|
Kretingiškis aplink Žemę apibėgo 11 kartų
Kretingiškis ultramaratonininkas 83-jų Piotras Silkinas – neįtikėtinos fizinės ištvermės žmogus, per savo gyvenimą iš viso nubėgęs kone pusę milijono kilometrų, kuriuos susumavus išeitų, kad aplink Žemės rutulį apibėgo 11 kartų. Jis ligi šiol dar bėga maratonus (42,2 km). Per savo gyvenimą yra pasiekęs daugybę šalies ir pasaulio rekordų, dalyvaudamas įvairaus lygio čempionatuose ir bėgimuose, svarbiausi jų – aplink Lietuvą ir Baltijos jūrą, dukart – 1 tūkst. mylių bėgimas Australijoje. Per 192 dienas apibėgo visą Europą, aplankydamas 25 jos sostines. Pagerbė Kretinga ir prezidentai P. Silkinas atviravo, kad kasdien vis dar nubėgąs apie 20 km, nebent pasijaučiąs nekaip, bet ir tuomet bėgiojąs savo kambaryje aplink stalą, kol susidarą ne mažiau kaip 10 km. „Be bėgimo nebegaliu, atrodo, kad širdis sustos. O ir daktarai rekomendavo bėgioti, nes taip susireguliuoja sutrinkantis širdies ritmas“, – kalbėjo sportui pasišventęs vyras. Rodydamas net kelis sąsiuvinius, kuriuose kruopščiai surašyti skaičiai – kiek kilometrų nubėgta kasdien, kiek jų susidaro per metus, ir galop per visą gyvenimą, P. Silkinas tarsi sau ir kitiems įrodo akivaizdų faktą, kad jau įveikė apie 500 tūkst. km. Taigi išeitų, kad aplinkui Žemę jis apibėgo 11 kartų, nes pusiaujo ilgis – 40 tūkst. 75 km. Ligi šiol jis dar kas vasarą, taip pat ir praėjusią, dalyvauja per jo gimtadienį rugpjūčio 6 d. Kretingoje rengiamame tradiciniame P. Silkino vardo maratone. Į tolimesnius ir sudėtingesnius bėgimus išvykti jau tampa problema – pats dar labai norėtų, tačiau organizatoriai nebesiryžta prisiimti atsakomybės. „Motina sakydavo, kad nuo kūdikystės nemokėjau vaikščiot – vis bėgte ir bėgte“, – juokėsi Piotras. Bėgimui tarsi užgimusį žmogų ligi šiol tebešildo pasiekta šlovė: jis rodė šūsnį diplomų, apdovanojimus, tarp jų – Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordiną, jį nesyk kvietėsi į Prezidentūrą aukščiausi šalies vadovai – Algirdas Brazauskas, Rolandas Paksas, Valdas Adamkus, o Kretingos rajono savivaldybė suteikė Garbės piliečio vardą.
Žmogus, perbėgęs Europą Piotro žmona Genutė Silkina atviravo, kad bėgimas tarsi užvaldęs jos vyrą: jis tebegyvena pasiektais rekordais, prisimena įvykius ir vietas, kuriose pabuvota. Vienas svarbiausių bėgimų – 2003 m. „Per Europą už Lietuvą“, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą: tuomet, jis, būdamas 62-jų, startavo Kretingoje ir per pusmetį iš viso nubėgo 13 tūkst. 386 km, finišuodamas Lisabonoje. Kretingiškiai jį pasitiko garbingai, ta proga Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos prieigose buvo pastatytas jo sportinį žygdarbį įamžinantis koplytstulpis. Ultramaratonų patirties ir įgūdžių, prieš išbėgant į Europą, jau turėjęs iš anksčiau: apibėgęs Lietuvą, aplink Baltiją, o pirmą sykį pasaulio rekordininku tapo 1997 m. Odesoje, bėgant 1 tūkst. mylių. Dukart buvo pakviestas į Australiją, į Natango mieste vykusį 1 tūkst. mylių bėgimo pasaulio čempionatą: pirmąkart 1998 m. – tuomet per 11 parų, 13 val., 54 min. ir 58 sek. jis pagerino Odesoje pasiektą savo rekordą, tuo pasiekęs ir naujo pasaulio rekordo. Tuomet, prisiminė maratonininkas, Australijoje jis net 10-kart pagerinęs ir kitų mažesnių nuotolių rekordus, didžiavosi savimi ir savo šalimi, kai 10 sykių skambėjo Lietuvos himnas. Antrąkart į Australiją vyko 2002 m., tąkart rezultato nepagerino, bet išlaikė anksčiau iškovotas pozicijas. Patyrė represijų kirčius Paklaustas, vis dėlto kuris bėgimų jam labiausiai įsimintinas, P. Silkinas nedvejojo – 1989 m. bėgimas aplink Lietuvą. „Jau gyvenome nepriklausomybės laukimu, koks jaudulys ir pasididžiavimas buvo bėgti už Lietuvą. Iš 12 dalyvių finišą tepasiekėme 5-iese. Nubėgome 1 tūkst. 200 km, buvau pasiekęs greitį 3,5–4 km per val.“
Pasak Genutės, nors jos vyras pagal tautybę – rusas, tačiau iš pat pradžių palaikė nepriklausomybę, nes Lietuva jam suteikė viską, ką turi šiandieną, o ir visa jo šeima džiaugėsi, kad po karo pavyko atvykti būtent čia. P. Silkinas gimė prasidėjus karui – 1941-ųjų rugpjūtį Smolenske. Jam buvo vos 2 mėnesiai, kai jų šeimą su trimis vaikais išvežė priverstiniams darbams į Vokietiją. Vokietijoje mažylis susirgo ir jį izoliavo – tėvai pusmetį nematė sūnaus. Pasibaigus karui, dėl Stalino represijų Silkinai į tėvynę grįžti negalėjo, šeimai pavyko atkakti į Lietuvą. Apsigyveno Kretingoje, kur palaidoti abu tėvai – Piotras tėvo neteko, būdamas 8-erių. Jo sesuo Tatjana ilgai dirbo „Laisvės“ fabrike, o brolis Ivanas buvo karo lakūnas Ukrainoje – abu jau taip pat iškeliavę anapus. Visą gyvenimą palaikė šeima Piotras su Genute, kuri yra jo pagrindinis gyvenimo ramstis, sykiu – jau 53-jus metus. Šeima užaugino sūnų Arkadijų – šis gyvena Kretingoje, ir dukterį Aliną, gyvenančią Plungėje, susilaukė anūkės. Genutė buvo atvira: „Piotras – visiems žvaigždė, o man buvo labai sunku – tekdavo visus keturis namų kampus atlaikyti. Šlovė labai įpareigoja, lengva nuslysti. Kai susipažinome, jis, jau nemažai pasiekęs, buvo metęs sportuoti. Tam, kad toliau nepasiduotų blogiems įpročiams, skatinau jį pradėti iš naujo. Visą gyvenimą dirbo kelininku, keldavosi anksti bėgti, bėgiodavo ir vakarais. Tuomet ir sužibo jo, kaip ultramaratonininko, žvaigždė.“
|