Ilgalaikė savanorystė – patirtis darbui ir gyvenimui

Diana Moisiuk – ilgalaikė Kretingos socialinių paslaugų centro savanorė

Ketvirtus metus mūsų mieste gyvenanti iš Šiaulių kilusi 24-erių Diana Moisiuk – ilgalaikė savanorė, pusmetį talkinusi Kretingos socialinių paslaugų centre. Socialinį darbą studijuojanti mergina, neatlygintinai dirbdama Senjorų dienos tarnyboje, sakė įgijusi neįkainojamos darbinės patirties ir iš senjorų išminties išmokusi į bet kokias situacijas žvelgti gerokai paprasčiau.

D. Moisiuk teigė, kad Socialinių paslaugų centre pusės metų trukmės savanorystę ji pradėjusi pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos programą: iš pradžių kreipėsi į Jaunimo reikalų tarnybą su prašymu dirbti šioje įstaigoje, su ja susisiekė mentorius, ir taip ji buvo pakviesta į centrą Kretingoje. Ji neslėpė, kad būtent į Kretingą iš Šiaulių ją atplukdė meilė.

Jauna moteris tvirtino studijuojanti socialinį darbą Šiauliuose – jos studijos ištęstinės: mokomasi savarankiškai, o į kolegiją vykstama dukart per metus. Todėl, turėdama laisvo laiko, sumanė jį išnaudoti prasmingai: „Norėjosi būti kažkuo naudingai kitiems, daryti gerus darbus. Be to, siekiau pasitikrinti, ar socialinis darbas yra mano pašaukimas. Įsitikinau, kad su kaupu įgyta ir vis dar įgyjama patirtis tikrai pravers ne vien asmeniniame gyvenime, bet ir būsimame darbe“, – kalbėjo D. Moisiuk, kuri savanorystę, dirbdama su senjorais, jau užbaigė šį vasarį, ir centro vadovų buvo pakviesta dirbti užimtumo specialiste Vaikų dienos tarnyboje.

Diana papasakojo, kaip atrodė jos, savanorės, darbo diena: „Rytą atvykus į įstaigą, su senjorais pusryčiaudavome, šnekučiuodavomės, pasidalindavome vakarykščiais įspūdžiais. Po to pagelbėdavau susitvarkyti stalus ir indus. Po pusryčių imdavomės įdomių veiklų, kurdami įvairiausius rankdarbius: lankstydavome origami, piešdavome, karpydavome, puošdavome erdves įvairiomis progomis, lipdydavome iš molio. Kartu spręsdavome kryžiažodžius, rengdavome viktorinas, konkursus“, – kalbėjo D. Moisiuk.

Pasidomėjus, ko ją išmokė savanorystė su senjorais, Diana nė nesvarstydama atsakė, kad svarbiausia buvo pačių senjorų patirtis, jų išeiti skirtingi gyvenimo universitetai: „Kiekvieno žmogaus gyvenimas – skirtingas, kiekvieno savaip turtingas. Vyresnio amžiaus žmogaus požiūris į šio laikmečio reiškinius yra šiek tiek kitoks, ir labai svarbu yra išmokti jų klausytis, išmokti priimti skirtybes ir jokiu būdu dėl nieko nesmerkti. Jų gyvenimo patirtys išmokė mane į daugelį dalykų žvelgti paprasčiau, suvokiant, kad kiekvieną problemą galima išspręsti.“

Per savanorystę „pasimatavusi“ socialinio darbo rūbą, atviravo Diana, ateityje ji norėtų tapti socialine darbuotoja, dabar dar rašo baigiamąjį studijų darbą. Ji neslėpė, kad ir dabar, dalį dienos dirbdama su vaikais, laisvą minutę užbėganti pas senjorus, kurie jos labai pasiilgsta.

Kretingos socialinių paslaugų centro vadovė Danutė Skruibienė taip pat labai džiaugėsi D. Moisiuk ilgalaike savanoryste jų centre. Per ketverius jos vadovavimo centrui metus Diana buvo pirmoji akredituota savanorė, ligi tol yra buvę tik trumpalaikiai savanoriai. „Labai džiaugiamės Dianos darbu, ji – itin aktyvi ir entuziastinga, puikiai sutarė su senoliais, ir savo jaunystės entuziazmu, gebėjimu išklausyti ir sutarti su vyresniais žmonėmis įnešė gaivos į bendrystę“, – kalbėjo D. Skruibienė.

D. Moisiuk, vadovės žodžiais, dar pageidauja atlikti darbinę praktiką Senjorų dienos tarnyboje, taip pat išbandyti save dirbdama su socialinės rizikos šeimomis, kad turėtų visapusišką matymą apie socialinį darbą ir įgytų pirmųjų darbo patirčių.

• Rašyti komentarą (0)