|
|
|
SveikataKur dėti panaudotas kaukes ir pirštines
Karantino būtinybė išmokė žmones naujų įgūdžių: privertė dėvėti apsaugos priemones – pirštines, kaukes. Šios priemonės tapo lyg ir nauja atliekų rūšimi. Apie tai, kaip teisingai atsikratyti panaudotomis apsaugos priemonėmis, „Pajūrio naujienos“ kalbėjosi su Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos specialiste Galina Zagrebneviene. – Išėję iš prekybos centro, žvalgomės artimiausios šiukšliadėžės, kad švystelėtume panaudotas plastiko pirštines. Ilgėliau panaudoję vienkartinę kaukę taip pat išmetame į šiukšlių konteinerį. Ar gerai elgiamės? – Kiekvienas prekybos centras turėtų pasirūpinti, kad jų klientai turėtų kur sudėti panaudotas pirštines – tam turėtų būti specialios talpyklos prie išėjimo arba toje vietoje, kur sudėtos dezinfekcinės priemonės. Nusimovęs pirštines, žmogus turėtų atsakingai jas įdėti į tą talpyklą, – jei ji lauke, įsitikinti, kad įmetė saugiai, ir atliekų neišnešios vėjas. Plastiko pirštinės yra lengvos, stipresnis vėjas lengvai jas pakelia ir išpučia. Neretai pastebime pirštines skraidant po aikštes, gatves, nes yra žmonių, kurie jas ir šiaip neatsakingai numeta, kur pasitaiko, apdergdami viešas vietas, kuriose ir patys būname. – Ar viešoje vietoje, tarkim, prisėdus ant suolo parke, matant šalia besivoliojančią pirštinę, galima ją pakelti ir įmesti į artimiausią šiukšlių dėžę? – Nerekomenduočiau imti šios atliekos nuo žemės, nebent su pirštine ar pagaliuku, tiesiogiai neliečiant. Reiktų ją įdėti į plastiko maišelį ir išmesti į buitinių atliekų konteinerį. Rankos yra jautriausios, ant jų – milijonai bakterijų, ir per jas gali patekti koronaviruso užkratas. Pakėlę kito panaudotą pirštinę, nelieskite veido, ir, jei galite, išsyk dezinfekuokite savo rankas specialiu skysčiu arba tai padarykite grįžę namo. – O kaip turėtume atsikratyti nebenaudojamų kaukių, respiratorių, guminių pirštinių? – Rekomenduojama, kad žmonės asmenines apsaugos priemones tvarkytų savo namuose, o ne viešose vietose. Pirštinės ir kaukės, skirtos apsisaugoti nuo virusų, yra priskiriamos prie pavojingų atliekų, tad patariama jas karantinuoti apie tris paras ir tik tada išmesti į bendro naudojimo konteinerį. Geriausia, parsinešus į namus, sudėti pirštines, vienkartines kaukes į maišelį, o šį užrišus, į dar vieną maišelį ir tada išmesti į bendrą buitinių atliekų konteinerį.
Ekonominio sunkmečio užkratui – tvirtas ES atsakas
Ką padaryti, kad valstybės, verslas ir žmonės kuo greičiau atsigautų po koronaviruso sukeltos krizės? Nuogąstaujama, kad ES ūkis šiemet gali susitraukti 10–15 proc., tačiau tikrasis krizės mastas paaiškės tik rudenį. Natūralu, kad šalims vienoms ją įveikti būtų itin sunku. Laimė, esame Europos Sąjungos (ES) dalis. Europos mastu jau numatyta nemažai priemonių krizei įveikti. Kai kurie ekonomikos sektoriai, visų pirma susiję su žmonių judėjimu ir paslaugomis, atsidūrė visiškoje nežinomybėje. Kas dešimtas europietis pragyvena iš turizmo, kuris šiuo metu visiškai sustojęs. Lietuvoje šis sektorius sudaro 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o štai Kroatijoje ir Graikijoje turistai suneša penktadalį ekonomikos. Apskritai visos paslaugų sritys, kurių daugelis iš esmės užsidarė bent trims mėnesiams, daugumoje ES valstybių sudaro ūkio pagrindą. Europos ekonomikai gaivinti naudojamos įvairios priemonės – nuo esamo biudžeto lėšų ir paskolų iki biudžeto taisyklių švelninimo ar obligacijų supirkimo. Kovai su COVID-19 protrūkio padariniais visų pirma bus pasitelkti nepanaudoti 37 mlrd. eurų iš ES sanglaudos fondų. Lietuvai iš šio krepšelio teks net 1,5 mlrd. eurų. Papildomas milijardas iš ES biudžeto skirtas ir kaip garantija Europos investicijų fondui, kuris per bankus užtikrina paramą smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms. Taip tikimasi bent 100 tūkst. tokių įmonių Europoje suteikti 8 mlrd. eurų vertės paskolų. 153 mlrd. eurų siekiantis ES biudžetas sudaro vos apie 2 proc. visų ES valstybių biudžetų kartu sudėjus. Jis yra mažesnis už vienos vidutinio dydžio Vakarų Europos valstybės, pavyzdžiui, Belgijos ar Austrijos, biudžetą. Todėl nėra galimybių vien iš jo finansuoti reikšmingas visą žemyną apimančias ekonomikos skatinimo priemones. Europos Komisija jau krizės pradžioje pranešė išnaudojusi kiekvieną šiems metams numatytą biudžeto eurą. Dėl to didžiausia dalis ES pagalbos bus teikiama paskolomis, taip pat leidžiant valstybėms lanksčiau planuoti išlaidas ir laikinai neribojant jų biudžeto deficito. ES turi geriausią įmanomą skolinimosi reitingą, todėl gali lengvai pritraukti lėšų rinkose ir palankiomis sąlygomis perskolinti jas valstybėms. Tikimasi nuo 2021 m. gerokai padidinti leidžiamą pasiskolinti sumą, kad valstybės dar dažniau naudotųsi šia galimybe.
Kodėl netikros naujienos gali būti pavojingos
Pasaulyje besitęsiant koronaviruso pandemijai, Europa įsijungė į kovą ir su siaučiančiu dezinformacijos virusu. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose aktyvėjant dažniausiai priešiškų valstybių skleidžiamam melagingų naujienų srautui, kyla reali grėsmė demokratijai ir žmonių saugumui. Todėl Europos Sąjungos (ES) politikai ir ekspertai vienbalsiai teigia – būtina stiprinti bendradarbiavimą, piliečių atsparumą ir kritinį mąstymą. Dabartinės sveikatos krizės metu, kuomet vis dar daug nežinomybės, Rusija, Kinija ir kitos šalys siekia pasinaudoti itin jautria situacija skleisdamos klaidinančią informaciją. Įvairiomis kalbomis kuriamos tiesą iškraipančios istorijos apie viruso kilmę, gydymo būdus ir demokratinių institucijų neveiksnumą. Tokia dezinformacija siekiama supriešinti visuomenę, pakirsti pasitikėjimą vyriausybe ir demokratija, kurstyti nesantaiką, manipuliuoti visuomenės nuomone, taip pat sukelti abejones Europos Sąjungos ir jos partnerių patikimumu. Dažniausiai pastebimos sąmokslo teorijos tikina, jog šis koronavirusas nėra pavojingas, nes kasmet gripas nusineša gerokai daugiau aukų. Taip pat teigiama, jog virusas buvo dirbtinai sukurtas JAV ar NATO laboratorijose kaip biologinis ginklas. Dar viena vis labiau populiarėjanti melagiena – koronavirusas buvo paskleistas siekiant diegti naujosios kartos 5G ryšį arba pastarojo buvo sukeltas tiesiogiai. Dažni ir melagingi pareiškimai, jog Europos Sąjunga yra neveiksni ir negali suvaldyti krizės, tuo tarpu Rusija ir Kinija sėkmingai padeda pandemijos išsekintoms valstybėms.
Svorio metimas svarbus žmogaus sveikatai
Kineziterapeutę Viktoriją Tarasenko asmeninė patirtis įkvėpė plačiau domėtis svorio metimo svarba žmogaus organizmui ir netgi pradėti tyrimą. Pati numetusi 80 kg ir išbandžiusi tam tikrą svorio metimo metodiką, specialistė akcentavo, kad, norint numesti svorio, nepakanka sureguliuoti mitybą – reikia ir sportuoti. Numetė 80 kg Viktorija nuo vaikystės buvo apkūni ir jos svoris vis augo – per metus priaugdavo apie 10 kg. „Vaikystėje dėl to kenčiau patyčias ir, be abejo, bandžiau mesti svorį, bet visi mėginimai buvo bevaisiai, o svoris vis augo. Metai bėgo, o aš vis storėjau ir storėjau, darėsi sunku eiti, nes greičiau paėjusi dusdavau, ką jau kalbėti apie lipimą laiptais, nesuspėdavau paskui drauges, bet atrodė, kad kitaip būti negali, neįsivaizduodavau kitokio gyvenimo“, – prisiminė kineziterapeutė. Dėl turėto antsvorio moteris nenorėdavo susitikti su kitais žmonėmis, anot jos, kai kurie net nepažinodami jos bendraudavo nemaloniai. Tačiau tai nebuvo pagrindinis kriterijus, kodėl specialistė nutarė mesti svorį. „Prastėjo sveikata, dusulys stiprėjo, skaudėjo sąnarius, neturėdavau energijos. Tada pasvarsčiau, kad reikėtų pradėti sportuoti, tačiau vienai nesinorėjo, norėjau profesionalaus trenerio, kuris parodytų, ką daryti, bet tuo pačiu – ir sporto klubo arti namų. Nesinorėjo į tuos komercinius sporto klubus, kur renkamasi tik vardinės aprangos parodyti ir kreivai žiūri, vėl bijojau patyčių“, – pokyčių pradžią įvardijo V. Tarasenko. Vis dėlto pirmą kartą nueiti į sporto klubą ją paskatino draugė. „Ji surado sporto klubą arti mano namų, į kurį nuėjome drauge. Už tai aš jai esu labai dėkinga“, – tikino Viktorija. Tai nebuvo vienintelis žmogus, merginą skatinęs pradėti sportuoti. Tame pačiame sporto klube draugė jai surado ir profesionalų trenerį, su kuriuo ir tęsė užsiėmimus. „Treneris Ričardas Murnikovas sudarė sporto programą, išmokė, kaip reikia valgyti, ir nuolatos stūmė į priekį, labai palaikė, kontroliavo. Sunkiais momentais jo pasakyti žodžiai visada padėdavo“, – teigė V. Tarasenko. Taip per 2,5 metus mergina numetė 80 kilogramų. Prieš tai ji svėrė 145 kg. Pagrindinis dalykas, kurį merginai teko pakeisti – tai požiūrį į maistą, nes ankščiau maistu slopindavo emocijas, o to atsisakiusi išmoko daugiau mėgautis gyvenimu. Dabar Viktorija ir toliau sportuoja kartu su treneriu, neketina to mesti. „Trenerio dėka išmokau „draugauti“ su maistu. Žinau, nuo ko auga svoris. Jeigu labai kažko norisi, tai savęs neslopinu, suvalgau, tik žinau ribas. Pasidariau labai veikli, daug veikiu gyvenime, siekiu tikslų, daug dirbu. Jeigu anksčiau sėdėdavau namie ir norėjau būti tik namie, tai dabar norisi daug ką nuveikti“, – teigiamus pokyčius apibūdino V. Tarasenko. Iniciatyva, suvienijusi moteris Šie pokyčiai merginą ir paskatino studijuoti kineziterapiją, tam įtakos turėjo ir jos profesinė veikla. „Kai teko pasirinkti, apie ką rašyti baigiamąjį darbą, žinojau, kad noriu jį rengti man svarbia tema. Todėl nusprendžiau plačiau domėtis apie antsvorį ir fizinių pratimų poveikį antsvoriui“, – sakė V. Tarasenko. Taip gimė iniciatyva sukurti moterų grupę socialiniame tinkle „Facebook“, kur Viktorija dalijasi savo asmenine patirtimi ir moterys viena kitą palaiko. „Atlikdama tyrimą susipažinau su tikrai puikiomis moterimis ir, kai matau, kokių jos rezultatų pasiekė bei toliau jų siekia, suprantu, kad visa idėja tikrai turi prasmę“, – patirtimi dalijosi kineziterapeutė. Socialinio tinklo grupėje yra daug moterų, kurios ir nedalyvavo tyrime, kai kurios gyvena kitose šalies miestuose ar net užsienyje. „Buvo džiugu, kai viena moteris, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, iš grupės narių pajutusi motyvaciją, pradėjo sportuoti ir numetė per 20 kg“, – vieną pavyzdžių įvardijo V. Tarasenko. Per tyrimą moteris 9 savaites sportuodavo po 3 kartus per savaitę. Buvo atliekami bubo aerobikos ir jėgos pratimai. Aerobiniai – tai kardiopratimai, didinantys pulsą ir padedantys pasiekti reikiamą pulso dažnį, kurio metu pasiekiamas riebalų deginimas, o jėgos pratimai skirti raumenims stiprinti. „Tyrimo rezultatai parodė teigiamą mankštos su kineziterapeutu poveikį“, – tikino V. Tarasenko. Grįžti į vėžes – iššūkis medikams
Vyriausybei pritarus palaipsniui atnaujinti sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų teikimą pacientams, šią savaitę Kretingos medicinos įstaigos rengia darbo planus, kuriuos teiks derinti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Tačiau, įsitikinusi „Kretingos šeimos medicinos centro“ vadovė Augenija Juknevičienė, jau niekuomet jų darbas nebebus toks, koks buvo ligi karantino. Pereinamojo laikotarpio ypatumai Kiekviena gydymo įstaiga pereinamuoju laikotarpiu turi numatyti, kiek galės priimti pacientų per dieną konsultacijoms ir procedūroms, užtikrinti darbui reikalingų kabinetų skaičių, jų dezinfekcijos tvarką. Gydymo įstaigos privalo taip organizuoti tvarką, kad suvaldytų pacientų srautus – prie kabineto durų galės laukti tiek vienas pacientas, virusinės infekcijos simptomus turintys asmenys turi būti atskirti nuo jų neturinčiųjų. Tiesioginės konsultacijos tuo pačiu metu negali būti teikiamos greta esančiuose susisiekiančiuose kabinetuose. Tačiau ir atnaujinus paslaugas, prioritetas, kaip ir ligi šiol, bus teikiamas darbui nuotoliniu būdu. Dėl tiesioginio vizito pas gydytoją pacientas turės kontaktuoti tiesiogiai su savo šeimos gydytoju, kuris nuspręs, ar šiam būtina lankytis įstaigoje. Vaistus ir medicinos pagalbos priemones, nedarbingumo pažymas, kaip ir ligi šiol, gydytojai išrašys elektroniniu būdu. Skirstys pagal laiką ir grupes „Dideli iššūkiai laukia. Tam tikras tiesiogines paslaugas teikėme ir per karantiną – gydėme po traumų, perrišome žaizdas, atlikome kardiogramas, tyrimus nėščiosioms, skiepijome vaikus, tačiau dabar teks suvaldyti pacientų srautus, derinti kiekvieno priėmimo laiką. Pacientus grupuosime pagal amžių ir ligas: vieną grupę sudarys vyresni negu 60 metų ir lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, kitą – sergantys kvėpavimo takų infekcijomis, trečią – vaikai ir jaunuoliai iki 18 metų, ketvirtąją – visi kiti“, – kalbėjo A. Juknevičienė. Ji paabejojo, ar pereinamasis laikotarpis baigsis birželį, ir nemano, kad ir vėliau darbas vyks taip pat, kaip ligi karantino: „Sukarščiavo vaikas, ir iš darželio tėvai jį veždavo tiesiai pas gydytoją. Šiaip ateidavo anksčiau ir sėdėdavo būriais prie kabineto durų, ar blogiau pasijutęs neregistruotas pacientas įsiprašydavo priimamas gydytojo. Dabar teks atvykti tik griežtai gydytojo paskirtu laiku ir tik tuo atveju, jeigu lankytis įstaigoje jam būtina.“ Įstaigos vadovė apgailestavo dėl pacientų, kurie laukia nesulaukia, kada galės apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. „Tačiau privalome būti budrūs: jeigu, nevaldant situacijos, ateitų bent vienas infekuotas žmogus, būtų didelė bėda visiems aplinkiniams“, – tikino ji. Infekuotieji visuomenėje – lyg raupsuotieji A. Juknevičienė neslėpė, kad jų įstaigos medikams jau teko gydyti 12 koronavirusu infekuotų pacientų: „Žinojome, kad jie serga – buvo ką tik po operacijų išrašyti iš ligoninės arba grįžusieji iš užsienio, tarp jų buvo ir gana jaunų, 20–30-mečių. Vieni jautė simptomus, kiti – ne. Gydome juos nuotoliniu būdu ir džiaugiamės jiems pasveikus. Įstaigos medikams tai irgi didžiulis išbandymas, nes teko ir tiesiogiai kontaktuoti su sergančiaisiais.“ Medikės žodžiais, labai gaila infekuotų pacientų, nes jie iš aplinkos sulaukia didžiulio atstūmimo: „Nors oficialiai informacija neskleidžiama, bet kaimynai greit susižino, mato dezinfekuojant laiptines. Suprantama aplinkinių baimė, tačiau užsikrėtę žmonės juk niekuo nekalti.“ Dėl saugumo, kad prireikus viena medikų komanda galėtų pakeisti kitą, du jų įstaigos kabinetai – Vytauto g. ir Savanorių g. – yra atsiskyrę, o iš kitų miestų atvykstantys gydytojai dirba nuotoliniu būdu.
Negerk, vaikeli, negerk pirmos...
Nors jau daugiau nei penketą metų alkoholio vartojimas šalyje mažėja, tačiau Lietuva vis dar išlieka daugiausiai alkoholį vartojančių šalių sąrašo pirmose vietose. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl alkoholio vartojimo sukeliamų problemų kasmet pasaulyje miršta 3 milijonai žmonių ir skaičiai kiekvienais metais tik auga. Apie tai, kokios grėsmės slypi anksti pradėjus vartoti alkoholį ir kokių priemonių imtis susidūrus su šia problema, pasakoja gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė. Žaloja organizmą Ne paslaptis, kad žmogaus organizmas auga, atsinaujina ir formuojasi visą gyvenimą ir alkoholis tam naudos neatneša. Atlikti tyrimai rodo, jog egzistuoja penkiolika genų, lemiančių organizmo reakciją į alkoholį. Net ir vienkartinis alkoholio padauginimas lemia blogą savijautą – sunkumą skrandyje, sutrikusią koordinaciją, suprastėjusią regą ar atmintį. Visa tai yra organizmo apsauginė reakcija, kuria siekiama sumažinti norą vartoti alkoholį. Ilgalaikis svaigalų vartojimas turi kiek rimtesnių pasekmių – nyksta baltoji smegenų medžiaga, sutrikdoma hormonų sistemos veikla, prarandami vitaminai bei mineralai, tirpsta širdies raumenų ląstelės, didinančios miokardo infarkto išsivystymo riziką, kaupiasi riebalai, mat 1 gramas etilo alkoholio turi maždaug 7 kilokalorijas. Apsvaigimas tampa tikslu Anot gydytojos V. Andrejauskienės, ankstyvas vartojimas yra tarsi starto signalas pradėti veikti dėmesio, hiperaktyvumo, valgymo, procesiniams ir emociniams sutrikimams. Svaigalų paveiktas organizmas negalės taip greitai susiorientuoti savipagalbai ir netrukus paciento sveikatos kortelėje nuguls visas ligų rinkinys. Specialistės teigimu, ankstyvo vartojimo grėsmė slypi besiplečiančiuose normų supratimo rėmuose. Jauni žmonės didžiąją dalį organizmo atsako į gaunamus nuodus įvardija kaip tinkamą ir priimtiną normą, todėl didesnis ir malonesnis apsvaigimas tampa tikslu, kurį bandoma įgyvendinti vartojant keletą psichotropinių medžiagų vienu metu, sukeliančių nemenkų iššūkių organizmui.
Nepastebėtas europiečių solidarumo virusas
Koronaviruso protrūkis iš esmės pakeitė įprastą gyvenimą, sudavė stiprų smūgį valstybių sveikatos sistemai ir ekonomikai. Tūkstančiai europiečių užsikrėtė koronavirusu, bet krizės akivaizdoje ne mažiau užkrečiantis yra europiečių solidarumas. Įkvepiantys poelgiai – nuo pilietinių iniciatyvų iki šalių tarpusavio pagalbos – iš esmės prisideda prie kovos su pandemija, bet dažnai lieka paraštėse ir nesulaukia mūsų dėmesio.
Milijonai paprastų europiečių taip pat aktyviai dalyvauja kovoje su pandemija ir parodė solidarumą su savo ir kitų ES šalių piliečiais. Estijoje ir Danijoje sukurti tinklalapiai padeda rasti savanorius, galinčius nupirkti ir atvežti maisto senjorams, suteikti pagalbą skurstantiesiems ar medikams. Lietuvoje įkurtas savanorių pagalbos koordinavimo centras „Stiprūs kartu“ pritraukė apie 4 tūkst. piliečių. Viena savanorių – Ioana Alexandru iš Rumunijos – akcentavo, kad nereikia dairytis toli nuo namų, kam reikia pagalbos. „Paprastas pokalbis telefonu ar vaizdo skambutis gali sumažinti vienatvės jausmą. Svarbu parodyti rūpestį, ypač šiais sunkiais laikais“, – sakė I. Alexandru.
Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė informavo, kad šios mokyklos gimnazistės Ugnė Daukšaitė (IIIG, mokytoja Lina Butkuvienė) ir Evelina Malūkaitė (IVG, mokytoja Vanda Kontrimienė) dalyvavo respublikiniame mokinių rašinių konkurse „Kaip supranti žodžius: „Kultūra prasideda nuo kiekvieno iš mūsų?“, skirtame Pasaulinei kultūros dienai, ir abi laimėjo III vietą. Padėkas pasirašė Taikos vėliavos komiteto pirmininkė dr. Auksė Narvilienė ir respublikinio mokinių rašinio arba esė globėjas Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas prof. Vytautas Juozapaitis.
Darbėnų gimnazija yra prisijungusi prie Taikos vėliavų mokyklų tinklo, kurį koordinuoja Taikos vėliavos komitetas. Ši vėliava prie gimnazijos suplevėsavo Pasaulinės kultūros dienos proga.
Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Dalia Opulskienė pastebėjo, kad pavasarį visuomet padaugėja gimdymų, – tiesiog tokios tendencijos vyrauja gamtoje.
„Ir nors forumuose žmonės dalijasi informacija, kad gimdyvės iš Klaipėdos užplūdo Kretingos ligoninę, taip tikrai nėra. Netgi buvo momentų, kai po 2–3 dienas iš eilės mūsų skyrius buvo išvis tuščias. Kažkas padarė neteisingas išvadas, kažkam gal reikia sensacijų, nukreiptų prieš kitas ligonines“, – samprotavo vedėja, patikindama, jog kovą jų skyriuje gimdė tik 4 klaipėdietės.
Gerokai daugiau moterų į Kretingą atvyko gimdyti iš Skuodo, Plungės rajonų ir Palangos miesto, kurių ligoninėse akušerijos ginekologijos skyriai uždaryti jau anksčiau.
D. Opulskienė mano, kad naujagimių praėjusį kovą jų skyriuje padaugėjo dėl to, kad kretingiškės nebevažiuoja gimdyti į Klaipėdos universitetinę ligoninę. O nemaža dalis klaipėdiečių gimdyvių, medikės žiniomis, per pandemiją pasirenka gimdyti Kauno klinikose.
Iš viso šiemet Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriuje gimė 93 kūdikiai, dvynių tarp jų nebuvo. „Pagal Sveikatos ministerijos nustatytą planą, tam, kad Kretingos ligoninėje Akušerijos ginekologijos skyrius nebūtų uždarytas, kaip atsitiko aplinkiniuose rajonuose, per 4 mėnesius turėtų gimti 100 naujagimių, o iš viso per metus – 300 naujagimių. Ligi skyriaus išlikimo per šį mėnesį dar nepasiekėme būtinojo skaičiaus, tačiau viliamės, kad per dvi savaites dar sulauksime naujų gimdyvių“, – kalbėjo D. Opulskienė.
Kai gydytojai paskiria vaikams antibiotikų, jų tėvai neretai susimąsto: ar tokie stiprūs vaistai nepakenks vaiko imunitetui dar labiau, ar tikrai jie yra būtini ir galbūt yra įmanomi kiti gydymo metodai. Pasak kompetentingų gydytojų, toks nerimas dažniausiai būna visiškai nepagrįstas, todėl vertėtų atsakingai vertinti visas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas ir jokiu būdu šios grupės vaistais nepiktnaudžiauti.
Apie tai, kaip savo vaikų sveikata rūpinasi ir kokiais pagrindiniais antibiotikų vartojimo principais vadovaujasi, pasakoja vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė, keturių vaikų mama Ieva Arnauskienė.
Auga taip pat, tačiau imunitetai – skirtingi
Kone visi vaikai vienaip ar kitaip yra sirgę tam tikromis ligomis, tačiau dažniausiai tai suaktyvėja pradėjus lankyti darželį arba mokyklą, kitaip tariant, kai padidėja tikimybė pasigauti kokį nors virusą ar bakteriją. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pataria dėl to labai nesijaudinti, nes šio etapo ligos padeda natūraliai formuotis vaiko imunitetui.
Taip pat svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus ir nevertėtų vieno lyginti su kitu, net jei ir abu yra iš tos pačios šeimos – vienas identišką ligą gali įveikti labai lengvai, o kitam gali prireikti stipresnių vaistų. Tai puikiai iliustruoja tinklaraštininkės I. Arnauskienės šeima, kurioje yra dvi dvynukų poros: dešimtmečiai berniukai Džiugas ir Mažvydas bei keturmetės mergaitės Mėta ir Ula.
Anot mamos, kai augo berniukai, būdami tokio amžiaus kaip mergaitės, jie sirgdavo labai dažnai, o dukros, palyginti su broliais, dabar beveik visai neserga. „Visus vaikus auginame vienodai, tačiau berniukų imunitetas tikrai prastesnis nei mergaičių. Prie berniukų greitai prikimba įvairūs peršalimai, roto virusas ar kitos ligos, o mergaitės kažkaip atsparesnės, bent jau kol kas“, – pasakoja I. Arnauskienė.
|
|
