|
|
|
SveikataAr nusipelnė pienas patyčių?
Jei galvojate, kad natūralaus pieno vartotojai susilaukia kritikos tik šiais laikais, prisiminkime tai, jog Julijus Cezaris 54 m. pr. m. e. lankydamasis tuo metu užkariautoje Britanijoje pasibjaurėjo tuo, kiek pieno suvartoja šiauriečiai. Senovės Graikų filosofas Strabo paniekino šiauriečius dėl nesaikingo pieno vartojimo, o Tacitas apibūdino germanų mitybą kaip neskoningą dėl jų pomėgio „rūgusio pieno produktams“. Romėnai taip pat neatsiliko nuo patyčių karuselės ir nesaikingą pieno vartojimą laikė „barbariškumo“ įrodymu. Šimtmečiais daugelyje pasaulio šalių tai buvo įprasta panieka – žmonės, valgantys sviestą ir geriantys pieną, buvo laikomi necivilizuotais. Šiandieną pieno vartojimas yra viena labiausiai kontraversiškų temų mitybos srityje. Jei paklausiu kitų mitybos specialistų apie pieną, sulaukiu tokių teiginių: „pienas turi antibiotikų ir hormonų“; „pienas sukelia gleives“; „pienas sukelia pilvo pūtimą“ ir panašiai. Tokios mintys tikrai nestebina, na nes kas norėtų būti storas, pilnas gleivių ir išsipūtusiu pilvu? Taip pat jie teigia, kad pienas skirtas tik žinduolių vaikams užauginti, nes užaugę jie nebegeria pieno. Na, bet pripažinkim, kad užaugę jie ir mašinų nevairuoja, ir internetu nesinaudoja. Išskyrus žmones. Kas per vienas yra pienas? Pienas yra žinduolių pieno liaukų produktas. Patikslinsiu, kad migdolai, avižos ar ryžiai neturi pieno liaukų. Karvių, ožkų ar avių pienas yra vienas vertingiausių maisto produktų. Visi žino, kad pienas turi daug kalcio, be to, turi ir magnio, kalio, seleno, gausą vitaminų. Didesnis pieno suvartojimas yra siejamas su mažesniu kūno svoriu, mažesniu cukraus kiekiu kraujyje, sumažėjusiu metaboliniu sindromu, padidėjusiu kaulų tankiu ir mase, sveikesniais dantimis. Pienas yra vienas tobuliausių maisto produktų, tačiau pienas nelygus pienui. Natūralus ir fermoje „išgautas“ pienas skiriasi. Karvės, kurios ėda joms skirtą pašarą – žolę ir šieną, palyginus su fermų karvėmis, kurios dažnai būna maitinamos grūdų / pašarų mišiniais, piene „pagamina“ tris-penkis kartus daugiau konjuguotos linolo rūgšties. Kas per biesas ana y? Ši rūgštis mūsų kūnui svarbi, nes turi priešvėžinių ir priešuždegiminių savybių, pagreitina medžiagų apykaitą ir svorio kritimą. Be to, įrodyta, kad ši rūgštis sulėtina odos, krūtų, prostatos ir tiesiosios žarnos vėžio atsiradimo riziką.
Pavasaris įkvepia pasitempti
Pavasaris – vis arčiau ir arčiau. Ką daryti, kad pasitiktume jį lieknesni, gražesni, geros nuotaikos? Patarimais su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalijo kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė. Augalų grupė ne viena, ir visos svarbios Pašnekovės žodžiais, svorį numesti gali būti sunku, ypač turint endokrininių ligų ar kitų sveikatos problemų, nesusijusių su mityba. Tačiau ir ji atlieka svarbų vaidmenį, išlaikant liekną figūrą ir gerą sveikatą, – kaip ir sportas bei aktyvus judėjimas. K. Labanauskienė ragino atkreipti dėmesį ne tik į svorio metimo metodų veiksmingumą, bet ir į jų saugumą sveikatai. „Bet koks harmoningo svorio mažinimo procesas prasideda organizmo valymu nuo šlakų ir toksinų. Puikūs pagalbininkai šiame procese yra vaistiniai augalai“, – sakė žolininkė. Fitoterapijoje išskiriamos kelios augalų grupės, kurios skirtingais būdais prisideda metant svorį. Viena jų – riebalus deginantys augalai. Jie padeda skaidyti riebalų sankaupas probleminėse zonose ir organizmui neleidžia įsisavinti perteklinių kalorijų. Be žolelių arbatų, panašų poveikį turi ir kai kurie prieskoniai – anyžius, ciberžolė, rozmarinas. Kita grupė – šlapimo išsiskyrimą skatinančios žolelės: ramunėlė, varnalėša. iš organizmo jos pašalina perteklinį skysčių kiekį, taip pagreitindamos medžiagų apykaitos procesus. Anot pašnekovės, žolelės gali duoti greitą rezultatą, tačiau reikia būti atsargiems – pernelyg dažnas jų vartojimas gali sutrikdyti organizmo vandens ir elektrolitų balansą. Panašų poveikį turi ir beržo, bruknių lapai, meškauogė, asiūklis. Todėl svarbu gerti ne mažiau kaip 1,5–2 litrus vandens per dieną ir klausytis savo organizmo! Trečioji augalų grupė – tulžies išsiskyrimą skatinančios žolelės, tokios, kaip pelynas, medetka, ajeras, kukurūzų purkos. Jos normalizuoja kepenų veiklą, o tai padeda organizmui atsikratyti toksinų, neigiamai veikiančių medžiagų apykaitą. Ketvirtoji grupė – laisvinamąjį poveikį turintys, metabolizmą skatinantys augalai: šaltalankis, krapai, pankoliai. taip pat tie, kurie padeda subalansuoti virškinimo sistemos veiklą – bruknių lapai, saldymedis, rabarbaras. Šie vaistiniai augalai teigiamai veikia virškinimo traktą, odos būklę, padeda geriau virškinti maistą, šalinti toksinus ir skaidyti riebalus. Tarp tokių žolelių – kiaulpienė, kraujažolė, trispalvė našlaitė, juodoji šeivamedžio uoga, petražolės, ramunėlės, liepa. Šias žoleles galima vartoti atskirai arba maišyti į mišinius. K. Labanauskienės žodžiais, laisvinamosios žolelės padeda atsikratyti organizmo užsiteršimo, kartu mažėja ir kūno svoris. Tačiau šį valymosi būdą reikia taikyti atsargiai – per didelis žolelių arbatos vartojimas gali pašalinti ne tik toksinus, bet ir naudingas organizmui medžiagas.
Galvos svaigimo priežastis – iš vietos pajudėję otokristalai
Su laikraščio redakcija susisiekusi 54-erių Jolanta (pavardė redakcijai žinoma) papasakojo susidūrusi su labai stipriu galvos svaigimu ir pykinimu. Moteris, vėliau sužinojusi, kad tai – gerybinis galvos svaigimas, nė neįtarė, kad šis sutrikimas, labai panašus į žemo kraujospūdžio ar sutrikusios kraujotakos būseną, yra gydomas paprastais pratimais, nors anaiptol ne visi apie tai žino. Po nakties – galvos svaigimas „Maždaug dvi savaites jutau galvos svaigimą, ypač atsikėlus po nakties ir lipant iš lovos vis mėtydavo į šonus. Dieną išsivaikščiojus palengvėdavo. Atrodė, kad tiesiog sutrikusi kraujotaka, nes dieną lyg ir praeidavo“, – pasakojo Jolanta, vildamasi, kad visa tai praeis, todėl į medikus nesikreipė. Tikėdamasi, kad aktyviai pajudėjus šis, kaip ji manė, kraujotakos sutrikimas praeis, norėdama ją suaktyvinti, moteris savaitgalį nusprendė žoliapjove nupjauti žolę. Buvo karšta vasaros diena, negailestingai kepino saulė ir, pradėjus darbą, Jolantai labai stipriai ėmė svaigti galva, aptemo akys, pykino. „Buvo toks jausmas, kad tuoj nualpsiu, vos spėjau grįžti į kambarį ir atsigulti į lovą, bet ir atsigulus nebuvo lengviau – visas kambarys sukosi ratu. Medicinos mokslus studijavęs sūnus įtarė, kad man gali būti „pabėgęs“ ausies kristalas, bet pirmą sykį girdėdama, kaip man tuomet atrodė, tokią nesąmonę, su iškviestu greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvykau į priėmimą. Ten praleidus 5 valandas, per kurias man buvos skirtos lašinės, šiek tiek pagerėjo, bet galva vis tiek svaigo“, – prisiminė Jolanta, kurią tąsyk išleido namo. Savo įtarimus pasitikrinęs pašnekovės sūnus, vis dėlto ėmėsi mamai padėti. Jolanta tam nesipriešino. Visų pirma buvo nustatyta, kurios pusės vidinėje ausyje iš savo vietos yra išjudėję kristalai. Tuomet buvo atlikti tam tikri pratimai, po kurių Jolanta pasijuto puikiai, nors prieš tai be galo svaigo galva, ją pykino, moteris vėmė.
Kretingiškės piešiniai – ir ant Klaipėdos gydymo įstaigų sienų
Kai po remonto Klaipėdos vaikų ligoninės Priėmimo skyriaus apžiūrų kabinetų sienas piešiniais išpuošusi Aira Bendikaitė-Jušmanova rezultatu pasidalijo viešai, netrūko liaupsių: kaip miela, kaip skoninga, gražu! Kodėl ne pas mus, ne Kretingoje? Džiugina ir mažuosius pacientus, ir jų tėvus Darbų autorė nusišypsojo: „Mano darbų yra ir Kretingoje. Marijos Tiškevičiūtės mokykloje vienur ant sienų – džiunglės, kitur – jūra, dar kitur – dangaus.“ Tiesa, šioje ugdymo įstaigoje pabaigta dar ne viskas, nes niekaip neateina mintis, kaip išgražinti aktų salę. Bet didelio formato – kai kurie apie 2–3 metrų aukščio, 4-ių metrų pločio – paveiksluose, kuriuos Aira tapo įvairiais švelniais pasteliniais atspalviais tonuodama sienų dažus, – ne vien jos idėjos. Minčių kretingiškė pasisemia ir interneto platybėse. Taigi ir tos jūros bangos, ir vėžliukai, ir žuvys, ir vandens ar žemės augalai, laivai daugiausia – iš ten. Mene it vijurkas besisukančios pašnekovės žodžiais, darbas seka darbą, tik spėk. O Klaipėdos vaikų ligoninę pagražinti ją pakvietė palangiškis verslininkas – tai buvusi jo dovana gydymo įstaigai. „Spalvinga, edukuojanti ir raminanti aplinka įkvepia šypseną ne tik vaikams, bet ir jų artimiesiems“, – įvertino ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas. Tačiau šie kretingiškės piešiniai – ne vieninteliai uostamiestyje, kelis yra nutapiusi ir ant Universiteto ligoninės Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus naujai įrengtų palatų vaikams sienų.
Limfa – gyvybiškai svarbus kūno skystis
Įprastai kalbant apie sveikatą, organizmo būklę, mes kalbame apie kraujotaką – arterinę, veninę kraujotaką, venų būklę, bet dažnu atveju nekalbame arba į antrą planą nukeliame limfotakos svarbą. Nors iš tikrųjų limfos apytaka yra gyvybiškai svarbi imuninei sistemai, organizmo detoksikacijai ir nereikalingų apytakos produktų pašalinimui“, – sakė Medicinos centro „Natura Termo SPA“, įsikūrusio gydymo ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“, medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Sveikatai ir grožiui „Puikiai veikianti limfinė sistema – tai geros savijautos ir gražios figūros paslaptis. Dėl šiuolaikinio žmonių gyvenimo būdo – sėdimo darbo, mažo fizinio aktyvumo, neracionalios mitybos ir kt. – pastebimi vis dažnesni limfinės sistemos sutrikimai: ima varginti tokios bėdos, kaip kojų tinimas, venų tinklo išsiplėtimas, sutrikusi kraujotaka ir virškinimas, celiulitas, odos bėrimai, nuolatinis nuovargis, imuniteto silpimas“, – sako gydytojas. Limfa susidaro, kai audinių skystis, vadinamas intersticiniu skysčiu, surenkamas limfiniuose kapiliaruose. Ji yra turtinga limfocitų – baltųjų kraujo ląstelių, kurios vaidina svarbų vaidmenį mūsų imuninei sistemai. Limfos tekėjimas vyksta per limfines kraujagysles, kurios sujungia limfmazgius – mažus organus, kuriuose limfa filtruojama, naikinant infekcijas, bakterijas ir svetimkūnius. Ypač daug limfmazgių yra pažastyse, kirkšnyse.
Kretingoje duris atveria Senjorų klubas
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus iniciatyva Kretingoje duris atveria Senjorų klubas. Nuo vasario 13 dienos Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos salėje, ketvirtadieniais, Kraštotyros skaityklos patalpose, rinksis senjorai, kurie kartu, padedant savanorėms, bendraus, diskutuos, kurs, mokysis, sportuos ir stengsis įsitraukti į įdomias bei prasmingas veiklas. „Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), su programa „Šilti apsilankymai“ ateina į Kretingą. Mums svarbus kiekvienas pagalbos ir bendravimo stokojantis senjoras, svarbus kiekvienas šiai misijai pasiryžęs savanoris. Šiuo metu senjorai aktyviai domisi, registruojasi į Senjorų klubą, apmokytos ir pasiruošusios yra savanorės, kurios ves susitikimus bei įtrauks senjorus į veiklas“, – kalbėjo LRK Savanorių koordinatorė Ineta Trakienė, paminėjusi, kad daug sunkiau sekasi rasti savanorių Kretingos mieste, rajone savanorystės programoje „Šilti apsilankymai“, per kurią savanoriai lankys vienišus senjorus namuose.
Dirbtinio intelekto sprendimus kraštietis kuria kardiologijai
Mūsų kraštietis kretingiškis Arnas Karužas ne tik dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoju kardiologu ir šio universiteto Kardiologijos instituto mokslininku – pagrindinį dėmesį ir laiką jis skiria savo paties įsteigtam ir vadovaujamam startuoliui „Ligence“, kurį Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija apdovanojo už geriausią metų dirbtinio intelekto produktą vartotojams. Kasmetiniuose Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos apdovanojimuose yra pagerbiami ir apdovanojami labiausiai per metus pasižymėję ir nusipelnę žmonės, įstaigos, įmonės būtent dirbtinio intelekto vystymo ir populiarinimo srityse. „Mes buvome komisijos išrinkti ir apdovanoti kaip metų geriausio dirbtinio intelekto produkto vartotojams kūrėjai. Mūsų produktas Ligence Heart yra skirtas kardiologams, jo tikslas – automatizuoti ir standartizuoti širdies ultragarsinio tyrimo procesą, tam, kad mažiau reikėtų skirti laiko mechaniniams matavimams atlikti, ir gydytojas galėtų skirti daugiau laiko pacientams ir sprendimams priimti“, – paaiškino A. Karužas. Kadangi jo vadovaujama įmonė dirba daugiau kaip 5-erius metus, tai ir apdovanojimas – jau ne pirmas. „Visada džiaugiamės, kai kas nors įvertina mūsų pastangas – tai motyvuoja judėti į priekį“, – neabejojo gydytojas.
Kovidas šiemet slepiasi, bet įsišėlo gripas
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nuolat skelbia sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) duomenis. Kaip šiame kontekste atrodo Kretinga, palyginus su kitais apskrities rajonais? NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad situacija Kretingoje nėra nei pati geriausia, nei blogiausia – „per viduriuką“. Pavyzdžiui, netolimame Klaipėdos mieste praėjusios savaitės rodikliai kur kas prastesni. Sergamumas gripu ir ŪVKTI Kretingos rajone didžiausias buvo 3-ią metų savaitę, 4-ą – pakankamai ūgtelėjo, o štai 5-ąją savaitę šiek tiek sumažėjo ir, galima sakyti, stabilizavosi. Įvardinant absoliučiais skaičiais, 3-ią savaitę buvo užfiksuoti 129 gripo atvejai, 4-ą savaitę – 207, o 5-ą, tai yra praėjusią, savaitę – 187 atvejai. ŪVKTI atvejų praėjusią savaitę buvo 478. „Lig šiol slėpęsis gripas šiemet įsišėlo, o štai Covid-19 atvejų labai sumažėjo, apskrityje serga vos vienas antras trečias žmogus“, – sakė R. Grigaliūnas.
Kretingos „ruoniai“ drąsiai neria į žiemos vandenį
Jau ne pirmą sekmadienį 10 val. prie I Kretingos dvaro tvenkinio susirinkę ir apšilę drąsuoliai neria į ledinio vandens glėbį. Antrasis žiemos maudynių sekmadienis Kretingos „ruoniams“ buvo dosnus – juos pasitiko baltu sniegu nuklota pakrantė. Nors tvenkinio vanduo ir nebuvo aptrauktas ledu, bet šaltuko, kuris gnaibytų skruostus, pakako. „Ilgokai stebėjome veiksmą kitose savivaldybėse, tarkime, Kaune „ruoniai“ smarkiai juda, juda ir Telšiai, ir Plungė, turintys nemažai besimaudančiųjų žiemą. Tad pagalvojome, kuo gi mes, kretingiškiai, prastesni, kodėl gi čia neužkūrus judesio“, – šypsojosi viena žiemos maudynių iniciatorių, dviračių sporto entuziastė kretingiškė Gintarė Varaniūtė, viešojoje erdvėje inicijavusi diskusiją ir „ruonių“ paiešką Kretingoje. Nors didelių diskusijų ir norinčiųjų maudytis nesulaukė, Gintarė su draugu nusprendė – bus kas bus, bet sekmadienį 10 valandą eis maudytis tvenkinyje. Pirmosios sekmadienio maudynės buvo kuklios, bet vis dėlto prie Gintarės ir jos draugo prisijungė keli šalto adrenalino ištroškę drąsuoliai.
Sveikatos stebėsena: kuo sergame, kas į kapus nuvaro dažniausiai
Savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras parengė Sveikatos stebėsenos Kretingos rajone 2023-iųjų metų ataskaitą, kurioje išskirtos trys „raudonosios“ zonos: sergamumas tuberkulioze, nenoras skiepyti vaikus ir žūtys eismo įvykiuose. Gyventojai senėja, moterų yra daugiau negu vyrų Kaip posėdyje pripažino rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė, skaičiai – iškalbingi, įdomu sužinoti, kaip kinta rajono gyventojų sveikata, kokios priežastys lemia ligas. Stebėseną pristačiusios biuro visuomenės sveikatos specialistė Laima Grigalauskienė pirmiausia apžvelgė Kretingos rajono demografinę padėtį. Jos duomenimis, 2024-ųjų pradžioje gyvenamąją vietą čia buvo deklaravę 37 tūks. 442 gyventojai, tai yra 112 mažiau negu 2023-iaisiais. Vaikai, kaip ir kitur Lietuvoje, sudaro mažesnę dalį negu 65-erių ir vyresnio amžiaus gyventojai. Moterų yra daugiau negu vyrų – atitinkamai 52,9 ir 47,1 proc. Kaime ir mieste gyvenančiųjų skaičius panašus. Gyventojai senėja: mažėja moterų nuo 35 iki 44 ir nuo 65-erių metų amžiaus, vyrų – nuo 45 – 49-erių ir nuo 65-erių. Nuo 2019 metų daugiau rajono gyventojų imigravo negu emigravo, į kitas savivaldybes buvo daugiau išvykstančiųjų negu atvykstančiųjų gyventi. Lyginant 2023-iuosius metus su 2022-aisiais, imigrantų sumažėjo 230, o emigrantų – 15. Rajone stebima neigiama natūrali gyventojų kaita: 2023-iaisiais, palyginus su 2022-aisiais, gimusių sumažėjo 13 asmenų, o mirusių – 85-iais. 2023-iaisiais gimė 280, o mirė 471 asmuo. L. Grigalauskienė akcentavo, kad pagrindinis gyventojų sveikatos rodiklis yra tikėtina gyvenimo trukmė. 2023-iaisiais ji pailgėjo iki 78,3 m., ir lenkė Lietuvos vidurkį.
|
|
