Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar tikslinga buvo vėl riboti automobilių stovėjimo laiką Rotušės aikštėje Kretingoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kūrenimo sezonas įsibėgėja. Ar kaminai išvalyti?

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
  • 2023-11-21

„Suodžiai kamine išdegs, ir viskas bus gerai“, – kalba optimistai. Bet ar tikrai taip? Ugniagesiai primena: iki nelaimės – žingsnis, nes ugnis dūmtraukyje gali išplisti ir persimesti į degias namo konstrukcijas.

Jau 26 iškvietimai

Vien iki lapkričio 17-osios dėl suodžių užsidegimo Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje buvo užregistruoti 26 iškvietimai. Kaip teigė šios tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Lukošienė, beveik kiekvieną parą ugniagesiams tenka budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose baigs degti suodžiai – lipnus rudas skystis kreozotas, susidarantis dėl nekokybiškų malkų, blogos kamino traukos ar neteisingai eksploatuojamo šildymo katilo.

Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių būtina valyti prieš šildymo sezoną, o visu šildymo laikotarpiu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.

Pasak specialistės, užterštas kaminas nesugeba pašalinti degimo metu išsiskyrusių produktų, kurie slopina degimo procesą – malkos pradeda smilkti. Mažėja katilo temperatūra, ir, jeigu pasiekiama žemesnė kaip 55–59 laipsnių temperatūra arba vadinamasis rasos taškas, kai vandens garai ore pradeda kondensuotis į skystą vandenį, ant katilo sienelių susidaro kondensatas. Suodžiai prie drėgnų sienelių tada limpa dar sparčiau, kaminas teršiasi, malkos smilksta, bet nešildo. Po ilgesnio laiko katilo sienelės pasidengia kreozoto sluoksniu, kuris paspartina ir metalo senėjimą. Pablogėjus traukai, žmonės dažnai sugalvoja atidaryti oro sklendę, taip padidindami oro kiekį katile. Temperatūra jame pakyla, kamine pasigirsta nemalonus ūžesys, veržiasi kibirkštys ar net įsiplieskusi liepsna. Temperatūra, kaip teigė specialistė, gali pakilti iki 900 – 1 tūkst. laipsnių. Tokiu atveju, ypač jei dar dūmtraukis ar krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų, gaisras namuose – neišvengiamas.

„Gyventojai privalo žinoti, kad namo perdangoje nuo vidinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 38 centimetrų nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų – ne mažesnis kaip 13 centimetrų nedegantis intarpas“, – akcentavo S. Lukošienė.

Ką žinoti remontuojant pastatus

Pasitaiko, kad, remontuodami senus pastatus, savininkai vietoje krosnių įsirengia židinius, o kaminus palieka senus. Tačiau, anot pašnekovės, pamiršta, jog kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Jeigu į vieną dūmtraukį yra sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant, kaminas labai įkaista. O jei dar ir dūmtraukis blogai įrengtas, tai galima prisišaukti gaisrą. Todėl į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys.

„Dar vienas dalykas, apie ką pamirštama remontuojant namus, – tapetai priklijuojami prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais netgi ir jie apklijuojami. Užkūrus krosnį, nuo karščio tapetai kaista, gelsta, o po kurio laiko ir užsidega. Jeigu ties krosnies pakura grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50x70 cm skardos ar kitos nedegios medžiagos lakštas“, – perspėjo S. Lukošienė.

Jei, užkūrus krosnį ar židinį, dūmai ima rūkti į patalpas, kylantys iš kamino jie yra juodi, blogai sklaidosi ir daug suodžių dalelių, išvalyti krosnį ir dūmtraukį reikia tuoj pat. Užsidegus suodžiams, ugnį kūrykloje kuo skubiau būtina užgesinti, bet, saugantis sprogimo, jokiu būdu negalima pilti vandens. Gesinimui yra naudojamas smėlis, druska arba miltelinis gesintuvas. Kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, krosnies ir peleninės durelės sandariai uždaromos.

S. Lukošienė taip pat priminė įsirengti smalkių ir dūmų detektorius – nelaimės atveju žmonėms jie padėtų išsaugoti ne tik turtą, bet ir gyvybes. „Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, o šie prietaisai perspėja ir pažadina gyventojus vos tik pradėjus smilkti pirmosioms gaisrą sukelti galinčioms žarijoms“, – sakė specialistė.

Jeigu nelaimė jau įvyko, svarbiausia laiku išsikviesti pagalbą ir evakuotis į saugią vietą.

„Skambinkite skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Jeigu gaisras nedidelis, jaučiate, kad galite jį užgesinti patys, – pamėginkite tai padaryti, bet jokiu būdu nerizikuokite“, – patarė S. Lukošienė. Ji priminė, kad kiekviename individualiame gyvenamosios paskirties pastate privalo būti ne mažiau kaip vienas 4 kg miltelinis gesintuvas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas