Lietuvoje madinga prancūzų kalba Kretingoje nyksta

Antrą kartą surengtoje rajoninėje Frankofonijos dienoje Pranciškonų gimnazijoje susirinko pilna salė prancūzų kalbos ir kultūros mylėtojų. Scenoje skambėjo prancūziškos eilės, dainos, kalbos. Tačiau visa tai daugelyje Kretingos rajono mokyklų jau išnykę arba gali išnykti.

Monika Šlionskytė (kairėje) ir Viktorija Jučinskaitė (dešinėje) prancūzų kalbos mokosi penktus metus ir teigia, jog šnekos apie tai, kad perprasti šią kalbą yra sunku – stereotipas.

„Paradoksas: Lietuvos didmiesčiuose prancūzų kalba yra naujausia mada, užsiėmimas, už kurį mokami nemaži pinigai. O pas mus ši pasaulyje paplitusi diplomatinė kalba yra kone sąmoningai naikinama“, - sakė Frankofonijos dienos organizatorė bei rajono prancūzų kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Alma Razmienė.

Prie šio naikinimo netiesiogiai, bet labiausiai prisideda tėvai: į mokyklą vaikai ateina su nuostata, jog naudingos yra tik anglų ir rusų kalbos. Apie tai, kad reikės mokytis prancūzų, daugelis mokinių net nenori girdėti.

Situacija pakrypo taip, kad mokiniams masiškai atsisakant prancūzų net ir kaip antrosios užsienio kalbos, mažesnėse mokyklose prancūzų mokytojams nebeliko pamokų.

„Prancūzų kalbos mokytojai yra priversti persikvalifikuoti. Darbo dar turi Jurgio Pabrėžos, Pranciškonų gimnazijų, kelių didesnių miestelių mokyklų mokytojai. Tačiau jei tėvai ir toliau neskiepys vaikams požiūrio, kad visos kalbos, ne tik anglų ar rusų, yra naudingos, mokyklose prancūzų pamokos išnyks visai“, - kalbėjo A.Razmienė.

Frankofonijos dienoje dalyvavusios gimnazistės Monika Šlionskytė ir Viktorija Jučinskytė pasakojo, kad dalis mokinių prancūzų kalbos nesirenka dėl praktinių sumetimų.

„Kaip pirmąją užsienio kalbą daugiausiai mokinių renkasi anglų – ji visur naudojama, populiari ir reikalinga. Tačiau kai ateina laikas pasirinkti antrąją užsienio kalbą, prasideda svarstymai: o kurią mokytis yra lengviau? Daug kas įsivaizduoja, jog prancūzų kalba yra itin sudėtinga, nebus, kas padėtų ją mokytis, todėl geriau pasirinkti, tarkim, rusų arba vokiečių. Jos taip pat labai reikalingos ir naudingos kalbos. Tačiau mokiniai jas renkasi ne dėl to. Pavyzdžiui, rusų vaikai pasirenka todėl, kad daugelio tėvai moką šią kalbą ir iš jų mokiniai tikisi pagalbos: kad patikrins ar net padarys namų darbus ir jie gaus gerus pažymius“, - pasakojo gimnazistės.

Tačiau, jų pastebėjimu, dažnai negelbsti ir pagalba, jei kalbų mokytis tingi. Pasak gimnazisčių, daugelis besimokančių prancūzų kalbos turi tik vieną padėjėją – mokytoją, bet to užtenka kalbai išmokti.

„Prancūzų man – tarsi žavi paukščių kalba. Pasirinkau ją mokytis, nes man patinka prancūzų kultūra. Gimnazijoje prancūzų pamokos – daugiau negu kalbos pamokos. Susipažįstame su šios šalies istorija, žmonėmis, kultūra ir papročiais. Manau, kad norint mokykloje išlaikyti kokią nors kalbą, mokytojas turi ja sudominti savo mokinius. Mokytoja mus prancūzų kalba sudomino nenuobodžiomis pamokomis: mokomės ne tik gramatikos: dainuojame, skaitome poeziją, žiūrime filmus“, - kalbėjo M.Šlionskytė.

Kartu su ja kalbos besimokanti V.Jučinskaitė pastebėjo, kad mokiniai prancūzų kalbos bijo kaip nereikalingos.

„Tėvai ir vaikai vis dar nesuvokia, kad prancūzų kalba yra klasikinė, pagrindinė Europos Sąjungos kalba, ją mokant daugiau galimybių gauti tarnybą, išmokus jos pagrindų lengviau suprasti ir kitas romanų šeimos kalbas: italų, ispanų. Visa tai stengiuosi paaiškinti tėvams, kad jie nemanytų, jog jų vaikas nukentės, jei mokysis prancūzų. Atvirkščiai, - jis išloš. Visi turėtume atsikratyti provincialumo ir mokyklose skatinti kalbų įvairovę: visos jos yra naudingos ir nė vienos nėra antrarūšės. Prancūzų kalbą reikia gaivinti, kol ji dar neišnyko visai: kai nebeliks mokytojų ir nebebus kam šios kalbos mokyti, bus per vėlu susimąstyti“, - sakė A.Razmienė.

• Rašyti komentarą (5)