Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Iš kaimynų kaminų virsta juodi dūmai: kaip reaguoti

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2022-11-25

Redakcijai skaitytojai Juozas ir Rita L. pasakojo atsidūrę dviprasmiškoje situacijoje: jie matantys, kaip vakarais iš kai kurių kaimynų kaminų virsta juodi tiršti dūmai, tačiau nežino, kaip elgtis – ignoruoti ar pranešti tarnyboms.

„Vakare pamatai, kaip į dangų iš kaimyno kamino kamuoliais veržiasi dūmai, pasklinda po aplinką lyg tirštas juodas rūkas, o kartu – ir smarvė. Neisi gi į kaimyno namus šniukštinėti, kuo jis kūrena. Kaimynas remontuoja automobilius, kartais net kyla įtarimas, ar nedegina kokių padangų. O pas kitą kaimynystėje privežta visokių senų spintų, sofų, padėklų. Ar galima kūrenti juos? Kokiais atvejais ir kam reikėtų pranešti dėl aplinkos teršimo?“ – klausė skaitytojai, suabejoję, ar ir pranešus aplinkosaugininkai važiuotų į iškvietimą po darbo valandų.

Klaipėdos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Laura Dagilienė sakė, kad žmonės pirmiausia turi gerai įvertinti situaciją ir, žinodami konkretų pažeidimo atvejį, skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112. „Jie perduoda mums, o mes privalome per pusvalandį reaguoti ir išvykti pagal iškvietimą“, – sakė aplinkosaugininkė.

Ją papildė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos agentūros vadovo pareigas laikinai einantis Algimantas Skersis, patikinęs, kad ir jie sulaukia daug pasipiktinusių gyventojų pranešimų. Tačiau pro kaminą besiveržiantys juodi ir tiršti dūmai ne visuomet reiškia, kad žmogus kūrena neteisėtu kuru. Ir dažnas iškvietimas nepasitvirtina.

„Dūmingumas labai priklauso nuo oro sąlygų: žemas atmosferos slėgis numuša dūmus į apačią, sunkiai įsidega šlapios malkos, išskirdamos juodus dūmus. Anglys, durpių briketai taip pat būna skirtingos kokybės. Dūmingumas ir dūmo konsistencija priklauso ne tik nuo kuro rūšies, bet ir nuo to, ar krosnis, dūmtraukis, kaminas gerai išvalyti, taip pat – nuo krosnies konstrukcijos“, – kalbėjo A. Skersis.

Privačiose valdose nedraudžiama kūrenti malkomis, anglimis, durpių briketais, o stambiose katilinėse – biokuru. „Dėl sunkios ekonominės situacijos šiemet vėl leidžiama kūrenti anglimi netgi didžiuosiuose šalies miestuose, o, tarkim, Vilniaus mieste – netgi mazutu, kuris yra šalutinis naftos produktas“, – apie leistinų kuro rūšių įvairovę kalbėjo A. Skersis. Jis nemano, kad žmonės ryžtųsi kūrenti padangas, nes jas susmulkinti, kad įtilptų į krosnies angą, gana sudėtinga, o ir greit užrūktų visa kūrenimo sistema.

Yra griežtai draudžiama kūrenti senus dažytus ar impregnuotus baldus, plokštes, paletes, – šie privalo būti išgabenti atliekų tvarkytojams. Todėl, pastebėjus, kad kaimyno valdoje suvežtos krūvos senų baldų, palečių, šios atliekos pjaunamos ar kapojamos tam, kad piktybiškai jomis būtų atsikratyta krosnyje, aplinkosaugininko žodžiais, būtina elgtis pilietiškai ir pranešti apie pažeidėjus tel. 112 arba tiesiogiai aplinkos apsaugos agentūrai.

„Gavę signalą, vykstame į vietą, paprašome, kad parodytų katilinę, kuo kūrena. Jeigu savininkai neįsileidžia, prireikus kviečiame ir policijos pareigūnus“, – patikino L. Dagilienė.

Jos žodžiais, pažeidėjui pagal Administracinės teisės pažeidimų kodeksą taikoma administracinė atsakomybė: privatūs asmenys už neteisėtą kūrenimą, taršą ir žalą gamtai baudžiami nuo 60 iki 300 Eur, o įmonės, organizacijos – nuo 170 iki 1 tūkst. Eur.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas