|
|
|
(1943) 2025-04-08Seniūnijų sporto žaidynės keičia formatą
Ką daryti su daug metų vykstančiomis sporto žaidynėmis, kai komandas surinkti tampa vis sudėtingiau? Seniūnų, sporto bendruomenės atstovų atsakymas išsirutuliojo Savivaldybėje surengtame pasitarime: nutarta, kad nuo šiol renginys vyks laisvu formatu, gegužės 17-ąją jis numatytas Salantuose. Įskaičiavus išlaidas teisėjų darbui ir prizams, iš biudžeto skirta apie 10 tūkst. eurų. Paliko laisvę rinktis Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė vicemerė Vaida Jakumienė, žaidynėse galiojo tam tikros taisyklės, būdavo privalomų rungčių. „Nutarėm to atsisakyti. Klubai, bendruomenės, pavieniai entuziastai bus kviečiami registruotis į tokias rungtis, į kokias jie nori“, – sakė ji. Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys pritarė: ypač sudėtinga būdavo rasti norinčiųjų dalyvauti ne tokiose populiariose varžybose, kaip krepšinio, futbolo ar tinklinio, o, pavyzdžiui, svarmenų kilnojimo, ypač – galiūnų ar virvės traukimo rungtyse. „Kartenos, Kūlupėnų komandos šiose rungtyse treniruojasi nuolat, o čia, būdavo, vyrų prašai maldauji: būkit geri, eikit virvę traukti... Nenorėdavo jie varžytis vos ne su profesionalais. Tie, kurie yra traukę, žino, kad po to dvi tris savaites raumenys dar skauda. O yra buvę, kad ir traumą žmonės patiria, tada kaltę pats jauti, kad dalyvauti prikalbinai“, – atviravo A. Poškys. Jo teigimu, dabartinė žaidynių koncepcija bus daug paprastesnė ir geresnė. Salantai raitojasi rankoves „Jau pradėjome ruoštis, mūsų neoficiali darbo grupė strateguoja planus“, – „Pajūrio naujienoms“ atskleidė Salantų seniūnė Jolanta Ažondenienė. Jos žodžiais, retai pasitaiko džiaugsmas mažam miestui, kaip Salantai, vienu metu pasitikti tiek daug svečių, todėl svarbiausias rūpestis – kad nuo renginio pradžios iki pabaigos kiekvienam čia būtų ir įdomu, ir įtrauku. Beveik nepasitaiko, kad į žaidynes pasivaržyti atvyktų vien tik sporto entuziastai, dažniausiai juos atlydi šeimos nariai. Todėl renginio šeimininkai stengsis, kad būtų galimybė nusipirkti įdomesnio maisto, kavos. Tiek mažesnių, tiek didesnių vaikų pramogoms pasiūlys batutus, suaugusiesiems – kitokių atrakcijų. „O gal kas nors dar nėra buvęs Salantuose arba seniai lankęsis? Gal nežino mūsų miesto istorinių įdomybių? Kadangi aš pati turiu gido licenciją, mielai pasiūlysiu ekskursiją, gal net ne vieną“, – žadėjo seniūnė. Ji taip pat yra tos nuomonės, kad sportininkai patys turi norėti dalyvauti vienoje ar kitoje rungtyje – tik tada žaidynės bus šventė. Pavyzdžiui, Salantuose ypač populiarus stalo tenisas – neabejodami savo entuziastais, salantiškiai panoro ir jį įtraukti į žaidynių programą. Miestas taip pat garsėja šachmatininkais, šaškininkais, tinklininkais. „O dėl rankos lenkimo ar virvės traukimo mes net nesukam galvos, orientuojamės ne į tai, ko neturime, bet į tai, kas yra mūsų stiprybės“, – sakė seniūnė.
Akiratyje – ir saugus eismas per pavojingais pripažintus tiltus
Savivaldybės Eismo saugumo komisija, praėjusiame posėdyje išnagrinėjusi 8 prašymus, daugelį jų patenkino, dėl kai kurių suabejojo, o kai kuriuos, pavyzdžiui, 47 parašus surinkusių pryšmantiškių, nukreipė pagal kompetenciją spręsti kitoms institucijoms. Nebent greitį mažinantys kalneliai, bet ar verta? Privačių namų savininkai Giminių gatvėje Kretingoje prašė įrengti kelio ženklus „Gyvenamoji zona“, saugumo saleles, apšvietimą. Sparčiai besiplečiančiame kvartale, kuriame apie 30 namų, įsikūrusios ir dvi transporto įmonės bei du automobilių servisai. Šios įmonės nepaisančios prašymų neviršyti mašinų saugaus greičio, nekelti triukšmo, sunkiasvoris transportas toliau gadina asfalto dangą. Chuliganiškai vairuoja ir pavieniai vairuotojai. Juos stabdo ir drausmina patys gyventojai. Giminių gatvė yra tarsi sodininkų bendrijos keliukas, 4,5–5 m pločio, neapšviestas, pėsčiųjų takų nėra, asfalto danga – kritinės būklės. Šiuo metu čia leistinas greitis 30 km/h, gyventojų manymu, yra per didelis, jie norėtų sumažinti iki 20 km/h. Giminių gatvės ilgis 1,5 km, o asfaltuotos dangos – 600 m tiesaus ruožo. Nesant nei apšvietimo, nei saugumo salelės ar greičio mažinimo kalnelio, automobiliai važiuojantys lyg lenktynių trasa, o pėstieji, norėdami praleisti, priversti trauktis į žolyną. Bet Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė ir Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė prisiminė, kad greitis iki 30 km/h šioje gatvėje apribotas vos prieš metus, pavasarį, dabar štai prašoma mažinti ir vėl. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Virbauskas pastebėjo, kad į važiuojamąją gatvės dalį patenka pačių gyventojų namai, tvoros, išvažiavimo iš kiemo keliukai. „Nėra gatvės apšvietimo, nėra jokio šaligatvio – „Gyvenamosios zonos“ ženklo reikalavimų neatitinka visiškai“, – akcentavo jis. Policijos atstovo nuomone, pakanka, kad greitis sumažintas iki 30 km/h, tik klausimas, ar vairuotojai paiso? Jei ne, tegul gyventojai susitaria, kuriose vietose galėtų įsirengti greitį slopinančius kalnelius. G. Liobikienė suabejojo, ar tai gera išeitis, ar nesukels dar daugiau problemų, o komisija nesulauks daugiau skundų – dėl triukšmo, sunkiasvorių priekabose vežamų detalių bildėjimo?
Pirmąją balandžio savaitę Kuršių mariose vėl plūdurais nužymėta valstybės sienos apsaugos zona (VSAZ). Taip artėjančiam vasaros sezonui rengiasi Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai, mariose saugantys valstybės sieną su Rusija. Kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus navigacijos sezonui, į Kuršių marias netoli sienos su Rusija buvo nuleistas 31 raudonos spalvos plūduras. Jie mariose žymi poros šimtų metrų pločio VSAZ, kuri yra prie pat Lietuvos ir Rusijos valstybių sienos linijos. O ten patekti gali tik įrašytieji į VSAT sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą. Plūdurą sudaro dvi cilindro formos figūros, pagamintos iš ultravioletiniams spinduliams atsparaus polietileno, su nerūdijančio plieno ar galvanizuoto metalo detalėmis. Viršvandeninėje jo dalyje įrengtos metalinės plokštelės – radaro atsakikliai, kurias fiksuoja laivo radarai. Nuolatinėje vietoje plūdurus išlaiko inkarai. Šie plūdurai – kartu ir įspėjamieji ženklai pramogautojams bei žvejams Kuršių mariose būti atidiems, vengti neteisėtai patekti į VSAZ ar neteisėtai kirsti sieną su Rusija. Be to, Kuršių mariose taip pat yra nustatytas pasienio ruožas, kuris nėra pažymėtas. Jis prasideda apie 1 tūkst. 300 metrų iki valstybės sienos ribos su Rusija. Įplaukimas į pasienio ruožą ir buvimas jame galimas tiktai iš anksto informavus VSAT ir gavus leidimą. Pasienio ruože privaloma turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Parengta Pagal VSAT informaciją
Pakvietė į konferenciją apie miegą
Pirmą kartą Kretingos rajono savivaldybės viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje tiek daug buvo kalbama apie miegą: čia įvyko UAB „Godana“ surengta konferencija „Pakalbėkime apie miegą“. Pranešimus skaitė medicinos psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė, mitybos pažangos konsultantė Ugnė Radzevičienė ir žolynų puoselėtoja, smilkalų ir bičių vaško žvakių kūrėja Modesta Genytė. Stresas ir nerimas – natūrali gyvenimo dalis Apie miego ir streso ryšį kalbėjusi lektorė ir medicinos psichologė Sonata Vizgaudienė paminėjo, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių susiduria su nemiga. Ir nors daugėja būdų ją įveikti, visgi tai – gana rimta problema. „Nors mes gyvename pakankamai patogiame pasaulyje, mums visuomet yra primetama, kad turime būti laimingi, gyventi labai gerai, kad turime būti ypatingame pasitenkinimo būvyje, kas iš tiesų yra neįmanoma. Pažvelgus į socialinius tinklus, daugumai kyla mintis, kad įmanoma gyventi be rūpesčių, nemažai keliauti, daug uždirbti ir ištisai būti laimingiems, bet taip nėra. Jei pažvelgtume atgal, tai evoliucijos eigoje žmogui niekas negarantavo, kad gimęs jis gyvens labai patogiai. Žmogus gimsta, kad išliktų, daugintųsi ir išlaikytų savo rūšį. Bet tobulėjant pasauliui, vystantis žmonijai, žmogus nori gyventi vis geriau, nutoldamas nuo natūralios jam skirtos gyvenimo dalies – ligų, rūpesčių, nelaimingų atsitikimų, mirties“, – kalbėjo medicinos psichologė, primindama, kad žmogaus gyvenime yra visko – tiek laimės, tiek nelaimių. Pasak lektorės, žmonės turėtų suprasti, kad stresas ir nerimas yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis. Taip pat paminėjo psichologinės higienos svarbą, įtaką miegui ir gyvenimo kokybei. Sunkiai toleruojamas stresas, dar vadinamas distresu, yra sunkiausiai pakeliami žmogaus išgyvenimai (procentais pažymėta gradacija): vaiko ar partnerio mirtis (100 proc.), skyrybos (73 proc.), rimta liga (53 proc.), darbo praradimas (47 proc.), išėjimas į pensiją (45 proc.), profesijos pakeitimas (36 proc.), ginčai su partneriu (35 proc.). Išgyvenus tokias situacijas žmogui sutrinka miegas, suprastėja gyvenimo kokybė, jam reikia laiko visa tai išgyventi ir atsigauti. Eustresas – tai pakylėtumas, kuris sukelia teigiamą stresą, bet individo organizmui tai taip pat yra stresas: įsimylėjimas ir vedybos (50 proc.), susitaikymas po išsiskyrimo (45 proc.), išėjimas į pensiją, kuris gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas potyris (45 proc.), kūdikio gimimas (39 proc.), namo pirkimas (31 proc.), paaukštinimas darbe (29 proc.), netikėta sėkmė (28 proc.) ir panašiai.
Per Lietuvą gabeno bažnytinį varpą
Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė kontrabanda per Lietuvą gabentą varpą, kurį slapta vežė Moldovos Respublikos pilietis. Šiuo metu Kultūros paveldo departamento specialistai vertina, ar sulaikytas daiktas nėra kultūros paveldo objektas, o muitinės pareigūnai aiškinasi, ar varpas negalėjo būti pagrobtas Ukrainoje. Naktį į 16-ąją, kelios minutės po pusiaunakčio, į Šalčininkų kelio postą automobiliu „Mercedes Sprinter“ atvažiavęs Moldovos Respublikos pilietis pareigūnams teigė nieko draudžiamo ir deklaruotino negabenantis. Tačiau, patikrinę mašiną, muitininkai joje aptiko po maišais slepiamą bažnytinį varpą. Vairuotojas negalėjo pateikti jokių jo kilmę ir priklausomybę įrodančių dokumentų, sakė nežinojęs, kad tokių reikia. Įtardami, kad tai gali būti kultūros paveldo objektas, galimai pagrobtas Ukrainos teritorijoje, taip pat – sankcijų pažeidimą ir, siekdami nustatyti prekės kodą bei vertę, muitinės pareigūnai varpą sulaikė ir surašė prekių sulaikymo protokolą. Moldovos pilietis prisipažino, kad varpą iš Rusijos Podolsko miesto, patriarchų Kirilo ir Nikolajaus prašymu, per Baltarusiją ir Lietuvą ketino vežti toliau – į Moldovą. Informacija apie šį 260 kg sveriantį varpą perduota įvertinti Kultūros paveldo specialistams. Sprendžiant iš užrašų ant varpo, jis gali būti skirtas pagerbti XVII a. Abiejų Tautų Respublikos ortodoksų šventąjį, Kyjivo ir Visos Rusios metropolitą Šv. Petrą Mohylą.
Parengta pagal Muitinės informaciją
Po skalda – „šokoladai“
Kenos geležinkelio poste (Vilniaus teritorijoje) muitininkai sulaikė 5 tūkst. 760 pakelių baltarusiškų cigarečių, kurių vertė su mokesčiais – 27 tūkst. 360 eurų. Rūkalai aptikti rentgenu patikrinus iš Baltarusijos įvažiavusius traukinus su statybinėmis medžiagomis. Dešimtyje vagonų, po skalda, rastos nedidelės, maždaug po 200–300 pakelių, kontrabandinių cigarečių siuntos. Kontrabandininkai tikisi, kad tokie siauri paketai, kuriuos dėl jų formos muitininkai praminė „šokoladais“, bus sunkiau pastebimi rentgeno kontrolės sistemai. Dėl cigarečių kontrabandos geležinkeliu pernai buvo pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai, sulaikyta 295 tūkst. pakelių cigarečių. Dar prieš keletą metų geležinkelio transporte sulaikytos cigarečių kontrabandos kiekiai paprastai viršydavo 800 tūkst. pakelių rūkalų.
Parengta pagal Muitinės informaciją
Įkliuvo nepilnamečiai
Kretingoje policijos pareigūnai vykdė prevencinę priemonę, skirtą užkirsti kelią nepilnamečių daromiems teisės pažeidimams prie ugdymo įstaigų ir jaunimo susibūrimo vietose. Per dvi dienas nustatyti 4 pažeidimai. Už tabako, jo gaminių vartojimą ar turėjimą gresia bauda nuo 20 iki 100 eurų, už elektroninių cigarečių, elektroninių cigarečių pildyklių vartojimą ar turėjimą – nuo 50 iki 200 eurų. Visais atvejais skiriamas tabako gaminių ar susijusių gaminių konfiskavimas.
„P. n.“ informacija
Pasivažinėjimas merginoms baigėsi liūdnai
Šeštadienį apie 19.30 val. Palangoje, Kurorto g., 2010 m. gim. mergina, vairuodama mopedą „Peugeot“, neturėdama teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonės, nepasirinko saugaus greičio ir apvirto važiuojamojoje kelio dalyje. Eismo įvykio metu nukentėjo vairuotoja ir 2008 m. gim. keleivė. Renkama medžiaga.
„P. n.“ informacija
Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre įvyko Kretingos rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių svarsčio rovimo varžybos berniukų ir mergaičių grupėse. Berniukų varžybas organizavo Kretingos sporto mokykla, mergaičių – Kartenos seniūnijos sporto organizatorius Marius Meškauskas, medalius įsteigė sporto klubas „Kartena“. Varžybose dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius: jose varžėsi 66 dalyviai, iš kurių 24 mergaitės. Vyko ir mergaičių debiutančių varžybos – mergaitės kėlė 4 kg svarstį, o pagrindinių varžybų dalyviai rovė svarstį pagal amžiaus grupes: V–VI kl. mergaitės rovė 6 kg svarstį, berniukai – 8 kg; VII–IX kl. mergaitės – 8 kg; VII–VIII kl. berniukai – 12 kg; IX–XII kl. vaikinai – 16 kg. Varžybose netrūko įspūdingų rezultatų. Mergaičių debiutančių grupėje šaunų rezultatą pademonstravo penktokė Dominyka Drakšaitė (Kartenos mokykla-daugiafunkcis centras, mokyt. Marius Meškauskas), kuri 4 kg svarstį išrovė 124 kartus. V–VI kl. mergaičių grupėje III v. iškovojo Rugilė Kaubrytė – 117 kartų, II v. atiteko Vakarei Šilauskaitei – 148 kartai, nugalėjo Viltė Vilimaitė – įspūdingas rezultatas 220 kartų. Visų karteniškių mergaičių mokytojas – M. Meškauskas. Berniukų grupėje III v. iškovojo Valdas Tarvydas (Kartena, mokyt. M. Meškauskas) – 210 kartų. II v. – Tomas Vaičikauskas (Marijono Daujoto progimn., mokyt. Arūnas Dievinas) – 220 kartų, o nugalėtoju tapo tarp penktokų-šeštokų rajono rekordą pasiekęs Gedas Balsevičius iš Kartenos – M. Meškausko mokinys įspūdingai išrovė svarstį 241 kartą. Komandinė įskaita: III v. – Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro II komanda – 262 kartai, II v. – Marijono Daujoto progimnazija – 528 kartai, I v. – Kartenos mokykla-daugiafunkcis centras – 692 kartai. VII–IX kl. mergaičių gr: III v. – Auksė Lavickaitė, 100 kartų; II v. – Lauryna Domarkaitė, 110 kartų; I v. – Agneta Brauklytė, 113 kartų. Visos mergaitės – iš Kartenos mokyklos. VII–VIII kl. berniukų grupė: III v. – Rokas Liaudinskis (Kartena) – 176 kartai, II v. – Eimantas Strakšas (Kartena) – 204 kartai, I v. – Oskaras Mažionis (Marijono Daujoto progimn.) – 220 kartų. Komandinė įskaita: III v. Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro II komanda – 213 kartų, II v. – Marijono Daujoto progimnazija – 529 kartai, I v. – Kartenos mokykla-daugiafunkcis centras – 566 kartai. IX– XII kl.: III v. – Pijus Banys – 82 kartai; II v. – Ugnius Untulis (abu – iš Jurgio Pabrėžos univ. gimn., mokyt. Vidmantas Lapinskas) – 100 kartų; I v. – Eimantas Smaginas (Kartena) – 101 kartas. Komandinė įskaita: II v. – Kartenos mokykla-daugiafunkcis centras – 262 kartai; I v. – Jurgio Pabrėžos gimnazija – 313 kartų.
„P. n.“ informacija
Dirbtinis intelektas (DI) tampa į ugdymo procesą vis labiau integruojama priemone, keičiančia tiek mokymo, tiek mokymosi procesus. Kartu kyla ir sunkumų – nevienodos mokyklų ir mokinių galimybės naudotis DI, keičiasi pedagogo vaidmuo, didėja akademinio nesąžiningumo rizika. Visa tai reikalauja sisteminio požiūrio į DI įrankių naudojimą švietimo sektoriuje. Skatins DI naudojimą švietimo sektoriuje > Dirbtinio intelekto pranašumai švietime dažniausiai siejami su individualizuotu mokymu, pritaikytu pagal kiekvieno mokinio poreikius, ir galimybe mokytis bet kuriuo paros metu. DI leidžia automatizuoti vertinimą, efektyviau nustatyti mokymosi spragas ir stebėti mokinių pažangą. „Esame išsikėlę tikslą skatinti DI įrankių naudojimą mokyklose. Ministerija iš įvairių organizacijų, asociacijų, mokyklų vadovų, mokytojų atstovų formuoja išorės ekspertų darbo grupę. Jos tikslas – parengti veiksmų planą, kaip skatinti DI diegimą švietimo sektoriuje“, – deklaruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministerija akcentavo, kad DI gali būti naudingas mokymosi procese, tačiau būtina ugdyti mokinių kritinį mąstymą. Atnaujintoje informatikos bendrojo ugdymo programoje greta DI nagrinėjama duomenų analizė, virtualus mokymasis, saugus elgesys internete ir kibernetinis saugumas. Moksleiviai mokomi ne tik pasitelkti DI kaip įrankį, bet ir suprasti jo keliamas grėsmes.
Kalakutą daugelis sieja su ypatingomis progomis ir gausiai vaišėmis nukrautu stalu, tačiau dažnas vis dar vengia jį ruošti namuose. Mat vis dar vyrauja įsitikinimas, kad paruošimo procesas sudėtingas, o mėsa neretai tampa sausa ir blankaus skonio. Vis dėlto tinkamai paruoštas kalakutas gali tapti tikra Velykų stalo pažiba – tereikia žinoti keletą naudingų patarimų. Pasak „Baltuonių kalakutų ūkio“ ūkininkų dukros Aistės Baltuonytės, svarbu žinoti, kaip tinkamai ją paruošti: „Kalakutiena yra švelnaus skonio mėsa, kuri lengvai prisitaiko prie įvairių prieskonių ir gaminimo būdų, todėl kiekvienas šeimininkas ar šeimininkė gali išreikšti savo kūrybą. Be to, kalakutiena yra lengvai virškinama ir tinka tiek vaikams, tiek vyresnio amžiaus šeimos nariams, tai patiekalas, galintis suburti visą šeimą prie šventinio stalo.“ Kad ruošiama kalakutiena nustebintų savo išraiškingu skoniu, pirmiausia svarbu pasirinkti tinkamą mėsą. „Mėsos skonis atspindi paukščio auginimo sąlygas – tinkamai ir rūpestingai užauginto kalakuto mėsos tekstūra ir skonis yra sodresni. Svarbu ir tai, kuo buvo lesinamas paukštis – kalakutai yra itin išrankūs, jie nelesa bet ko, todėl reikia įtikti ir jų skoniui. Pavyzdžiui, tenka dažnai išgirsti atsiliepimų iš klientų, kad mūsų mėsa, išėmus ją iš pakuotės, net kvepia. Tokią kalakutieną lengviau skaniai iškepti“, – pasakojo A. Baltuonytė, akcentuodama, kad kalakutiena itin organizmui naudinga mėsa, gausi baltymų, tačiau neturinti daug riebalų.
Bajorų laisvalaikio studijos, kuriai vadovauja Roberta ir Aurimas Bajorai, šokėjai Jurbarko kultūros centre įvykusiame respublikiniame šokių konkurse „Emocijos“ pademonstravo puikius rezultatus – prizinėmis vietomis buvo įvertinti 6 pasirodymai. „Mūsų auklėtiniams tai buvo svarbi ir prasminga repeticija prieš tarptautinį konkursą Plungėje“, – tvirtino studijos vadovai. Neoklasikinio šokio kategorijoje buvo pademonstruoti keli Bajorų laisvalaikio studijos auklėtinių šokiai, ir visi jie sulaukė komisijos įvertinimo. Pirmą vietą užėmė šokis „Sparnai“, kurį R. ir A. Bajorai įvardino kaip emocionalų ir išraiškingą pasirodymą, palikusį stiprų įspūdį žiūrovams ir vertintojams. Antrą vietą komisija skyrė šokiui „Spalvoti lašeliai“ – jautrus, spalvingas šokis perteikė vaikų džiaugsmą ir šviesą. Trečiosios vietos skirtos šokiams „Lėlės“ ir „Drugeliai“. Pirmasis jų – teatralizuotas numeris, per kurį atsiskleidė subtili choreografija ir šokėjų artistiškumas, gi „Drugeliai“ – lengvas, švelnus kūrinys, simbolizuojantis laisvę ir svajonę.
Sėkmingai R. ir A. Bajorų auklėtiniai pasirodė atlikdami ir kitų stilių šokius: III v. popšokio kategorijoje pelnė gyvas nuotaikingas šokis „Clap your hands“, įtraukęs publiką ir komisiją, tokią pat poziciją, tik jau gatvės (street) šokio kategorijoje užėmė stiprus dinamiškas, jaunatvišką energiją ir miesto ritmą atskleidęs šokis „More time“. „Šis konkursas mums buvo daugiau negu tik dar vienas pasirodymas – tai tarsi repeticija prieš artėjantį tarptautinį šokių konkursą, kuris jau balandžio 12 dieną rengiamas Plungėje. Jurbarko scena mūsų auklėtiniams tapo puikia platforma pasitikrinti savo jėgas, įvertinti atlikimą ir dar kartą „pasimatuoti“ pasirinktus numerius prieš didįjį tarptautinį iššūkį, – R. ir A. Bajorai neslėpė, kad džiaugiasi šokėjų rezultatais, jų augimu, vis didėjančiu pasitikėjimu savimi ir scenine branda, noru nuolat tobulėti. – Už rezultatų slypi nuoseklios vaikų repeticijos, kruopštus darbas ir nuoširdus atsidavimas.“ Šokėjus konkurse visapusiškai palaikė tėvai, kurie motyvuoja vaikus siekti rezultato, pasirūpina organizaciniais kelionės reikalais. „Kartu mes esame stipri bendruomenė, kuri šokiu augina ne tik talentingus šokėjus, bet ir kūrybingas, atsakingas asmenybes“, – neabejojo Bajorų laisvalaikio studijos vadovai.
„P. n.“ informacija
Būgnu ritmu – į kūrybinę ekspediciją
Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje penktadienio vakarą ritminga ir triukšminga būgnų edukacija šimtai susirinkusiųjų atidarė jaunimo talentų vakarą „Tik aukštyn“. Savo talentus pademonstravo 150 jaunuolių iš 20 skirtingų meno, muzikos, šokio ir kitų sričių. Kūrė bendrą pasirodymą Jaunimo talentų vakaro „Tik aukštyn“ užuomazgos prasidėjo dar praėjusiais metais. Tačiau šių metų renginys savo masiškumu pranoko visus lūkesčius. „Pernai jaunimo talentų vakaras buvo kuklus, o šiemet, kadangi Kretinga tapo Lietuvos jaunimo sostine, norėjome parodyti, kiek daug talentingų jaunuolių gyvena Kretingos rajone, ir pakviesti jų kiek įmanoma daugiau“, – sakė idėjos autorė vyresnioji bibliotekininkė darbui su jaunimu Inga Mažeikienė. Talentų vakaras atidarytas itin triukšmingai – bendru susirinkusiųjų ir profesionalaus būgnininko Gedimino Mačiulio pasirodymu. Per jį visiems susirinkusiesiems buvo išdalinta 100 būgnų ir 100 barškučių. G. Mačiulis kvietė visus groti įvairius ritmus, taip bibliotekoje kartu su žiūrovais sukurdamas skirtingas melodijas ir daug triukšmo, įkvėpusio žiūrovus ir dalyvius. Po būgnų edukacijos renginio vedėjams Mantui Kalendrai ir Elenai Varnauskaitei pakvietus sveikinimo žodį tarti Kretingos rajono merą Antaną Kalnių ir vicemerę Vaida Jakumienę, pastaroji susirinkusiuosius nustebino jiems padovanojusi smuiku atliktą muzikinį kūrinį. „Jaunimas mane paskatino po 30 metų pertraukos vėl mokytis groti smuiku“, – kalbėjo ji. Talentų vakaras – antrasis „Kretinga – Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ atidarymo renginys, ir šis ketvirtis bus skirtas kuriančiam jaunimui. „Kadangi pirmąjį sportui skirtą ketvirtį atidarėme masiniu kvadrato žaidimu, taip ir į šį renginį norėjome pritraukti kaip įmanoma daugiau jaunuolių“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Organizatoriai dar nesuskaičiavo, kiek žmonių susirinko, tačiau jų buvo ne vienas šimtas. „Bibliotekoje dar nemačiau tiek gausiai susirinkusių žmonių. Biblioteka – sausakimša. Tai turbūt vienas didžiausių čia įvykusių renginių, – mintimis dalijosi I. Mažeikienė, atkreipusi dėmesį, kad talentų vakarą organizavo daug žmonių. – Dėl šio renginio dirbo visa bibliotekos komanda, Savivaldybės atstovai, jaunimo reikalų koordinatorė ir kiti.“ Penktadienį įvykęs renginys kainavo apie 3,5 tūkst. eurų.
Palangoje ir Plungėje įvyko tarptautinis seminaras „Mokymas apie žydų istoriją ir Holokaustą Lietuvoje, naudojant žmonių istorijas ir lankant istorines vietas“. Renginyje dalyvavo 27 mokytojai ir švietimo darbuotojai iš visos Lietuvos. Vyko metodiniai užsiėmimai, paskaitos, diskusijos, išvykos į svarbias atminimo vietas. Dalyviai susipažino su „Centropa“ organizacijos edukacine medžiaga, dalyvavo metodiniame užsiėmime pagal Jakobo Bunkos biografiją, susitiko su Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo direktoriumi Eugenijumi Bunka. Stipriausią emocinį įspūdį paliko apsilankymas Kaušėnuose – masinėje Plungės žydų žudynių vietoje ir memoriale Holokausto aukoms. Taip pat vyko pažintinė ekskursija po Plungę, per kurią Eugenijus Bunka papasakojo apie žydų bendruomenės paveldą ir tragišką likimą. Palangoje seminaro dalyviai apsilankė senosiose žydų kapinėse, tarp jų – kapinėse prie Naglio kalno. Čia jie išgirdo istoriją, kaip išlikę užrašai ant paminklo padėjo identifikuoti palaidotus asmenis ir užmegzti ryšį su jų palikuonimis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip pat aplankė pačias pirmąsias Palangos žydų kapines Birutės parke, kur susipažino su skulptūra „Šaulys“ ir jos atsiradimo istorija. Seminaro dalyviai taip pat susipažino su Palangos miesto ir žydų bendruomenės istorija: išgirdo apie buvusias sinagogas, jau išnykusias vilas ir su jomis susijusias jautrias, įdomias istorijas, kurias pristatė Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas. Organizuojant šį renginį, nuošaly neliko Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, vicemeras Rimantas Mikalkėnas, Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas, Palangos kultūros centras, Ingrida Vilkienė, Tarptautinės komisijos sekretoriato Švietimo programos koordinatorė ir vadovo pavaduotoja. Kurhauzo salė paliko įspūdį visiems dalyviams, taip pat ir svečiui iš Austrijos – Maximilianui von Schoeleriui, atstovaujančiam organizacijai „Centropa“ (Austrija, Viena) – tarptautinei nevyriausybinei organizacijai, kuri renka žydų šeimų istorijas, nuotraukas ir liudijimus, naudodama juos kaip edukacinę priemonę mokyklose visoje Europoje. Šis seminaras dar kartą priminė, kad istorija gyva tol, kol ją pasakojame, lankome, perduodame ir prisimename.
Jokūbaviškis Romas Narvilas kvietė balsuoti už daugiafunkcio sporto aikštyno įrengimą Jokūbave, prašydamas pagalbos ir kretingiškių.
Iki balandžio 10 d. imtinai dar galima balsuoti už Kretingos rajono gyventojų iniciatyvas. „Turime dar tris dienas, kad surinktume kuo daugiau balsų savo pateiktai iniciatyvai ir, kaip maža gyvenvietė, prašome kretingiškių ir aplinkinių Jokūbavo vietovių pagalbos“, – už iniciatyvą – daugiafunkcio sporto aikštyno įrengimą Jokūbave – balsuoti kvietė Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro ūkio dalies vedėjas Romas Narvilas.
Pagalbos jis prašo ne šiaip sau. „Mes visi kalbame apie siekį atitraukti vaikus nuo telefonų ir išmaniųjų įrenginių. Tačiau ką jiems turime pasiūlyti Jokūbave? Ogi nieko, nes čia nėra infrastruktūros sportui. Nekalbu apie profesionalųjį sportą – vaikams, o ir suaugusiesiems būtina erdvė tiesiog sportuoti“, – kalbėjo
R. Narvilas.
Nors Jokūbavo mokykla ir turi stadioną, tačiau jis neremontuotas jau daugybę metų – nėra tam lėšų. Pati mokykla – irgi per maža, kad galėtų dalyvauti stambiuose, tarkim, „Tūkstantmečio mokyklų“, projektuose. „Į Jokūbavą atvyksta Atviro jaunimo centro mobilieji darbuotojai, tačiau ir jie neturi, kur nusivesti mūsų vaikų, tad būna, kad vežasi į Kretingą prasmingoms veikloms“, – pastebėjo iniciatyvos sumanytojas, kurio požiūriu, dvi Jokūbave esančias aikšteles būtų galima paversti daugiafunkce erdve, nemokamai prieinama visiems Jokūbavo ir aplinkinių vietovių vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Vienoje aikštelių galėtų būti įrengta tinklinio, futbolo, krepšinio infrastruktūra, kitoje būtų galima žaisti padelį.
R. Narvilas pasidžiaugė, kad jį palaiko Jokūbavo žmonės, bet jų – per mažai, kad daugiafunkcio sporto aikštyno iniciatyva laimėtų didelės apimties iniciatyvų kategorijoje. „Aš tikiuosi, kad Kretingoje gyvena daug supratingų žmonių, kuriems mūsų iniciatyva pasirodys patraukli ir kurie noriai balsuos už mūsų sumanymą“, – vylėsi R. Narvilas, kuris, prieš trejus metus pradėjęs dirbti Jokūbave, ėmėsi iniciatyvos Lietuvos mastu surinkti lėšų pradinės klasės remontui. Svarbiausia, kad sumanymas pavyko – Jokūbavo pradinukai turi gražią įspūdingą klasę.
Giedrius PETREIKIS
Kretingos rajono savivaldybės tarybos
Kontrolės komiteto pirmininkas
Nemažėja Kretingos rajono gyventojų nepasitenkinimas šiandieną Savivaldybėje veikiančiais Bendraisiais planais (BP), – tiek Kretingos miesto, tiek rajono. Savivaldybės taryba, meras, administracija yra gavę daugybę prašymų keisti BP. Jokiu kitu klausimu šioje kadencijoje, kuri jau įpusėjo (liko 2 kadencijos metai), nesame gavę tiek oficialių raštų iš gyventojų. BP keitimo procesas yra ilgas, trunkantis 2–3 metus.
Iki pradedant BP pakeitimus, būtina atlikti BP monitoringą, t. y. išsiaiškinti, kokie pakeitimai yra reikalingi. Tam reikalui Savivaldybės administracija už beveik 15 tūkst. Eurų nupirko Kretingos rajono ir Kretingos miesto BP sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos parengimą už 2023–2024 metus. Būtent vykdant šią procedūrą ir visuomenė gali teikti pasiūlymus dėl BP tobulinimo. Priminsiu, kad tokia ataskaita jau buvo rengiama už 2021–2022 metus, tik apmaudu, kad tąsyk visuomenė į procesą plačiau neįsitraukė, toje ataskaitoje tėra tik 13 pasiūlymų.
Problemų dėl BP sprendinių yra tikrai nemažai. Sodybas įkurti norintys ūkininkai susiduria su tą trukdančiais reikalavimais dėl nuosavybės teise valdomų žemės plotų. Pramonės įsikūrimas dirbtinai varžomas taip pat dėl reikalavimų žemės plotui. Urbanizuotų plotų drastiškas sumažinimas tapo galvos skausmu ne vienam rajono gyventojui. Neįvertinta planuojamų kelių situacija, kuomet per gyventojų nuosavas valdas pribraižyta kelių, keliukų, kurie suvaržo žmogaus turimo turto panaudojimą. Suvaržymai yra ir kurti kaimo turizmo sodybas, nes nustatyti neadekvatūs sklypų ploto reikalavimai. O kur dar aplinkkelių klausimas, dėl kurio kenčia Jokūbavo gyventojai.
Kodėl visuomenė neįsitraukia, kaip sakoma, visa koja į BP keitimą, nors nemažai jos daliai tai itin aktualu? Manau, kad to pagrindinė priežastis yra Savivaldybės administracijos prasta komunikacija apie BP monitoringą, galimybes keisti BP. Skelbimas apie rengiamą ataskaitą už 2023–2024 m. buvo patalpintas Savivaldybės internetiniame puslapyje. Pripažinkime, kad nedaug tėra uolių šio puslapio lankytojų, nuolat tikrinančių skelbimus, kurie po dienos kitos dingsta iš pirmo puslapio, taip, tikėtina, atguldami į informacinės užmaršties kapines.
|
|
