|
|
|
SveikataKiekviena diena – naujas iššūkis
Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai didėja ir piliečiai vis labiau bijo užsikrėsti koronavirusu. Tačiau kiekvienas pirmiausia galvojame apie save ir savo šeimą, o juk medikai ir kiti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra būtent tie asmenys, kurie pirmosiose gretose grumiasi su klastingu virusu ir kurie neša didžiausią pandemijos naštą ir atsakomybę už visų mūsų sveikatą. Kiekvieną dieną būdamas pirmosiose gretose koronaviruso fronte, infektologas L. Svetikas pasakoja, kad į VULSK Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kasdien kreipiasi nemažai pacientų, kurių didžioji dauguma – infekuoti virusu. „Mes esame vienas pagrindinių SARS-CoV-2 virusu sergantiems pacientams paslaugas teikiančių centrų, COVID-19 infekuoti pacientai, kuriems reikia stacionarinio gydymo, yra gydomi mūsų centre, tačiau visų pacientų mes stacionarizuoti negalime dėl vietų stokos, todėl pacientus, kuriems pagalba gali būti suteikta atraminėse ligoninėse, perkeliame į kitas įstaigas – Vilniaus miesto klinikinės ligoninės COVID-19 skyrių, Ukmergės ligoninę, Alytaus ligoninę. Šiuo metu (lapkričio 11 d. duomenimis) Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje yra gydomi 14 pacientų, tačiau situacija kasdien keičiasi. Skyriuose visuomet yra pacientų, kuriems yra tikėtinas būklės pablogėjimas ir perkėlimo į Reanimacijos skyrių galimybė“, – teigia jis.
Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos grupę patenka asmenys, buvę prie užsikrėtusio asmens be apsaugos priemonių, arčiau negu 2 metrai. Taip pat ir tie, kurių bendravimo laikas uždaroje patalpoje buvo ilgesnis negu 15 min. Kiekvieno žmogaus situacija vertinama individualiai. Registruotis koronaviruso tyrimui galima karštosios linijos numeriu 1808 nuo 8 iki 20 val. kasdien arba internetu 1808@greitojipagalba.lt“, – teigia NVSC specialistė. Asmenys, kurie labiausiai rizikuoja užsikrėsti, prioriteto tvarka tiriami nemokamai. Visų pirma, tai koronaviruso židinyje esantys ir sąlytį turėję žmonės – šeimos nariai ir kiti, artimai bendraujantys su užsikrėtusiaisiais ar sergančiaisiais. Taip pat ir medikai, kurie dažniausiai tiriasi prieš pradedant ir baigiant savo darbo pamainas, – tikslią tyrimų tvarką nustato pačios medicinos įstaigos. Nemokami koronaviruso tyrimai priklauso ir slaugos namų gyventojams, kurie dėl vyresnio amžiaus ir lėtinių ligų priklauso didžiausios rizikos grupėms, ir, žinoma, slaugos namus prižiūrinčiam personalui bei sveikatos priežiūros darbuotojams.
Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“
„Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau. Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti. Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti perduotas kitiems. Norint sustabdyti jo plitimą, simptomus jaučiantiems žmonėms nepakanka tiesiog likti namuose. Naudodamasis „Korona Stop LT“ programėle, užsikrėtęs asmuo gali greitai įspėti arti jo buvusius kitus programėlės naudotojus. Taip jos naudotojai gali anksti sužinoti apie galimą užsikrėtimą ir imtis priemonių, kad apsaugotų save ir kitus. Ši programėlė nepakeičia įprasto epidemiologų atliekamo darbo, tik jį papildo – suteikiama galimybė paprasčiau informuoti tuos, kurių užsikrėtęs COVID-19 asmuo nepažįsta arba apie kuriuos galėjo pamiršti. „Kuo daugiau sąlytį turėjusių žmonių nustatysime, tuo greičiau sustabdysime viruso plitimą. Programėlė padės nustatyti net ir tuos mūsų kontaktus, apie kuriuos patys neturime galimybės sužinoti, pavyzdžiui, apie sąlytį kelionės autobusu metu, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje“, – aiškina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorius Robertas Petraitis.
Mitybos klaida – paveldėti netinkami įpročiai
Iš Žibininkų kilusi, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje dirbanti visuomenės sveikatos priežiūros specialistė dietistė Aušra Šunokaitė su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalino patarimais apie pagrindines mitybos klaidas, kurias mes paveldime iš savo šeimų, ir atkartojame kasdien ruošdami maistą. – Kokias pagrindines klaidas virtuvėje žmonės daro nuo seno? Kokie ydingi įpročiai yra susiformavę ir perduodami iš kartos į kartą, ir ką mums skubiai reikėtų keisti savo lėkštėse? – Priminsiu jums vieną seną istoriją apie mergaitę ir žuvį. Mergaitės motina gamino žuvį pagal labai seną tradicinį receptą, kur žuviai reikia nupjauti galvą ir uodegą ir tik tada kepti. Mergaitė taip ir išmoko gaminti. Vienąkart ji pagalvojo: o kodėl reikia nupjauti galvą ir uodegą ir tik tada kepti? Mama paaiškino, kad tai tradicija, kurios laužyti nevalia, ir ėmė filosofuoti apie simbolinę nupjautos galvos ir uodegos prasmę. Močiutė, išmokiusi motiną gaminti, į simboliką nesigilino, bet taip pat akcentavo, kad tradicijų laužyti nevalia. Ir tiktai prosenelė, kuri išmokė šio recepto močiutę, papasakojo istoriją, kaip jie su proseneliu kadaise vargingai gyvenę, kokia maža buvusi jų krosnis, kur žuvis, nenupjovus galvos ir uodegos, paprasčiausiai netilpdavo. Taigi pagrindinė netinkamos mitybos klaida – paveldėti įpročiai. Esame įpratę maitintis taip, kaip maitinosi mūsų artimieji. Ydingus įpročius mums įskiepijo senoji karta, kurios atstovai buvo įtikėję bulvių ar kruopų nauda. Teigiantiems, kad „seneliai taip valgė ir ligų neturėjo”, reikėtų įvertinti ir tai, kad seneliai valgydavę kelis kartus per dieną, tačiau dirbdavę gerokai daugiau energijos reikalaujančių darbų negu šiandien. Kitas aspektas – maisto laikymas. Kokį maistą valgytume mes, jei neturėtume nei šaldytuvo, nei šaldiklio? Mitybos pagrindą sudarytų ilgą laiką negendančios krakmolingos kruopos ar bulvės. Tačiau tai nebūtinai yra sveikiausias pasirinkimas, kai šiandien turime gausą mitybine verte naudingesnių maisto produktų. Kasdienėje lėkštėje bulves ar kruopas turėtų pakeisti didesnis kiekis daržovių. Daug krakmolo turintis maistas neigiamai veikia mūsų žarnyno bakterijas ir mikroorganizmus. Šia tema pradėta domėtis visai neseniai, kai tyrimai parodė, kad nuo žarnyno veiklos priklauso 70–80 proc. mūsų organizmo imuniteto. Tad ypač šiuo metu, kai siaučia virusai, turėtume padėti žarnynui. Pats svarbiausias maistas – įvairios raugintos ar šviežios daržovės.
Pradėjo statyti grupinio gyvenimo namus
Kretingoje, Grafų Tiškevičių gatvės Nr. 39-me sklype, statomas vienaukštis 246 kv. m ploto pastatas – grupinio gyvenimo namai (GGN), kuriuose kitąmet bus apgyvendinta 10 žmonių su lengva proto negalia. Taip bus žengtas pirmasis žingsnis Kretingos rajone, pertvarkant institucinės globos sistemą, – šie namai taps Padvarių socialinės globos namų padaliniu. Perspektyvoje – GGN plėtra Padvarių socialinės globos namų vadovė Rima Narmontienė pasakojo, kad grupinio gyvenimo namų užsakovė yra valstybė, skyrusi lėšų nupirkti 14 arų sklypą ir jame pastatyti namus, kuriuose bus įrengti 6 vienviečiai ir 2 dviviečiai kambariai su bendra virtuve, sanitariniais mazgais, ir poilsio patalpomis. Bendra projekto vertė – 300 tūkst. Eur. „Statybos darbai prasidėjo vasarą, viešųjų pirkimų konkursą laimėjo panašių objektų statybos patirties turinti bendrovė „Napsita“ iš Telšių. Tai bus tipiniai grupinio gyvenimo namai, įrengiami pagal ministerijos rekomendacijas: patalpos pritaikytos judėti vežimėliais, įrengtas pandusas. Kieme bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, rekreacinė zona, sklypas aptvertas tvora. Šiemet iki gruodžio pastatą ketiname pakišti po stogu, o kitą gruodį švęsti įkurtuves“, – kalbėjo R. Narmontienė. Šie namai statomi pagal valstybės įgyvendinamą neįgaliųjų patekimo į valstybinę globą prevenciją, siekiant kuo labiau integruoti neįgalius žmones į visuomenę. R. Narmontienės žodžiais, perspektyvoje nusimato GGN plėtra: „Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavome lėšų – 24 tūkst. Eur, kad iki naujų metų nupirktume sklypą Kretingos mieste dar vienų namų statybai.“
Situaciją komplikuoja dvejopi nurodymai ir visuomenės baimė
Šią savaitę rajono Savivaldybės administracija inicijavo jai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pasitarimą, kuriame buvo aptartos galimybės steigti taip vadinamąsias kovidines lovas Kretingos ligoninėje. Šį rūpestį lydi dar ir visuomenės baimė, dėl ko ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyrius lūžta nuo sukarščiavusių pacientų, nors jiems ekstrinė pagalba ir nebūtina. Situaciją dėl kovidinių lovų atsiradimo Kretingos ligoninėje komplikuoja ne tik ligoninės patalpų išdėstymo specifika, bet ir dvejopi Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimai: Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos Ilonos Volskienės teigimu, dar neatšauktas sveikatos ministro nurodymas ligoninėje turėti „švarias“ lovas regiono gimdyvėms – mūsų ligoninė yra vienintelė, turinti Gimdymo skyrių, ir tuo pačiu būtina steigti kovidines lovas, kadangi Klaipėdos universitetinė ligoninė jau nebepriima dalies pacientų, atvežtų su koronaviruso susirgimu. Prašo visuomenės supratingumo Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė patvirtino, kad yra gautas sveikatos ministro nurodymas rengtis priimti sunkiai COVID-19 sergančius pacientus, kuriems reikalinga deguonies terapija. „Ištiko lengvas šokas, nes buvome įsitikinę, kad, ankstesniu nurodymu, Kretingos ligoninė išliks kaip rezervinė gimdyvėms, jeigu Klaipėdos gimdymo namai būtų užkrėsti koronavirusu“, – kalbėjo Savivaldybės vadovė, suabejojusi, ar Kretingai pavyks išvengti kitų regiono ligoninių lemties, kai iš esmės visose jose pasireiškė COVID-19 židiniai. Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos I. Volskienės teigimu, per buvusias poilsio dienas jau ir Kretingos ligoninėje buvo nustatyta 10 susirgimų koronavirusu, ir pacientai, neturint kitos išeities, buvo guldomi į paruoštas lovas izoliacijos palatose. „Iš tų 10 ligoninių du su kvėpavimo nepakankamumu buvo nugabenti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kiti grąžinti atgal. Dalį jų išleidome gydytis namo, ambulatoriškai. Visų pacientų, sergančių pneumonija, į ligoninę nepaguldysime, ir tai – akivaizdu“, – I. Volskienė akcentavo, kad į pagalbą turi ateiti pirminės sveikatos priežiūros centrų gydytojai, jei norime, kad situacija būtų valdoma. Kad problema išsispręstų ir Kretingos ligoninė turėtų vadinamąsias kovidines lovas, ketinama uždaryti Vaikų ligų skyrių – būtų teikiama tik ambulatorinė paslauga, ir kurti padalinį, tai yra izoliacijos skyrių. Šiomis dienomis, anot ligoninės vadovės, teksią išspręsti ir deguonies tiekimo problemą, kadangi reikia ardyti lubas. „Vaikų skyriuje galime įrengti 8 lovas. Terapiniame skyriuje nėra galimybės to padaryti. Ligoninė – užkišta, chirurginiams pacientams belikę 10 lovų, saugome ir lovas gimdyvėms. Reikia kuo daugiau pacientų gydyti namuose, nes ruošiamos lovos problemos neišspręs“, – kalbėjo I. Volskienė, kurios pastebėjimu, negali visi karščiuojantieji suplaukti į ligoninę, jos Priėmimo skyrių. J. Girdvainė klausė, ar įmanoma sustabdyti šį srautą: „Gal šeimos gydytojai gali paaiškinti žmonėms, kad sukarščiavę jie nevažiuotų į ligoninę.“ Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys patvirtinto: „Taip, įmanoma, bet yra ir kita medalio pusė: žmonės arba patys nuvažiuoja į Priėmimo skyrių, arba čia juos atveža greitoji medicinos pagalba, o ir šeimos gydytojas pacientą gali nusiųsti į šį skyrių. Šiandienos iššūkis – kaip galėtume atlikti informacinį vaidmenį.“
Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį
Ne kiekvienas žmogus yra pakankamai ryžtingas ir stiprus, kad nutaręs imtis kardinalių pokyčių to neatidėliotų ir sąžiningai laikytųsi sau duoto žodžio. Juolab kai kalbama apie metimą rūkyti, – neretai prireikia ne tik begalinio noro, bet ir plieninės valios. Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis Saulius Urbonavičius-Samas sutiko pasidalyti savo sėkmės istorija ir papasakoti, kodėl nusprendė mesti rūkyti, kaip sekėsi žengti pirmąjį žingsnį sveikesnio gyvenimo link ir kokius naujojo etapo privalumus įžvelgia. Buvo rūkoma visur Prieš daugiau nei dvidešimt metų rūkyti metęs S. Urbonavičius-Samas labai tiksliai prisimena, kada ir kodėl nusprendė visam laikui mesti šį žalingą įprotį. „Didysis virsmas manyje įvyko dar 1993 m., kai gyvenome tikrai pašėlusį „rokenrolinį“ gyvenimą ir su grupe BIX dalyvavome didžiuliame ture po Prancūziją su daugiau nei 100 koncertų įvairiausiuose miestuose“, – savo pasakojimą pradeda S. Urbonavičius-Samas. Anot jo, tais laikais dar nebuvo išsivysčiusi rūkymo kultūra – žmonės rūkydavo vieni prie kitų, o uždarose vietose, nesvarbu, tai būtų klubas, kavinė ar autobusas, ore tvyrodavo didžiuliai dūmų kamuoliai. „Visur viskas buvo lyg „išrūkyta“ ir tai galiausiai įgriso, todėl grįžus po šio turo iškart mečiau rūkyti“, – sako S. Urbonavičius-Samas, juokaudamas, kad anksčiau nebūtinai turėjai rūkyti pats, kad prisirūkytum. Pasijuto lyg „ant sparnų“ Tiesa, tuo metu grupės BIX lyderis turėjo pertrauką tarp turų ir koncertų, stengėsi nesilankyti klubuose ar kavinėse, todėl išvengė bent menkiausių pagundų ir rūkymo metimą atsimena be didelių sunkumų. Jeigu nusprendžia kažko imtis, – viskas būna lyg kirviu nukirsta. Pasak pašnekovo, po mėnesio laiko jis pasijuto lyg „ant sparnų“, nes iš organizmo pasišalinęs nikotinas ir kitos kenksmingos medžiagos suteikė begalinio lengvumo pojūtį. „Tie, kas ilgą laiko tarpą rūkė ir yra bandę mesti rūkyti, – tikriausiai žino ir atpažįsta šį jausmą, o tie, kurie nebandė mesti rūkyti, – tikrai pabandykite, nes tas jausmas yra fantastiškas. Kai praėjus kuriam laikui (mano atveju užteko mėnesio) tu jauti savo prasivaliusį kūną šiek tiek pakilusį virš žemės“, – tvirtina S. Urbonavičius-Samas. Kaljanas – toks pat rūkymas Tiesa, televizijos laidų prodiuseriui ir BIX grupės lyderiui S. Urbonavičiui-Samui vis dėlto reikėjo poros pasitikrinimų, kad tvirtai žinotų, jog nebeužsikabins už šio žalingo įpročio. „Buvau kartą Egipte pakvailiojęs ir su kaljanu, tačiau greitai supratau, kad tai yra visiškai tas pats rūkymas, todėl greitai jo atsisakiau, niekada nebegrįžau ir, manau, nebesugrįšiu“, – teigia jis.
Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis
Nuo praėjusių metų pabaigos pasaulis diena iš dienos grumiasi su koronavirusu, o grumtynių rezultatai kasdien vis skirtingi. Vieną dieną laimi pasaulis, išsaugodamas žmonių gyvybes, o kitą – koronavirusas jas nusineša su savimi. Savo asmenine patirtimi sergant šia liga dalijasi alternatyvios popmuzikos atlikėja Rūta Loop. Atsakymas jau buvo aiškus jo nesulaukus Rūtą Žibaitytę galima vadinti televizijos šou ir muzikos pasaulio senbuve. Ji – neseniai solinę karjerą pradėjusi atlikėja, žymiausių Lietuvos atlikėjų pritariančioji vokalistė, kurios karjerą puošia patirtis daugybėje muzikinių projektų ir „Eurovizijos“ dainų konkursuose. Praėjusiais metais šokių muzikos radijuje „Power Hit Radio“ laidų vedėja dirbanti mergina išleido pirmąjį solinį albumą pavadinimu „Chapter“ ir šiemet, antrąkart išbandžiusi jėgas nacionalinėje „Eurovizijos“ dainų konkurso atrankoje, pasiekė finalą. Tačiau ryškiausiai atlikėjos vardas nušvietė visos šalies žiniasklaidą rugpjūčio mėnesį socialiniuose tinkluose pasirodžius atlikėjos įrašui apie teigiamą koronaviruso testą. Rugpjūčio mėnesio pradžioje koronavirusas buvo nustatytas vienam iš „Power Hit Radio“ darbuotojų, todėl visa radijo komanda nedelsiant izoliavosi, tačiau Rūta išsitirti nuėjo savo noru. Radijo laidų vedėja antrąją mėnesio savaitę pajuto pirmuosius dar iki tol tiksliai nežinomos ligos simptomus: pakilusi temperatūra, galvos skausmas, svaigimas, gerklės perštėjimas ir kosulys. Laukiant atlikto testo atsakymų, merginai dingo skonis ir uoslė, tad atsakymas buvo aiškus – užsikrėsta koronavirusu. „Visada galvojau, kad aš tai jau tikrai nesirgsiu“ Rugpjūčio 11 dieną atlikėjai buvo patvirtintas koronavirusas ir tądien prasidėjo saviizoliacija. Rūta, prisimindama lemtingą rugpjūčio 11 dieną, atvirauja: „Sekiau naujienas ir situaciją pasaulyje, tačiau neslėpsiu, visada galvojau, kad aš tai jau tikrai nesirgsiu, ir tik susirgusi visiškai patikėjau virusu bei kad jis gali bet kada pasiekti kiekvieną iš mūsų.“ Bendradarbiaujant su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, buvo atrasti ir užfiksuoti visi asmenys, su kuriais mergina kontaktavo per tam tikrą laikotarpį, su visais jais buvo susisiekta, jie atsakingai užsiregistravo, atliko testus ir izoliavosi.
„Man tikrai pasisekė, kad sirgau lengva forma ir pasireiškę simptomai manęs stipriai nenualino fiziškai. Turbūt labiau išsekau psichologiškai, kai reikėjo leisti dienas tarp keturių namų sienų“, – sėkminga sirgimo koronavirusu patirtimi džiaugiasi 27 metų atlikėja.
Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis, – rytas visada ateina
Daugeliui iš mūsų šiuo metu sunkiau nei įprastai, todėl ypač svarbu žinoti, kokios emocinės ir psichologinės pagalbos galima gauti nemokamai visoje Lietuvoje. Psichologė Sonata Mickuvienė pasakoja apie tai, ką šiuo metu išgyvena dauguma šalies piliečių, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas dalijasi atsinaujinusios nacionalinės platformos Pagalbasau.lt ir mobilios emocinės savipagalbos programėlės „Pagalba sau“ privalumais ir pabrėžia tai, kad svarbiausia nebijoti ieškoti ir kreiptis pagalbos. Metas – sunkus visiems Visuotinė pandemija ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje sukėlė neigiamų pasekmių žmonių emocinei ir psichologinei sveikatai. Kiekvienas susiduriame su neplanuotais iššūkiais, kovojame su problemomis ir nuolat galvojame apie tai, kas bus toliau. „Žmogus nebegali nieko planuoti taip, kaip galėjo anksčiau, ir net neįsivaizduoja, kada galės, todėl ši nežinomybė kelia stresą ir nerimą. Dėl to nukenčia mūsų kasdienė emocinė būsena, krinta produktyvumas darbe, kamuoja nuolatinis suirzimas“, – aiškina psichologė S. Mickuvienė, pridurdama: „Visiškai normalu, kad visuomenė yra pavargusi nuo negalėjimo planuoti savo laiko, atostogų ir kitų pramogų. Nors ir suprantama, kad visa tai yra apribota dėl visų mūsų gerovės, tačiau kai dažniau išeidavome į įvairius renginius ir įprastai pramogaudavome, – daugiau ir prasiblaškydavome, o tai labai stiprindavo mūsų emocinę sveikatą.“
Siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes, LR Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia piliečių dėmesį į psichikos sveikatos gerinimą, vykdomas iniciatyvas ir teikiamą nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą visoje Lietuvoje. Mobiliosios krizių įveikimo komandos Nuo spalio 12 d. dalyje Vilniaus ir Kauno apskritims priklausančių savivaldybių pradeda veikti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos. Psichologinę pagalbą bus galima gauti žmonėms, bendruomenėms ar kolektyvams, kurie susidūrė su įvykiais, kėlusiais grėsmę žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, artimojo ar bendradarbio ūmios psichozės, savižudybės, bandymo ar grasinimo žudytis atvejais, patyrus šoką po įvykusio nelaimingo atsitikimo ar avarijos, kuriame nukentėjo ar žuvo žmonės, esant galimybei, ir kitų krizių atvejais. Mobilios komandos padės ne tik išgyventi ir geriau suprasti su krize susijusius jausmus, bet ir sudaryti artimiausių krizės valdymo veiksmų planą. Vilniaus apskrityje jos dirbs Vilniaus, Vilniaus rajono, Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės savivaldybėse, o Kauno apskrityje – Kauno miesto, Birštono, Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų bei Raseinių savivaldybėse. Su specialistais galima susisiekti kasdien nuo 8 iki 20 val., įskaitant savaitgalius, mob. tel. 8 616 22 252, el. paštu mobilikomanda@krizesiveikimas.lt Prašyti tokios pagalbos galės įstaigos, bendruomenės, savivaldybės, seniūnijos, švietimo įstaigos, visuomeninės organizacijos, kurių nariai patiria krizinį įvykį. Individualaus krizinio konsultavimo paslaugos galės būti teikiamos ir kitiems besikreipiantiems, kurie išgyvena kitokias krizes. Tiesa, tokia pagalba galės būti suteikta tik tais atvejais, jei tuo metu mobiliosios komandos nebus užimtos anksčiau išvardintais atvejais.
|
|
