|
|
|
Drungilai. Išnykęs kaimas prie Balsiškių tyro
Netoli Kartenos slūgsantį Kalniškių durpyną supa Balsiškių kaimui priklausančios žemės. Jų pietrytinėje dalyje, tarp durpyno ir Lūgnalių, seniau plytėjo prieš 40 metų iš Lietuvos gyvenviečių sąrašo išbrauktas išnykęs Drungilų kaimas. Pavadinimas – pagal naujakurių pavardę Drungilai atsirado XVIII a. pirmoje pusėje, kai šiame atkampiame Kartenos dvaro miškingų ir pelkėtų žemių pakraštyje, šalia prekybos kelio, jungusio Kulių miestelį su Kretinga, Kartena ir Budriais, ėmė kurtis pirmieji naujakuriai. Tai buvo užusienis – plėšininėje dvaro žemėje įsikūrusi nausėdija, kuriai vardą davė pirmųjų naujakurių Drungilų šeima. Nausėdijos gyventojai buvo žemdirbiai, dirbę iš Kartenos dvaro savininkų išsinuomotą žemę. Jie išpažino katalikų tikėjimą ir priklausė Kartenos parapijai. Nuo 1643 m. melstis ir vaikus krikštyti, o vėliau ir mirusius į paskutinę kelionę išlydėti jie galėjo ir Budriuose įkurtoje filijinėje bažnyčioje. Tik santuoką registruoti būtinai reikėjo vykti į parapinę Kartenos bažnyčią.
Gyvenvietė buvo nedidelė. Joje XIX a. pirmoje pusėje stovėjo 3 prievolininkų sodybos. Tarp gyventojų 1805–1846 m. minimi Bartolomėjus, Nikodemas, Marijona, Antanina, Barbora, Janina ir Ona Kazlauskai, Kazimieras, Stanislovas, Antanas ir Barbora Diržininkai, Antanas, Nikodemas, Kotryna ir Magdalena Raišučiai, Kazimieras ir Marijona Narkai. 1829–1846 m. drungiliškiai atšventė 5 vestuves, kurių santuoka registruota Kartenos bažnyčioje. Bendraamžiai Juozapas Drungilas ir Jurgis Tilvikas 1829 m. sausio 22 d. vedė Elžbietas Jurkaitytes iš Nausodžio, Petronelė Tilvikaitė 1831 m. ištekėjo už Kartenos miestelėno Kajetono Balsevičiaus, o Antanas Raišuotis 1833 m. į žmonas paėmė Moniką Višinskaitę iš Vaitkių. Tarpusavyje aukso žiedus sumainė drungiliškiai Ignotas Diržininkas ir našlė Rozalija Miliūtė-Puikienė. XIX a. antroje pusėje kaime gyveno Anužių, Narmontų, Drakšių, Diržininkų šeimos. Metrikų įrašai liudija, kad tuo metu buvo didelis vaikų nuo vienerių iki dešimties metų amžiaus mirtingumas. Jų gyvybes nusinešdavo kosulys, džiova, silpnumas, viduriavimas, karščiavimas, krupas ir kokliušas. Suaugusieji mirdavo sulaukę senatvės, o štai net dviejų jaunų moterų – 25-erių Petronelės Narmontienės ir 22-metės Onos Drakšaitės mirties priežastimi tapo karščiavimas. Mirusiųjų buvo gedima porą trejetą dienų, o jie laidoti Kartenos parapijos kapinėse. Anksti Anapilin iškeliavusi Petronelė Narmontienė vaikų dar neturėjo, o našliu palikęs jos 33-metis vyras Antanas Narmontas, prabėgus keturiems mėnesiams po žmonos mirties, 1859 m. sukūrė naują šeimą: vedė dešimčia metų jaunesnę Marcijoną Veizbonaitę iš Kartenos miestelio.
Vertė rinkti ir varnų kiaušinius, ir vaisių kauliukus XIX a. antrosios pusės žemėlapiuose užusienyje žymimos jau 4 sodybos. Jos stovėjo į šiaurės vakarus nuo kelių Budriai–Reiskiai–Kuliai ir Kalniškiai–Lūgnaliai kryžkelės, tarp jos ir Balsiškių Tyro durpyno. Tai buvo kupetinis kaimas, kurio sodybos stūksojo viena greta kitos aplink kaimo kryžkelę, o nuo jos Budrių–Kulių kelio link vedė nedidelis keliukas. Į šiaurę nuo sodybų, durpyno link, plytėjo dirbama žemė, o rytinėje ir vakarinėje dalyse driekėsi bendrosios ganyklos ir šienaujamos pievos. Iš rytų ir pietų užusienį supo Lūgnalių palivarkas, o vakaruose nuo Bumbulių kaimo skyrė miškas. Pradėjus įgyvendinti 1861 m. baudžiavos panaikinimo reformą, žemdirbiai buvo priskirti Kauno gubernijos Telšių apskrities Kartenos valsčiaus valstiečių luomui ir gavo teisę per 49 metus išsipirkti iš Kartenos dvaro nuomotą žemę, o užusieniui buvo suteiktas kaimo statusas. Iki Pirmojo pasaulinio karo Drungilų, Gaudučių, Darmantiškių, Kalniškių ir Bumbulių valstiečiai sudarė vieną kaimiškąją bendruomenę, priklausančią Kartenos seniūnijai.
Po reformos kaime kiemų nepadaugėjo – liko stovėti tos pačios 4 sodybos, kuriose 1902 m. gyveno 25 žmonės. 1913 m. Drungilai pateko į sąrašą nedaugelio pasirinktinių Kartenos valsčiaus kaimų, kuriuose Telšių žemėtvarkos komisija vykdė Stolypino reformą. 1914 m. buvo parengtas ir pradėtas vykdyti kaimo išskirstymo vienkiemiais planas, kurio įgyvendinimas nutrūko 1915 m. kaizerinei Vokietijai užėmus Žemaitiją. Vokiečių okupacinė karinė valdžia rekvizavo derlių ir galvijus, valstiečius apkrovė prievolėmis, vertė rinkti varnų kiaušinius ir jauniklius, pempių kiaušinius, vaistinius augalus, dilgėles, vaisių kauliukus ir pan. Vokiečiams 1916–1917 m. rekvizavus derlių, labai trūko maisto produktų. Dėl to Kartenos valsčiuje pradėjo plisti įvairios ligos, po kaimus pasklido dizenterija. Sodybos buvo būdingos Žemaitijai Drungilus dizenterija ir po jos apskrityje siautėjusi šiltinė aplenkė. 1918–1921 m. kaime mirė tik 3 žmonės: du suaugę ir vienas kūdikis. 1918 m. nuo senatvės pasimirė našlė Kotryna Anužienė, palikusi vaikus Pranciškų, Juozapą, Konstanciją, Barborą, Viktoriją, Kotryną, Petronelę ir Oną. 1920 m. skarlatina nusinešė Izidoriaus ir Viktorijos Slušnytės Žalimų 1-erių sūnelio Antano gyvybę, o 1921 m. amžinybėn iškeliavo 40-metis Teodoras Streleckis, našle palikęs žmoną Marijoną Slušnytę.
Per pirmąjį Lietuvos gyvenamųjų vietovių surašymą 1923 m. Drungiluose buvo registruoti 6 ūkiai ir 43 gyventojai. Valstybei įgyvendinant Lietuvos žemės reformą, 1922 m. buvo baigtos skaidyti į vienkiemius visos kaimo žemės: arimai, pievos, ganyklos ir miškai. Po reformos visos keturios sodybos liko stovėti savo vietoje, o šiaurinėje žemių dalyje, arčiau Tyro durpyno, atsirado naujakurių sodyba. Kaimui priklausė apie 85 ha žemės. Beveik pusę jos – 38,88 ha – valdė ūkininkė Ona Narmontienė. Apie 20 ha turėjo Pranciškus Kubilius, o 15 ha – Antanas Anužis.
Žemdirbių sodybos buvo būdingos šiam Žemaitijos regionui. Jas sudarė troba, klėtis, 1–2 tvartai (vienas galvijams, o kitas kiaulėms), jauja vasarojui kulti, vežimams ir rogėms laikyti, ubladė su duonkepe krosnimi. Visi jie buvo mediniai, vienaukščiai, ilginiais šiaudais dengtais pusvalminiais arba valminiais stogais. Trobos – dviejų galų, su didžiuliu mūriniu kaminu ties viduriu, kuriame buvo įrengtas ugniakuras maistui ir jovalui ruošti. 1926 m. įkūrus Budrių parapiją, jai buvo priskirti ir Drungilų gyventojai. Nuo šiol Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje jie galėjo ne tik krikštyti vaikus ir išlydėti mirusiuosius, bet taip pat registruoti santuokas. Atėmė žemes, trėmė, apkrovė mokesčiais Švietimo ministerijai renkant medžiagą Lietuvos žemės vardynui, Drungilų kaimo tikrinius geografinių vietų ir objektų vardus 1935 m. rudenį surašė Budrių pradžios mokyklos mokytojas Vincas Jankauskas. Jis užfiksavo tik 6 mikrotoponimus. Prano Narmonto žemėje molingas ariamas sklypas vadintas Laukais, o dalis arimo ir vietomis krūmokšniais apaugusios pievos – Naujosiomis. Su pastarosiomis ribojosi Antano Anužio sklype esanti Paieškočio dirva. Prano Anužio žemėje buvo Patyriai, kuriuos supo Laukai, Tyro durpynas ir Antano Anužio žemė. Izidoriaus Žalimo sklype arimas ir pieva vadinti Senovėmis, o Ignoto Kubiliaus žemėje plytėjo Užžardieniai (Ožardeinē), besiribojantys su Lūgnalių kaimo žemėmis ir valdišku mišku. Sovietų valdžiai 1940 m. pradėjus įgyvendinti naują žemės reformą, Kretingos apskrities žemės ūkio komisijos 1940 m. spalio 31 d. nutarimu dėl Kartenos valsčiaus Žemės fondo sudarymo, iš Onos Narmontienės valstybė nusavino 8,88 ha žemės.
Pokariu kaimui teko išgyventi visus sovietų okupacijos sunkumus. 1949 m. pradėta žemės ūkio kolektyvizacija kaimiečius pavertė kolūkiečiais – beteisiais sovietų baudžiauninkais. Žmonėms įbauginti valdžia ėmėsi trėmimų. Buožių kategorijai priskirta ūkininkė, 70-metė Ona Narmontienė ir jos dukra Adolfina Kartenos valsčiaus saugumiečių 1949 m. buvo suimtos ir ištremtos į Krasnojarsko krašto Askizo rajoną. Tremtinės likimą patyrė ir Morta Simutytė-Uktverienė, tais pačiais metais iš vyro gimtųjų Pažvelsių išvežta į Krasnojarsko krašto Dzeržinskajos rajono Sosnovkos kaimą. Onos Narmontienės 30,81 ha dydžio ūkį valdžia nusavino ir priskyrė Kartenos valsčiaus valstybiniam žemės fondui. Į laisvo valstybinio žemės fondo vardinį sąrašą buvo įrašytas ir Prano Kubiliaus 19,27 ha dydžio ūkis. Kartenos valsčiaus individualinių valstiečių sąrašai liudija, kad Drungiluose 1949 m. individualiai toliau ūkininkavo vienintelis Izidorius Žalimas, valdęs 17,38 ha žemės. Individualius valstiečius valdžia apkrovė mokesčiais ir prievolėmis, už kurių nevykdymą grėsė represijos. Todėl po metų Izidoriaus Žalimo, kaip ir daugelio kitų Kartenos valsčiaus žemdirbių, nebeliko individualiai ūkininkaujančių valstiečių sąrašuose.
Lemtingas sovietmetisSovietmečiu kaime, Prano Kubiliaus sodybos name, veikė Lūgnalių pradinė mokykla, kurioje mokytojavo Antanina Petrutienė, Ona Narmontaitė, Gertrūda Baltmiškienė. Sodybos kieme nuo XIX a. stovėjo koplytstulpis su šventųjų skulptūromis. Nuošalyje, atokiai nuo rajono ir apylinkės centrų įsikūrusiam kaimui sovietmetis buvo lemtingas. Jau per 1959 m. surašymą jame registruota tik 18 žmonių, t. y. daugiau kaip perpus mažiau negu per 1923 m. surašymą. Prieš prasidedant sovietinės melioracijos vajui, 1970 m. Drungiluose gyveno 2 vyrai ir 6 moterys. Tačiau, įsibėgėjus kolūkių dirbamos žemės laukų plėtrai, paskutiniai kaimo gyventojai buvo priversti palikti savo sodybas ir keltis kitur, o jų gimtuosius trobesius nugriovė melioratoriai. 1979 m. kaime nebuvo likę nė vieno gyventojo, o 1984 m. lapkričio 28 d. Drungilai buvo išbraukti iš Kretingos rajono gyvenviečių sąrašo, jų žemės tapo Kalniškių kolūkio laukais. Kolūkius panaikinus, didžioji žemių dalis buvo priskirta Balsiškiams, o vakarinis pakraštys – Lūgnalių kaimui.
Julius KANARSKAS
Kretingos muziejus
|
|
