| 2025 Balandis |
| Pi | | 7 | 14 | 21 | 28 |
| An | 1 | 8 | 15 | 22 | 29 |
| Tr | 2 | 9 | 16 | 23 | 30 |
| Ke | 3 | 10 | 17 | 24 | |
| Pe | 4 | 11 | 18 | 25 | |
| Še | 5 | 12 | 19 | 26 | |
| Se | 6 | 13 | 20 | 27 | | |
| Apklausa | Ar Kretingoje reikėtų modernesnių ir saugesnių vaikų žaidimo aikštelių? |
|
Sveikata- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Sveikata
- 2024-09-06
| |
Vienas artimiausių darbų, pasak Kretingos ligoninės vadovo Romaldo Sakalausko, įrengti išorinį liftą.
|
Pacientai maloniai nustemba po ilgesnio laiko apsilankę atsinaujinusioje Kretingos rajono ligoninėje: akivaizdūs pokyčiai ne tik pastato viduje, bet ir teritorijoje. Ligoninė švyti nuo Žemaičių gatvės pusės, o ir įvažiavus į jos kiemą: įrengtos 3 naujos automobilių stovėjimo aikštelės, sutvarkyti pastatai, išgenėti senieji medžiai, ištapyta rytinė siena. Tačiau tai – dar ne pokyčių pabaiga.
Proto mankšta ir rankų magija
Šie akivaizdūs pokyčiai – vos per 2-jus metus ir 9 mėn., kai vadovauti Kretingos ligoninei ėmėsi Romaldas Sakalauskas, turįs ne vien puikių vadybos įgūdžių, bet ir gilų grožio bei estetikos pajautimą. „Visame kame turi būti visuma. Neužtenka galvoti apie atskirus dalykus – čia pacientai, čia darbuotojai, čia gydymo erdvės, čia kiemas. Įstaiga yra viena, ir joje gerai turime jaustis visi“, – gerovės aspektą akcentavo vadovas.
R. Sakalauskas pasidžiaugė, kad jo mintims pritaria ir palaiko lyg vienas kumštis komandoje dirbantys: jo dešinioji ranka – ankstesnė įstaigos vadovė Ilona Volskienė, pavaduotojas ūkio reikalams Valerijonas Černeckis, vyriausioji slaugos administratorė Janina Luotienė. Visi darbai atliekami iš ligoninės uždirbtų savų lėšų, šiemet, tikino R. Sakalauskas, jokios paramos nei iš Vyriausybės, nei Savivaldybės nesulaukę.
„Turime savo stalių, meistrų – daug ką galime atlikti savo jėgomis ir už minimalią kainą. Mums nereikia viešųjų pirkimų, todėl procedūros gerokai supaprastėja. Ko gi turime laukti, jei galime patys? Tai, ką matote, – savotiška proto mankšta ir rankų magija, kad visiems būtų jauku, gražu, estetiška“, – kalbėjo R. Sakalauskas.
- Jurga BRAUKYLIENĖ
- Sveikata
- 2024-09-06
| |
Bėgike mėgėja save tituluojanti Irena Meškauskienė renkasi neilgas, 3–5 km distancijas.
|
Ilgų nuotolių bėgiko Piotro Silkino 83-iojo gimtadienio proga Kretingoje surengtame bėgime 3 km trasoje I v. užėmusi kretingiškė Irena Meškauskienė, dalyvavusi kartu su sūnumi Airidu, kuris tarp vaikų 500 m starte taip pat tapo nugalėtoju, pasidalino mintimis apie judėjimą, sveikatą ir jaunimą kamuojančias problemas.
Smalsumas likęs paskutinėje vietoje
Paklausta, kokios problemos lydi šiuolaikinius vaikus, I. Meškauskienė atviravo, kad dėl fizinio aktyvumo trūkumo juos kamuoja nutukimas, aktyvios veiklos motyvacijos praradimas. Netgi toks prigimtinis dalykas, kaip smalsumas, pasak pašnekovės, yra nustumtas į paskutinę vietą, pirmąsias pozicijas, užsidarius namuose, užleidžiant kompiuteriniams žaidimams, telefonams, socialinei medijai. Viso to pasekmės – netaisyklinga laikysena, judėjimo, gryno oro ir gamtos stoka. Kineziterapeutės specialybę Klaipėdos valstybinėje kolegijoje įgijusi moteris savo šeimoje ir artimiausioje aplinkoje stengiasi skatinti vaikų smalsumą, judrumą ir siekiamybę išbandyti viską, kas vaikui įdomu: „Augindama du sūnus susiduriu su prigimtiniu berniukų judrumu, visokeriopai skatinu jų aktyvumą ir norą pažinti pasaulį. Apsilankius pas šeimos gydytoją smagu, bet tuo pačiu ir liūdna išgirsti ją sakant, kad tokių sveikai atrodančių vaikų beveik nebėra. Man labai svarbu, kad vaikai būtų sveiki, todėl esu prieš paspirtukus ir įvairias judėjimą stabdančias priemones. Tarkime, dviratis vaikui duos ne tik daugiau naudos, bet ir mažiau žalos“, – sava patirtimi auginant vaikus dalinosi I. Meškauskienė, pridurdama, kad saugumo taisyklių laikymasis bei kūno apsaugos priemonės, važiuojant dviračiu, privalomos.
Judėjimas – tai sveikata, sakė pašnekovė, siūlanti daugiau judėti ir mažiau laiko leisti prie kompiuterių. Pasak Irenos, fizinis aktyvumas svarbus ne vien dėl kūno sveikatos, bet ir dėl psichinės būsenos, energijos antplūdžio, miego kokybės. „Vaikai turi eiti, smalsauti, kažką bandyti, mėginti, nukristi. Galbūt skamba šokiruojančiai, bet vaikai kartais turi ir nugriūti, ir kažkiek užsigauti, o tėvai, stengdamiesi vaiką apsaugoti, iš jų atima tas emocijas, potyrius ir patirtį. Duoda vaikui telefoną, planšetę, kompiuterį – tu pasėdėk ramiai, niekur nelipk, nelakstyk. Tarkime, žiemą jau nebematyti tiek daug vaikų ant kalniuko su rogėmis, o jei ir yra, vaikai apmuturiuoti šalikais, nosis, rankos šaltos – viskas, vedasi vaiką namo. Reiktų leisti ir šiek tiek sušalti, sušlapti, patirti tą tikrą vaikystę, neslopinti, neužgožti vaikų patyrimų“, – įsitikinusi pašnekovė.
| |
Anot Vaikų reabilitacijos klinikos vadovės I. Bakanienės, ekranai ypač pavojingi kūdikiams ir vaikams iki 1,5 metų amžiaus, kai intensyviai vystosi socialinė raida.
Nuotr. LSMU Kauno klinikų
|
Greitas gyvenimo tempas ir tobulėjančios technologijos itin neigiamai veikia šiuolaikinių tėvų ir vaikų tarpusavio santykius. Mat neretai tėvai, norėdami pailsėti ar atlikti svarbius darbus, leidžia vaikams naudotis ekranais, nė nesusimąstydami apie tai, kaip neribojamas laikas ir nekontroliuojamas turinys gali paveiktų jų fizinę ir psichinę sveikatą.
Apie ekranų žalą mažamečių sveikatai, pirmuosius signalus ir rekomenduojamą turinį pasakoja doc. dr. Indrė Bakanienė, laikinai einanti pareigas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė.
Viskas prasideda nuo kūdikystės
Pasak I. Bakanienės, tyrimai rodo, kad per didelis ekranų naudojimas vaikams iki 2–3 metų amžiaus gali sukelti kalbos, bendros raidos, dėmesio ir elgesio sutrikimų, miego problemų, maisto išrankumą. Itin sunkiais atvejais gali atsirasti požymių, būdingų autizmui, o vaikams, turintiems genetinį polinkį, ekranų perteklius gali paskatinti autizmo atsiradimą.
Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė įspėjo, kad ypač pavojinga duoti ekranus kūdikiams ir vaikams iki 1,5 metų amžiaus, kai intensyviai vystosi socialinė raida.
„Rumunų psichologas Marius Zamfir pasiūlė terminą „ekraninis autizmas“, pastebėjęs, kad vaikai, praleidžiantys daugiau nei 4 valandas per dieną prie ekranų, pradeda elgtis panašiai, kaip autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai. Anot jo, ekranų laikas užima didelę vaiko dienos dalį, mažindamas laiką prasmingoms veikloms, tokioms kaip aplinkos tyrinėjimas, fizinė veikla ir socialinis bendravimas, – kalbėjo I. Bakanienė. – Vėlesni tyrimai parodė, kad ekranai ne tik užima laiką, bet ir tiesiogiai veikia smegenis, stimuliuodami už regimąjį suvokimą atsakingų centrų vystymąsi. Deja, šis vystymasis vyksta kitų centrų, daugiausia atsakingų už kalbos ir socialinę raidą, sąskaita.“
- Jurga BRAUKYLIENĖ
- Sveikata
- 2024-08-27
Šeštadienį Kretingos muziejaus parko teritorijoje po atviru dangumi asociacija „Kretingos lietaus vaikai“ kartu su Kretingos rajono savivaldybe suorganizavo orientacinį žygį-žaidimą „Draugystės žemėlapis“ ir pakvietė vaikus, tėvus susipažinti ir pažinti vieniems kitus. Susidarė vienuolika komandų, kurios drąsiai į rankas ėmė žemėlapius ir, išsisklaidžiusios didelėje Kretingos dvaro parko teritorijoje, skubėjo įveikti užduočių ruožą.
- Jurga BRAUKYLIENĖ
- Sveikata
- 2024-08-23
| |
Išvažiuojamojo Kretingos rajono tarybos sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdžio dalyviai. Iš kairės vicemerė Vaida Jakumienė, Jolanta Girdvainė, Gileta Gedvilienė, Vitalija Valančiūtė, Saulius Šopaga, Violeta Turauskaitė, Juozas Mažeika, Justė Stonkutė, Normantas Žeimys.
|
Išvažiuojamojo Kretingos rajono tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdžio metu Kartenoje buvo gvildenti klausimai, susiję su slauga ir pagalba socialiai remtiniems žmonėms, jau išnaudojusiems keturių mėnesių trukmės Teritorinių ligonių kasų (TLK) kompensuojamą pagalbą slaugos ligoninėje.
Kartenos pirminio sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovas Normantas Žeimys priminė, kad centras susideda iš trijų objektų. Tai – Kartenos ambulatorija, bendrosios praktikos gydytojo kabinetas Kūlupėnuose bei Kartenos katalikiškoji palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė.
N. Žeimys pasidžiaugė, kad žmonės pas gydytojus patenka iškart, nereikia laukti po kelias savaites. Vadovas paminėjo, kad kolektyve dirba 38 darbuotojai, atėjo ir naujų, nors didžiausias trūkumas, kaip ir visoje Lietuvoje, – gydytojų. Šiuo metu dirba du šeimos gydytojai ir odontologas. Slaugos ligoninėje, pasak vadovo, darbuojasi daugiau slaugytojų padėjėjų, kadangi tarp pacientų yra nemažai ypatingos priežiūros ir slaugos reikalaujančių pacientų – nevaikštančių, tokių, kurie patys nepavalgo ir pan. Pagal normatyvus reikėtų daugiau darbuotojų, bet, anot N. Žeimio, esami darbuotojai dirba 1,25 ar 1,5 etato krūviu ir yra patenkinti galimybe užsidirbti didesnį atlyginimą. Šiai dienai slaugos ligoninėje guli 26 pacientai, o vietų yra 30. Artėjant žiemos sezonui, padidėja pacientų, turinčių lėtinių ligų, negalinčių savarankiškai apsitarnauti, pagalbos poreikis, nors jau būna išnaudoti TLK kompensuojami 4 mėnesių terminai.
Ar kada pastebėjote, kad būdami prastos psichologinės būsenos neretai jaučiate fizinius kūno skausmus ir simptomus? Taip yra dėl to, nes emocinę ir fizinę sveikatą sieja tiesioginis ryšys – smegenys perduoda signalus į kūną, todėl prasta psichologinė būklė turi didžiulę įtaką žmogaus fizinei sveikatai.
Apie tai, kodėl dažniausiai pasitaikantys liekamieji onkologinių ligų reiškiniai yra psichoemociniai ir kodėl svarbus holistinis požiūris, kalbamės su gydytoja onkologe-chemoterapeute doc. dr. Sigita Liutkauskiene ir psichiatru Leonu Kačinsku. Jų teigimu, stabili emocinė būklė gali pakeisti ligos eigą.
Žindymas yra natūrali nėštumo tąsa, kurios meno gali išmokti daugelis moterų. Dažniausiai sunkumų kyla dėl netinkamos vaikelio maitinimo technikos, žinių trūkumo ar tam tikrų fiziologinių iššūkių. Tačiau padedant kompetentingiems specialistams visa tai galima išspręsti.
Apie žindymo naudą, iššūkius ir laktacijos valdymą pasakoja Tarptautinės egzaminuotojų tarybos pripažinta laktacijos (IBCLC) konsultantė Eglė Gurčinė.
Apie tinkamą primaitinimą ir nujunkymą kalba vaikų ligų gydytoja, IBCLC konsultantė dr. Audronė Mulevičienė.
Kretingos ligoninėje buvo surengta paskaita „Cukriniu diabetu sergančių suaugusių žmonių kojų priežiūra“. Apie tai, kaip tinkamai prižiūrėti pėdas, kalbėjo Kretingos diabeto klubo diabetologė ir podologė Gabrielė Guogytė, klubo „Diabeto IQ“ vadovė Dovilė Byčienė, ligoninės diabetinės pėdos slaugytoja Lijana Sendriutė.
- Audronė PUIŠIENĖ
- Sveikata
- 2024-08-09
Nuolat savo medicinos įrangos bazę ir gydytojų specialistų komandą stiprinanti Kretingos ligoninė siekia, kad šios gydymo įstaigos pacientai ir šiandien, ir ateityje gautų visas įmanomas kokybiškas medicinos paslaugas.
Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas teigė, kad jo vadovaujama įstaiga šiuo metu yra įsigijusi pačią reikalingiausią ir svarbiausią medicinos diagnostikos, chirurgijos, fizinės reabilitacijos įrangą, kas iš esmės keičia teikiamų paslaugų kokybę. „Artėdami prie šiuolaikiškos modernios gydymo įstaigos standartų, suprantame, kad, turint echoskopijos, endoskopijos įrangą, mamografą, kompiuterinį tomografą, visą šią diagnostinę aparatūrą reikėtų papildyti ir magnetinio rezonanso tyrimais, tačiau tai reikštų ir didelius finansinius kaštus“, – kalbėjo gydymo įstaigos vadovas, pasidžiaugęs, kad atsirado galimybė bendradarbiauti su medicinos paslaugas teikiančia gydymo įstaiga „Affidea Lietuva“ ir kad aptartos svarbiausios bendradarbiavimo gairės siekiant pagerinti pacientų registracijos procesus.
- Audronė PUIŠIENĖ
- Sveikata
- 2024-08-02
| |
Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas pusiau pajuokavo: „Kaip televizijos rudeniop pradeda naują sezoną, taip ir mes stipriname savo pozicijas – norime, kad mūsų krašto žmonės gautų kuo aukštesnio lygio medicinos paslaugas.“
|
Kretingos ligoninės Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje nuo rugpjūčio darbą pradės nauji gydytojai – urologas Deividas Zaranka ir gydytoja gastroenterologė Neringa Toliušytė-Domarkė. Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo Romaldo Sakalausko teigimu, jo, kaip įstaigos vadovo, ir administracijos tikslas – kad Kretingos ligoninė pacientams ne tik suteiktų kuo daugiau paslaugų, bet ir taptų modernia šiuolaikiška gydymo įstaiga.
„Daugėja gydytojų – mažėja eilės“, – dėmesį atkreipė R. Sakalauskas, pasidžiaugęs, kad ligoninei pavyko surasti įvairios specializacijos gydytojų: be urologo ir gastroenterologo, rudeniop dirbti pradės dermatologė, plastikos chirurgas, du reabilitologai, reumatologas, ir, tarkim, plastikos chirurgo paslaugomis galės pasinaudoti ne tik medicininių problemų turintys, bet ir grožio, išvaizdos tobulumo siekiantys pacientai. Be viso to, ligoninė yra įsigijusi šiuolaikiškos, dabartines gydymo tendencijas atitinkančios medicinos įrangos, kuri palengvina gydytojų ir kito medicinos personalo darbą.
|
|
