|
|
|
(1999) 2025-10-31Trys „bajorai“ lygiuosis vienas į kitą
Klaipėdos gatvės namo Nr. 125B gyventojai šias Kalėdas pasitiks šiltai, šviesiai ir su kur kas geresne nuotaika – planuojama, kad apie sausį prasidėjusi pastato renovacija iki to laiko bus baigta. Jau dabar beliko smulkūs darbai ir sutvarkyti aplinką. Projektas buvo sunkus „Be geros skirtingų įmonių subrangovų komandos iki šios dienos tiek daug nebūtume įveikę – vyrai dirbo kaip sau“, – taip apie statybininkus atsiliepė klaipėdiečių rangovo bendrovės „Mirigita“ darbų vadovas Darius Gvergždys. Tačiau namo bendrijos pirmininko Alberto Butenio nuomone, vis dėlto sunkiausia buvo ne vinį įkalti, ne stogą uždengti, ne santechniką, šildymą ar elektrą įrengti, o be priekaištų suvaldyti situaciją ir dar taip, kad nepatogumus patiriantys gyventojai nesierzintų, nepyktų dėl triukšmo bei dulkių. „Ar kada nors įsivaizdavot, kad šiais laikais Kretingos mieste butas, kuriame gyvena žmonės, egzistuotų be vandens, be nuotekų sistemos? Bute gali nebūti televizoriaus, skalbimo mašinos, dar kažko, bet kad tualeto...“ – stebėjosi A. Butenis ir pasidžiaugė darbų vadovo D. Gvergždžio sprendimais padaryti viską, kas priklauso. Anot pašnekovo, kartais projektuojant yra galvojama vienaip, o išeina kitaip, mat projektuotojas ir neturi galimybės įsivertinti, kol objektas neišardytas. Ši renovacija itin sunki dar ir dėl to, kad pusė namo neturi rūsio – tokiu atveju įrengti vamzdyną darbininkams ir jų vadovui buvę tolygu mėnulyje pasodinti bulvę.
Ar per Vėlines užtektų vienos žvakės ant kapo?
Akmenos upėje – pavojingas vandens lygis
Kretingos rajone antradienį – daug sujudimo: gyventojai dalinosi nuotraukomis, kaip patvino gatvės Padvariuose, nuosavų namų kiemai, išsiliejo Jauryklos upelis. Trečiadienį vandens lygis Akmenos upėje ėmė slūgti, nors vis dar siekė pavojingo lygio ribą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos trečiadienio 15 val. duomenimis, Akmenos upėje ties Kretinga vandens lygis siekė 374,2 cm: pavojingo lygio riba – 370 cm, stichinio – 420 cm. Pasikeitus oro sąlygoms, situacija gali keistis, todėl specialistai pataria gyventojams išlikti budriems. Vandens lygis Minijos upėje ties Kartena tuo pat metu siekė 404,8 cm: pavojingo lygio riba – 500 cm, stichinio – 520 cm.
„P. n.“ informacija
Po netikėtai užklupusio gausaus kritulių kiekio pakilus vandens lygiui upėse, taip pat ir žole bei lapais užsinešus lietaus nuotekų surinkimo grotelėms, savaitės pradžioje Kretinga ir jos apylinkės skendo. Gyventojai suskubo viešoje erdvėje dalintis grėsmingais gatvių ir savo sodybų vaizdais. „Ruduo yra ruduo, ta pati situacija kartojasi kasmet, ir mes esam tam nusiteikę“, – sakė bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė. Antradienį į „karščiausias“ vietas buvo išsiųstos dvi „Kretingos vandenų“ darbininkų brigados. Šeši įmonės žmonės nuotekų surinkimo groteles valė Birutės, Vilniaus, Geležinkelio ir kai kuriose kitose miesto gatvėse. Sąnašas pašalinus, vandens lygis ėmė žemėti. Tačiau ten, kur lietaus nutekėjimo vamzdžiai mažo diametro, procesas buvo kur kas lėtesnis. „Stebime, nuolat sekame orų prognozės, kurios kol kas nėra palankios, sinoptikai ir toliau pranašauja kritulius“, – sakė E. Alonderienė. Užneštus lietaus nuotekų šulinius ir dėl to tvinstančias gatves, pėsčiųjų takus direktorė pavadino lietaus, krentančių lapų pasekme.
Siekiant gerinti socialinių paslaugų kokybę ir plėtrą, Kretingos rajono savivaldybė pradės teikti apsaugoto būsto paslaugas. Apsaugotas būstas bus suteikiamas tiems intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims, kurie siekia ir geba gyventi savarankiškai. „Apsaugoto būsto kambariuose negalią turintys asmenys gyvens vieni, todėl turės galimybę savarankiškai tvarkyti savo kasdienį gyvenimą. Įgyti daugiau reikalingų savarankiško gyvenimo įgūdžių jiems padės nuolat teikiamos individualios socialinio darbuotojo konsultacijos, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. – Šiuo metu Savivaldybė jau pradėjo pirmojo nepereinamo dviejų kambarių buto pirkimo procedūras.“ Direktorės teigimu, šiame bute bus galima apgyvendinti du asmenis. Būstui įsigyti numatyta skirti 64 tūkst. eurų. „Iš viso Savivaldybė planuoja įsigyti 7 nepereinamus dviejų kambarių butus Kretingoje, Salantuose, Darbėnuose ir Kartenoje, kuriuose bus galima apgyvendinti 14 intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčių asmenų, pasirengusių kurti savarankišką gyvenimą. Visi butai bus aprūpinti būtiniausiais baldais ir buitine technika“, – sakė V. Preibienė. Visus 7 butus apsaugotiems būstams Savivaldybė planuoja įsigyti iki 2026 m. pabaigos. 85 proc. jiems įsigyti reikalingos sumos finansuojama iš Europos Sąjungos fondų, likusią dalį skirs Kretingos rajono savivaldybė.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Kodėl šiandieną mirtis tampa „nepatogi“
Jau daugel metų „Pajūrio naujienos“, bendradarbiaudamos su gedulo namais „Rimtis“ ir seniūnijomis, kas penktadienį publikuoja gyvųjų pasaulį palikusius Kretingos rajono žmones – tuos, kurie čia gyveno, dirbo, kūrė, augino atžalas. Tačiau pastebima vis dažnėjanti tendencija, kad giminės nenori viešinti savo mirusių artimųjų. Rasti atsakymą, kodėl taip yra, pabandėme sykiu su laidojimo namų „Rimtis“ viena savininkių Edita Donauskiene. – Anksčiau, mirus artimam žmogui, apie jo mirtį būdavo pranešama kuo platesniam ratui giminių, draugų, pažįstamų, bendradarbių tam, kad prisimintų, pasimelstų, paskutinįsyk aplankytų ir atsisveikintų. Miela Edita, kaip manote, kas gi atsitiko šiuo laikmečiu – artimieji netgi nebenori, kad platesnis gyvųjų ratas sužinotų apie tai, jog žmogus iškeliavo į amžinybę? – Technologijų ir skubėjimo laikmetis labai pakeitė žmones ir jų suvokiamas vertybes. Vyresnioji karta dar nori pagarbaus atsisveikinimo su mirusiuoju, laikosi tradicijų, o jaunimas skuba, reikalauja, kad atsisveikinimo ceremoniją greitai ir kuo pigiau paruoštume. Jie gyvena socialiniuose tinkluose ir juose pirmiausia paskelbia žinią apie artimojo mirtį, nors ši informacija ne visuomet efektyviai pasiekia tuos, kurie iš tiesų norėtų žinoti. Daugelis tautiečių yra išvykę dirbti ir gyventi į užsienį, į laidotuves sugrįžta trumpam, atgaliniai bilietai iš anksto nupirkti. Todėl skuba, neretai ir įsakmiai reikalauja laidojimo ceremoniją atlikti kuo greičiau, neatsižvelgiant į bendrą laidojimo namų situaciją, kai vienu metu šarvoti tenka kelis mirusiuosius. Šiandieną žmonės daug keliauja, būna užsakytos ilgos tolimos kelionės, kruizai, tuomet mirusįjį kremuojame ir urną laikome, kad artimieji grįžę palaidotų. Gal visa šita skuba, įtampa ir sumaištis suformuoja sąvoką, kad nereikia, jog apie mirtį sužinotų kuo platesnis ratas žmonių? Artimojo mirtis išmuša iš suplanuoto gyvenimo vėžių, tampa „nepatogi“, nes sujaukia visus planus.
Pinigų neturinčius tuoktis siunčia į Metrikacijos skyrių
Vakar įvykusiame posėdyje rajono Tarybos nariai sprendimus „laimino“ vieną už kitą greičiau, bet buvo ir tokių, ties kuriais teko karštai pasiginčyti. Dalis politikų pareikalavo daugiau aiškumo įnešti svarstant klausimą, susijusį su Kretingos muziejaus planuojamomis naujomis paslaugų kainomis. Pasigedo lankstumo Už Kretingos muziejaus patalpų nuomą santuokos registravimo ceremonijai dabartinė vienos valandos kaina yra 30 eurų, tačiau kiekvienas ceremonijos dalyvis privalo įsigyti lankytojo bilietą, kurio kaina yra 8 eurai. Ceremonijose įprastai dalyvauja po 20–30 asmenų, tikslus skaičius iš anksto nėra žinomas. Dabartinė tvarka esą sukelia nemažai administracinių ir organizacinių nepatogumų tiek lankytojams, tiek muziejaus darbuotojams, apsunkina paslaugų teikimą ir, projekto rengėjų teigimu, trikdo šventinę atmosferą. Todėl siūloma nustatyti fiksuotą patalpų nuomos kainą santuokos ceremonijai – 160 eurų už valandą. Į šią kainą įskaičiuotas naudojimasis patalpomis ir visų ceremonijos dalyvių įėjimas į Kretingos muziejų, atsisakant atskiro lankytojo bilieto. Už kiekvieną papildomą patalpų nuomos valandą būtų taikomas papildomas 50 eurų mokestis. Vytautas Ročys savo pastebėjimus jau buvo išsakęs Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete, kuriam vadovauja. Nuomonės jis nekeitė ir Tarybos posėdyje: reikia daugiau lankstumo ir aiškumo. Anot politiko, galvojama tik apie didelius interesantų srautus. „O jeigu vestuvėse dalyvauja kokie 4 žmonės? Jiems 160 eurų valandos kaina bus kosmosas. Per daug puolam į komerciją“, – sakė jis. Taryboje projektą pristačiusios Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios Činkienės politikas klausė, ar nebuvo svarstoma kainas diferencijuoti? Pavyzdžiui, iki 10-ies vestuvių dalyvių mokėtų 80 eurų, iki 20-ies – 120, o jei dalyvautų 40 ar 50 žmonių, – gal net 200 eurų galėtų mokėti. „Man yra svarbu pats principas. Jeigu norim teikti tą paslaugą, tai pabandykim ieškoti optimalaus varianto, – sakė V. Ročys. – Anksčiau nustatyta kaina kažkokiu pagrindu 30 eurų buvo.“
Jaunuoliams – atvira pažintis su policijos pareigūno darbu
Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai vyko į rajono ugdymo įstaigas, kur pristatė savo profesiją. Pareigūnai jau apsilankė Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje, Salantų ir Darbėnų gimnazijose. Nori pristatyti patraukliau Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas kartu su Klaipėdos AVPK Prevencijos skyriaus vyriausiąja tyrėja Aurelija Studencova, Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialistais ir Kretingos rajono pareigūnais mokiniams pristatė policijos pareigūno profesijos ypatumus, pasidalijo asmenine patirtimi, pademonstravo darbo priemones. „Mokiniams paaiškinu, kokie yra pagrindiniai reikalavimai, norint stoti į Lietuvos policijos mokyklą, sveikatos ir fiziniai normatyvai, karjeros galimybės. Policijos komisariato viršininkas pasidalijo savo patirtimi, taip pat papasakojau apie darbo galimybes policijoje – ką, tapę pareigūnais, jie gali veikti“, – sakė A. Studencova. Savo darbo patirtimi pasidalijo ir rezervo pareigūnas, Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas Arnoldas Turauskas, taip pat atvyko ekspertas iš Klaipėdos Nerijus Butkus. „Jie pristatė savo darbo priemones, papasakojo, ką daro per iškvietimą, su kokiomis situacijomis susiduria, kaip elgiasi nusikaltimo vietoje, kaip imami pirštų atspaudai“, – kalbėjo A. Studencova, pridūrusi, kad į kitus susitikimus su mokiniais atvyksta ir kinologai bei kitų sričių specialistai. Į ugdymo įstaigas pareigūnai vyksta jau antrus metus. „Kol kas įvertinti, ar mokiniai labiau domisi pareigūno profesija, sudėtinga, nes tokius susitikimus organizuojame dar tik antrus metus, – teigė Prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė. – Dabar komisariatų viršininkams taip pat davėme užduotį vykti kartu ir papasakoti, kaip jie tapo komisarais. Tokiu būdu norime, kad pristatymas jaunuoliams būtų dar patrauklesnis.“
Kretingai šiais metais tapus Lietuvos jaunimo sostine 2025, vykstant įvairiems pasirodymams ir šventėms, iš minios išsiskyrė Elijus Maksimas Kriaučiūnas: septyniolikos metų jaunuolis, savo balsu ir charizma sužavėjęs renginių dalyvius. Anksčiau nepastebėtas talentingas ir ambicingas vaikinas dabar dainuoja, veda renginius, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime ir siekia tarptautinio pripažinimo. Mokslai ir mokyklinis gyvenimas Elijus, kaip ir dauguma jaunų žmonių, susiduria su iššūkiais mokykloje. „Nesakyčiau, kad esu idealus ar pavyzdingas mokinys. Mokytis man ne visai patinka, bet yra keli dalykai, kurie sekasi ir juos labiausiai lavinu“, – teigė jis. Vaikinas skiria daug dėmesio anglų ir lietuvių kalboms. Taip pat yra suinteresuotas fizikos mokslu, nors ir pripažįsta, kad ši sritis labai sudėtinga: „Fizika – labai įdomus dalykas.“ Jaunuolis yra pakeitęs ne vieną mokyklą – iš pradžių mokėsi Salantuose, vėliau Kūlupėnuose, tačiau labiausiai džiaugiasi dešimtoje klasėje pradėjęs mokslus Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje. Jo teigimu, pradėjus mokytis šioje mokykloje pagerėjo mokslai, atsirado naujų draugų ir daugiau galimybių. Nors didesnę galimybių įvairovę atrado Kretingoje, žmonių dėmesį jau buvo patraukęs ir Salantų, Kūlupėnų mokyklose. Scenai buvo ruošiamas jau pirmoje klasėje Salantuose: „Pirmas kartas, kai lipau į sceną, – per Motinos dieną. Paskatintas mokytojos ir būdamas naivus, mažas berniukas, tiesiog nuėjau ir deklamavau eilėraštį, kokį – nebeprisimenu, bet dar ir dabar jaučiu tada užplūdusį azarto jausmą. Nuo tada man patinka eiti į sceną“, – prisiminimais dalijosi jis. Pakeitęs mokyklą taip pat neliko šešėlyje: „Kūlupėnuose mane irgi pastebėjo lietuvių mokytoja Dalia Puotrienė, kuri labiau įtraukė į viešąjį kalbėjimą.“
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje veiksmo netrūksta: gausybė susitikimų, pasiekimų ir išvykų. Trumpai apie juos. Žiniomis pasidalino kariai Rugsėjo 24-ąją dieną gimnazija atvėrė savo duris Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigadai „Žemaitija“, kuri III–IV klasių gimnazistams pristatė brigados istoriją, supažindino su karių tarnyba ir jos naudojama įranga ir transporto priemonėmis. Per renginį kariai ne tik dalijosi žiniomis, bet ir skatino jaunuolius domėtis karine tarnyba, pilietiškumu ir gynybos svarba. Svečiai gimnazijai taip pat įteikė simbolinę dovaną – Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pergalės Salaspilio mūšyje atminti skirtą reprodukciją. Ši dovana taps prasmingu gimnazijos bendruomenės įkvėpimo šaltiniu ir priminimu apie drąsą, pasiaukojimą ir meilę Tėvynei. Šis susitikimas sudarė mokiniams unikalią galimybę artimiau pažinti Lietuvos kariuomenės veiklą, pajusti karių bendruomenės dvasią ir suprasti, kokią svarbią misiją jie atlieka saugodami mūsų valstybę. Minėjo Europos kalbų dieną Rugsėjo 26-oji – Europos kalbų diena, švenčiama Europos Sąjungoje. Puiki galimybė prisiminti kalbų įvairovę ir jų svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija kasmet aktyviai mini Europos kalbų dieną, paversdama ją ne tik švente, bet ir prasminga mokymosi patirtimi. Šiemet rugsėjo 26 d. gimnazijoje įvyko įdomi ir įtraukianti I gimnazijos klasių viktorina, kurią pradėjo gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys, pasveikinęs bendruomenę su švente ir linkėjęs sėkmės dalyviams. Viktorinos vedėjos – iniciatyvios gimnazistės – sukūrė žaismingą atmosferą, o pirmokai atsakinėjo į klausimus apie pasaulio kalbas, jų istoriją, paplitimą pasaulyje, prisiminė netgi „Eurovizijos“ dainas, entuziastingai varžėsi viktorinoje. Mūsų gimnazistai pasidalino savo žiniomis apie kalbas, kuriomis patys kalba: lietuvių, rusų, vokiečių, ispanų, italų, prancūzų ir anglų. Taip pat organizuoti interaktyvūs žaidimai, veiklos, kuriose I–IV gimnazijos klasių mokiniai aktyviai dalyvavo.
Savanorystė – tai galimybė dalintis savo laiku, šypsena ir gerumu. Kretingos savanoriai – 19-metis Mindaugas Mažeikis, 14-metė Kotryna Naujokaitytė, 16-metė Luka Gikaraitė, 16-metė Airintė Bendikaitė, 11-metis Emilis Rušinskis, 14-metė Smiltė Viluckaitė, 14-metė Emilija Misevičiūtė, kartu su savo vadove bibliotekininke darbui su jaunimu Inga Mažeikiene dalyvauja ir padeda žmonėms įvairiuose renginiuose. Jų istorijos skirtingos, tačiau tikslas tas pats – skleisti bendruomeniškumą. Štabas – vienija Vadovė Inga Mažeikienė su savanoriais pradėjo dirbti, kai prasidėjo „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ projektas. Tuomet ir buvo sukurtas savanorių štabas Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje. „Turiu būti su jais, kartu dalyvauti, rengti renginius, apsitarti planus – taip veikia šis štabas. Tikrai jaučiau didelį iššūkį. Nežinojau, ar man pavyks susitvarkyti, nes niekada nebuvau dirbusi su savanoriais. Pradžioje buvo įvairių trikdžių, bet, kaip sakoma, įsibėgėjau“, – nusišypsojusi pasakė jaunimo savanorių koordinatorė. Ji tikino, kad jaučiasi tai pat, kaip ir savanoriai, nes visi daro tuos pačius darbus. Save Inga įvardino, kaip tokį žmogų, kuris palaiko nuolatinį ryšį, nes renginiai nebūna kiekvieną savaitę, o savanoriai susirenka kiekvieną savaitę. „Toks susibūrimas, renginių aptarimas, kas pavyko, kas nepavyko suartina mus. Stengiuosi jiems būti kaip draugė“, – sakė I. Mažeikienė.
Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos jaunieji žurnalistai pakalbino mokytojus, kurie pasirinko pedagogo kelią ir šiais mokslo metais pirmą kartą peržengė progimnazijos slenkstį būdami ne mokyklos svečiais ar mokinių tėvais, o mokytojais. Jų mūsų mokykloje net keturi: lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ieva Šiaulytė, informacinių technologijų mokytoja Dovilė Skersienė, technologijų mokytojas Deividas Bartašius ir pradinio ugdymo mokytoja Aida Viršilienė. Nors mokytojai nuolat skuba ir pertraukų beveik neturi, tačiau visi sutiko skirti po keletą minučių ir atsakyti į jaunų, smalsių žurnalisčių klausimus. Gautais atsakymais pasidalino su „Kuprinės“ skaitytojais. Lietuvių kalbos mokytojos Ievos Šiaulytės jos klausė, ar sudėtinga buvo pradžia ir kas yra jos įkvėpimo šaltinis? „Tikrai nelengva. Daug naujovių visose srityse – ir lietuvių kalba, ir mokiniai, ir tvarka, ir pati ugdymo įstaiga pasikeitę. O dirbti mane įkvepia mokiniai, neįmanoma, kad būtų kitaip, dirbant mokykloje. Pasisemi energijos iš jų, dažnu atveju ir pats atiduodi, išdalini tą energiją ir grįžti namo kaip „sausas skudurėlis”, – patirtimi dalijosi I. Šiaulytė. Taip pat, ar jaučia palaikymą iš kolegų ir administracijos? Ieva patvirtino, kad tikrai taip. Nors ne su visais kolegomis dar teko jai susipažinti, bet bendruomenės jausmą, šiltą ir tikrą palaikymą teigė jaučianti.
Minėjo Europos kalbų dieną
Rugsėjo pabaigoje Pranciškonų gimnazijos bendruomenė minėjo Europos kalbų dieną – kaip ir kasmet, vyko linksma Europos šalių mugė. Visas veiksmas vyko mokyklos koridoriuose, kur mokiniai, pasirinkę konkrečią Europos valstybę, jai atstovavo, pavyzdžiui, Lietuvai, Latvijai, Estijai, Vokietijai, Prancūzijai. Mokiniai prekiavo įvairiais skanumynai. Daugiausia dėmesio susilaukė Lietuvos atstovai į šventę atnešę puodą šaltibarščių ir daug keptos duonos. Mugė vyko dvi pertraukas. Joje prekiauta keksiukais, sausainiais, pyragėliais, vafliukais. Susirinko daug mokinių, vieni prekiavo, kiti – pirko. Dalyviai savo stalus buvo papuošę atstovaujamų valstybių vėliavomis, paveikslais, taip pat ir apsirengė pagal temą, pavyzdžiui, Prancūzijos atstovai buvo nusipieše ūsus. Mokiniai prisidėjo prie gražios iniciatyvos – „Mary’s Meals“ (Marijos valgiai) projekto. Šis projektas gimė Medžiugorijoje, o jo tikslas – labai paprastas ir prasmingas – pamaitinti vaikus skurdžiausiose pasaulio šalyse ir suteikti jiems galimybę mokytis. Per šventę bendruomenė surinko 434,70 Eur. Vienam vaikui išlaikyti visiems mokslo metams pakanka vos 23 Eur. Tad gimnazija jau parėmė 19 vaikų. Iniciatyvoje dalyvavo V–VIII klasių mokiniai ir jų tėvai.
Liepa ČESNULYTĖ
„P. n." akademijos narė
Į riedlenčių sportą penkiolikmetis Jonas Rimgaila žiūri rimtai. Šią jaunatviška sporto šaką pradėjęs būdamas dar dešimties, stengiasi tobulinti kiekvieną dieną. Iš draugų ir tėvų sulaukdamas palaikymo, jaunuolis nepasiduoda ir „veržiasi“ į priekį. Paskatino kiti Pirmą kartą jaunuolis ant riedlentės atsistojo būdamas apie 10–11 metų. Užsiimti šiuo sportu Joną tuo metu paskatino riedlentininkas Rokas Ignotas, kurį jaunuolis sutiko Kretingoje Pastauninko parke įrengtoje rampoje. „Tuomet turėjau riedlentę, bet nebuvau įsitikinęs, ar tikrai užsiimsiu šiuo sportu. Rokas važinėjo labai gerai ir sužavėjo mane, taip supratau, kad sportuoti noriu profesionaliai“, – prisiminė kretingiškis. Paklaustas, ar išskiria geriausius triukus, atsakė, kad nepamena vieno konkretaus triuko, jam svarbiausia kiekviena patirtis, kiekviena akimirka ant riedlentės. „Dažniausiai važinėju su draugais ir jie mane nuolat skatina stengtis, tobulėti ir būti geresniu“, – teigė J. Rimgaila. Šis sportas, anot jaunuolio, išskirtinis ir tuo, kad Kretingoje nėra trenerių, todėl visko turi išmokti pats: „Reikia būti gerai fiziškai pasirengusiam, lavinti savo kojas.“ Su riedlentye galima išdarinėti įvairiausius triukus, tačiau tam reikia nuolat treniruotis. „Nėra ribų. Gali atlikti viską, ką nori. Pavyzdžiui, atliekant „Tre flip kikflip“, sudėtingiausia yra nusileisti ant riedlentės. Sudėtinga išmokti, bet sistemingai treniruojantis galima padaryti daug triukų. Pirmiausia, reikėtų mokytis apskritai važiuoti riedlente, lavinti savo kojas, o tik tada galvoti apie visus kitus dalykus“, – akcentavo Jonas. Tėvų palaikymas tai pat – labai svarbus kretingiškiui. Jie džiaugiasi kiekviena jo pergale ir viskuo, ką pasiekia šiame sporte. Jų parama tikrai padeda siekti naujų aukštumų. „Kartu važiuoja į varžybas, stebi mano vaizdo įrašus, džiaugiasi pasiekimais“, – kalbėjo penkiolikmetis, įvardinęs, kad įrangą gauna iš savo rėmėjų, todėl jos pirkti tėvams netenka.
Sukčiai išviliojo tūkstančius eurų
Spalio 28 d. policijos pareigūnai gavo du pranešimus apie tuo pačiu apgaulės būdu išviliotus pinigus. Apie 12.32 val. į Kretingos rajono policijos komisariatą kreipėsi moteris, gimusi 1945 m., kuri pareiškė, kad spalio 24 d. apie 16 val. Kretingoje, būnant namuose, jai paskambino nepažįstami asmenys, kurie bendravo rusų kalba. Jie prisistatę banko darbuotojais ir policijos pareigūnais, apgaulės būdu iš jos išviliojo 12 tūkst. 300 Eur. Dar vienas atvejis – Palangoje. Į komisariatą kreipėsi vyras, kuris nurodė, kad spalio 27 d. pareiškėjui paskambino nepažįstami asmenys, kurie taip pat bendravo rusų kalba ir prisistatė banko, policijos darbuotojais. Sukčiai iš vyro apgaulės būdu išviliojo 5 tūkst. Eur. Abiem atvejais policija pradėjo ikiteisminius tyrimus. Kiek kitokioje situacijoje atsidūrė Palangoje gyvenanti 1956 m. gimusi moteris. Policijos pareigūnams ji nurodė, kad spalio 13 d., ketinant apmokėti sąskaitą už elektrą, pareiškėja galimai prisijungė prie fiktyvios interneto svetainės ir pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos, apgaulės būdu, per kelis kartus buvo pasisavinta 6 tūkst. 142,96 Eur.
„P. n.“ informacija
Iškasė du artilerijos sviedinius
Antradienį ir trečiadienį, atlikdami kasimo darbus, darbininkai iškasė du artilerijos sviedinius. Spalio 29 d. apie 9.39 val. Kūlupėnuose, Stoties gatvėje, įvestas planas „Skydas“. Į įvykio vietą atvykusios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos budėjo, kol atvyko išminuotojai. Tiek tądien, tiek dieną prieš darbininkai atrado 77 mm artilerijos sviedinius be sprogdiklio. „Abu buvo be sprogdiklių ir sprogstamosios medžiagos, kitaip sakant, nepavojingi, ir išvežti pas mus į batalioną“, – „Pajūrio naujienoms“ įvardino Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono štabo S5 skyriaus civilių ir karių bendradarbiavimo specialistas Mantautas Patašius Įvykio vietoje buvęs Kretingos rajono gyventojas Zigmas Sondaras, pasidalinęs šia žinia, pasakojo, kad artilerijos sviediniai rasti atliekant šviesolaidžio tiesimo darbus: „Darbininkai man atviravo, kad baiminasi toliau kasti – nenori aptikti aktyvių sprogmenų, nes toje vietoje anksčiau yra buvęs sandėlis ar kažkas panašaus, o šalia eina geležinkelis, kuriuo vežė įvairius „legendarinius“ krovinius į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą.“ Radus artilerijos sviedinį ar kitokį sprogmenį, M. Patašius priminė, kad jokiu būdu negalima jo judinti: „Reikia pažymėti vietą, kurioje jį radote, ir pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112 bei sulaukti atvykstančių pareigūnų.“
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Jau visą mėnesį vyksta Kretingos rajono krepšinio pirmenybės, šiemet jose – 3 lygos. I lygoje komandos sužaidė tris arba keturis turus ir kol kas lyderiauja „Urbovita“ (3 pergalės), jai ant kulnų lipa komanda „Stogandra“ (3 pergalės, 1 pralaimėjimas) ir „Vydmantai-Granduva“ (2 pergalės, 1 pralaimėjimas). Be pergalių lieka „Skuodo KKSC-Senamiests“ (3 pralaimėjimai). II lygoje komandos pogrupyje sužaidė po trejas rungtynes ir tada stipriausios komandos kovas pratęsė II lygoje, o kitos toliau dalyvauja III lygoje. A pogrupyje toliau žengia SK „Kūlupėnai“ (3 pergalės) ir „Atsiputę“ (2 pergalės, 1 pralaimėjimas); B pogrupyje – „Stafs“ (3 pergalės) ir „FlexBlow“ (1 pergalė, 2 pralaimėjimai), o C pogrupyje – „Sharks“ (3 pergalės) ir „Virusas“(2 pergalės, 1 pralaimėjimas). Stipriausios komandos kovas II lygoje D pogrupyje tęsia ir kol kas lyderiauja „Sharks“ (2 pergalės). Kitos komandos yra iškovojusios po vieną pergalę ir patyrė po vieną pralaimėjimą. Vieninteliai – su dviem pralaimėjimais – lieka „FlexBlow“ žaidėjai. III lygoje lyderiauja „Autopoliklinika“ ir „Kurmaičiai“, iškovoję po dvi pergales. Be pergalių lieka „Žemaičiai“, SK „Darba“ ir „Jaurykla“, patyrę po du pralaimėjimus.
Tomas KUBILIUS
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė pirkimą Kretingos traukos pastotės 110 kV skirstyklos statybai ir prijungimui prie perdavimo tinklo. Šis projektas prisidės prie „LTG Infra“ vystomo valstybinės svarbos geležinkelio elektrifikavimo projekto Vilnius–Klaipėda įgyvendinimo. 110/27,5 kV Kretingos traukos skirstyklą prijungus prie „Litgrid“ valdomo elektros perdavimo tinklo bus užtikrintas elektros energijos tiekimas elektriniams traukiniams. 110 kV skirstykla statoma bendrovės „LTG Infra“ užsakymu, kuri finansuoja traukos pastotės ir jos prijungimo prie perdavimo tinklo projektavimo ir statybos darbus. Pastatyta 110 kV skirstykla ir oro linijos nuosavybės teise priklausys operatorei „Litgrid“. „Kretingos traukos pastotės statyba yra svarbus žingsnis elektrifikuojant geležinkelių infrastruktūrą Lietuvoje. Ši pastotė taps patikimu elektros energijos šaltiniu elektriniams traukiniams, padės užtikrinti stabilų tiekimą ir sudarys sąlygas efektyvesniam transporto sistemos veikimui“, – sakė „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento vadovas Karolis Sabaliauskas. Kretingos traukos pastotę numatoma prijungti prie esamos 110 kV oro linijos Klaipėda–Kretinga I, pastatant naują 110 kV skirstyklą. Skirstykla sujungiama su elektros perdavimo tinklu dvejomis 110 kV elektros perdavimo linijomis Klaipėda–Kretingos trauka ir Kretingos trauka–Kretinga. „LTG Infra“ įgyvendinus Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos projektą bus įrengtas 363 km ilgio kontaktinis tinklas. Be kontaktinio tinklo statybos darbų elektrifikacijos projektas apima šešių traukos pastočių statybas Lentvaryje, Žeimiuose, Linkaičiuose, Tarvainiuose, Kretingoje ir Žasliuose, jų prijungimą prie „Litgrid“ elektros perdavimo tinklo ir testavimą, taip pat aštuonių autotransformatorių, užtikrinančių elektros įtampos stabilumą kontaktiniame tinkle, statybas. Vilnius–Klaipėda yra intensyviausiai naudojamas geležinkelio ruožas šalyje, todėl jo elektrifikavimas svarbus visos šalies infrastruktūrai. Praėjusiais metais ja pervežta apie 40 proc. geležinkeliu gabenamų krovinių ir 16 proc. keleivių srauto.
„P. n.“ informacija
Kurmaičių kaimo Liepų gatvės gyventoja spalio 27 d. apie 19.01 val. Priešgaisrinei apsaugos ir gelbėjimo tarnybai pranešė, kad vanduo semia jos namo rūsį, siurblys sugedo ir nebegali pati išpumpuoti vandens. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams rūsys buvo apsemtas, vanduo pakilęs daugiau kaip 50 cm. Ugniagesiai du kartus išsiurbė vandenį iš rūsio, tačiau jis vėl jame atsirasdavo. Moteriai patarta kreiptis į seniūną. Kretingos seniūnijos seniūnė Lina Rimkuvienė patvirtino, kad sulaukė pagalbos prašymo iš moters, tačiau visiškai išspręsti problemos jiems nepavyko: „Buvau nuvykusi, taip pat pranešiau specialistams, atvyko ir „Kretingos vandenų“ specialistai, kurie prapūtė drenažus, tačiau problemą išsprendė tik iš dalies.“ Seniūnės tikinimu, moteris turi problemą išspręsti pati. „Ji nepanoro nei susimokėti už „Kretingos vandenų“ suteiktas paslaugas, nei kviesti specialistų, kurie galėtų padėti. Gyventoja tikino, kad seniūnija turi jai viską sutvarkyti, bet tai – privati nuosavybė. Ir taip padėjau surasti reikiamų specialistų kontaktus, tačiau šios pagalbos moteris nepriėmė“, – paaiškino L. Rimkuvienė.
„P. n.“ informacija
Gyventojams paprašius, „Via Lietuva“ pakeitė kelio ženklą, draudžiantį iš Vilniaus gatvės, važiuojant Kretingos miesto centro link, sukti į J. Pabrėžos gatvę: sutrumpino jame nurodytą laiką. „Pakeitėme papildomą lentelę Nr. 828. Vietoj leidimo važiuoti tik tiesiai darbo dienomis nuo 7 val. iki 19 val., įvestas leidimas važiuoti tik tiesiai darbo dienomis nuo 7 val. iki 9 val. ir nuo 16 val. iki 18 val. Kitu laiku galimas ir posūkis į kairę“, – paaiškino „Via Lietuva“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas. Gyventojai raštu kreipėsi į „Via Lietuva“, prašydami peržiūrėti sprendimą dėl kairiojo posūkio manevro draudimo šioje vietoje, kuomet eismas Vilniaus gatvėje nėra toks intensyvus. „Kadangi šis klausimas labiausiai aktualus vietos gyventojams, „Via Lietuva“ kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, prašydama pateikti nuomonę, ar reikia pakeisti šiame kelio ženkle nurodytą laiką“, – sakė V. Radžiūnas. Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija šį klausimą dar vasarą svarstė posėdyje ir pritarė, kad reikia trumpinti kelio ženkle nurodytą laiką. „Atsižvelgdami į tai, ženklą pakeitėme“, – tikino „Via Lietuva“ atstovas.
„P. n.“ informacija
Gimtadienio šventėje – sportinis adrenalinas ir kilni parama
Kretingos sporto centras išvien su sportą mėgstančių kretingiškių ir svečių bendruomene surengė prasmingą 2-ojo veiklos gimtadienio šventę, kurioje sportinį azartą lydėjo kilni akcija – surinkti lėšų Šv. Pranciškaus onkologijos centrui Klaipėdoje. Šventė, trukusi dvi praėjusio savaitgalio dienas, buvo kupina sporto rungčių, varžybų, gerų emocijų ir šventinio šurmulio, pasibaigusio vaišėmis prie didžiulio proginio torto. Pirmąją dieną įvyko krepšinio aistrų kupina NKL dvikova – aikštelėje varžėsi Kretingos „Kretinga-Rivilė“ ir Marijampolės „Sūduva-Mantinga“, o 20 proc. nuo žiūrovų pirktų bilietų kainos buvo skirta paramai. Kitądien nuo pat ryto virė azartiškos kovos vaikų futbolo turnyre, kurį surengė futbolo akademija „Minija“. Taiklumo iššūkį surengė smiginio klubas „Topas“, į badmintono užsiėmimus kvietė Kretingos badmintono klubas „Smešas“, o sporto studija „Step Up“ kvietė į atvirą treniruotę. Sportinę programą užbaigė tinklinio turnyro finalai, kuriuos surengė Kretingos tinklinio klubas. Per visus šventinius renginius jų dalyviai, sportuojančių vaikų tėvai, žiūrovai buvo raginami auka prisidėti prie kilnaus tikslo – finansinės pagalbos onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems.
Kretingoje žemės ūkio ministrą pasitiko audringai
Vakar ikipiet Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos konferencijų salėje šurmuliavo gausiai susirinkę ūkininkai ne vien iš Kretingos, bet ir Klaipėdos, Telšių, Plungės, Skuodo rajonų. Savo klausimais ir replikomis jie apipylė į susitikimą atvykusį naująjį žemės ūkio ministrą Andrių Palionį, Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovą Fortunatą Dirginčių, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininką Raimundą Juknevičių bei Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovus. Susitikime, kurį moderavo Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas, be ūkininkų gausos, dar dalyvavo Seimo narė Violeta Turauskaitė, Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir Tarybos nariai, atskubėję po ką tik pasibaigusio posėdžio, seniūnai bei besidomintys kretingiškiai. Susitikimą pradėjęs meras A. Kalnius padėkojo svečiams už vizitą, kad atvyko pas žemaičius, kurie, pašmaikštavo, esantys kieti ūkininkai ir žemę mylintys žmonės. Todėl ir pokalbis su jais būsiąs nelengvas. Ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Juknevičius neslėpė, kad tuomet, kai planavo susitikimus regionuose, manė, jog jie bus džiugūs – nuimtas derlius, ūkininkams išmokėtos išmokos. „Tačiau atsitiko taip, kad teko atvykti nesant džiugų naujienų: gamta šiemet buvo itin nedėkinga – pavasaris pasveikino šalnomis ir išguldė dalį derliaus, o kita dalis paskendo rudenį. Ir pinigų išmokoms, deja, pritrūko. Situacija ūkininkams šiandieną tokia – kaip išgyventi, vos suduriant galą su galu“, – akcentavo R. Juknevičius.
Tikrasis Helovynas ir šiandieninės jo grimasos
Spalio 31-osios – Helovyno, arba lietuviškai Šiurpnakčio, Šmėklinių – vakaro nekantriai laukia vaikai ir jaunimas, o ir nemažai suaugusiųjų, netgi bendruomenės jau gana stipriai įsijautė į šią iš svetur atkeliavusią, tačiau šaknis Lietuvoje jau įleidusią, šventę. Tad gal nebeverta priešintis gajoms svetimoms tradicijoms, o priimti Helovyną džiaugsmingai, kaip ir blizgančios Kalėdas? Apie tai – Kretingos rajono Garbės piliečio kunigo pranciškono Astijaus Kungio, šiuo metu tarnaujančio Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne, pamąstymai. Džekas Šykštusis ir ropė su ugnimi Brolis pranciškonas A. Kungys pirmiausia istoriškai priminė Helovyno kilmę: krikščionys, Europoje skelbdami Evangeliją, perimdavo ir tų šalių pagoniškas šventes, nes jose buvo daug gerojo tautų palikimo, filosofijos ir išminties. Netgi Kalėdos perimtos iš pagonių gruodžio 25-ąją švęsto perėjimo iš tamsos į šviesą. „Su Helovyno tradicijų tąsa buvo panašiai: 440-aisiais metais šventasis Patrikas atvyko į Airiją, senovės keltų žemę, ir jo dėka visas kraštas atsigręžė į krikščionybę. Keltai turėjo savo derliaus pabaigtuvių ir padėkos už žemės gėrybes šventę Samhain, kurią švęsdavo paskutiniąją spalio dieną. Prie namų keltai dvasioms palikdavo įvairias dovanas kaip padėką. Apie 600-uosius metus Bažnyčia paskelbė Visų šventųjų dieną. Tuomet Airijoje ir gimė Visų šventųjų išvakarėse švenčiamo Helovyno pavadinimas: angliškai Halloween kilęs iš „All Hallow Even“, šis žodžių junginys „teesie šventas“ paimtas iš vienos pagrindinių krikščionių maldos „Tėve mūsų“. Taip Bažnyčia bandė sukrikščioninti keltiškąją šventę. Dar vėliau – 998 metais – Bažnyčia įvedė Vėlinių, arba visų mirusiųjų pagerbimo dieną“, – kalbėjo brolis pranciškonas. Jis pasidalijo iš airių pranciškonų išgirsta legenda apie Džeką Šykštųjį, kuri paaiškina Helovyno simbolius: „Sykį Džekas Šykštusis pagavo velnią ir laikė jį ropėje. Jiedu sutarė: Džekas išleis velnią, jei po mirties paklius į dangų. Džekas numirė, bet į dangų jo nepriėmė. Velnias iš pragaro jam įdėjo ugnies į tą ropę, kurioje jį laikė. Prieš Visus šventuosius Džeko vėlė bando su ta rope įeiti į žmonių namus. O žmonės namuose užsidega savo ugnį, kad Džeks neįeitų, taip atbaidydami jo vėlę.“
Kas prisiims atsakomybę už chaoso pasiutpolkę?
UAB „Kretingos autobusų parko“ tekiniai paskutiniu metu ėmė smarkiai buksuoti. Įmonė susiduria su finansiniais sunkumais. Jos veikloje Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atvėrė žaizdas. Pastaraisiais metais įmonę paliko du vadovai, o naujo paieškos kažkodėl užsitęsė. Įmonės finansinė bėda buvo užprogramuota po šių metų pradžioje rajono Taryboje Finansų ir inovacijų komitete įvykusios diskusijos dėl Savivaldybės strateginio veiklos plano. Realybė tokia, kad faktinis įmonės lėšų poreikis nuostoliams maršrutuose padengti buvo per 2,1 mln. Eur, kurie turėjo būti skiriami iš rajono biudžeto. Tačiau rajono vadovybė turėjo optimistinį planą ir poreikį numatė 1,8 mln. Eur. Nepaisant pastabų, kad įmonei pinigų trūks, buvo patvirtintas šis naivusis variantas. O argumentai buvo – įmonė kažkaip turi susimažinti ridą maršrutuose, atleisti keletą darbuotojų, ir trečdalis milijono bus sutaupyta. Pirmieji pavojaus skambučiai, kad trūksta pinigų, Tarybą pasiekė rudeniop. Pasirodo, įmonė savo darže trūkstamų skylučių taip ir nesurado, pinigų trūksta, o vadovas, liaudiškai tariant, tepė slides. Prognozuota realybė išsipildė, rožiniai akiniai nukrito. Rajono valdžios viršūnėlė nusiramino, šunis pakorusi ant įmonę palikusio vadovo. Jeigu jau tikslai įmonei iškelti, ar nereikėtų bent viena akimi stebėti, kaip sekasi juos įgyvendinti? Pagal Vietos savivaldos įstatymą įmonių vadovų veiklą kontroliuoja ir prižiūri meras. Rajono Taryba iki pat rugpjūčio neturėjo informacijos apie realią padėtį „Autobusų parke“. Tik visai neseniai atsakomybė buvo permesta rajono Tarybai: iš Tarybos narių sudaryta darbo grupė, kuri turėtų padėti suvaldyti situaciją įmonėje. Savivaldybės priežiūros trūko ne tik planuojant įmonės tikslus. Rajono Kontrolės ir audito tarnyba šiemet domėjosi kompensacijos už lengvatinį keleivių vežimą ir vežėjų nuostolių maršrutuose mokėjimu 2024 m. Buvo parengta išankstinio tyrimo ataskaita, kurioje paaiškėjo iškalbingi faktai apie įmonės veiklą ir apie Savivaldybės administracijos neveiklą.
Kretingos lurdas: išsaugotas istorijos audrose
Kretingos lurdo grota skaičiuoja savo 92-uosius metus. Pastatytas, kaip Prancūzijos Lurdo kopija, kretingiškių lurdas sulaukė ne tik tikinčiųjų dėmesio, bet ir sunkios sovietų rankos. Niekintas ir naikintas, Kretingos lurdas vis dėlto išliko beveik toks pat, koks buvo tarpukariu. Tačiau tam prireikė nemenkų kretingiškių pastangų. Prancūzijoje esantis Lurdo miestas garsėja, kaip viena svarbiausių piligrimystės vietų. Čia esančioje grotoje XIX amžiaus antroje pusėje paprastai mergaitei, vardu Bernadeta, net 18 kartų apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Toje vietoje prasiveržusio šaltinio vanduo išgydė neregį ir iki šiol tikintieji iš viso pasaulio plūsta į Lurdo grotą maldauti asmeninių stebuklų. Kretingos lurdo vietoje nieko panašaus nėra įvykę, tačiau jau nuo seno vieta traukia maldai religingus žmones ir mūsų kraštą siekiančius pažinti keliautojus. Dar nuo pagonybės laikų tikėta, kad šalia Kretingos lurdo trykštantis šaltinis turi stebuklingų galių, nes tekąs į rytų pusę. Kretingos lurdas mieste pastatytas neatsitiktinai. Pranciškonai 1933 metais, kuomet buvo minimas 75-asis Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Lurde jubiliejus, nusprendė pastatyti Lurdo kopiją pranciškoniškame Kretingos mieste. Tuo labiau, kad Švč. Mergelė Marija vaizduojame miesto herbe, ji laikoma Mažesniųjų brolių ordino (pranciškonų) globėja. Bažnyčioje už altoriaus kabantis titulinis paveikslas taip pat dedikuotas Švč. Mergelei Marijai.
|
|
