Advokatė Ligija Kubelskienė

Pajūrio naujienų“ skaitytoja klausia: „Žinau, kad daugelyje pažangių užsienio šalių tėvams išsiskyrus vaiką pakaitomis augina ir prižiūri abu tėvai: vieną savaitę vaikas gyvena pas motiną, kitą – pas tėvą. Abu tėvai dalyvauja ir sprendžia reikalus dėl mokslo, užimtumo, dalinasi per atostogas. Ar tokia praktika yra įmanoma mūsų šalyje? Jeigu taip, kas turėtų inicijuoti, kad skyrybų atveju tai būtų įteisinta? Nes, kaip visi žinome, Lietuvoje dažniausiai vaikas / vaikai lieka gyventi su motina, tėvui paskiriant tik susitikimų laiką. Taigi iš esmės ir atsakomybė didesnė krinta motinai.“ Į šį klausimą atsakė advokatė Ligija Kubelskienė.

Civilinio kodekso 3.161 str. 3 d. nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus su juo susietu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

Vaiko bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymas – tai teisinis procesas, kuriuo reguliuojama, kur ir su kuo vaikas gyvens, kaip ir kada vaikas gali bendrauti su vienu iš tėvų ir su kuriuo iš tėvų, kai tėvai yra nutraukę santuoką arba gyvena skyrium.

Kaip ir visus kitus klausimus, susijusius su vaiko auginimu bei auklėjimu, taip ir klausimą dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tėvai turėtų išspręsti bendru sutarimu. Jei tėvams susitarti nepavyksta, ginčą dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant sprendžia teismas.

Tėvų teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime yra lygios. Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos tėvai turėtų susitarti tarpusavyje. Su vaiku gyvenantis tėvas (motina) turėtų užtikrinti maksimalias galimybes kartu negyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku ir jį auklėti. Tėvų bendravimui su vaiku kliudyti yra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai bendravimas tampa pavojingu vaiko interesams. Kliudymas bendrauti su vaiku traktuojamas ne tik kaip vieno iš tėvų, gyvenančio skyriumi, teisės pažeidimas, bet tuo pačiu ir vaiko interesų pažeidimas.

Kai vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o vienas tėvų gyvena užsienyje, bendravimo tvarka turi būti nustatyta taip, kad užtikrintų vaiko gerovę ir abipusį ryšį su tėvais. Šioje situacijoje nustatant bendravimo tvarką svarbu pažymėti, kokiais būdais ir kaip dažnai tėvas, gyvenantis užsienyje, bendraus su vaiku. Turi būti nustatomi alternatyvūs bendravimo su vaiku būdai – telefonu, vaizdo skambučiais ir pan. Turi būti nustatyta, kada ir kaip vaikas galės vykti pas tėvą į užsienį, pvz., per atostogas, kaip bendraus atvykus tėvui į Lietuvą.

Vis dažniau praktikoje pasireiškia atvejų, kai tėvai pageidauja gyventi ir bendrauti su vaiku po lygiai, t. y. 50 / 50 laiko. Tačiau, sprendžiant dėl galimo 50 / 50 laiko modelio taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsakyti į esminį klausimą: ar tai išties geriausiai atitiks vaiko interesus? Vertinant tai svarbiomis aplinkybėmis yra vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis (giminaičiais, draugais), kiekvieno tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt.

Esant tokiam lygybės principui, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nustatant tokį bendravimo su vaiku modelį, yra sudėtinga užtikrinti nuolatinę vaiko gyvenamąją aplinką, todėl jis gali būti taikomas tokiais atvejais, kai dėl to sutaria abu tėvai, su tokiu modeliu sutinka vaikas, gebantis išreikšti savo pažiūras, taip pat teismas numato, kad tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus.

Nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Vadinasi, skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam.

Vis dėlto nustatyta bendravimo tvarka turi būti objektyviai įgyvendinama, pavyzdžiui, neturėtų būti nustatoma tokia bendravimo tvarka, kai užsienyje gyvenantis ir dirbantis vienas iš tėvų privalo kas savaitę vykti į kitą valstybę pasimatyti su vaiku.

Dažnai pasitaiko atvejų, kai vienas tėvų, kuriam nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nebendrauja su vaiku. Galimi ir atvejai, kai tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, kliudo antrajam tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismų praktikoje yra akcentuota, kad situacija, kai vienas vaiko tėvų nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų. Todėl tokiais atvejais reiktų gauti iš teismo vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimą, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka ir pateikti jį vykdyti antstoliui. 

---

Su advokate Ligija Kubelskiene susisiekti galima:

Vytauto g. 17, Kretinga

Ganyklų g. 18–25, Palanga

el. p. ligija.kubelskienė@gmail.com

Tel. 0 613 60657.

• Rašyti komentarą (1)