Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1666) 2022-06-28

Vieni pirmųjų tvarkyti užtvankos įrenginius ėmėsi bendrovės „Bebrūnė“ meistrai Steponas Zubernius (priekyje) ir Kazimieras Dobravolskis.

Savaitgalį į redakciją žmonės siuntė elektroninius laiškus, prašė kuo skubiau padėti, nes Klibių tvenkinys virstąs dvokiančia pelke. Žinia apie tai, kad tvenkinys įvairiose vietose nuseko pusmetriu ir daugiau – pasimatė medžių šaknys, pakrantės akmenys, pasklido dar prieš Jonines. Bendruomenė kvietė seniūnę, tarnybas, kad išsiaiškintų, kodėl vanduo senka taip sparčiai, nuogąstavo dėl žalos gamtai ir kad neliks paplūdimio. Vieni įtarė šachtoje įvykus avariją, kiti svarstė, ar nebus čia darbas kokio piktavalio, kuris sąmoningai atsuko sklendę, kad nuleistų vandenį.

Stebėjosi, nes taip nėra buvę

„Bendruomenės pirmininkas Jurijus Petrovas pirmasis pranešė, kad užtvanka leidžia vandenį. Sulėkė įvairios tarnybos. Visi tyliai stebi, darbuojasi, o mes, kaimo žmonės, nežinome, kas vyksta. Vienas kaimo gyventojas sakė: neva pas jį anksčiau buvo atėjęs žmogus ir prašęs, kad padėtų nuleisti vandenį, nes pavasarį stipriai užlieja jo laukus. Bet nežinome, tiesa tai ar prasimanymas“, – redakcijai pasakojo Jurgita iš Klibių.

J. Petrovas sakė dar prieš 3 savaites pastebėjęs, kad senka tvenkinio vanduo, sukvietė bendruomenės susirinkimą: „Žmonių pastebėjimu, – sausa, dėl to ir nuseko. Bet praėjo kiek laiko, vanduo dar labiau nuseko, ir visam kaimui kilo įtarimas, kad čia kažkieno darbas. Tuomet ir prisiminė, kad vienas žmogus vaikščiojo po kaimą įtikinėdamas, kad reikia pakelti užtvarą ir nuleisti vandenį. Bet, žinot, nepagautas už rankos – ne vagis“, – tvirtino bendruomenės pirmininkas.

Prie pat tvenkinio esančioje sodyboje Ežero g. Nr. 1A viešinti Rasa sakė pastebėjusi, kad vanduo gerokai nuseko: „Žmonės tvirtino, kad taip niekad nėra buvę.“

Pakalbintas prošal važiavęs Kretingos seniūnijos specialistas ūkio reikalams Nerijus Toleikis irgi stebėjosi, kad kažkur dingo tvenkinio vanduo – vietomis nuseko pusmetrį, o kai kur net apie 1 metrą. „Nuo liepto pasiekdavau vandenį, dabar tik pasilenkus ranka vos paviršių sieki. Žmonių čia pamėgtos vietos: vieni maudosi, kiti žvejoja. Gaila, kad sugadintas paplūdimys, nupliko pakrantės“, – sakė jis.


Praėjusią savaitę įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo aptarta, kaip seniūnijos pasirengė maudynių sezonui prie populiariausių savo vietovių tvenkinių, apie priedangų parinkimą ir pasiruošimą gyventojų apsaugai karo atveju. Taip pat buvo apžvelgta situacija dėl mūsų rajone apgyvendintų karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Problema – nešvarūs tualetai ir šiukšlės

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė teigė, kad, bendradarbiaujant su policijos ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovais, skyriaus specialistai apsilankė pagrindinėse seniūnijų maudynių vietose – prie I dvaro tvenkinio mieste ir Padvariuose, Tūbausiuose, Darbėnuose, Vydmantuose, prie Salanto upės ir Kašučių ežero – ir įvertino, kaip seniūnijos pasirengė vasarai.

„Visur nušienauta, atvežta smėlio, įrengtos kabinos, tačiau pagrindinė bėda yra ta, kad neišvalyti stacionarūs tualetai ir statybinėmis bei kitokiomis aplinkinių gyventojų suvežtomis atliekomis perpildyti konteineriai. Tai nesuteikia poilsiavietėms gero vaizdo. Todėl įpareigojome seniūnus susitvarkyti ir dažniau prižiūrėti paplūdimius“, – patikino R. Beniušienė.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius sakė, kad jų tarnyba, kaip ir kasmet, ėmėsi prevencinių priemonių – prie 8 pagrindinių rajono vandens telkinių parūpino gelbėjimo ratus, informacinius stendus, vykdo švietėjišką veiklą, kad sumažintų riziką prie vandens telkinių – 500 mokinių surengė užsiėmimus ir mokė, kaip elgtis prie tvenkinių, kaip gelbėti skęstantįjį ir kaip jį gaivinti.


Paskutiniai 18-ojo Klaipėdos koncertų salės sezono koncertai persikels į parko estradą, esančią šalia Koncertų salės. Birželio 29–rugpjūčio 4 dienomis vyks vasariškas koncertų ciklas, kuriame skambės dešimt išskirtinių koncertinių programų. Atlikėjai pristatys klasikinius kūrinius, juos papildydami šiuolaikiniais sąskambiais, džiazo bei roko elementais. Net dvi programos bus skirtos šeimoms su vaikais. Susipažinkite su platesne renginių programa.

Pirmame Vasaros koncertų ciklo renginyje birželio 29-osios vakarą kompozitorius ir dainininkas Giedrius Nakas atliks programą „Sapnas, kurį pamiršau“. Kartu su grupe atlikėjas pristatys ir to paties pavadinimo džiazo albumą. Pasak G. Nako, „pavadinimo reikšmė gali būti suprantama kaip sapnas, kurio vos prabudus nebeatsimename, tik jaučiame, kad sapnavom kažką ypatingo ir įspūdingo. Arba svajonė, kurios siekėm, bet dabar ją pamiršom, apleidom arba esam priversti ją pamiršti“. Albumo „Sapnas, kurį pamiršau“ muzika balansuoja tarp džiazo, klasikos, roko bei filmų muzikos ribų, taip sukuriant įtraukiančią atmosferą, išlaikant gyvumą, natūralumą.

Vasaros koncertų cikle pirmą kartą skambės opera. Liepos 2-ąją Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) projekte klausytojai išvys ir išgirs italų vėlyvojo baroko kompozitoriaus Giovanni Battista Pergolesi komišką operą „Tarnaitė ponia“. Tai – unikalus projektas, nes spektaklio scena bus specialiai įrengta vilkiko puspriekabėje. Operoje pagrindinius vaidmenis atliks Monika Pleškytė (sopranas), Liudas Mikalauskas (bosas) ir Lukas Ignatavičius (aktorius). Siužetas sukasi apie namų šeimininke trokštančią tapti tarnaitę, išradingai apgaudinėjančią savo poną, tad spektaklis sukelia ne vieną juoko bangą. Operos „ant ratų“ solistė M. Pleškytė pasakoja: „Mano herojė Serpina pasistengs klausytojus įtikinti, kad mes, moterys, pačios esame savo likimo audėjos. Jei santykiai nesiklosto taip, kaip norėtųsi, visada galima pasitelkti fantaziją, apsukrumą ir nekaltas moteriškas gudrybes.“


Gerą žinią Kretingai perdavė kraštietis Vilniuje gyvenantis ir krašto istorija nuosekliai besidomintis Romualdas Beniušis: jis pasirūpino, kad išskirtiniai Kretingos turizmo objektai būtų įtraukti į Lietuvos rekordų knygą. Pirmasis objektas, užfiksuotas kaip rekordas, – Kretingos katalikų bažnyčios durys.

„Kretingoje turime išskirtinių istorinių, architektūrinių ir sakralinių turizmo objektų, kurie nėra tinkamai išskiriami iš visumos, nors Lietuvoje yra tokie vieninteliai ir unikalūs“, – R. Beniušis teigė, kad, norėdamas nors kiek prisidėti prie jų žinomumo Lietuvoje sklaidos, ne per seniausiai kreipėsi į agentūrą „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo, kad tie objektai – be bažnyčios durų, seniausi Lietuvoje vargonai ir seniausias Saulės laikrodis, aukščiausias medinis altorius, aukščiausi kapinių vartai – būtų įregistruoti kaip išskirtiniai ir įtraukti į Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygą, kuri anksčiau buvo vadinama Lietuvos rekordų knyga.

Kad šie objektai būtų paskelbti išskirtiniais, reikėjo nuotraukų, filmuotos medžiagos, jų aprašymų. „Šiuo metu tai ir daroma, derinant su agentūra „Factum“ ir jos vadovu Vytautu Navaičiu“, – R. Beniušis pasidžiaugė, kad šiame darbe jam talkina Kretingos muziejaus muziejininkė Jolanta Klietkutė, kurios rūpestis – fotografijos ir filmuota medžiaga.

Manoma, kad Kretingos bažnyčios durys sukurtos vietinių meistrų po 1621 m. Jos sukaltos iš storų dvigubų lentų, dvivėrės – 2,8 m pločio ir 4,1 m aukščio, įstatytos Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje tarp prieangio ir vidurinės bažnyčios erdvės. Iš visų Lietuvos bažnyčių šios durys išsiskiria gausia erdvine-skulptūrine medžio drožinių puošyba.

Nors bažnyčia ne kartą degė, tačiau durys išliko, ir 2003 m. įrašytos į Kultūros paveldo registrą, 2008 m. paskelbtos valstybės saugomu kultūros paminklu. 2007 m. vilnietis restauratorius Alfonsas Šaulys padailino bažnyčios duris, atkūrė sutrūnijusias vietas.

„Pajūrio naujienų“ informacija


Dviguba krepšinio šventė Kretingoje

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Krepšinio aikštelėje susitikus po daugelio metų: tarpusavyje jėgas išbandė tie, kurie tam tikrą laiką gynė „Kretingos“ garbę ar kitaip prisidėjo prie krepšinio populiarinimo Kretingoje.

Kretingoje nuvilnijo Lietuvos krepšinio šimtmečiui ir Lietuvos nusipelniusio trenerio Kretingos rajono Garbės piliečio Stasio Ruzgailos 100-ųjų gimimo metinių jubiliejui skirti renginiai: organizatorių rūpesčiu ta proga Kretingos muziejuje buvo surengta konferencija „Krepšiniui pašvęstas gyvenimas“, atidaryta paroda „Kretingos ąžuolas“, įvyko krepšinio turnyras „3x3“, Kretingos sporto mokyklos auklėtinių draugiškos parodomosios rungtynės, buvo apdovanoti Kretingos rajono krepšiniui nusipelnę sportininkai.

Didžiulė krepšinio 100-mečio šventė buvo surengta Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus, Kretingos sporto mokyklos, krepšinio klubo „Kretinga“, Kretingos muziejaus, Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos ir daugybės kitų krepšiniui neabejingų žmonių pastangomis.

„Jeigu ir galėjo kas nors sugadinti mūsų šventę, tai – tik lietus“, – kalbėjo vienas organizatorių „Kretingos“ vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Arimantas Mikaločius. Taip ir nutikus, dalį rungtynių teko perkelti į Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos salę, todėl varžybos užsitęsė, neliko reginio krepšinio aistruoliams. „Į rungtynes „3x3“ užsiregistravo 50 komandų, kurioms stadione buvo paruošti 4 krepšinio stovai, salėje gi teko žaisti dviejose aikštelėse“, – A. Mikaločius vis dėlto pasidžiaugė, kad, nurimus lietui, šventę buvo galima tęsti lauke.


Olia Buravliova kartu su sūnumi karo gydytoju Denisu Saltanu

Trims paroms apsistojęs Odesos hostelyje „Le Reve“ tapau vieninteliu jo klientu. Pasijutęs nejaukiai ir smalsumo vedamas pradėjau šnekinti jo administratorę, nuolat liūdną susimąsčiusią moterį. Pagalvojau, kad jos prislėgta nuotaika, ko gero, susijusi su Ukrainoje vykstančiu karu, ir neapsirikau.

Prisistačiau, kad esu žurnalistas iš Lietuvos, nuo antros karo savaitės ketvirtą mėnesį stebintis įvykius  Ukrainoje. „O jūs buvote Mariupolyje?“ – iš karto pagyvėjo Olios Buravliovos vardu prisistačiusi 42 metų administratorė. Išgirdusi, kad nebuvau, moteris tyliai pasakė: „O mano sūnus kariškis ten pateko į nelaisvę, bet ne „Azove“, ir du mėnesius neturiu jokių žinių apie jį.“

Moteris neslėpė, kad karas yra paženklinęs jos šeimą: vyras Grigorijus Saltanas, vienturtis 26 metų sūnus Denisas Saltanas yra kariškiai, o karas juos visus persekioja jau aštuntus metus.

Iki 2014 metų karo visi kartu gyveno Mostino kaime šalia Donecko, kur gimė ir Denisas. Prasidėjus karui su šeima nusprendė sprukti nuo bombardavimų į Kijevą. Išvykti neskubėjo, nes nemanė, kad viskas peraugs į tokias kruvinas kovas. Tačiau bomboms ėmus kristi į kiemą, apsigyveno rūsyje, o kai raketos supleškino dviejų gretimų namų gyventojus, puolė į paniką ir spruko. Prieš pabėgdama O. Buravliova išleido į laisvę visus kaimyno ūkininko gyvulius ir paukščius, dėl ko šis vėliau visą pusmetį jai telefonu priekaištavo, nors pats, kilus karui, saugiai ilsėjosi Ispanijoje. Kaime Donecke liko ir O. Buravliovos namas, į kurį šeima taip ir nebegrįžo.

Sprunkant iš Donecko teko regėti sudarkytus žmonių lavonus, išgyventi paralyžiuojančią baimę. Po tokių sukrėtimų O. Buravliovą pradėjo kamuoti širdies negalavimai, kurie liovėsi po metų, tačiau prasidėję sapnų košmarai prasitęsė ilgam. Per bemieges naktis moteriai kilo mintis atnaujinti dvynės sesers paieškas. Paaiškėjo, kad O. Buravliovos motina visas tris gimusias dukras paliko vaikų namuose.


UAB „Ecomas“ Kretingoje jau pakeitė 126 pasenusias natrio, gyvsidabrio lempas į LED lempas (Balandžių, Kalno, Medelyno, Pievų, kitose mažose gatvėse). Savivaldybės administracija rengia projektą likusioms senoms lempoms pakeisti, naujoms atramoms statyti. Pagal šį projektą turėtų būti sumontuoti apie 277 nauji šviestuvai Melioratorių, Jauryklos, Jazminų, Krekenavos, Laukų, Nemuno, Verpėjų, kitose – apie 26 – Kretingos gatvėse. Tam gauta ir ES paramos lėšų.

„Su seniūnais aptarėme apšvietimo atnaujinimą rajono gyvenvietėse. Pirksime apšvietimo projektavimo darbus Pryšmančių kaimo Kretingos gatvei, Darbėnų Grūšlaukės gatvei, suplanuotus darbus kitąmet turėtume padaryti“, – aiškino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Rengiamas Jokūbavo kaimo apšvietimo projektas. Šiemet nauji šviestuvai turėtų būti pakabinti Ežero gatvėje Rūdaičiuose, pratęstas Jokūbavo kaimo Klaipėdos gatvės apšvietimas, apšviesta Gėlių gatvė Gintarų kaime, likusi P. Vileišio gatvės dalis Kretingoje. Gatvių apšvietimo projektavimui, įrengimui Savivaldybės 2022-ųjų biudžete numatyta 120 tūkst. eurų.

„P. n.“ informacija


Dviračių taką iš Kretingos į Vydmantus palei magistralinį kelią A11 projektas nacionalinėje dviračių takų programoje siūloma įrašyti į prioritetinę eilę.

Pateikti prioritetinę dviračio tako rajone statybą Kretingos rajono savivaldybės paprašė Automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Sprendžiant dėl takų projektavimo, statybos ir lėšų tam skyrimo prioritetiniams projektams suteikiama po 50-imt papildomų vertinimo balų.

Dviračių tako iš Kretingos į Vydmantus projektas užsitęsė. Šių metų gegužės 11 d. Kelių direkcija pasirašė sutartį su uždarąja bendrove „SRP projektas“, pagal kurią bendrovė už 35,4 tūkst. eurų per 8 mėnesius parengs dviračių tako Kretinga–Vydmantai projektą. „Nesuteikus tako statybai prioriteto, nežinia, kiek dar ji būtų vilkinama. Kiti mūsų rajone suplanuoti dviračių takai iš Kelių direkcijos sudaromos eilės irgi neiškrinta“, – pasirinkimą pakomentavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas.

„P. n.“ informacija


Savivaldybės turi rinktis, kaip jų įsteigtos viešosios įstaigos vykdys 15 tūkst. eurų viršijančius pirkimus. Yra 3 galimybės: steigti Savivaldybės centrinę perkančiąją organizaciją, perkančiąją organizaciją steigti su keliomis savivaldybėmis arba dėl 15 tūkst. eurų viršijančių pirkimų vykdymo pasirašyti sutartį su šalies Centrine perkančiąja organizacija – CPO.

Kretingos rajono savivaldybė turi 37-ias pavaldžias viešąsias įstaigas. „Teiksime projektą Savivaldybės tarybai steigti Savivaldybės perkančiąją organizaciją, tikimės, kad taryba tam pritars“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, paaiškinęs, kad Savivaldybės perkančiąją organizaciją svarstoma steigti Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus bazėje. Skyriuje šiuo metu dirba 4 darbuotojai, skyrių pertvarkius į Savivaldybės perkančiąją organizaciją joje planuojami 7 etatai.

E. Viskontas pripažino, kad kompetentingi viešųjų pirkimų specialistai nesimėto. „Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus ėmėmės vykdyti vieni pirmųjų respublikoje, tad kitos savivaldybės darbuotojų paiešką turėtų pradėti vėliau. Tikėtina, kad į steigiamą Savivaldybės viešųjų pirkimų organizaciją dirbti pareis ir viešųjų pirkimų specialistai iš Savivaldybės viešųjų įstaigų, kadangi viešųjų pirkimų apimtys įstaigose mažės“, – teigė E. Viskontas.

„P. n.“ informacija


Seimo nariai su Kretingos rajono vadovais, muziejininkais renovuojamame Žiemos sode-oranžerijoje

Joninių išvakarėse Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas eilinį komiteto posėdį surengė Kretingoje ir pirmąkart vadovaujant Mykolui Majauskui posėdžiavo ne Vilniuje. Išvykoje komiteto nariai domėjosi ir Kretingos dvaro rūmų Žiemos sodo-oranžerijos renovacijos, Šventosios uosto statybos, uosto direkcijos steigimo reikalais. Žiemos sodo-oranžerijos rekonstrukcijai, jos nevilkinant, užbaigti trūksta 755 tūkst. eurų.

Žiemos sodo-oranžerijos rekonstrukcija yra nacionalinės svarbos

Grafo Juozapo Tiškevičiaus 1875 m. pastatytas Kretingos dvaro rūmų Žiemos sodas-oranžerija per Antrąjį pasaulinį karą buvo nuniokotas. Jį atstatė 1988 metais, kai rūmai priklausė Kretingos tarybiniam ūkiui-technikumui. Pastaruosius 3-is dešimtmečius rūmuose įsikūręs Kretingos muziejus prižiūrėjo šį unikalų statinį, atnaujino elektros instaliaciją, tvarkė vėdinimą, tačiau to neužteko, sodo konstrukcijos tiek susidėvėjo, kad kėlė pavojų jame vešinčiai augmenijai ir lankytojams: karštomis vasaros dienomis sode tvyrojo nepakeliamas karštis, žiemą stojus šalčiams ir šildymo sistemai dirbant visu pajėgumu, temperatūra nepakildavo aukščiau 12 °C šilumos. Muziejus parengė Žiemos sodo-oranžerijos renovacijos projektą, kuriam įgyvendinti gavo 370 tūkst. eurų iš valstybės ir 251 tūkst. eurų iš Kretingos rajono savivaldybės biudžeto.

Renovacijos darbus laimėjo uždaroji akcinė bendrovė „Pamario restauratorius“, prieš tai sėkmingai atlikusi kitų Kretingos dvaro pastatų renovaciją. Bendrovė Žiemos sodą-oranžeriją įsipareigojo renovuoti per 2021–2023 metus, tačiau Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, Kretingos rajono savivaldybės vadovai siekia renovaciją užbaigti iki ateinančios žiemos. „Žiemos sodas negali būti „biškį“ praardytas ir paliktas kažkuriam laikui, jame esantys augalai to neištvertų“, – apie būtinybę spartinti sodo renovaciją svečiams iš Seimo kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, akcentavęs brangti nepaliaujančius statybų darbus, kad sodo renovacijos kaina nuo projektinės jau šoktelėjo apie 15 proc. V. Kanapkienė tikino, kad sodo renovacija pabrango ir tam reikia papildomų 755 tūkst. eurų ir dėl nenumatytų darbų, kurie pasimatė išardžius senas statinio konstrukcijas, darbų eigoje. „Suskaičiavome, kad jau pateikėme 6 prašymus dėl papildomų pinigų sodo renovacijai užbaigti“, – sakė meras. V. Kanapkienė pritarė A. Kalniui, kad sodo renovacijos darbus reikia vykdyti kompleksiškai, jų nevilkinant, o tam svarbu užtikrinti jų finansavimą. „Keliskart tų pačių pastolių sode nestatysi ir negriausi. Generalinis rangovas „Pamario restauratorius“ labai stiprus, iš savo apyvartinių lėšų užsakė aliuminio konstrukcijas, stiklo paketus“, – kalbėjo direktorė, svečiams leisdama suprasti, kaip svarbu rekonstrukcijai gauti trūkstamus 755 tūkst. eurų.


Pirmąkart surengtoje šventėje „Plaukiam į Jonines!“ tradicinius akcentus išmoningai papildė Kretingos istorija pagardintas plaukimas baidarėmis Akmenos upe.

Šiemet trumpiausią metų naktį kretingiškiai ir miesto svečiai buvo pakviesti pasitikti kitaip negu įprasta: renginys, pavadintas „Plaukiam į Jonines!“ persikėlė į naują erdvę Kretingos muziejaus vandens malūno kiemelyje, ant Akmenos kranto, liepsnojo tradicinis Joninių laužas, o norintieji šventę švęsti netradiciškai turėjo galimybę išklausyti miesto istorijos plaukdami baidarėmis Akmenos upe.

Besirenkančius švęsti Joninių pasitiko daugybės fakelų apšviestas žolynais ir gėlėmis išpuoštas vandens malūno kiemelis ir visą šventę padabinę Kretingos rajono kultūros centro šiuolaikinio šokio merginų grupės „Mivija“ ir vyresniųjų liaudiškų šokių grupės „Toncius“ šokėjai.

Renginio vedėjų Dianos Jomantaitės-Jonaitienės ir Kristinos Lauciutės-Dimienės pakviestas šventės pradžią paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, sumanęs Jonines Kretingoje pasitikti ant vandens.

„Kretinga turi savo nuostabų Užupį, savąją Veneciją – Akmenos upę su žaliomis pakrantėmis, žaviomis paupio gyventojų terasomis ir istoriniais objektais. Norisi, kad tą grožį pažintų kuo daugiau žmonių ir kuo daugiau kretingiškių didžiuotųsi, jog Jonas Karolis Chodkevičius Kretingos miestą įkūrė būtent prie Akmenos upės. Tikėkimės, kad plaukti upe per Jonines taps tradicija, ir baidarėmis kretingiškiai, miesto svečiai plaukios ne tik švenčių proga, bet gims ir naujas Kretingos miesto pažinimo būdas“, – sakė meras A. Kalnius, ir pats kartu su dukra sėdęs į baidarę.


Planuojant šios vasaros keliones po Lietuvą į maršrutus būtina įtraukti Kretingos miestą ir rajoną: mūsų regionas ir vietinius keliautojus, ir svečius tikrai nustebins kultūrinio ir istorinio paveldo gausa, žaviais gamtos kampeliais bei vietomis, kuriose smagu leisti laiką su šeima ar draugų kompanijoje. Susipažinti su Kretingos miesto paveldo perlais bei paslaptimis visus kviečia šią vasarą vėl rengiamos nuolatinės ekskursijos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas