|
|
|
Paskelbė sprendimą – panaikinti kačių namelį prie „Iki“
Į redakciją kreipėsi būrys Topolių akligatvio Nr. 4 daugiabučio namo „Minijos“ bendrijos gyventojų dėl to, kad Savivaldybė priėmė sprendimą pašalinti kačių namelį, kurį savo lėšomis prieš 15 metų prie „Iki“ prekybos centro kiemo tvoros įrengė ir beglobėmis katėmis jame tiek laiko rūpinosi šio namo gyventoja Judita Varkojienė. Anot gyventojų, baisiausia, kad toks sprendimas priimtas prieš žiemą. Kaltos katės ar ambicijos? „Šitiek metų rūpinausi žmonių pamestais gyvūnais – kad būtų sterilizuoti, už savo pinigus pirkau maistą ir vaistus. Buvau gavusi sklypo, kurį išsinuomojo „Iki“ prekybos centras, šeimininko sutikimą, kad leistų įrengti namelį katėms, bet jis pasimirė, ir kam dabar priklauso ši teritorija, nežinau – man nesako. Surinkau savo daugiabučio namo, kuriame iš viso yra 30 butų, gyventojų parašus – iš viso 26, iš jų – 4 gretimų namų gyventojų. Žmonėms namelis netrukdo. Ne kiekviena šeima namie gali laikyti gyvūną, tad su vaikais ateina gyvūnėliu pasidžiaugti“, – emocingai kalbėjo J. Varkojienė. Besikalbant iš namelio sotų ir šiltą gyvenimą tarsi patvirtindamas nosį iškišo, o po to ir pats įsidrąsino išlįsti katinas Ryžikas. Anot J. Varkojienės, dabar čia tik du jos prižiūrimi katinai ir belikę. Tačiau būtent katinai jau senokai tapę nesantaikos obuoliu tarp šio namo gyventojų. „Mūsų bendrijos pirmininkė Ilona Miškinienė nemėgsta kačių ir kursto kitus gyventojus, reikalauja nugriauti namelį – neva katinai laipioja ant mašinų, dergia“, – aiškino moteris, patikinusi, kad antradienį kartu su I. Miškiniene buvusi pakviesta į Savivaldybę, kur išgirdo griežtą nuosprendį – namelį nukeldinti. Betgi artėja žiema, kur be namų dėtis gyvūnams, nuogąstavo ji. Nežada nuleisti rankų Atvykus „Pajūrio naujienoms“, palaikyti J. Varkojienę susirinko šio namo gyventojos: Daiva Balčiūnienė, taip pat prižiūrinti kačių namelį netoli Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Elvyra Pranaitienė, Laima Jonauskaitė ir kitos viešintis nepanorusios gyvūnų mėgėjos. „Judita samdė meistrą, kad sukaltų gražų namelį, rūpinasi ne tik katėmis, bet ir aplinka – dezinfekuoja namelį, šalia užsodino gėlyną. Niekam neužkliūva, tik „Minijos“ bendrijos pirmininkei. Gaila, kad yra žmonių, kurie nemėgsta vaikų, senolių, o kiti gyvūnų. Žmonės patys daugiau žalos gamtai pridaro, negu gyvūnai, kai sako, kad katinai teršia – jie gi niekad nedergia plynoj vietoj“, – tvirtino D. Balčiūnienė. Ji sakė nesitaikstysianti su šia neteisybe: kai atvyks griauti namelį, filmuos ir kreipsis į gyvūnų teisių organizacijas: „Gyvūnų globos namai perpildyti, jų nenori priimti, o čia žmogus savo jėgomis, noru ir lėšomis rūpinasi tais gyvūnais, kuriais kažkas atsikrato. O jai dar kenkiama.“
Miestas nemėgsta gyvūnų? „Kai girdi sakant, kad globojamos katės nešioja ligas, man kyla asociacija, kad pati baisiausia liga yra žmonių savanaudiškumas ir žiaurumas. Vietoj to, kad padėtų Juditai, tyčia trukdo ir kenkia – jiems kačių nupėduoti automobiliai kelia neapykantą šiems gyvūnams“, – kalbėjo L. Jonauskaitė. Jai antrino E. Pranaitienė: „Kiek tenka keliauti po pasaulį, gyvūnai visur gerbiami – į kavines šeimininkai įleidžiami su šunimis, gatvėse pilna kačių, jos vaikšto laisvai ir jomis rūpinamasi. O pas mus, Kretingoje, dar neseniai po parkus nė šuns negalėjai išsivesti pasivaikščioti: sėdi ant suolo koks, atsiprašau, bomžas, spjaudo saulėgrąžas aplinkui, mėto šiukšles, bet užtat gali papriekaištauti praeinant, kad šuns parke vedžioti negalima.“
Šėryklos – ne tarp gyvenamųjų namų Bendrijos pirmininkė I. Miškinienė gynė savo poziciją: „Daug metų kariaujame su Judita Varkojiene. Jeigu ji taip myli kates, tegul jas laiko savo bute. Dabar gi katės lipa ant automobilių kapotų, nubraižo, kartais įsigudrina net po kapotu palįsti, sėdi ant variklių. Yra buvęs atvejis, kai žmogus, nuvažiavęs kokius 5 km, pajuto, kad gyvūnas įsivėlęs į variklį.“ Jos žodžiais, žiemą J. Varkojienė palieka atvirą rūsio langą, kad katės įlįstų pasišildyti. Langas yra prie pat šilumos mazgo, išeina šiluma, o už ją moka viso namo gyventojai. Dėl to, ji sakė, kreipėsi į „Iki“ parduotuvės vadovybę, kad imtųsi iniciatyvos panaikinti namelį. „Gyvūnų šėryklos turėtų būti atokesnėse vietose, o ne gyvenamųjų namų kvartale“, – įsitikinusi I. Miškinienė. Ji taip pat nesutiko, kad J. Varkojienei pasirašė dauguma jų bendrijos gyventojų: „Pasirašė tik 11 butų savininkai, kiti parašai – gretimų namų gyventojų.“ Prašė pratęsti terminą Su konfliktuojančiomis pusėmis – J. Varkojiene ir I. Miškiniene – Kretingos rajono savivaldybėje susitiko administracijos direktorė Vilma Preibienė, Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Odeta Viršilienė ir Kretingos miesto seniūnės pavaduotoja Alma Patamsienė. O. Viršilienė patikino, kad į Savivaldybę skambino „Iki“ prekybos tinklo teisininkė ir reikalavo, kad namelis būtų iškeldintas, nes esąs įrengtas privačioje teritorijoje, kurią jie nuomojasi. V. Preibienė ją papildė: „Pasikvietėme abi puses gražiai išspręsti situaciją. „Iki“ teisininkė reikalavo nugriauti iki gruodžio 1 dienos: jei nenugriausime, jie tai padarys patys. O mes prašėme pratęsti terminą, kad katinėlius galima būtų pripratinti prie kitos šėryklos, o namelį perkelti arčiau parko ar Jurgio Pabrėžos gimnazijos.“ O. Viršilienės žodžiais, gyvūnų priežiūros nameliai yra steigiami pačių gyventojų iniciatyva, jie ir rūpinasi gyvūnais: šiuo metu mieste yra žinomi 3 tokie nameliai – prie Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Miškų urėdijos ir lopšelio-darželio „Žilvitis“. Savivaldybės lėšomis katės sterilizuojamos: atvyksta gyvūnų globos tarnyba, paima kates, o po to sugrąžina atgal. V. Preibienė pasvarstė, kad galbūt kitąmet biudžete pavyktų numatyti lėšų įrengti daugiau namelių beglobiams gyvūnams. --- Jau anksčiau J. Varkojienė kreipėsi pagalbos į Kretingos rajono merą Antaną Kalnių. „Pajūrio naujienų“ pakalbintas meras sakė, kad Savivaldybė šiame incidente yra tarpininkė: „Kai yra dvi konfliktuojančios pusės, įprastai viena laimi, o kita pralaimi. Yra daugiabučių bendrija, ji ir turi nuspręsti. Juolab kad kačių namelis įkurdintas privačioje teritorijoje ir į konfliktą įsikišo nuomininkai. Iš moralinės pusės žvelgiant, didžiausia atsakomybė tenka tiems, kurie gyvūnais atsikrato.“
|
|
