcinė sveikata labai priklauso nuo bendros savijautos.

P. Kazlausko nuotr.

Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai.

Problema dažnėja

Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų.

Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, kad šiuo metu nevaisingumo problema itin sparčiai auga: „Skaičiuojama, kad dabar pasaulyje net viena iš keturių porų gali turėti tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Lietuva – tikrai ne išimtis.“

2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad per penkerius metus vyrų nevaisingumas padidėjo 2,5 karto, o moterų – 1,5 karto.

„Šiuos skaičius lėmė keletas veiksnių, tarp jų – ir geresnis paslaugų prieinamumas. Tačiau taip pat šie rodikliai aiškiai atspindi ir pačios ligos mastą, spartų naujų atvejų didėjimą. Kita vertus, tikrai nereiškia, kad visoms šioms poroms reikia pagalbinio apvaisinimo. Visgi, tam tikra gydytojų pagalba, norint susilaukti vaikų, yra būtina“, – komentuoja gydytoja.


Tarptautinę muziejaus dieną muziejininkus, svečius pasveikino Kretingos meno mokyklos pedagogės (iš kairės) Dainora Pazdrazdienė ir Rita Pukelytė-Retkienė.

Mūsų kraštietį „Pajūrio naujienų“ bendraautorių Romualdą Beniušį Kretingos rajono mero Antano Kalniaus padėkos raštas ir dovana – suvenyras-knyga „Kretingos krašto praeities vaizdai“, skirti minint Pasaulinę kultūros dieną, „pasivijo“ kita proga – Tarptautinę muziejų dieną, kurią Kretingos muziejus pasitiko Antano Mončio darbų paroda „Meniniai pasisveikinimai“, poezija, muzika, projekto „Lietuvos muziejų fenomenai“ filmo „Kninga. – Tóręti sawiey Kozonius...“ premjera ir galimybe muziejaus ekspozicijas lankyti nemokamai.

Kraštiečiui Romualdui Beniušiui skirtą apdovanojimą atsiėmė jo klasės auklėtojas ilgametis pedagogas Algirdas Slušnys.

Minint Tarptautinę muziejų dieną, Kretingos muziejuje gyvai pabendravo, sveikinimo žodžius išsakė ne tik rajono meras, bet ir Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, jos pavaduotojas Julius Kanarskas, rajono Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, kraštiečio A. Mončio – žemaičio, gyvenusio ir kūrusio Paryžiuje, tačiau amžino poilsio atgulusio Grūšlaukėje – darbų parodą pristatė jos kuratorė muziejininkė Danutė Šorienė, akcentuodama, kad A. Mončio darbų paroda veiks iki liepos 12 d. ir kad šio menininko darbai muziejuje Kretingoje eksponuojami pirmą kartą. „Tai – tarsi simbolinis kūrėjo sugrįžimas į gimtinę“, – iš Palangos Antano Mončio namų-muziejaus atkeliavusią išskirtinio menininko parodą apibūdino D. Šorienė.

---

Pasaulinės kultūros dienos proga už sąžiningą darbą ir aktyvų Kretingos rajono savivaldybės vardo garsinimą rajono meras apdovanojo 14 kultūros darbuotojų: be R. Beniušio, bibliotekininkes Brigitą Barkauskaitę, Pauliną Sutkutę, Ingą Mažeikienę, kultūros darbuotojus Kristiną Lauciutę-Dimienę, Kristiną Rimienę, Tadą Romeiką, Saulių Vaičiulį, Irmantą Norkų, Ritą Šukienę, Aurimą Rapalį, muziejininkę Jurgitą Tertelienę, Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadą pulkininką Nerijų Stankevičių, Pranciškonų gimnazijos gimnazistą Liną Daugėlą.

„P. n.“ informacija


Prasidėjus etapinei visuomenės vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, startavo ir vieninga elektroninė registracijos sistema. Nuo šiol visi šalies gyventojai kviečiami greitai ir patogiai registruotis internetinėje platformoje, kuri leis ne tik užsiregistruoti pačiam, bet ir užregistruoti kitą asmenį.

Norėdamas registruotis skiepui nuo COVID-19 gyventojas turės patvirtinti savo tapatybę per Elektroninius valdžios vartus, pasirinkęs jam tinkamą identifikavimo būdą (elektroninė bankininkystė, mobilusis parašas ir kt.).

Patvirtinus tapatybę, gyventojas turės pasirinkti savivaldybę, kurioje nori skiepytis, pageidaujamą vakciną, datą ir laiką. Registracijos pabaigoje prašoma užpildyti klausimyną apie žmogaus sveikatos būklę, turimas alergijas, ligas ir kt.

Gyventojai, kurie neturi galimybės registruotis internetu ir neturi, kas juos galėtų registruoti, gali tai padaryti telefonu, skambindami Karštąja linija 1808. Vis dėlto, dėl ilgiau užtrunkančio registracijos proceso telefonu – reikiamos savivaldybės, vakcinos, vakcinacijos laiko ir datos parinkimo, kylančių papildomų klausimų – registracija kur kas greičiau vyksta elektroniniu būdu svetainėje www.koronastop.lt.

Sužinoti daugiau informacijos apie vakcinas ir skiepijimo procesą gyventojai gali apsilankydami tinklalapyje https://koronastop.lrv.lt/lt/vakcina arba skambindami į Vakcinos liniją telefonu +370 5 230 0123.


Dr. Aušra Širvinskienė viliasi, jog vis daugiau žmonių nuspręs nebegyventi slegiami baimės, gėdos jausmų, susijusių su priklausomybe, o suskubs kreiptis pagalbos.

A. Skaraičio nuotr.

Šiandieninis pasaulis pilnas įvairiausių pagundų, kurių klastinga grėsmė dažnai nėra įvertinama iš anksto. Vienas iš pavyzdžių – psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kuomet „nekaltas“ ir neapgalvotas veiksmas galiausiai priveda prie ilgalaikių ir sunkių sveikatos problemų.

Apie priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ir jų žalą žmogaus organizmui pasakoja Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė.

Pagalba laiku – efektyvus gydymas

Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl tokiose situacijose yra svarbi tinkama ir greita šeimos narių reakcija, skatinanti ieškoti išeities.

„Aplinkinių raginimas gydytis yra tikrai reikalingas pirmiesiems žingsniams žengti, kadangi pats asmuo paprastai priklausomybės faktą neigia. Artimieji dažniausiai pirmieji pastebi medžiagų vartojimo pasekmes, todėl neretai pacientai atvyksta palydimi artimųjų. Svarbiausia yra laiku kreiptis pagalbos – „neįsisenėjusios“ ligos gydymas yra daug efektyvesnis, o dažnai tai reiškia, kad ir sėkmingesnis. Tai būdinga visiems susirgimams, tarp jų ir priklausomybės ligoms“, – apie svarbą laiku kreiptis pagalbos pasakoja A. Širvinskienė.

Priklausomybė yra tokia pati liga kaip ir kitos

Šiandien vis dar populiaru ieškoti greito sprendimo, žmonės nėra linkę pripažinti sau ir kitiems, kad nuo priklausomybės, kaip ir nuo kitų lėtinių ligų, greitai nepasveikstama. Iš tikrųjų priklausomybė yra liga kaip ir kitos, jai taip pat sukurti pagrįsti gydymo būdai.

Priklausomybės sindromą reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo asmuo pastebi neigiamų pokyčių santykiuose su aplinkiniais, jam darosi sunku užmegzti ryšį ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Jei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dar nesukėlė priklausomybės, tačiau pakenkė sveikatai, ši būsena įvardijama kaip „žalingas vartojimas“.

A. Širvinskienė akcentuoja, jog tik gydytojas psichiatras gali įvertinti būklę ir pakonsultuoti žmogų dėl žalingo vartojimo ar priklausomybės, tačiau ne mažiau svarbi yra pirminė pagalba sveikatos priežiūros įstaigose, pacientų konsultavimas (trumposios konsultacijos) ir pirminės grandies gydytojų gebėjimas identifikuoti pacientus, kuriems reikia pagalbos, ir juos motyvuoti kreiptis pagalbos į gydytojus psichiatrus, kad liga būtų atpažinta ir pradėta gydyti anksčiau.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas