Pajūrio naujienos
Help
2022 Gruodis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar prieš senajam Kretingos parkui siūlant suteikti B. Burneikio vardą reikėjo viešos diskusijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Devintokė Urtė Endružytė šiais mokslo metais priėmė svarbų sprendimą – stoti į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją.

Kurį laiką aktyviai dalyvavusi ir organizavusi Kretingos rajono jaunimo iniciatyvas devintokė Urtė Endružytė šiais mokslo metais priėmė svarbų sprendimą – mokytis Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. „Groju ne todėl, kad reikia ar verčia tėvai. Muzika man – tarsi oras“, – akcentavo fleitos specialybę pasirinkusi mergina.

Atsidūrė netikėtai

Muzika Urtę lydėjo nuo mažumės – lankydama vaikų darželį jau dainavo ir ne kartą dalyvavo „Dainų dainelės“ konkurse. Tačiau būtent I klasėje jos dėmesį patraukė muzikos instrumentai. Visai netrukus Kretingos meno mokykloje Urtė pradėjo lankyti fortepijono pamokas.

Tačiau iškilo netikėta problema – namuose netilpo pianinas. „Tuomet labai nusiminiau. Juk man taip patiko skaityti natas, girdėti garsus, išreikšti emocijas. Laimei, prikalbinau mamą leisti man apsižvalgyti ir išsirinkti kitą instrumentą. Labai gerai pamenu, kaip su fortepijono mokytoja vaikščiojome po visą meno mokyklą, visas klases. Buvau ir smuiko, ir kanklių, ir saksofono klasėse, bet tada mažosios Urtės akis patraukė fleita. Pamenu, kaip fleitos mokytoja mane pastatė prie veidrodžio, pridėjo fleitą ir pasakė, kaip ji man tinka ir kaip gražiai aš su ja atrodau“, – prisiminimais pasidalijo U. Endružytė.

Nuo tos lemtingos dienos Urtė daugiau fleitos nebepaleido. Pradėjusi rimčiau muzikuoti mergina suprato, kad tai nėra taip lengva, kaip atrodo žvelgiant iš šalies. „Yra daug sunkaus darbo, kurio nemato kiti, nes scenoje parodomas tik geriausias variantas. Prisipažinsiu, buvo daug minčių mesti, tačiau nuo to nepabėga nė vienas muzikuojantis žmogus“, – atviravo pašnekovė.

Motyvaciją kretingiškei padėjo išsaugoti koncertai, atidus publikos dėmesys, palaikymas ir, visų svarbiausia, muzika perduodamos emocijos suvokimas. „Koncertas suteikia tą nepaprastą galimybę džiuginti kitus, o tai ir mane pačią padaro laiminga“, – tikino muzikantė.

Žavi galimybės

Paklausta, kuo fleita kaip instrumentas išsiskiria iš kitų, Urtė atviravo: „Žavi galimybės. Ja grodama turiu daug laisvės, muziką reikšti galiu ne tik natomis, bet ir savo kūno kalba. Galiu judėti, linguoti, pakelti antakius, o retkarčiais ir susiraukti.“

Urtės nuomone, kiekvienas instrumentas ryškiausiai išsiskiria savo tembru, kuris savaip veikia tiek klausytoją, tiek patį muzikantą. „Aš kartais net pati pastebiu, kaip grodama pasineriu į transo būseną“, – sakė pašnekovė.

Priešingai negu fortepijonas, fleita yra nedidelė, patogi nešiotis. „Galima groti bet kur, bet kada ir su bet kuo. Turėk tik noro ir sveikatos“, – džiaugėsi Urtė.

Kretingiškė U. Endružytė groja fleita.

Svarbus sprendimas

Nors visuomet buvo abejonių, tačiau Kretingos meno mokykloje fleitos pamokas Urtė lankė, kaip jai labai svarbų laisvalaikio užsiėmimą, o į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją įstojo su mintimi, kad fleita – neatsiejamas jos gyvenimo pomėgis. „Į konservatoriją stojau norėdama išsiaiškinti, ar tikrai to noriu, ir kol kas man viskas patinka. Džiaugiuosi, nes man tai – nauja pradžia. Jaučiu, kad esu gerame kelyje ir norėčiau, kad tai taptų dar svarbesne mano gyvenimo dalimi. Juk smagu, jei profesija tau teikia laimės, energijos ir džiaugsmo“, – tikino muzikantė.

Besimokant VIII klasėje priimti nepaprastai svarbų sprendimą, ar mokytis Stasio Šimkaus konservatorijoje ir rinktis muzikantės kelią, buvo nelengva. „Nemeluosiu, buvo baimės, bet dabar, praėjus šiek tiek laiko, aš vis mąstau, kad tai buvo geriausias sprendimas, kokį galėjau priimti“, – prisipažino ji.

Merginos teigimu, konservatorija neužkerta kelio rinktis ir kitą karjeros kryptį. „Vis dėlto, aš ir ten baigsiu dvylika bendrojo ugdymo klasių, taigi, jei jau atsitiktų taip, kad staiga nebenorėčiau muzikuoti – nors tokia mintis dabar verčia juoktis – visada galėsiu stoti kur tik širdis panorės“, – įvardijo ji.

Muzikinis išsilavinimas taip pat suteikia plačias perspektyvas. „Muzika – viso gyvenimo mokslas, visada turėsi, ką sužinoti ir naujo išmokti – kaip tik tai teikia džiaugsmo, o to nuvertinti tikrai nereikėtų. Perspektyvų daug: orkestras, kavinės, solo pasirodymai“, – vardino muzikantė ir pasidalino svajone studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje. „Nesakau ne ir užsieniui, tačiau apie studijas ten domėjausi šiek tiek mažiau. Vis dėlto, kita šalis, kita kalba, o ir Lietuvoje gera“, – mintį tęsė kretingiškė.

Suderinti – nelengva

Prieš įstodama į Stasio Šimkaus konservatoriją Urtė aktyviai dalyvavo Kretingos jaunimo gyvenime, tačiau dabar tam atrasti laiko darosi vis sudėtingiau. „Nebėra laiko susitikimams ir diskusijoms. Tam įtaką daro ir tai, kad šie metai konservatorijoje man pirmieji, viskas nauja, todėl sunkiai sekasi planuoti laiką. Tačiau ilgainiui pavyks grįžti į vėžes“, – tikino ji.

Aktyviai dalyvaudama jaunimo veikloje Urtė suorganizavo ir Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) padalinio steigimą Kretingoje. Tačiau, Urtei dabar mokantis Klaipėdoje, LMS ateitis Kretingoje miglota.

„Deja, šiuo metu nežinau, kokia LMS ateitis Kretingoje. Užtat girdėjau, kad Kretingoje greitai bus atidarytas atviras jaunimo centras, todėl nekantriai labai laukiu ir džiaugiuosi“, – savo mintis dėstė pašnekovė.

Drąsino nebijoti

Nors dabar daug laiko tenka praleisti Klaipėdoje, Urtė tikino, kad ryšys su gimtuoju miestu tikrai nenutrūks. „Neketinu pamiršti Kretingos. Juk čia viskas prasidėjo, čia dirba ir gyvena mokytojai, žmonės, kurie manimi tikėjo, ruošė, skatino svajoti ir nebijoti tų troškimų siekti. Tai visuomet išliks mano širdy. Manau, ateity tikrai sukurpsiu planų, kaip pradžiuginti kretingiškius“, – atviravo muzikantė.

Akivaizdu, kad dabar Urtė kiekvieną laisvą minutę skiria fleitos muzikai. Tad paklausta, ką patartų dvejojančiam rinktis muzikanto kelią, ji atsakė: „Muzika – tai toks dalykas, jei tau nepatiks ir nejausi džiaugsmo – nieko nebus. Žinoma, teks nusiteikti paskutines jėgas atiduoti grojimui, todėl būtinai turi savęs paklausti: ar tau patinka, ar gali save įsivaizduoti muzikos sferoje. Be abejo, reikia domėtis, dalyvauti įvairiuose renginiuose, paskaitose. Svarbiausias noras. Jei jo turi, pasirinkti nebus sunku.“

Tomas VALIŪNAS

„P. n.“ akademijos narys


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas