Dovana draugui - savos kūrybos muzikos albumas

Kartais, begalvojant, ką padovanoti draugui, gali padaryti tai, ko pats galbūt iš savęs nesitiki. Mąstydama, kokią malonią staigmeną padaryti brangiam žmogui, kretingiškė Renata Kupšytė įrašė instrumentinės-meditacinės muzikos albumą „It‘s allrihgt when you there“ („Viskas gerai, kai tu šalia“). Tiesa, pusę metų brandintos dovanos ji kol kas dar neįteikė.

Tik įrašiusi pirmąjį muzikos albumą, kretingiškė Renata Kupšytė jau mąsto apie antrąjį – šį kartą dainuojamosios poezijos – albumą.

„Kurti muzikos albumą baigiau prieš porą mėnesių, tačiau niekaip nesutinku žmogaus, kuriam jis skirtas. Įrašinėdama albumą galvojau apie jį, kūriau iš visos širdies, todėl, galima sakyti, kad tas žmogus – mano muzikos įkvėpėjas“, - sakė mergina.

Albume skamba gitaros muzika, paįvairinta kompiuterinėmis programomis sukurtais efektais. Savarankiškai namų sąlygomis įrašiusi kompaktinę plokštelę, R. Kupšytė savo kūrybą „paleido“ internetinėse platybėse.

„Man nereikalinga šlovė ar pilna salė klausytojų. Tačiau buvo malonu išgirsti gerus atsiliepimus apie savo muziką. Nesitikėjau liaupsių. Kai pradedi kažką kurti, kritikos sulauki visada. Aš jos taip pat sulaukiau – iš savo draugų. Pastabos padeda tobulėti“, - kalbėjo R.Kupšytė.

Ji sako nekrimtusi jokių mokslų muzikos mokykloje, tačiau susidomėjusi muzika ėmė mokytis pati. Prieš dvejus metus nusipirko gitarą ir pradėjo savarankškai mokytis ja groti: nusipirko knygų, ieškojo gitaros pamokų internete ir kurė muziką. „Dirbau, kad galėčiau nusipirkti gitarą, kad ji būtų tik mano, ir niekas jos iš manęs neatimtų. Visai nesvarbu, ar mokaisi muzikos mokykloje. Svarbiausia – noras, kantrybė ir daug darbo. Pradėjusi rimtai domėtis muzika prieš dvejus metus, aš vis dar tebesimokau“, - pasakojo mergina.

Kretingiškė, tik pateikusi klausytojams savo pirmąją plokštelę, jau mąsto ir apie antrąją. Tai turėtų būti dainuojamosios poezijos rinkinys. O albume „Viskas gerai, kai tu šalia“ tarp 14 meditacinių muzikos kūrinių vietą rado vienintelė daina su žodžiais, kurie ir davė pavadinimą albumui. „Plokštelės pavadinimas yra anglų kalba, nes būtent šia kalba parašyta vienintelė albumo daina su žodžiais. Norėčiau, kad kitame albume skambėtų dainuojamoji poezija – man ji be galo patinka“, - tikino R.Kupšytė.

Ji žavisi muzikantu Sauliumi Mykolaičiu, kurio dainų tekstai – liūdni, apie mirtį. „Nesvarbu, kad jo dainos persmelktos liūdesio. Tai yra menas. Žinoma, ir linksma muzika gali būti gera muzika. Tačiau liūdesys – keistas dalykas. Kai esi liūdnas, daug ką padarai. Juk kiekvienas žmogus siekia laimės. Trokšdamas jos, padarai didžiausius dalykus, kurie galbūt kartais atrodo neįmanomi. Taigi liūdesys priverčia žmogų eiti į priekį“, - svarstė mergina, kurios kūryba – taip pat melancholiška, rami.

R.Kupšytės nuomone, jos muzikos galima klausytis, kai norisi pagalvoti apie tai, kas gyvenime nutinka gero. Ji tiki, kad galbūt nuoširdžiai kurta meditacinė muzika priverčia sustoti ir įsiklausyti į tai, kas svarbu, įsiklausyti į save.

„Aš nežinau, kas yra mano klausytojai. Tačiau manau, kad jų amžius – labai įvairus. Kartą radau dviejų moterų komentarus savo albumui. Vienai buvo dvidešimt, kitai – keturiasdešimt metų. Taigi turiu įvairių gerbėjų“, - džiaugėsi kūrėja.

Tačiau ji tikino, kad ūžianti gerbėjų minia jai visai nereikalinga. Daug maloniau susirinkus draugų būriui pagroti jaukioje kavinėje. O tai, kad meditacinė-instrumentinė muzika kol kas labiau populiari tik internete, kūrėjos nuomone, nereiškia, kad jos trūksta ar, kad ji nepopuliari.

„Yra daugybė muzikantų, kurie kuria tokią muziką kaip ir aš. Tačiau yra ir tokių, kuriems nereikia daryti beveik nieko, nes juos žvaigždėmis padaro televizija. O žmones, kuriančius tokią muziką kaip aš, televizija žvaigždėmis nedaro. Vis dėlto net ir Kretingoje yra ne vienas puikiai grojantis žmogus. Tik galbūt jie vis dar nedrįsta pasirodyti ir ieškoti savęs“, - įsitikinusi mergina.

Ji prisipažino, kad ir jos ne visi draugai žino, kad ji įrašė albumą. „Mano klasės draugai nežino apie mano kūrinį. Tačiau žmonės, su kuriais bendrauju, mano, kad aš paslaptinga bei uždara. Jau seniai nebeklausia, kur aš išeinu, staiga palikusi susirinkusius draugus. Todėl neteko slėpti, kad įrašinėju albumą“, - sakė R.Kupšytė.

Ji kūrybinių darbų dažniausiai imdavosi naktį – kai jau neberūpi dienos darbai ir aplinkui ramu. Muzikantė patyrė, kad itin malonu ką nors sukūrus nueiti miegoti ketvirtą ryto ir po keturių valandų miego atsikelti visiškai nepavargus.

„Naktimis kurti muziką man buvo malonumas, o ne kūrybinių kančių pilnas procesas. Negali muzikos girdėti. Turi ją išgirsti. Ir būtinai pajausti. Todėl man muzika – tai ne pomėgis. Tai kažkas daugiau. Kai pradedi kurti, groti – nebegali sustoti“, - prisipažino kūrėja.

Kol kas jos kompaktinė plokštelė – be viršelio. Ir rėmėjų muzikantė neieško, nes šiuo metu neketina išleisti savo kompaktinės plokštelės pardavimui „Noriu pati pasidžiaugti tuo, ką padariau“, - sakė mergina.

• Rašyti komentarą (2)