Pajūrio naujienos
Help
2022 Gruodis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar prieš senajam Kretingos parkui siūlant suteikti B. Burneikio vardą reikėjo viešos diskusijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Aleksejaus Šapovalo sode tebestovi sudegusio rusų tanko liekanos.

„Aš buvau susitaikęs su mintimi, kad gyvas neliksiu. Galvojau, kad mane nušaus sodybą užėmę okupantai arba žūsiu nuo ukrainiečių karių paleistos bombos“, – pasakojo 68 metų Mala Rohan kaimelio gyventojas Aleksejus Šapovalas.

Šis pensininkas buvo vienas iš dviejų žmonių, kuriems okupantų vadas leido pasilikti, nes visiems kitiems žmonėms, gyvenusiems Stadiono gatvės namuose, buvo įsakyta skubiai išsinešdinti. Ši nedidelė gatvė su joje esančiais 14 namų yra Mala Rohan kaimelio pakraštyje ant kalvos, todėl okupantų vadai nusprendė, kad iš čia bus geriausia matyti apylinkes ir ukrainiečių karių judėjimą. „Išgirdęs riaumojančius tankus išėjau pasiremdamas lazdele į gatvę ir prisistačiau atvykėlių vadui, pasisakiau, kad esu sovietinės armijos atsargos leitenantas, baigęs karo akademiją, iš tarnybos kariuomenėje po dvylikos metų privalėjęs pasitraukti dėl ligos“, – pasakojo vyras.

Atvykėlių vadas išklausęs jo įsakė pasilikti, o visiems kitiems šeimos nariams skubiai išsinešdinti, nes čia vyks kovos ir bus pavojinga, o name apsigyvens Rusijos kariai. Okupantų vadas vienam pavaldiniui vis dėlto nurodė peržiūrėti įrašus A. Šapovalo telefone, tačiau karys, pamatęs, kad telefonas – ne išmanusis, paliko pensininką ramybėje.

A. Šapovalą netrukus pašiurpino okupantų atsikraustymas – šie įvažiavo tanku, nugriovė tvorą ir vartus, pervažiavo kieme stovėjusį anūko automobilį, nubrozdino mūrinę namo ir arklidės sienas. Dar labiau pensininką išgąsdino kitoje namo pusėje, pusseserės sode, pastatyta dyzelinio kuro cisterna. „Pagalvojau, jei ukrainiečių bomba pataikys į cisterną, tai supleškės tiek giminaitės, tiek mano namai, ir, pavaišinęs kareivius degtine, prikalbinau cisterną perkelti kiek tolėliau į sodo gilumą“, – pasakojo A. Šapovalas.

Vyras vaišingai pasistengė priimti ir du jo name apgyvendintus rusų kareivius. Šie iš pradžių buvo labai nepatiklūs, bijojo, kad namo viduje gali būti pasala, ir, įrėmę šautuvus į A. Šapovalo dukros nugarą, liepė merginai pirmai eiti į namą ir aprodyti jį. „Esu kilęs iš karingų kazokų giminės, todėl kraujas užvirė ir sakau rusų kariams – negąsdinkit dukros, aš pats eisiu priekyje ir viską jums aprodysiu. Būkit atsargūs su ginklais, nes name maži vaikai“, – pasakojo pensininkas. Apžiūrėję sodyboje esančius du gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, kariai nurodė aštuoniems šeimos nariams pasiimti reikalingiausius daiktus ir išeiti.

A. Šapovalo žmona, sūnus ir dukra su savo šeimomis išskubėjo pėsčiomis pas kaimo apačioje gyvenančius giminaičius. „Kodėl man ir kitoje gatvės pusėje gyvenančiai kaimynei buvo įsakyta pasilikti, liko paslaptis, tačiau tai lėmė, kad išgelbėjau savo namus nuo supleškėjimo“, – pasakė vyras.

Gaisras šalia namo esančiose dirbtuvėse kilo po to, kai kitą rytą ukrainiečių paleista bomba pataikė į mašinos garažą. Kadangi A. Šapovalas savo namus statė labai rūpestingai ir garažo stogą apdengė dviem iš bankrutavusios gamyklos gautais plieno lakštų sluoksniais, bomba stogo iki galo nepramušė ir nei garažo, nei jame stovėjusios mašinos nesunaikino.

Šiuose apkasuose slėpėsi priešas.

Tačiau po sprogimo užsidegė su garažu sujungtų dirbtuvių antras aukštas, ir ugnis grėsė persimesti į šalia esantį gyvenamą namą. Nepaisydamas gatvėje ir sode sprogstančių bombų vyriškis per guminę žarną paleista vandens srove įstengė užgesinti ugnį. Skeveldros suvarpė visų pastatų sienas, duris, stogą, išmušė langus, tačiau namai iš esmės liko sveiki, nors net devyni iš keturiolikos gatvėje esančių kaimynų namų buvo bombų sugriauti. Apgriuvo ir viename name įkurta pravoslavų bažnyčia, sunaikintas gatvės gale esantis stadionas.

Gyvenvietę išvadavę ukrainiečių kariai sakė, jog Stadiono gatvėje ir kiemuose gulėjo dvidešimt negyvų Rusijos karių. Iš tiesų jų žuvo daugiau, nes vėliau A. Šapovalas savo kanalizacijos šulinyje rado tris rusų karių lavonus, dar tris – pusiau užkastus ir eglišakiais pridengtus kaimelio šiukšlyno pašonėje.

Pensininkas kartu su žmona į šiukšlyną karučiu gabeno remonto atliekas ir pastebėjo pakrūmėje iš po žemių kyšantį karinį paltą, o ėmus jį traukti pamatė žmogaus ranką. „Tai nežmoniška, taip negalima elgtis su žuvusiais bendražygiais, aš suprantu, kai bėgdami rusai paliko mūšio vietoje žuvusiuosius, bet negi buvo sunku anksčiau kritusius karius užkasti giliau, ir kaip nors pažymėti tą vietą?“ – klausė pensininkas. Jis spėjo, kad į jo kanalizacijos šulinį okupantai įmetė tuos karius, kuriuos patys sušaudė, mat šie norėjo pasiduoti ukrainiečiams – karių rankos buvo surištos, o nuo jų uniformų buvo nuplėšti antpečiai.

„Gal šie kariai buvo sušaudyti ir dėl mano kaltės?“ – mąstė A. Šapovalas, prisiminęs, kad jo namuose apgyvendintiems dviem Rusijos kariams jis patarė turėti kišenėje baltą skepetaitę, kad, ukrainiečiams apsupus, galėtų ją iškelti ir pasiduoti bei nebūti nukauti.

„Aš tiems kariams pasakiau, kad vadai pasiuntė juos į mirtį, nes liepė susitelkti vienoje vietoje ir arčiausiai Charkovo esančioje gatvėje. Pasakiau, kad ukrainiečių skraidyklės lengvai juos suras, ir už kelių valandų čia atlėks bombų kruša, todėl patariau, kad pamokytų ir kitus karius kišenėje turėti baltas skepetaites“, – pasakojo pensininkas.

A. Šapovalas tokį patarimą išsakė jo name apsistojusiam dvidešimtmečiui jaunuoliui iš Sankt Peterburgo ir keturiasdešimtmečiui tuviui iš Šiaurės Rusijos. Pirmasis karys prisipažino, kad yra informacinių technologijų specialistas ir labai nenorėjo būti siunčiamas į karą – su ašaromis akyse prasitarė trokštantis grįžti namo ir apkabinti savo mamą, kuri pasiligojo sužinojusi, kur jis pateko.

Stadiono gatvėje sveikų namų neliko.

Tačiau tuvis įsiutino A. Šapovalą, nes pasakė savo noru atvykęs į Ukrainą, mat nori uždirbti pinigų, kad nupirktų ir įrengtų sūnui butą. „Pagalvojau – tu, niekše, atvykai žudyti mūsų vaikų dėl savo sūnaus gerovės. Kumščiai mano susispaudė, vos susilaikiau jo snukio neišdaužęs“, – pasakė pensininkas, buvęs priverstas gudriai įsiteikti „svečiams“, nes nenorėjo, kad šie jo namą apverstų aukštyn kojomis ieškodami gėrybių. Vyriškis pats klausė, ko kariai pageidauja, atnešė degtinės, iškepė šašlykų, patarė apsiauti šiltus sūnaus batus, užsivilkti jo megztinius. Tokia gudri taktika pasiteisino, kareiviai neplėšikavo sodyboje, nors kituose namuose gyvenę okupantai viską išvertė, ieškodami brangenybių ir pinigų.

Kitą dieną Stadiono gatvės kiemuose įsikūrę rusų tankai ėmė šaudyti į greta esantį Charkovą. Okupantai galimai vylėsi, kad Ukrainos kariai nešaudys į juos, nenorėdami sunaikinti šalia esančių sodybų.

Bet Charkovo gynėjai buvo ryžtingi: jie Stadiono gatvėje įsikūrusį priešą ne tik ėmė negailestingai bombarduoti, bet ir, perėję į puolimą, išvadavo Mala Rohan kaimą. Šis puolimas buvo toks netikėtas, kad sprukdami okupantai paliko keliasdešimt tankų, kitokių šarvuotų mašinų, daugybę ginklų, artilerijos sviedinių.

Išvaduotojus pašiurpino rastas vaizdas prie nuošalaus kelio, vedančio į Charkovą. Paaiškėjo, kad dvidešimties mašinų vilkstine kaimelio gyventojai norėjo pabėgti į Charkovą, tačiau okupantai kulkomis suvarpė automobilius kartu su jais keliavusiais žmonėmis. Po to sadistai lyg niekur nieko susėdo ant kelkraščio ir papietavo.

Mala Rohan kaimelis su jame gyvenančiais 2,5 tūkst. žmonių yra 15 km nuo Charkovo, šalia strateginės autostrados, jungiančios Charkovą su Iziumu ir Donecku. Okupantai į Charkovą, esantį 40 km nuo Rusijos sienos, įžengė pirmą karo dieną, tačiau čia jų laukė mirtis, ir kovos po to užvirė priemiesčio gyvenvietėse.

Į Mala Rohan okupantai įžengė ir čia pasiliko antrą karo dieną. Nors priešai iš kaimo išvyti buvo po mėnesio, iki pat dabar čia tebestovi rusų tankų liekanos, o Mala Rohan yra priskiriama prie labiausiai sugriautų gyvenviečių.

Koks jo name gyvenusių dviejų Rusijos karių likimas, A. Šapovalas nežino: kilus gaisrui dirbtuvėse vyras puolė gesinti ugnį, o po to nusprendė sprukti iš bombardavimų pragaru virtusios gatvės.

Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Malaja Rohan kaimo Charkovo srities Ukrainoje


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas