|
|
|
SveikataKretingos ligoninėje pradėta teikti nauja paslauga – haloterapija
Kretingos ligoninė sėkmingai plečia Ambulatorinio konsultacinio skyriaus fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas ir pasidalino gera žinia, kad, investavus per 20 tūkst. Eur, pavyko įrengti haloterapijos, arba druskos terapijos, kambarį. Jis veikia ne per seniausiai renovuotose fizinės medicinos ir reabilitacijos patalpose vidiniame ligoninės kieme. Pastatas atnaujintas iš pagrindų – pradedant stogu ir baigiant šildomomis patalpų grindimis. Ambulatorinio konsultacinio skyriaus vedėja Janina Kizielienė ir gydytoja reabilitologė Laima Baltmiškienė teigė, kad šiuo metu fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos Kretingos ligoninėje yra išplėtotos maksimaliai. „Vienintelio, ko neturime, – tai vandens procedūrų, bet apie tai svajojame“, – Kretingos ligoninės vyriausioji slaugytoja Janina Luotienė atkreipė dėmesį, kad fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugoms teikti ligoninė yra įsigijusi modernią šiuolaikišką aparatūrą, su kuria dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Kambarys – kaip druskos kasykla Haloterapijos seansus atliks šios terapijos išmokyti kineziterapeutai Viktoras Penkovskis ir Ilona Kalnienė bei fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytoja Diana Taurinskienė. Jų rūpestis – parinkti dozę, fiksuoti procedūros laiką, paruošti pacientą, jam išėjus – dezinfekuoti krėslus, išvėdinti patalpas, išvalyti generatorių, kad druskos dalelės jo neužkimštų. Vienu metu seanse gali dalyvauti 7 pacientai, seanso trukmė suaugusiajam – iki 45 min., vaikui – iki 30 min. Haloterapija, arba druskos terapija, – natūrali gydymo ir profilaktikos procedūra. „Šis nemedikamentinis gydymo būdas suteikia pacientui galimybę kvėpuoti druskingu oru, sukuriant drukos kasyklų mikroklimatą su nuolatine temperatūra ir oro drėgnumu“, – gydytoja L. Baltmiškienė paaiškino, kad druskos kambario sienos, lubos, grindys yra padengtos druskos, kuri kaitinama, kad nesudrėktų, sluoksniu. Per specialias angas į patalpą pučiamas sausas druskos, arba natrio chlorido, aerozolis – druskos dalelės tokios mažos, kad pasiekia ne tik viršutinius, bet ir apatinius kvėpavimo takus, lengvai nusėda ant odos paviršiaus. Kvėpuojant tokiu oru, kvėpavimo takų gleivinė tampa atsparesnė aplinkos dirgikliams, sumažėja bronchų gleivinės uždegimas, palengvėja kosulys, pagerėja atsikosėjimas, sugrąžinamas alsavimas pro nosį. Haloterapija turi ir raminamąjį poveikį, todėl po seanso žmonės jaučiasi pailsėję, atsipalaidavę, patyrę teigiamų emocijų. Svarbiausia, kad druskų kambaryje nėra kenksmingų mikroorganizmų ir alergenų, nes jiems druskinga terpė nepalanki. Be sukurto natūralumo, druskų kambaryje skamba atpalaiduojanti muzika, keičiasi sienų spalvos, kas nori – gali žiūrėti ekrane rodomus vaizdus. Spalvų terapija pagrįsta idėja, kad spalvos ir spalvota šviesa gali prisidėti prie fizinės ar psichinės sveikatos gerinimo.
Savižudybių prevencija – procesas, kuriame gali dalyvauti kiekvienas
Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure įvykusių mokymų „Savižudybių prevencija Kretingos rajono savivaldybėje: prisidėti gali kiekvienas“ siekis – geriau suprasti savižudybių problemą Kretingos rajono savivaldybėje, nustatyti esamus pagalbos teikimo mechanizmus ir ko reikėtų artimiausioje ateityje, kad problema mažėtų. Netekome 35 gyventojų Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą ir stebėseną, savižudybių prevencijos koordinatorė Laima Grigalauskienė informavo: nors Kretingos rajono savivaldybėje 2023-iaisiais lyginant su 2022-aisiais metais standartizuotas mirtingumas dėl tyčinio žalojimo skaičius sumažėjo nuo 23,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų iki 18,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, bet 2023 m. Kretingos rajono savivaldybėje standartizuotas mirtingumas dėl tyčinio savęs žalojimo rodiklis buvo didesnis už Lietuvos ir už Klaipėdos apskrities rodiklius (Kretingos rajono savivaldybėje – 23,1/100 tūkst. gyv., Lietuvoje – 18,8/100 tūkst. gyv., Klaipėdos apskrityje – 13,7/100 tūkst. gyv.). Iš viso per penkerius metus mūsų rajone gyvybę sau atėmė 35 gyventojai. Aktuali problema – bandymai žudytis Iki šiol Kretingos rajono savivaldybėje gana aktuali problema yra bandymai žudytis. Pagal šį rodiklį 100 tūkst. gyventojų tarp 60 savivaldybių Kretinga patenka į 47-ą vietą. Nors 2023 m. bandymų pakelti prieš save ranką, lyginant Lietuvos mastu, skaičius sumažėjo, tai gali reikšti tiesiog blogesnį atvejų registravimą, nes šis rodiklis atspindi tik sveikatos priežiūros įstaigose gydytus asmenis – jei tyčia susižaloję asmenys į gydymo įstaigas nesikreipia (pvz., jų susižalojimai nėra rimti), jie nepatenka į oficialią statistiką. Be to, su savižudybėmis susijusios temos vis dar yra stigma, ir žmonės, patekę į gydymo įstaigą, dažnu atveju prašo nerašyti šios diagnozės, taip bandydami apsisaugoti nuo gėdos ar kitų galimų socialinių ar emocinių pasekmių. Kretingos rajono savivaldybėje penkerių metų laikotarpiu, palyginus pagal lytį, daugiau mirčių dėl savižudybių patiria vyrai negu moterys (29 vyrai ir 6 moterys). Lyginant pagal gyvenamąją vietovę, daugiau savižudybių įvyksta kaime negu mieste (kaime – 20 atvejų, mieste – 15 atvejų). Apžvelgiant pagal amžiaus grupes, daugiausiai savižudybių patiria gyventojai nuo 45 iki 64 metų (iš viso – 17 atvejų). Paskutinis vaikų iki 17 metų atvejis užregistruotas 2013 m., kai nusižudė 15 metų paauglys. Per dešimtmetį nuo 2013 iki 2023-ųjų metų Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje užfiksuoti 78 savižudybės atvejai.
Grąžinkit meilę subproduktams
Gi mūsų virškinimas – kaip vilkų, o vilkai ėda mėsą. Vilkai, nugalabiję grobį, visų pirma ėda plaučius, inkstus, širdį, kepenis, skrandį ir žarnas su turiniu – apvirškintomis žolėdžių žolėmis ir mikrobiomu, blužnį. Kvaili tie vilkai – brangiausią nugarinę, kumpinę ar šoninę palieka ramybėj, o pigius grobus sutaršo. Širdys, kepenys, smegenys ar inkstai yra gerokai vertingesni negu, tarkime, brangi kukurūzinio viščiuko krūtinėlė. Visi šie organai praturtinti mikro- ir makroelementais, ir vargiai juos pakeisti gali kokios nors daržovės. Žinoma, problemas keliantis yra mano požiūris – maistą didžiąja dalimi vertinu pagal tai, kokią naudą jis duoda organizmui. Žinau, kad kepenys nėra vienas mėgstamiausių patiekalų, tačiau kepenys, taip pat kaip ir kiaušiniai, turi naudingo cholesterolio (cholesterolis gaminamas kepenyse). Primenu, kad cholesterolis maiste neturi didelės įtakos cholesteroliui kraujyje. 100 gramų kepenėlių jums duos apie 25 gramus baltymų, vitaminų D, E, K, A, folio rūgšties, B1, B2, B3, B5, B6, B12, cholino. Be to, valgant kepenėles gausime ir mineralų – kalcio, geležies, magnio, seleno, vario, cinko ir fosforo. Kad dar geriau suvoktume kepenėlių naudingumą, pateiksiu pavyzdį – jei suvalgysite 2 kilogramus įvairių vaisių, gausite tiek pat maistinių medžiagų, kaip ir suvalgę 100 gramų kepenėlių. tis apkeptas daržoves ir vaisius. Ir dar – nepamirškite, kad parduotuvėse galime rasti ir pašteto, kuris daug priimtinesnėje formoje negu varginantis kepenėlių ruošimas. Paštetą ar kepenėles derinkite su pakepintomis keptuvėje kriaušėmis, obuoliais ar karamelizuotais svogūnais. Neseniai atradau ir dar vieną skonį – paštetas su sūdyta karamele. Atrodytų, kad tai yra neįmanomas skonis, tačiau paragavus tai buvo vienas nuostabiausių pojūčių receptoriams.
Šiltuose baseinuose ir pirtyse kasdien sveikatinkitės pigiau
Sveikata – brangiausias mūsų turtas tiek jaunam, tiek vyresniam. Reguliarus lankymasis baseinuose ir pirtyse, sveikatą turtinančios mankštos su kineziterapeutu vandenyje, dalyvavimas pirties su pirtininku programose, organizmo grūdinimas žengiant Kneipo takeliu stiprina imuninę sistemą, gerina širdies ir kraujagyslių darbą, stiprina raumenų, kaulų ir sąnarių sistemas, kas itin svarbu šiuolaikiniam, mažai judančiam žmogui. Ir visa tai – nemokamai apsilankantiesiems „Atostogų parko“ baseinuose ir pirtyse. Formuoti tinkamus įpročius galima įsigijus „Atostogų parko“ Vandens ir pirčių erdvės abonementą, kurio kaina – nuo 44 Eur asmeniui. Su šiuo abonementu baseinuose ir pirtyse darbo dienomis lankytis galėsite tiek kartų per mėnesį, kiek norisi, mat apsilankymų skaičius neribojamas. Taip pat nemokamai galėsite atsivesti vaiką iki 16 m. amžiaus. https://atostoguparkas.lt/ produkto-kategorija/vandens-ir-pirciu-erdves-abonementai/ NUOLAIDŲ KORTELĖ – NUOLAIDOS VISOMIS DARBO DIENOMIS Baseinuose ir pirtyse mėgstate lankytis kartu su visa šeima? Įsigijusiems Šeimos nuolaidų kortelę net 50 proc. nuolaida darbo dienomis suteikiama visai šeimai net ir per vaikų atostogas arba vasarą. Taip pat su šia kortele suteikiama 50 proc. nuolaida haloterapijos procedūrai „Atostogų parke“ įsikūrusiame medicinos centre „Natura Termo SPA“, 10 proc. nuolaida sąskaitai restorane „Parko virtuvėlė“, apgyvendinimui ir gimtadieniui švęsti. Gimtadienį švenčiančiam šeimos nariui su šia kortele „Atostogų parkas“ dovanoja apsilankymą baseinuose tik už 1 Eur, apgyvendinimui suteikiama 25 proc. nuolaida (pasiūlymas galioja tiek nakvynių, kiek užsakote). https://atostoguparkas.lt/ produktas/seimos-kortele/
Gydytojas traumatologas patartų: „Nereikia kentėti skausmo ir diskomforto“
Kretingos ligoninės Bendrosios chirurgijos traumatologijos skyriaus gydytojų komandą prieš 3 mėnesius papildęs gydytojas ortopedas traumatologas Arnoldas Antanas Rudokas specializuojasi čiurnų ir pėdų chirurgijoje. Jis pacientus po traumų, sužalojimų, kitų negalavimų klausimais konsultuoja Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje, rimto gydymo reikalaujančios problemos sprendžiamos chirurginiu būdu. Norint patekti konsultacijai pas gydytoją ortopedą traumatologą A. A. Rudoką, reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą. „Jau per pirminę konsultaciją galima diagnozuoti, reikės pacientui chirurginio gydymo ar ne. Visiems patarčiau vieną dalyką – jaučiant čiurnos, pėdos skausmus, diskomfortą einant, nereikia to kentėti – geriausias būdas išspręsti problemą yra kreiptis pagalbos į mus, chirurgus traumatologus“, – patarė beveik 20 metų darbo patirties turintis gydytojas, be tiesioginio darbo, daug dėmesio skiriantis ir profesiniam tobulėjimui. Jo stažuočių geografija – Jungtinės Amerikos Valstijos, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija, Airija, Didžioji Britanija. „Stažuotės neabejotinai suteikia naujausių žinių, tai – būdas pabendrauti su viso pasaulio pėdos chirurgais ir pasisemti patirties iš jų“, – teigė A. A. Rudokas, aktyviai dalyvaujantis ir Lietuvos čiurnos ir pėdos, Europos čiurnos ir pėdos, Artroskopijos ir sporto medicinos, Sąnarių endoprotezuotojų draugijų veikloje. Kokių susirgimų atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją ortopedą traumatologą? Anot paties gydytojo A. A. Rudoko, jis konsultuoja ir gydo „kabančios“ pėdos deformacijos, plokščiapadystės, pėdos ir čiurnos sąnarių artrozės, kulno „pentinų“, Achilo sausgyslės patologijų, pėdos nervų pažeidimų atvejais, atlieka iškrypusio nykščio, plaktukinių pirštų korekcijas, artroskopiniu būdu gydo užkulnio išaugų deformacijas, atlieka injekcijas į sąnarius. Gydytojo pastebėjimu, jo pacientų amžius – nuo 20 iki 70–80 metų, tačiau pacientams, sulaukusiems per 80 metų operacinio gydymo A. A. Rudokas sakė neberekomenduojantis – jo, kaip mediko, praktikoje, būna atvejų, kada žmonės, ilgus metus kentėdami skausmus ir diskomfortą, vis dėlto „susilaukia“ laiko, kai tam tikri gydymo metodai nerekomenduotini. Be abejo, pacientai, patyrę čiurnų ar pėdų operaciją, kuo greičiau nori grįžti į visavertį gyvenimą. „Tai priklauso nuo operacijos sudėtingumo, tačiau medicinos pažanga suteikia galimybę atlikti ir tokias operacijas, po kurių žmogus vaikščioti gali ja tą pačią dieną“, – teigė A. A. Rudokas. --- Kretingos ligoninės Ambulatorinio konsultacinio skyriaus registratūros tel. (0 445) 79046, išankstinė registracija internetu ipr.esveikata.lt
Nors ir nelaimėjo, bet grįžo smagiai nusiteikęs
Aštuntus metus iš eilės Trakuose organizuojamose 25 metrų eketės plaukimo varžybose šiemet dalyvavo ir kretingiškis 44-erių Vytautas Baltmiškis. Per kelerius metus šios varžybos išpopuliarėjo ir dabar pritraukia ne tik lietuvius, bet ir ledinio vandens aistruolius iš kaimyninių šalių, svečius iš tolimesnio užsienio. Trakuose, priešais didingą pilį, Galvės ežero lediniame vandenyje vykstančios varžybos šiemet visus kvietė susitikti, pasivaržyti ir įrodyti sau, kad kiekvienas atvykęs gali daugiau negu prieš metus. Šiose varžybose 25 metrų plaukimo dalyviai vyrų ir moterų grupėse yra suskirstomi į 5 amžiaus grupes: iki 19 metų, 19–24 metų, 25–34 metų, 35–44 metų, 45–54 metų ir nuo 55 metų. Taip pat 50, 100 ir 450 metrų nuotolį vyrai ir moterys plaukia atskirai. Pirmą sykį eketės plaukimo varžybose dalyvavęs V. Baltmiškis nusprendė išmėginti dvi distancijas: 25 ir 50 metrų. „Buvo suvažiavę labai daug stiprių lenkų, latvių, lietuvių irgi nemažai pakankamai stiprių buvo, tad prizinės vietos nelaimėjau, 50-ties metrų distancijoje savo amžiaus grupėje, bendrojoje įskaitoje tarp 60 dalyvių buvau 20-tas. 25 metrų distancijoje likau 11-tas tarp maždaug 50–60 grupės dalyvių”, – pasakojo V. Baltmiškis, planuojantis dalyvauti ir kitąmet įvyksiančiose varžybose ir žadantis drąsiai imtis ilgesnę – 100 metrų – distanciją. Trumpąją – 25 m – distanciją V. Baltmiškis įveikė per 17,86 sek., 50 m – per 38,37 sek.
„P. n.“ informacija
Susirūpinti prastėjančia klausa priverčia ir eismo įvykis
Bloga klausa vyresnio amžiaus žmonėms yra viena svarbiausių lėtinių problemų. Kai kurie pacientai prastėjančia klausa susirūpina tik patekę į eismo įvykį. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus gydytojas, otochirurgas dr. Paulius Vaičiulis atkreipė dėmesį, kad neprigirdėjimo problemą prireikus galima išspręsti operacija. Atlieka modernias operacijas Neprigirdėjimas, bloga klausa pagyvenusiems žmonėms yra viena svarbiausių lėtinių problemų greta padidėjusio kraujospūdžio, artrito. Negirdėjimas blogina gyvenimo kokybę, sukelia depresiją, izoliaciją, pažintinių funkcijų pablogėjimą. Tačiau ne visi skuba ieškoti pagalbos. Otochirurgo P.Vaičiulio pastebėjimu, klausa silpnėja palaipsniui, ir žmogus dažniausiai šito nepastebi, nes apie tam tikras lėtines ausų ligas signalizuojantys požymiai dažniausiai nekelia diskomforto, tad vizitas pas gydytoją vis atidėliojamas. Susirūpinti rimčiau klausa priverčia nebent iš ausies pasirodęs kraujas ar gerokai nusilpusi klausa. „Neprigirdėjimas – labai svarbi problema, kurią būtina spręsti. Prireikus šią problemą sprendžiame otochirurgiškai: pačias moderniausias operacijas Vakarų Lietuvoje atlieka gydytojas dr. Paulius Vaičiulis“, – tvirtino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus vedėja Ingrida Anužytė. Beveik 10 metų patirtį turintis gydytojas dr. P. Vaičiulis iš Kauno klinikų konsultuoti ir operuoti į Klaipėdą atvyksta porą kartų per mėnesį. Nuo praėjusių metų spalio uostamiestyje pradėjęs dirbti gydytojas per kelis mėnesius išoperavo nemažai pacientų. Per vieną atvykimo dieną jis atlieka po 3–5 ausies operacijas, padedančias grąžinti ar pagerinti klausą. Pacientai džiaugiasi turėdami galimybę greitai ir efektyviai išspręsti įsisenėjusią problemą.
Inksto transplantacija atvėrė langą į kitokį gyvenimą
Darbėnuose su šeima gyvenanti 54-erių Anžela Ruikienė šių metų vasario 7 dieną vadina savo antruoju gimtadieniu – tądien moteriai buvo transplantuotas donoro inkstas. Po sėkmingos operacijos moteris dabar gydosi namie ir savo istorija dalijasi su kitais žmonėmis, patiriančiais panašių sveikatos problemų, siekdama juos padrąsinti, kad vilties spindulys visuomet šviečia. Saugosi bet kokio užkrato Lemtingoji vasario 7-oji yra Anželos mamos Armantos Brazdeikienės gimtadienis, tapęs ir jos pačios startu į naują gyvenimo kokybę. „Tądien įteikiau ir sau, ir mamai savotišką dovaną: apie 21.30 val. man paskambino iš Santariškių klinikų, pasakė – yra donoras, kad privalau klinikose būti 2–3 val. nakties. Mano lagaminas jau dvejus metus gulėjo paruoštas vykti į ligoninę, dar pasiėmiau kuprinę su būtiniausiais daiktais, šokau į mašiną ir išvykau, nes vyrui Audriui kitądien reikėjo į darbą. Vilniuje pasitiko duktė Gintarė“, – operacijos išvakares prisiminė Anžela, penkių vaikų motina, ligi tol išvien sus savo tėvais turėję gėlių verslą. Prieš operaciją klinikose dar buvo atlikti būtini tyrimai, o rytą didžiulė medikų komanda susibūrė aplink ją operacinėje. Operacija, neslėpė moteris, nebuvusi skausminga, svarbiausia – sėkminga: transplantuotas donoro inkstas išsyk pradėjo veikti. „Tomis dienomis operavo dar vieną ligonį, kiek žinau, jam nelabai tepasisekė“, – prasitarė moteris. Sunkesnis buvęs pooperacinis periodas, kai liko apraizgyta kateteriais, drenais. Tačiau savo 54-ąjį gimtadienį vasario 17-ąją pasitiko ligoninėje labai džiaugsmingai, nes gydytojai sakė, kad svetimas inkstas veikia puikiai, nesą jokių komplikacijų. Dabar mažiausiai pusmetį namie moteris privalo itin saugoti sveikatą nuo bet kokio galimo užkrato, nes sąmoningai yra slopinamas imunitetas, kad organizmas neatmestų inksto kaip svetimkūnio. Sveikimo kelyje Anželos dar laukia trys inkstų biopsijos, medikų priežiūroje vyksta nuolatinė būklės stebėsena.
Kretingos PSPC turi naują šeimos gydytoją
Nuo vasario 3-iosios Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) šeimos gydytojos karjerą pradėjo šį sausį rezidentūrą Vilniuje baigusi šeimos gydytoja Kamilė Stankienė. Trys lūkesčiai Iš Klaipėdos kilusią jaunąją kolegę kolektyvas priėmė draugiškai, šiltai. „Dar ir dabar būna, kad tie, kurių pamatyti nespėjau, specialiai pastuksena į kabineto duris – matyt įdomu, kaip tas naujas veidas atrodo, nori susipažinti“, – šypsojosi gydytoja. Jos darbo laikas PSPC trečiame aukšte, 313-ame kabinete, I, III – 13.30–19.30 val., IV – 7.30–13.30 val., o dvi dienas per savaitę – II, V nuo 9 iki 15 val. ji dirba ir Darbėnų ambulatorijoje. Pacientams, kuriuos „paveldėjo“ ir kurie galbūt dar tik ją pasirinks, naujoji gydytoja teturi tris lūkesčius – kad stengtųsi gyventi sveikai ir paisytų rekomendacijų, atliktų „namų darbus“, tai yra kuriems reikia, kasdien matuotųsi kraujo spaudimą, tikrintųsi cukrų. Ir dar svarbu, kad tarp gydytojos ir pacientų užsimegztų ryšys, pasitikėjimas. Nes tik tada gydymo efektas bus geresnis.
Užsibrėžto tikslo link – mažais žingsneliais
Palangoje gimusi ir augusi Rasa Skudikė prisipažino, kad nuo jaunystės varginusios sveikatos problemos privertė ją nueiti ilgą kelią, ieškant būdų, kaip sau padėti, o laikui einant įgytos žinios leidžia padėti ir kitiems. Ieškojimų keliu vedė problemos „Visų pirma tuo domėjausi dėl savęs, dėl savo sveikatos. Buvo etapas, kai ištisai jaučiausi pavargusi, man trūko energijos, veidą vis padabindavo didžiuliai bėrimai. Myniau takus pas gydytojus, ieškojau priežasčių, kol pati pastebėjau, kad veido bėrimai labai keistai atsiranda rudenį, orams atvėsus ir tęsiasi iki pavasario, kuomet įšyla. Buvo daryta begalė tyrimų, įtarta alergija šalčiui, bet taip nieko ir nerado. Todėl įkvėpta vienos pažįstamos moters, kuri visuomet atrodė kupina energijos, geros nuotaikos ir propagavo sveiką gyvenimo būdą, labai susidomėjau mityba. O jei jau imu gilintis į kažkokią temą, man patinka jos gylis, stengiuosi ją išnarstyti, išnagrinėti kiek įmanoma giliau“, – pristatydama savo veiklos istoriją sakė R. Skudikė, mitybos ir sveikatinimosi keliu einanti daugiau negu 12 metų. Nuo ankstyvos jaunystės turėjus problemų su oda, pašnekovei teko nueiti netrumpą kelią, ieškant priežasčių ir gilinantis į žmogaus gyvenimo būdo visumą. Kai jai pavyko padėti sau, ji suprato galinti imtis misijos padėti ir kitoms panašių problemų kamuojamoms moterims. Cukrus ir miltai – nemenki priešai „Kad tapčiau mitybos specialiste, esu baigusi įvairius kursus, taip pat papildomai sporto mitybos specialistų kursą, tad galiu patarti ir sportuojantiems“, – kalbėjo R. Skudikė, mityboje atradusi ne vieną nuovargio, viršsvorio, bėrimų ir kitų negalavimų priežastį. Pasak pašnekovės, vienas didesnių priešų yra cukrus ir jo produktai, taip pat miltai. „Bandelės ir saldumynai buvo mano raciono pagrindas, tikrai kasdien suvalgydavau ne vieną ir ne dvi bandeles, negalėdavau ramiai praeiti pro saldainius. Labai didelių svorio problemų neturėjau iki gimdymo ir gimus pirmai dukrai, tuo metu buvau jau susistygavusi savo mitybą, buvai žvali, energinga. Po septynerių metų, gimus antrai dukrai, vadeles šiek tiek atleidau ir per nėštumą priaugtas svoris krito gana sunkiai“, – pasakojo R. Skudikė. Moteris pastebėjo, kad auginant pirmąjį vaiką ir laikantis tam tikrų mitybos taisyklų, ji ir pati jautėsi puikiai, ir dukra iš esmės nesirgo, o antroji mergaitė ištisai sirgdavo, pati pašnekovė jautėsi daug prasčiau. Susimąsčiusi, kodėl toks didžiulis kontrastas, moteris suprato gerokai atleidusi mitybos plano vadeles. Grįžus į įprastas šeimos gyvenimo būdo vėžes, viskas susitvarkė, ir jau keleri metai, kai antroji dukra per tą laikotarpį nėra sirgusi.
|
|
