Tauragiškius Liudas Mikalauską ir Romualdą Eičą (kairėje) sieja ilgametė draugystė.

Praėjusį savaitgalį Klaipėdos žvejų kultūros centro bendruomenės namuose įvyko pirmasis Žemaitijos regiono buvusių politinių kalinių ir tremtinių chorų sambūris „Mūsų dainos gintarinės“. Jame dalyvavo ir Kretingos rajono kultūros centro senjorų mišrus choras „Polėkis“, vadovaujamas Ramūno Baršausko.

Šventėje-sambūryje iš viso dalyvavo 5 kolektyvai: be Kretingos choro, dar Gargždų kultūros centro buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties aidai“ (vad. Kristina Katauskienė), Šilutės kultūros ir pramogų centro politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Pamario aidas“ (vad. Nijolė Sniečkuvienė), Tauragės kultūros centro mišrus choras „Tremtinys“ (vad. Romualdas Eičas) ir Klaipėdos miesto buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties gaida“ (vad. Vytautas Saikauskas).

Kiekvienas choras atliko po tris skirtingus kūrinius: kretingiškiai pasirinko Algimanto Bražinsko ir Stasio Žlibino dainą „Brangiausia žemė“, Jaroslavo Cechanovičiaus dainą pagal Dalios Teišerskytės žodžius „Pamiršti namai“ ir kompozitoriaus Andriaus Kulikausko Antano Baranausko žodžiams pritaikytą kūrinį „Giedu dainelę“.

Pasak R. Baršausko, dirbančio ne vien su Kretingos senjorų choru „Polėkis“, bet ir su Klaipėdos žvejų kultūros rūmų mišriu choru „Cantare“, šio renginio tikslas – išlaikyti istorinių kovų už Lietuvos laisvę atminimą, puoselėti meilę Tėvynei ir patriotinius jausmus giesmių ir dainų sąskambiuose.

Scenoje – Kretingos rajono kultūros centro senjorų choras „Polėkis“.

„Buvusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams, kurie puoselėja meilę dainai, labai reikia platesnės bendrystės. Į sąskrydį Ariogaloje jie susirenka tik vasaromis, ir tai yra visos Lietuvos šventė. Todėl klaipėdiečiai kaip įžangą į respublikinę šventę ir sumanė surengti atskirai Žemaitijos kolektyvų sąskrydį. Tai yra Vytauto Saikausko idėja, kuri, tikimės, išaugs į puikią bendrystės tradiciją“, – kalbėjo R. Baršauskas.

Meile tėvynei Lietuvai persmelktų dainų šventę koordinavo ir vedė atlikėjas Liudas Mikalauskas, pats atlikęs kelias dainas išvien su jungtiniu dalyviu choru. Šiltą atmosferą sukūręs L. Mikalauskas pasidalino įžvalgomis, kad dauguma šventėje skambėjusių dainų, tarp jų – ir populiarių prieškario romansų, buvo dainuojamos tremtinių ir politinių kalinių Sibire ir užpoliarėje, o taip pat ir tarp užatlantės emigrantų. O pristatydamas savo gimtojo miesto – Tauragės – chorą, prisiminė, kaip jo vadovas Romualdas Eičas pastebėjo jį dar mokyklos suole, ir buvo vienas pirmųjų, įvedęs jį į profesionalios muzikos pasaulį.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)