„Litgrid“ vadovo Roko Masiulio teigimu, Baltijos šalių, tarp jų Lietuvos, elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa bus paskutinis žingsnis užtikrinant energetinį saugumą.

„Visas gėris šiuo metu ateina iš Vakarų. Jeigu mūsų projektai bus sėkmingi, Lietuvai pigi elektra ateis taip pat per vakarinę jos dalį“, – nuotaikingai pašnekesį su Kretingos rajono vadovais Antanu Kalniumi, Dangiru Samaliumi, Egidijumi Viskontu, Violeta Turauskaite ir atsakingais specialistais pradėjo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis, Sinchronizacijos programų įgyvendinimo centro direktorius Mindaugas Ivanavičius ir projektų vakarinėje Lietuvos dalyje grupės vadovas Algirdas Damijonaitis.

Paskutinis žingsnis į energetinę nepriklausomybę

Pasak R. Masiulio, gaminant pigią elektrą, bus galima pritraukti investuotojų, daug metų pigiau vystyti pramonę. Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija tebeveikia vienoje sistemoje, elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Baltijos šalys siekia energetinės nepriklausomybės, turi tikslą savo elektros tinklus „nusikirpti“ nuo Rusijos kontroliuojamos sistemos ir ne vėliau kaip iki 2025-ųjų sujungti su kontinentinės Europos elektros tinklais. Sinchronizacija būtų paskutinis žingsnis į Lietuvos energetinę nepriklausomybę po to, kai Būtingėje nutiestas naftos terminalo jūrinis plūduras ir Klaipėdos jūrų uoste prisišvartavo suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“.

„Įvertinti turim ir pačius blogiausius galimus variantus. Jeigu prasidėtų karas, ir Rusija pirmomis dienomis išmestų mus iš savo sistemos, turėtume sugebėti dirbti nuo jos nepriklausomai. Trims šalims, tai yra Lietuvai kartu su Latvija ir Estija, būtų lengviau negu vienai šaliai. Paleistume savo rezervinius generatorius, susisiektume su Lenkija – ji garantavo pagalbą, o su švedais ją suderėję esam anksčiau. Elektros nepritrūktume, tačiau valstybė vis tiek privalo pati sugebėti ją gamintis“, – akcentavo R. Masiulis.

„Litgrid“ vadovas papasakojo Ukrainos pavyzdį. Kai vasario 23-iąją šalis pasiryžo ir visiškai atsijungė nuo Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemų, greičiau negu per 24 valandas pasirodė Vladimiro Putino pranešimas apie pradedamą karą. ES narių energetikos ministrai tuomet nusprendė padėti – 27 valstybių bloko elektros tinklas buvo sujungtas su Ukrainos tinklu. Nors tai ir kėlė nerimą, kad kai kuriose ES dalyse gali sutrikti elektros tiekimas, tačiau šis žingsnis buvo priimamas kaip solidarumo su Ukraina išraiška. „Netruko paaiškėti, kad Ukraina su savo stabilia energetikos sistema – jokia našta Europai, o priešingai, dargi sustiprino jos energetikos sistemą, nes dažnį palaikė tiksliau“, – sakė R. Masiulis.

• Rašyti komentarą (10)
• Plačiau ...

Nors aktyviems Pryšmančių kaimo gyventojams, siekiantiems išsaugoti buvusio Pryšmančių dvaro parką, ir nepavyko laimėti Gyventojų iniciatyvų projekto, rankų jie nenuleidžia: galbūt ir kitąmet teiks savo pasiūlymą Gyventojų iniciatyvoms, ieškos kitų kelių, kad išsaugotų šį gražų gamtos kampelį.

Viena iniciatyvos autorių šalia Pryšmančių dvaro parko gyvenanti Ingrida Macytė-Ančerienė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad kartu su kaimynais jie bandė pateikti paraišką Kretingos rajono savivaldybei, kuri rajono bendruomenines organizacijas pakvietė teikti prašymus Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2022 metų veiksmų plano priemonėms įgyvendinti. Viena tinkamų finansuoti veiklų ir būtų bendruomenių akcijų ir iniciatyvų, skirtų viešųjų erdvių ir aplinkos kokybei gerinti, organizavimas – parkų, sporto ir poilsio aikštelių, vaikų žaidimų aikštelių, kitų vietos bendruomenės teritorijoje esančių poilsio vietų tvarkymas, atnaujinimas ir panašiai. Pryšmančių dvaro parko kaimynystėje gyvenančių žmonių tikslas ir yra atnaujinti parką, ne tik pasodinti jame žydinčių ir dekoratyvių medžių, krūmų, nutiesti takelius iš gamtinių medžiagų, bet ir apsaugoti parką nuo urbanizacijos ir nederamos žmonių įtakos, veiklos.

„Pateikti paraiškos nepavyko – rengdami dokumentus, sužinojome, kad reikia tai daryti bendruomenės vardu. Tai – postūmis naujoms mintims ir idėjoms, ką gali žinoti, gal ir papildysime rajono bendruomenių šeimą“, – kalbėjo I. Macytė-Ančerienė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Skaitymo skatinimo užsiėmimas Marijono Daujoto progimnazijos bibliotekoje

Kas gali būti smagiau negu leisti burbulus mokyklos kieme!

Marijono Daujoto progimnazijoje buvo surengta edukacinė „Atradimų mugė“, skirta praktiniam patyriminiam mokymui apibendrinti. Progimnazijos direktorės Raimundos Viskontienės teigimu, visus šiuos mokslo metus praktinis patyriminis mokymasis buvo vienas prioritetų, o suorganizuoti visą mokyklos bendruomenę vienijantį renginį pavyko iš „Kokybės krepšelio“ lėšų. „Turėjome galimybę įsigyti visas šiam edukaciniam renginiui reikiamas priemones. Tai leido pasireikšti mokytojų ir mokinių kūrybiškumui, kuris iš tiesų nustebino“, – teigė Marijono Daujoto progimnazijos direktorė.

Visai bendruomenei – nuo pirmokų iki aštuntokų – skirta edukacinė „Atradimų mugė“ ne tik sutelkė mokytojus ir vaikus: visą pamokoms skirtą laiką mokykloje vyravo draugiška, smagi nuotaika, vaikai neslėpė emocijų, žaisdami mokytojų, o mažesnieji – ir vyresnių mokinių paruoštus žaidimus, atlikdami kūrybines užduotis. Iš viso buvo surengta 13-a užsiėmimų, kuriuos vedė 20 mokytojų, pasistengę, kad integruotos dailės, muzikos, šokio, gamtos mokslų užduotys būtų įdomios, patrauklios ir ilgam įsimintų, mokinius motyvavo tai, kad buvo parinkti metodai, leidžiantys vaikams tiesiogiai prisiliesti prie eksperimentų, dalyvauti juose, įsitraukti į mokymosi procesą ir galų gale – patiems surasti atsakymus į juos dominančius klausimus. Užduotims atlikti mokiniai naudojo 3D vaizdą, antrines žaliavas, dailės priemones, šokėjai visus norinčius mokė šokio judesių, o gamtamoksliniai tyrimai ne tik pagilino turimas, bet ir suteikė naujų žinių.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Stalo teniso turnyre Rūdaičiuose nugalėtojai, dalyviai ir organizatoriai

Kretingos seniūnijos sporto organizatorius sporto klubo (SK) „Rūdaičiai“ vadovas Romas Valinskis Rūdaičių mokyklos sporto salėje surengė stalo teniso turnyrą, kuriame varžėsi rūdaitiškiai šios sporto šakos mėgėjai.

Visų nustebimui, turnyrą laimėjo pats vyriausias jo žaidėjas 69-erių Petras Girdenis. Antrą vietą užėmė Gintautas Valinskis, III v. laimėtoju tapo Tadas Kusas.

Apdovanoti buvo visi turnyro dalyviai, o Kretingos rajono stalo teniso klubo prezidentas Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Vytautas Ročys ne tik pasveikino stalo teniso entuziastus ir pagyrė juos už šios sporto šakos populiarinimą, bet ir pažadėjo pamokyti žaidimo technikos.

SK „Rūdaičiai“ yra įsigiję du stalo teniso stalus, prie jų ir susirenka žaisti vyresnio amžiau rūdaitiškiai. „Gaila, bet jaunimą prisikviesti darosi vis sunkiau, – sakė R. Valinskis. – Tačiau džiaugiamės suteikta galimybe naudotis Rūdaičių mokyklos sporto sale.“

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Lietuvos futbolo federacijos I lygoje rungtyniaujanti ir Dariaus Žindulio treniruojama Kretingos „Minija“ praėjusį savaitgalį išvykoje 0:2 pralaimėjo Klaipėdos „Neptūnui“, kuris po 11 turų su 7 pergalėmis, dvejomis lygiosiomis ir dviem pralaimėjimais užima III turnyrinės lentelės poziciją.

„Nors priekaištų komandai neturiu – tvirtos mūsų gynybinės pozicijos, labai gerai vartus saugo vartininkas, sugebame mažai praleisti arba iš viso nepraleisti įvarčių, tačiau laimėti nesiseka“, – D. Žindulis tvirtino, kad „Minija“ žaidė gražų žaidimą, ypač bandydama dominuoti II kėlinį. Pirmasis įvartis mūsų, minijiečių, vartuose suspurdėjo po saugų klaidos, antrasis – po „nelaimingo“ rikošeto.

Vis dėlto vyriausiasis „Minijos“ treneris, kaip ir iki šiol, įžvelgė: „Jeigu ir gebame gintis, tai tvirtų atakų lyderių komandai labai trūksta.“ Kretingos „Minija“: vartininkas Amir’as Ahalarov’as, Henri’s Gouhan, Jurij’us Dimitrijev’as, Harold’as Meyenga, Rokas Rusys, Ernestas Mockus, Lukas Gujis, Mantas Gedutis, Deividas Šiuša, Vilius Kazlauskas, Germanas Vaniuchinas.

Kitą savaitgalį Kretingos „Minija“ savo sirgalius sukvies į Kretingos miesto centrinį stadioną, kur mūsų futbolininkų laukia susitikimas su Vilniaus „Riterių B“ komanda. Anot D. Žindulio, prieš žaidimą su dublerių komanda nelabai daug ką galima prognozuoti – nežiūrint to, kad varžovų žaidimas yra iš anksto analizuojamas ir bandoma perprasti varžovų stilių, daromas klaidas, daug ką lemia ir tai, kokie pagrindinės komandos žaidėjai tą dieną žais. „Šį sezoną mums visos komandos yra stiprios“, – į klausimą, su kokio stiprumo komanda teks varžytis, atsakė D. Žindulis.

Kretingos „Minija“ po 10 rungtynių, iš kurių 4 sužaidė lygiosiomis ir 6 pralaimėjo, su 4 taškais tarp 16-os komandų užima XV turnyrinės lentelės poziciją.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Kretingos „Minija“ Tauragėje įvykusiame turnyre atstovavo ir laimėjo: priekyje (iš kairės) Darius Grigaitis, Sigitas Beniušids, Robertas Kratavičius, Juozas Macys, stovi – Egidijus Bacevičius, Rimantas Macius, Marius Semėnas, Audrius Tolis, Mindaugas Alksnys, Andrius Piekus.

Kretingos „Minijos“ veteranai, vadovaujami Rimanto Maciaus, dalyvavo veteranų 35+ futbolo „8x8“ turnyre Tauragės mero taurei laimėti. Jame, be turnyro šeimininkų ir kretingiškių, dalyvavo gan stiprios Telšių „Džiugo“, Plungės „Babrungo“, „Šilutės veterano“, Kybartų „Sveikatos“, Gargždų „Bangos“ ir Klaipėdos miesto futbolo veteranų komandos.

Komandos žaidė dviejuose pogrupiuose. Kretingos „Minijai“ pavyko nugalėti visas pogrupio komandas: 2:0 kretingiškiai laimėjo prieš „Šilutės veteraną“ – abu įvarčius įmušė Mindaugas Alksnys, tokiu pat – 2:0 – rezultatu laimėta prieš Kybartų „Sveikatą“ – įvarčius pelnė Robertas Kratavičius ir Egidijus Bacevičius, Telšių „Džiugą“ kretingiškiai nugalėjo 2:1 (įv. Darius Grigaitis ir Egidijus Bacevičius).

Užėmusi I vietą pogrupyje „Minija“ susitiko su kito pogrupio nugalėtoja Tauragės „Tauro“ veteranų komanda. „Finalas buvo labai kovingas, tačiau turnyro šeimininkus mums pavyko nugalėti“, – teigė komandos vadovas Rimantas Macius.

Finalo įvarčių autoriai – Darius Grigaitis ir Audrius Tolis. Geriausiu komandos žaidėju pripažintas patikimai „Minijos“ vartus saugojęs Sigitas Beniušis. Kretingos „Minija“ iškovojo ne tik pereinamąją Tauragės mero taurę – laimėjimą primins ir įspūdinga antroji taurė, be to, minijiečiai veteranai buvo apdovanoti 500 Eur piniginiu prizu, kas buvo didžiulė staigmena.

„Jį greičiausiai panaudosime sporto inventoriui įsigyti, – teigė komandos vadovas R. Macius, kurio pastebėjimu, vyrai, kuriems ne visada pavyksta susirinkti į treniruotes, parodė tikrai gerą rezultatą. – Rezultatui įtakos, manau, daro ir tai, kad mūsų veteranai turi galimybę varžytis rajono futbolo pirmenybėse, dalis kretingiškių varžosi ir uostamiestyje rengiamose varžybose.“

Savo sportinę sėkmę Kretingos „Minijos“ veteranai žada išbandyti ir Lietuvos veteranų futbolo Žemaitijos zonos pirmenybėse.

• Rašyti komentarą (0)

Mokyklos Benderuose direktorės pavaduotoja Nina Gerek 1992m. nuo jos suimti norinčių gvardiečių visą naktį slėpėsi šiukšlių konteineryje.

„Bijau ne tiek mirties, kiek sadistinių kankinimų, kuriais okupantų gvardiečiai čia pagarsėjo 1991 m., kai prieš nužudydami moldavus išbadydavo akis, nupjaudavo ausis, išprievartaudavo“, – pasakė mokytoja Nina Gerek.

Ši matematikos mokytoja yra direktorės pavaduotoja vienintelėje moldaviškoje mokykloje Benderų mieste, esančiame separatistinės Padniestrės Moldovos Respublikos (PMR) teritorijoje. N. Gerek niekada nepamirš, kaip 1991 m. rudenį nuo susidoroti atėjusių gvardiečių slėpėsi šiukšlių konteineryje, kuriame praleido visą naktį.

Konteineryje mokytoja pasislėpė įspėta vienos kaimynės, sužinojusios, kad naktį bus suimami moldavų aktyvistai. Gvardiečiais tada pasivadinę rusakalbiai Padniestrės separatistai tą naktį tikrai įsilaužė N. Gerek butą ir jos ieškojo.

Kitą dieną mokytojai, tuo metu bene aktyviausiai moldaviško švietimo propaguotojai Benderuose, pavyko pabėgti į už keliolikos kilometrų esančią giminaičių sodybą. N. Gerek yra įsitikinusi, kad separatistai būtų tada ją nužudę ir gal net panašiai žiauriai kankinę, kaip kad pasielgė su kitos, sporto mokyklos direktoriumi moldavu.

Jis dirbo rusiškoje mokykloje, visiškai nesikišo į politiką ir nebuvo moldavų aktyvistas, tačiau vis dėlto gvardiečių buvo suimtas. 1991 m. Moldovai paskelbus nepriklausomybę ir atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos, Padniestrės regionas, kuriame dominavo rusakalbiai, pareiškė ištikimybę Maskvai.

Kišiniovo ir Tiraspolio ginčams peraugus į ginkluotus susirėmimus, dauguma moldavų aktyvistų iš Padniestrės pabėgo bijodami susidorojimo. Sporto mokyklos direktorius savo žmoną su trimis vaikais irgi išvežė į Kišiniovą, bet pats grįžo į Benderus. Grįžo tam, kad prižiūrėtų miesto pakraštyje turėtame ūkyje laikytus gyvulius ir paukščius.

Kažkas netrukus įskundė, kad Rumunijos pilietybę turintis direktorius gali būti šnipas, ir gvardiečiai direktorių suėmė. Pedagogas buvo pririštas prie medžio, talžomas automatų buožėmis, jam gyvam buvo išdurtos akys ir nupjautos ausys.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Viena kultūros kelio „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“ stotelių Kretingoje – ekskursija „Arbatėlė su istorijos prieskoniu“.

Šiaurės Vakarų Lietuvos regionas nuo šios vasaros kviečia keliauti šešias savivaldybes jungiančiu nauju kultūros keliu „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“. Kretingos Mažesniųjų brolių ordino Viešpaties Apreiškimo vienuolyne praėjusį savaitgalį žengtas pirmasis žingsnis: į Šv. Antano atlaidų ir Kretingos miesto šventės renginių pynę įpintas įtraukus vakaras „Muziejus J. A. Pabrėžai“ pradėjo visą renginių ir veiklų ciklą.

„Simboliška, kad pradėti kelionę pakvietėme Kretingos vienuolyne, kuriame Jurgis Ambraziejus Pabrėža net 32 metus dirbo, gydė, pamokslavo“, – akcentavo viena J. A. Pabrėžos kultūros kelio sumanytojų Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė.

Kultūros kelio, skirto vienos iškiliausių XVIII a. pabaigos–XIX a. pirmosios pusės Žemaitijos ir Lietuvos asmenybių pranciškono kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gyvenimo atminti, jo kultūrinio ir dvasinio palikimui išsaugoti ir aktualizuoti, kūrimas – reikšmingas įvykis ne tik Kretingos, bet ir viso regiono kultūriniame gyvenime. Pirmą kartą dvasios tėvo J. A. Pabrėžos gimimo, studijų ir kunigavimo šalies parapijose palikimu susijusias vietoves sujungsiančio išskirtinio kultūrinio projekto bendradarbiavimo sutartis buvo patvirtinta Skuodo, Telšių, Raseinių, Šiaulių, Kretingos rajonų ir Rietavo savivaldybių merų parašais.

Į Lietuvos kultūros kelių žemėlapį naujai tiesiamu kultūros keliu kviečiami keliauti visi, kurie nori susipažinti su lietuviškuoju da Vinčiu tituluojamo J. A. Pabrėžos gyvenimu ir jo – dvasininko bei mokslininko – veikla ar giliau pastudijuoti jo palikimą nuo mokslo veikalų iki pamokslų: jų klausytis į parapijas, kuriose kunigavo tėvas Ambraziejus, plūste plūsdavo tikintieji.

„Pajūrio naujienų“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Gintaras Krapikas (vidury) pasirašė Kretingos rajono Garbės piliečių knygoje ir tapo jos 44-ąja istorine asmenybe.

Sekmadienį, tarp Votyvos ir Sumos šv. Mišių, Kretingos katalikų bažnyčioje įvyko iškilminga Kretingos rajono Garbės piliečio vardo suteikimo garsiam krepšininkui olimpiečiui, ilgamečiui Kauno „Žalgirio“ komandos žaidėjui ir treneriui Gintarui Krapikui ceremonija, taip pat – Kultūros ir meno premijų laureatų pagerbimas.

„Kai prieš du mėnesius buvau šioje bažnyčioje, negalėjau nė pagalvoti, kad man vėl neužilgo teks čia lankytis: tuomet laidojau brangią mamą – lydėjo skausmo ašaros, o šįkart akyse tvenkiasi džiaugsmo ašaros, kad mano gimtojo Kretingos miesto žmonės skyrė tokį garbingą apdovanojimą“, – prieš pasirašydamas Kretingos rajono Garbės piliečių knygoje, kur įamžinti garsiausi 44 krašto žmonės, pradedant nuo miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus, dėkojo G. Krapikas.

Nuotrauka atminčiai: (iš kairės) Kretingos katalikų parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas, Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Kretingos rajono Garbės pilietis Gintaras Krapikas, Kultūros ir meno premijų laureatai – Brigita Barkauskaitė, Diana Jomantaitė-Jonaitienė, Alioyzas Pocius, Bernardas Anužis ir brolis Bernardas Belickas.

Į kraštiečio pagerbimo ceremoniją, be Seimo nario Antano Vinkaus ir Kretingos rajono mero Antano Kalniaus, kurie buvo pasveikinti ir su Kretingos miesto globėjo Šv. Antano vardadieniu, atvyko G. Krapiko kolega – „Žalgirio“ komandos vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis, kuriam Kretingos rajono garbės piliečio vardas buvo suteiktas prieš dešimtmetį.

Meras A. Kalnius taip pat iškilmingai įteikė apdovanojimus šių metų Kultūros ir meno premijų laureatams: už aktyvią ilgametę kultūrinę veiklą Kretingoje – pranciškonų brolijos vienuoliui Bernardui Belickui, kuriam publika, pakilusi iš suolų, dėkojo itin gausiais plojimais; už įgyvendinamus reikšmingus projektus – Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos vyriausiajai bibliotekininkei Brigitai Barkauskaitei; už Kretingos vardo garsinimą per kultūrinę-švietėjišką veiklą – gidei Dianai Jomantaitei-Jonaitienei; už etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą – tautodailininkui Alioyzui Pociui; už scenos meno puoselėjimą ir laimėjimus konkursuose – Kretingos meno mokyklos šokių studijai „Ratilėlis“. Kadangi kolektyvas tomis dienomis koncertavo Kroatijoje, apdovanojimą atsiėmė Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis.

Kretingos parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas, pasveikinęs G. Krapiką ir premijų laimėtojus, nepamiršo ir Antanų, tarp jų – Seimo nario ir mero, taip pat – ilgamečio parapijos talkininko Antano Lukausko bei visų, esančių tarp susirinkusiųjų. Jis pažymėjo, kad Antano vardas Kretingoje labai populiarus – senosiose bažnyčios krikšto knygose juo buvo pavadintas kas kelintas naujagimis.

Ypatingą šventinę atmosferą bažnyčioje tądien kūrė vargonininkė Jurga Kazakevičiūtė, grojo Klaipėdos Brass kvintetas, vadovaujamas kraštiečio Sigito Petrulio, ir solistė Beata Ignatavičiūtė, G. Krapikui specialiai skyrusi Žilvino Žvagulio dainą „Gintarai“.

• Rašyti komentarą (5)

Pastauninko tvenkinyje – šokančių fontanų viražai

Šeštadienio vakaro fiesta vasaros estradoje šiemet buvo kitokia – jos finale dangų nušvietė ne tradiciniai fejerverkai, kurių buvo atsisakyta dėl ekologijos ir iš humanizmo paskatų, bet – viršum Pastauninko tvenkinio šokantis šviesų ir garso fontanas.

Į vasaros estradą vakaroti su muzika besirenkančius vyresnius kretingiškius smagiai šėlioti roko ir džiazo ritmu kvietė latvių grupė „Big Al & The Jokers“ išvien su atlikėjais Aija Vytuolinia ir Algirdu Šuminsku, o po jos jaunimą – jų pamėgta repo grupė „8 kambarys“. Pasak Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios Činkienės, už šias pramogas sumokėta: latvių grupei – 6 tūkst. Eur, grupei „8 kambarys“ – 5,2 tūkst. Eur.

Prieš vidurnaktį, grupės akordams pasiekus kulminaciją, iš tvenkinio kilo ir krito, pagal muzikos taktą ant vandens vingiavo šokantys fontanai, pasikartoję tris kartus po 15 min. Ši pramoga Savivaldybei kainavo 7 tūkst. Eur.

Iš viso bendras šiųmetinis Kretingos miesto ir Šv. Antano atlaidų biudžetas, įskaitant ir rėmėjų lėšas, sudarė apie 50 tūkst. Eur.

Po pandemijos metų išsiilgę tradicinės vasaros šventės kretingiškiai ja labai džiaugėsi. Miesto estradoje nesimatė ūžaujančių girtų kompanijų. Veikė tvarkingi biotualetai, kuriuos už 470 Eur parūpino įmonė „Biorenta“.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (8)

Kretingai skirtas Kauno muzikinio teatro baleto trupės artistės Anos Buchovskajos-Zamulskienės šokis.

Po kelerių metų pertraukos renginių turtinga Kretingos šventė, persipinanti su Šv. Antano atlaidais, šeštadienį suspindo įprastoje vietoje – Rotušės aikštėje, prie miesto, vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės etmoną koncertu pagerbė Lietuvos kariuomenės orkestras ir Kauno muzikinio teatro baleto trupės artistė Ana Buchovskaja-Zamulskienė, parodomąją programą atliko Lietuvos Didžiojo kunigaikščio štabo bataliono garbės kuopa. Renginyje dalyvavo Lietuvos Didžiojo Etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ bei krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos III rinktinės Kretingos 306 pėstininkų kuopos kariai. Gausiai susirinkusius šventės dalyvius pasveikino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, taip pat LR Seimo narys Antanas Vinkus. Nustebindamas publiką, į svečius iš Lenkijos Lemborko, Estijos Viljandi ir Vokietijos Blankenfelde-Mahlow miesto Seimo narys kreipėsi jų šalies kalba, o kretingiškiams perdavė linkėjimus nuo ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės bei Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo.

Tris dedikuotas salves – už etmoną Joną Karolį Chodkevičių ir jo įkurtą miestą, kretingiškius ir tėvynę Lietuvą – po savo parodomosios programos atliko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopa.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Mugės šurmulyje: kas pardavė, kas pirko, o kas kaimyną sutiko.

Tokias dideles ir linksmas Antanines bei mugę „Nežiopsosi – nestokosi“ Rotušės aikštėje, kaip sakė Kretingos turgaus direktorius Nerijus Tertelis, matėme 2019-aisiais.

„Kai dabar išgirstu: „Ai, vėl tas pats – nieko naujo“, taip ir norisi paklausti, ko trūksta? Gal telefono aparatų, kompiuterių?“ – juokėsi pašnekovas. Anot jo, orientuojamasi į namudinius, rankų darbo gaminius. Ir buvo visko – nuo medžio drožėjų darbų iki papuošalų ir tekstilės, nuo varškės sūrių, žuvų, vytintų ir rūkytų mėsos gaminių iki vaistažolių arbatos ar rytietiškų saldumynų. O kur dar medus, alus, duonos, pyrago gaminiai, šakočiai – galva susisukti besirenkant galėjo. Įskaičiuojant ir vasaros estrados prieigose esančias, parduota 230 prekybos vietų, suvažiavo prekeiviai kone iš visos Lietuvos. Surinkta apie 10 tūkst. eurų, tačiau daugiau kaip 2 tūkst. sudaro rinkliavos mokestis, dar atskaičiavus PVM, turgaus reikmėms liks apie 6 tūkst. Eur.

Atsižvelgus į prekeivių prašymus, šiemet pirmą kartą mugė buvo organizuojama dvi dienas. „Jeigu tai pasiteisino, jeigu toks pageidavimas bus, taip darysime ir kitąmet“, – sakė N. Tertelis.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (3)

Pro šalį praeiti neleido smagios „Lakštingelės“ dainos.

Tarptautinis liaudiškų kapelų festivalis „Grok, žemaiti!“ šiemet antrus metus vyko nebe, kaip būdavo įprasta, rudenį ir nebe Kretingos rajono kultūros centro salėje, o per Kretingos miesto šventę spalvingoje Rotušės aikštėje.

„Pernai tradiciją keisti mus privertė pandemija, ribojimai. Pagalvojom, kad ir vieta čia visai gera, ir vasara tinka“, – paaiškino šio centro direktorius Pranas Razmus.

Šiemet festivalyje pasirodė 7 kolektyvai, tarp jų 5 iš Lietuvos: be kretingiškių, kapelos iš Šiaulių, Radviliškio, Nidos, Klaipėdos, taip pat svečiai iš Latvijos ir Estijos.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Bardų muzikos vakare – atlikėja Angelė Joknytė (centre) ir jai talkinę kretingiškiai muzikantai.

Praėjusio penktadienio vakarą kretingiškių pamėgtas tradicinis miesto šventės renginys – bardų muzikos vakaras „Baltas paukštis“ jau devintą kartą sukvietė šio žanro mėgėjus į erdvę prie Vaidilos skulptūros, šalia tvenkinio ir Kretingos rajono kultūros centro. Baltu paukščio sparnu palytėtos per Kretingą nusklendė mūsų krašto, įvairių šalies miestų, taip pat – ir Latvijos kūrėjų eilės bei muzika.

Tą vakarą daugiau kaip dvi valandas trukusią programą kūrė šie dainuojamosios poezijos atlikėjai: kretingiškių Raimondo Grabio ir Rūtos Lukauskienės duetas, Angelė Joknytė ir atlikėjai Audra Smilgė, Valdas Šličius, Audrius Šalnis, klaipėdiečiai Rimantas Balsys, Jolanta Vaser ir Aleksandr Dvorakovskij, Žydrė Adomaitienė, Alvita Timašiova-Rumšienė ir Vilius Matijošaitis iš Klaipėdos, Živilė Mackevičiūtė ir Simonas Navickas iš Skuodo, Vilija Radvilė ir Kornelija Petkutė iš Rokiškio, Aigars Godinš iš Jekabpils Latvijoje.

Taip pat atvyko daugkartinis šio renginio svečias – žinomas aktorius ir profesionalus atlikėjas Gediminas Storpirštis, kuris pastebėjo, kad Kretinga kasmet vis gražėja, o grožį kuriantys žmonės ir patys yra gražūs.

Kretingiškiai bardus apdovanojo gausias plojimais, o vakaro pabaigoje į sceną sugrįžę visi atlikėjai susirinkusiuosius pakvietė tradicinei, kasmet iki kito festivalio palydinčiai bendrai dainai „Ant balto paukščio sparno“, kurios žodžių autorė – vakaro vedėja Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė. Muziką jai sukūrė Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus, nuoširdžiai padėkojęs Kretingą, jos žmones ir festivalį pamilusiems ir savo kūryba miesto šventę kone kasmet turtinantiems bardams.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Per Kretingos muziejaus įsikūrimo grafų Tiškevičių dvare 30-mečio šventę parke prie Astronominio kalendoriaus atidengtas suolas Rimantui Kvikliui atminti.

Kažin, ar Kretingos muziejus šiandieną būtų toks žinomas ir lankomas, jeigu 1992-aisiais iš vienuoliams pranciškonams sugrąžinto vienuolyno rajono valdžia jį būtų iškriausčiusi į vieno vaikų darželio patalpas, kaip tuomet buvo svarstyta. „Dėl dvaro turėjome pakovoti. Ačiū tuometiniams rajono vadovams Bernardui Anužiui, amžinybėn išėjusiam Algimantui Šteiniui, Nepriklausomybės akto signatarui Virginijui Pikturnai, jie buvo išmintingi ir suprato mūsų siekį“, – sakė ilgametė muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, kreipdamasi į muziejaus įkurtuvių dvare 30-mečio paminėjimo dalyvius. Iki perduodant muziejui dvaras buvo žemės ūkio ministerijos žinioje, tad galėjo būti ir parduotas.

Dvarą, turintį 43 ha žemės, iš jų 23 ha parko ir 23 statinius, kurių dalis buvo avarinės būklės, kai kurių telikę pamatai, muziejui reikėjo pritaikyti. Muziejininkų rūpesčiu dar tais pačiais 1992-aisiais Kretingos dvaras buvo įtrauktas į neprivatizuojamų objektų sąrašą, 1995 m. buvo patvirtintas dvaro teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentas, 1997 metais dvaras paskelbtas Lietuvos nacionaline vertybe. Grąžinant dvaro sodybai istorinį autentiškumą, ją pritaikant muziejaus reikmėms, buvo nugriautas sovietmetį statytas rūmų priestatas, parke dalis garažų, katilinė, atstatyta rūmų veranda, fontanas, sutvarkytas ūkvedžio namas, malūno pastatas, įrengtas tradicinių amatų centras. Šiandieną muziejuje veikia 7 ekspozicijos, išplėtota edukacinė veikla, nuo 1998 m. rengiamas dvaro festivalis, nuo 2014 m. – meno šventė „Metai ir žmonės“. 2021 m. sutvarkyti parko takai. Parke įrengtas Astronominis kalendorius. Amžinybėn iškeliavusiam šio kalendoriaus idėjos autoriui Šventosios girininkui Rimantui Kvikliui atminti pastatytas originalus ąžuolo suolas.

Šiemet planuojama užbaigti lig šiolei patį brangiausią (gerokai per 1 mln. eurų) rūmų Žiemos sodo renovacijos projektą, rengiamas parko takų apšvietimo projektas. „Su kolektyvu visur ėjome pakėlę kalaviją, todėl dvare įsikūręs muziejus ir tapo rajono reprezentacine, kultūros, švietimo vieta“, – konstatavo V. Kanapkienė, kuriai už darbą dėkojo Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, kolektyvo žmonės, kiti šventės dalyviai, per suolelio atidarymo ceremoniją kalbėjęs R. Kviklio sūnus Kęstutis Kviklys.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Liepos 7 dieną Palangos koncertų salėje laukia Keistuolių teatro premjera – po 20 metų sugrįžta pasikeitę „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“ ir atsiveža naują programą, atskleidžiančią, kas pakito jų gyvenime nuo legendinių grupės susikūrimo laikų, nuo mažų kamerinių spektaklių iki milžiniškų arenų, griaudėjusių nuo aplodismentų. Dokumentinis, vaidybinis gyvo garso pasirodymas atskleis daugybes mįslių, kurios neduoda ramybės „Paskutinių Brėmeno muzikantų“ išsiilgusiems gerbėjams.

Praskleisti paslapties širmą ryžosi režisierius bei Rex'o vaidmens atlikėjas Aidas Giniotis, pasidalindamas prisiminimais, kaip buvo kuriamas spektaklis ir kultiniu tapęs filmas, užmindamas naujus klausimus, į kuriuos atsakymai bus atskleisti gyvo pasirodymo metu. Režisierius Aidas Giniotis pasitiki žiūrovų skoniu: „Jeigu ateis publika ir ras tai, ko jie nesitiki, bet šiek tiek laukia – bus labai gerai. Tik labai gaila, kad šį kartą Andriaus Kaniavos nėra tarp mūsų, bet galbūt ateityje būsim visi. Aš tikiuosi, kad koncerto metu kartu su žiūrovu smagiai leisime laiką.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...