|
|
|
SveikataPer Velykas neskiepys
Kretingos rajono savivaldybės administracijos vyr. gydytoja Zita Abelkienė patvirtino, kad per Velykas rajono gyventojai nuo COVID-19 vakcinuojami nebus. Vakcinaciją atnaujins povelykinę savaitę, kuriai planuoja gauti apie 1 tūkst. 600 dozių „Vaxvevria“ (naujas, pakeistas „Astra Zeneca“ vakcinos vardas) ir „Pfizer“ vakcinų dozių – gerokai daugiau negu ankstesnėmis savaitėmis, kai gaudavo po 300–400 dozių. Z. Abelkienės teigimu, skiepijimas nuo COVID-19 rajone vyksta sklandžiai, pagal prioritetų eilę. Nebuvo poreikio, kaip kitose savivaldybėse, sudaryti gyvą vakcinacijos eilę dėl to, kad skiepytis neatvyko tie, kuriems priklausė pagal prioritetinį sąrašą. Šią savaitę rajone buvo skiepijama „Vaxvevria“, „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinomis, jų buvo gauta 900. Iki kovo 26 d. Kretingos rajono savivaldybė gavo ir panaudojo beveik 4 tūkst. vakcinų dozių – „Astra Zeneca“ ir „Pfizer“. „Kol kas tebeskiepijame tikslines gyventojų grupes pagal sudarytą eilę, kažkam neatvykus kviečiami eilėje esantys žemiau“, – sakė Z. Abelkienė. Rajono pensininkus buvo tikimasi paskiepyti iki balandžio, tačiau suteikus galimybę pasirinkti vakciną to pasiekti nepavyko, kadangi senjorai pradėjo rinktis vakcinas dažniausiai atsisakydami „Astra Zeneca“. Paklausta, kada bus pradėtas masinis rajono gyventojų skiepijimas, Z. Abelkienė sakė: „Jei vakcinų tiekimo mastas nesumažės, o dargi augs – gegužę.“
„P. n.“ informacija
Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos klinikos vadovas prof. dr. Linas Rovas: „Mokslas ir technologijos sparčiai skverbiasi į akušeriją“
Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) yra vienintelė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, teikianti aukšto lygio kvalifikuotą akušerinę pagalbą gimdyvėms ir naujagimiams. Įstaiga aprūpinta modernia diagnostine ir gydomąja įranga, dirba aukštos kvalifikacijos patyrę gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojai neonatologai, akušerės, kitas personalas. Pasak Akušerijos klinikos vadovo prof. dr. Lino Rovo, sukaupusio ilgametę tarptautinio eksperto patirtį, akušerijoje vyksta džiuginanti mokslo pažanga, leidžianti išvengti interpretacijų gimdymo metu. – Neseniai pradėjote eiti KUL Akušerijos klinikos vadovo pareigas. Kaip pristatytumėte savo klinikinę, mokslinę veiklą? – Domiuosi mokslo naujovėmis, naujų tyrimo ir gydymo metodų pritaikymu praktikoje, nuolat keliu kvalifikaciją. Nuolat mokausi. Nes tik mokslu grįsta medicina leidžia siekti geriausių rezultatų. Dar 2005 metais apgyniau medicinos daktaro disertaciją Švedijoje, Lundo mieste. Baigiau praktinius-teorinius mokymus Kanadoje, Danijoje, Švedijoje, Anglijoje, Airijoje. Vedžiau kursus, mokymus Lietuvoje, Norvegijoje, Kazachstane. Dariau pranešimus įvairiose pasaulio šalyse. Esu licencijuotas ultragarso specialistas. Stažavausi Švedijos, Airijos, Norvegijos, Danijos, Kanados ligoninėse. Airijoje ir Norvegijoje ėjau specialisto konsultanto pareigas. Džiaugiuosi, kad sukauptą patirtį galiu pritaikyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurioje taikomi šiuolaikiniai pažangiausi nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros, ligų diagnostikos ir gydymo metodai, naujausi vaisiaus būklės tyrimo būdai, atliekamos visos chirurginės intervencijos ir akušerinės operacijos. Drąsiai galiu sakyti, kad KUL saugu ir komfortiška gimdyti, be to, užtikrinamos integruotos sveikatos priežiūros paslaugos ne tik nėščiosioms ir gimdyvėms, bet ir naujagimiams. KUL Gimdymo skyriuje per metus vidutiniškai pasaulį išvysta apie 3 tūkst. mažylių. Džiaugiuosi, kad sukauptą patirtį galiu pritaikyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
„Nekalta“ pramoga gali virsti priklausomybe
Greitas gyvenimo tempas, darbas, rūpesčiai, išbandymai ir besikeičiančios aplinkybės neretai įtraukia žmones į rutiną, nuo kurios sunku pabėgti. Vieni atsipalaiduoja skaitydami knygas ar žiūrėdami televizorių, o kiti – lošdami ir visai negalvodami apie galimas pasekmes. Psichologas Oleg Mackevič detaliau pasakoja apie klastingą priklausomybę nuo azartinių lošimų ir sunkų jos gydymą. Vienintelė prekė – „turtingas gyvenimas“ Azartiniai lošimai yra lyg parduotuvė, kurioje vienintelė parduodama prekė – „turtingas gyvenimas“. Šių žaidimų istorija skaičiuoja jau tūkstančius metų. Anuomet buvo lošiama retai ir nedidelėmis sumomis, tačiau tikslas toks, kaip ir šiandien, – pramoga, kurianti iliuziją, kad lošiant galima susikurti sėkmingą ir klestintį gyvenimą. Pinigų trūkumas, nenuginčijamo lošimo fakto neigimas, nuotaikų kaita, melas ir augančios skolos greitųjų kreditų bendrovėms yra vieni pasitaikančių sutrikimo požymių, kuriuos pastebi lošiančiųjų artimieji. „Anksčiau artimieji savo jėgomis bandė išgelbėti bėdoje atsidūrusį lošėją ir darė tai dažniausiai norimo rezultato nesuteikiančiais ir net netinkamais metodais. Paskutinius keletą metų stebime didesnį visuomenės sąmoningumą, kuomet prieš savarankišką artimojo gelbėjimą yra konsultuojamasi su specialistais. Patys lošėjai pagalbos ieško jau tuo metu, kuomet nekontroliuojamo lošimo stažas siekia 3–5, o kartais ir 10 metų“, – patirtimi dalijasi specialistas.
Susižeisti gali visi – ir maži, ir dideli
Visi žmonės savo gyvenime patiria įvairiausių traumų – pradedant mėlynėmis ir baigiant rimtais, o kartais net mirtinais, sužalojimais. Apie vaikų ir jaunimo dažniausiai patiriamas traumas, jų rūšis ir prevenciją pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė, o Palangos reabilitacijos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Darius Kurlys pažymi pagrindinius sužalojimus, pasitaikančius suaugusiesiems. Dažniausios vaikų traumos Netyčiniai sužalojimai – viena didžiausių grėsmių Lietuvos vaikų sveikatai ir gyvybei. Nors skirtingose amžiaus grupėse susižalojimų statistika skiriasi, visose jose pastebimos bendros tendencijos. Dažniausios mirtys nuo sužalojimų yra transporto įvykiuose patirtos traumos, skendimai, atsitiktiniai kvėpavimo sutrikdymai. O sunkiausius nemirtinus susižeidimus, kuriuos prireikia gydyti stacionare, dažniausiai lemia nukritimai, sąlytis su karščiu, apsinuodijimai, vaikai nukenčia ir nuo įvairių mechaninių įrengimų. Sužalojimų priežasčių – daugybė Vaikų traumas lemia daugybė aplinkybių, tačiau labai svarbu – supanti aplinka, vaikų ir juos prižiūrinčių žmonių elgesys. „Per pirmuosius gyvenimo metus vyksta intensyvus fizinis, intelektinis, emocinis vystymasis. Mažamečiai nėra savarankiški, neturi pakankamai žinių apie pavojų susižaloti ir kaip tų sužalojimų išvengti, elgiasi spontaniškai, jiems labai daro įtaką bendraamžiai. Daugelis linkę pervertinti savo gebėjimus. Ypač paaugliai, jaunimas linkęs labiau rizikuoti ir prasčiau suvokia galimas savo veiksmų pasekmes“, – teigia L. Ciesiūnienė. Svarbų vaidmenį vaidina ir fiziniai skirtumai tarp vaikų ir suaugusiųjų. Pavyzdžiui, vaikai yra mažesni, dėl to kyla didesnė rizika būti nepastebėtiems. Jų oda yra plonesnė ir greičiau nudega, o kvėpavimo takai yra mažesni ir siauresni, tai lemia, kad kyla didesnis springimo pavojus. Vaikų galva yra santykinai didesnė, taigi, sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Vaikų kūno paviršiaus ir tūrio santykis yra didesnis nei suaugusiųjų, dėl to yra didesnė grėsmė prarasti skysčius, apsinuodyti.
Į fizinį aktyvumą – per pagarbą savo kūnui ir protui
Šiuolaikinis žmogus, stiprindamas savo fizinę ir dvasinę sveikatą, gerai žino, kad fizinis aktyvumas – vienas veiksnių, lemiantis gyvenimo kokybę. Tačiau kasdienė rutina, begalinis tempas dažnai prigesina motyvaciją, kurios labai norėtųsi savyje atrasti be žodžio „prisiversti“. Kaip įkvėpti save, nuo ko pradėti, kokio tikėtis rezultato, kas apskritai yra fizinis aktyvumas, mintimis pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Kineziterapijos ir grožio terapijos katedros lektorė Daiva Stančaitytė. „Mano nuomone, – teigė ji, – fizinis aktyvumas – tai gyvenimo būdas, kurį pasirenka pats žmogus.“ Kad atsirastų noras vis labiau ir labiau būti fiziškai aktyviam, labai palanku bendrauti su tais žmonėmis, kurie myli judesį ir yra kasdienoje fiziškai aktyvūs. Kad atsirastų motyvacija, svarbu leisti žmogui pajausti, ko iš tikro jis nori, – tai yra kiekvieno žmogaus laisvas pasirinkimas. „Turėtume ne teisti, ne smerkti, ne įkalbinėti, ne įrodinėti, ne spausti, o kantriai, geranoriškai, draugiškai būti šalia ir duoti laiko pasirinkti. Žmogui labiausiai atliepia viduje, padeda surasti įkvėpimo ir patikėti savimi, kai jis mato stiprius pavyzdžius – autoritetas daug veiksmingesnis savo darbais, o ne žodžiais“, – įsitikinusi lektorė. Ji papasakojo tokią pamokančią istoriją: „Atėjo motina su vaiku pas išminčių ir guodžiasi, kad jos vaikas valgo vien tik saldainius ir visiškai atsisako valgyti kitokį maistą. Moteris prašo jo, kad jis lieptų vaikui nevalgyti saldainių. Išminčius sako: „Gerai, bet ateikite pas mane po dviejų savaičių.“ Moteris su vaiku atėjo po dviejų savaičių, kaip ir buvo sakęs išminčius. Vyras meiliai kalbasi ir po kiek laiko sako vaikui: „Nevalgyk daugiau saldainių, tu turi klausyti motinos ir valgyti įvairų maistą.“ Moteris paklausė: „Kodėl jūs to nepasakėte iš karto?“ Išminčius atsakė: „Pirma aš pats turėjau nevalgyti saldainių bent dvi savaites, kad tai galėčiau pasakyti jūsų vaikui.“
Socialiniai tinklai: patogi naudoti socialinė valiuta ir keli jos veidai
Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva pasidalino įžvalgomis apie šiandien mus visus užvaldžiusius socialinius tinklus. Kokios jų teigiamos ir neigiamos savybės, kodėl žmones taip traukia socialiniai tinklai, ką vartotojai mato, patiria be atvangos po juos naršydami, kodėl mes taip pavargstame nuo socialinių tinklų, nors tai ir nėra fizinis darbas – atsakydama į šiuos ir kitus klausimus specialistė akcentavo ir tai, kad nesinaudoti technologijomis XXI a. nėra ir negali būti siekiamybė. „Viduramžiai baigėsi, todėl ekranus šiandien mums reikia priimti jau kaip normą“, – kalbėjo ji. Naudojimasis internetu padidėjo 3 kartus „Mane žavi mintis, jog internetas buvo sukurtas tam, kad, prasidėjus atominiam karui, žmonės neprarastų ryšio. Taigi turime padėkoti, kad atsirado toks dalykas, kaip internetas, ir kad esant dabartinei padėčiai, kai negalime keliauti ir susitikti, mes turime galimybę susisiekti tinkle. Tačiau, jei anksčiau kompiuteriai ir internetas buvo technologijų mokslo tyrimo objektas, tai vis dažniau tampa psichologijos ir sociologijos mokslų objektu“, – akcentavo V. Gridiajeva, atkreipdama dėmesį, kad ekranų naudojimas palieka ryškius pėdsakus žmonių elgsenoje, mąstyme, gyvenimo būde, vaikų raidoje, sveikatoje ir kitose sferose, kurios reikalingos žmogui išlikti. Technologijų kūrėjai kasmet atlieka tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kiek žmonių naudojasi internetu, ir ką jie ten veikia. Duomenys atskleidė, kad labiausiai žmonės naudoja įvairaus pobūdžio socialinius tinklus ir naujienų kanalus, taip pat prekybos tinklus. Su pirmojo karantino pradžia naudojimasis išmaniosiomis technologijomis išaugo 3 ir daugiau kartų. V. Gridiajeva pati atliko apklausą tarp pradinių klasių mokytojų, ir duomenys, anot jos, – liūdinantys: 80 proc. jų prie ekranų praleidžia 4–8 valandas per dieną vien pamokos turiniui sukurti ir išdėstyti, taip pat maždaug 2–3 valandas – asmeniniams poreikiams. Jaunimas nuo 12 iki 24 metų lenkia ir pedagogus: jie prie ekranų praleidžia 8–10 valandų. „Jeigu prieš 10 metų vaikai apie 3-uosius metus pirmą kartą buvo pasodinti prie ekranų – televizoriaus ar kompiuterių, tai šiai dienai auga vaikai, kurie, būdami 2 metų, jau puikiausiai valdo telefonus ir televizoriaus pultelius“, – pastebėjimu pasidalino psichologė. Neurologijos mokslas yra įrodęs, kad 2 valandos prie ekranų žmogaus smegenyse keičia pilkosios smegenų dalies sandarą. Ką tai reiškia? Empatijos stoką, bendravimo, atminties problemas, emocijų sutrikimus, ilgesnis ekranų vartojimas gali lemti ir psichikos sutrikimus. „Nors mūsų ligų klasifikacijoje nėra tokio dalyko, kaip priklausomybė nuo kompiuterio, telefono ar planšetės, bet gydytojai ir mokslininkai šią sąvoką jau vartoja“, – teigė V. Gridiajeva.
Sportuodama stiprina ne tik kūną, bet ir valią
Atėjus pavasariui daugelis, norėdami padailinti kūno linijas, imasi aktyviai sportuoti, išbandyti naujas dietas. Kaip bebūtų, neretai šie gyvenimo būdo pokyčiai yra trumpalaikiai ir bematant daugelis grįžta prie senų įpročių. Tačiau tiems, kurie ryžtasi iš pagrindų pakeisti mitybą ir atsakingai sportuoti, tai tampa ne tik pomėgiu, bet ir gyvenimo būdu. Įvedus karantiną pasikeitė fizinis aktyvumas Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure dirbanti 24-erių vydmantiškė Urtė Vaškytė teigė, kad reguliariai sportuoja jau beveik dešimt metų. „Sportu pradėjau domėtis turbūt dar 2011–2012 metais, kuomet akivaizdžiai pradėjo augti svoris. Tuomet sportuodavau namuose pagal įvairias treniruotes, kurias rasdavau „YouTube“ socialiniame tinkle. Sporto klube sportuoju apie 4–5 metus, tačiau, dėl šalyje įvestų ribojimų, dabar tai neįmanoma“, – pasakojo pašnekovė. Mergina akcentavo, kad per karantiną jos fizinis aktyvumas labai pasikeitė: „Ankščiau 3–4 kartus per savaitę sportuodavau sporto klube, o dabar tenka tai daryti namuose su turimu inventoriumi. Man asmeniškai tai ne tas pats: esu pripratusi prie treniruoklių ir didesnių svorių, o tokio krūvio namuose atkartoti negaliu. Kaip bebūtų, dabar stengiuosi kiek įmanoma daugiau judėti laisvalaikiu, mėgstu daug ir ilgai vaikščioti.“ Sportuoti „mokėsi“ savarankiškai Šiuo metu Palangoje gyvenanti mergina neslėpė, kad anksčiau išbandė įvairias sporto rūšis, kol galiausiai atrado, jog jai labiausiai prie širdies – sportas su svoriais. „Kažkada bandžiau bėgioti, užsiimti vien kardiotreniruotėmis, bet tai – ne man. Nors treniruotės su svoriais tikrai vargina, bet emociškai po jų jaučiuosi pasikrovusi energijos. Be to, dirbant su svoriais, kitaip, negu užsiimant kardio treniruotėmis, auga raumenys, o ne tik deginami riebalai. Tai man tampa dar viena priežastimi „kilnoti geležį“, – juokavo Urtė. Beveik dešimtmetį savarankiškai sportuojanti vydmantiškė teigė, kad per visą šį laiką jai pasisekė išvengti rimtesnių traumų, tačiau išmokti taisyklingai atlikti pratimus prireikė laiko ir pastangų. „Sportuoti pradėjau Kretingoje esančiame sporto klube „Akmena“, kur dirba rūpestingi treneriai, visada paaiškinantys, kaip atlikti pratimą, jei tik ką nors darai ne taip. Nemažai išmokau ir iš trenerių, kuriuos seku socialiniuose tinkluose, o kultūristo Andriaus Pauliukevičiaus knygos man visada buvo kaip treniruočių vadovėlis“, – kalbėjo mergina. Motyvacijos semiasi iš vidaus „Galima sakyti, kad motyvacijos semiuosi pati iš savęs. Būna dienų, kai nesinori sportuoti, bet, pagalvojus apie tą gerą jausmą, kuris apima pasportavus, dvejonės dingsta. Man taip pat labai padeda socialiniai tinklai. Kadangi seku daugybę sveikatos specialistų, saviugdos mokytojų, jų pasidalintos mintys užkuria viduje varikliuką, motyvuoja ir verčia tobulėti“, – paklausta apie tai, iš kur semiasi motyvacijos sveikai gyventi, atviravo U. Vaškytė. Pašnekovės nuomone, sporte fiziniai ir moraliniai pokyčiai visada eina „koja kojon“: „Sportas mane išmokė nuoseklumo: supratau, kad, kaip ir sporto salėje, taip ir gyvenime, norint pasiekti rezultatų, reikia išties sunkiai ir nuoširdžiai dirbti bei mažiau dejuoti.“
Asmeninis asistentas – neįgaliojo pagalbininkas ir draugas
Kretingos socialinių paslaugų centras, kaip teigė jo vadovė Danutė Skruibienė, jau vėl atgaivina per karantiną apribotas dienos socialinės globos ir slaugos paslaugas asmens namuose. Taip pat neįgaliesiems teikiamos naujos vis labiau populiarėjančios asmeninio asistento paslaugos. Į namus – ir kineziterapeutas „Paslaugų neberibojame, nes 82 mūsų centro darbuotojai yra paskiepyti, kiti persirgę kovidu. Buvo ir mirčių – anapilin iškeliavo keletas mūsų klientų, kiti kol kas dar baiminasi įsileisti mūsų darbuotojus į namus. Tačiau iš esmės įstaigos darbas jau grįžta į ankstesnes vėžes“, – kalbėjo D. Skruibienė. Ji priminė, kad klientams jų namuose teikiamos dienos paslaugos yra visuma socialinių paslaugų, kai asmeniui dienos metu suteikiama visokeriopa kompleksinė pagalba. Paslaugų trukmė priklauso nuo kliento sveikatos būklės ir fizinio savarankiškumo: nuo 2 iki 8 val. per dieną. Dienos socialinės globos paslaugas gali gauti tie Kretingos rajono gyventojai, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis. Pernai šios paslaugos buvo suteiktos 111 klientų. Šiuo metu socialinės globos ir slaugos paslaugos teikiamos 64 rajono gyventojams. Dienos socialinės globos paslaugų gavėjams dar gali būti teikiamos ir kineziterapeuto paslaugos. „Mūsų įstaigos kineziterapeutas vyksta į namus ir, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, gali padėti palengvinti judesius, sumažinti skausmą, padidinti judėjimo potencialą. Kineziterapeutas taip pat moko ir padeda atgauti dėl ligos ar traumos prarastas funkcijas“, – kineziterapeuto paslaugų svarbą akcentavo centro vadovė.
Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų
Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tikram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fiziologiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais. Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo mažens svarbu turėti dienos planą Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi savo specialią vietą, reaguojančią į visus aplinkos ir vidaus organų dirginimus. Po tokio dirginimo lieka pėdsakų, o jei tokie pat dirginimai tuo pačiu laiku kartojasi kelis ar net keliolika kartų, šis signalas galvos smegenų žievėje įsitvirtina ir veiksmai pasidaro beveik automatiški.“ Taip ilgainiui susikuria jaudinimo ir slopinimo procesų pusiausvyra, vadinama dinaminiu stereotipu, todėl galiausiai nebereikia didesnės valios naujam veiksmui pradėti, greičiau įsitraukiama į naują veiklą ir mažiau pavargstama. Karantino sąlygos pakoregavo laisvalaikį Tinklaraštininkė I. Arnauskienė pasakoja, kad anksčiau su šeima turėjo susirašę ir pasikabinę didelį dienos planą, kuriame nurodydavo, kada, kur ir ką veiks, į kokius būrelius važiuos. Ji mano, kad vaikams planas yra reikalingas, nes tuomet jie jaučiasi saugesni, viską žino, o jeigu kas būdavo neaišku – pribėgdavo prie plano ir pasižiūrėdavo. Kad ir kaip būtų, karantino sąlygos stipriai pakoregavo visą šeimos laisvalaikio praleidimą. „Anksčiau būdavo daugiau laisvės, todėl daugiau visur važiuodavome, stengdavomės vis kažką aplankyti, kad vaikai kuo daugiau pamatytų ir pažintų, pakvėpuotų grynu oru. Dabar išeiname pasivaikščioti ir pabūti gryname ore, tačiau vis vien daugiausia laiko praleidžiame namie, kuriuose žaidžiame stalo žaidimus, dėliojame kaladėles, skaitome knygas, analizuojame enciklopedijas ir stengiamės vis ieškoti kažkokių naujovių.“ Taip pat keturių vaikų mama pripažįsta, kad leidžia vaikams pažaisti ir žaidimų konsole, ir papramogauti prie kompiuterio, tačiau kartu su vyru tai kontroliuoja, daro vaikams pertraukas tarp žaidimų ir visuomet stengiasi draugiškai paaiškinti, kad tėvai tokiu būdu rūpinasi jų sveikata.
Kretingos medicinos centre „Northway“ už daugiau nei 100 tūkstančių eurų atnaujinta operacinės įranga gydytojams ortopedams
Naujus metus medicinos centras „Northway“ Kretingoje pasitinka ne tik su gausesne gydytojų ortopedų traumatologų komanda, bet ir su atnaujinta chirurgijos centro ortopedine įranga. Šiame centre dirbančius gydytojus pakalbinome apie dažniausius kelio sąnario pažeidimus ir traumas bei jų gydymui taikomas inovatyvias tausojančias kelio sąnario operacijas. Dažniausiai pasitaikančios kelio patologijos yra kelio menisko plyšimai ir raiščių traumos. Medicinos centro „Northway“ Kretingoje gydytojai teigė, kad kelio srityje pajutus skausmą, sąnario nestabilumą, tinimą ir kitus panašius simptomus, svarbiausia nedelsti ir laiku kreiptis į ortopedą traumatologą. Tokie simptomai kaip skausmas, dažnas maudimas keliuose, tinimas pakinklio srityje ar net paraudimas, išduoda, kad vertėtų kreiptis į gydytojus. „Pavyzdžiui, negydant plyšusio menisko, mechaniškai traumuojamos kelio kremzlės. Dėl to ilgainiui pradeda dilti ir pats sąnarys. Dažnai jaučiant anksčiau minėtus simptomus ir ilgai nesikreipiant į medikus, kelio sąnarį gali tekti netgi protezuoti“, – sakė Kretingos medicinos centro „Northway“ ortopedas traumatologas Vytautas Mažutavičius. Ortopedas traumatologas Žydrūnas Vitkauskas akcentavo, kad didžioji dalis operacijų atliekamos būtent dėl menisko patologijų. „Pažeista menisko dalis yra pašalinama arba susiuvama. Susiuvant meniską yra atstatoma natūrali žmogaus anatomija. Tačiau susiuvimas įmanomas ne visais atvejais. Mūsų klinikoje atliekamos abiejų rūšių operacijos“, – teigė gydytojas. Kitos pagrindinės kelių problemos yra priekinio kelio sąnario kryžminių ir šoninių raiščių bei kremzlės pažeidimai. Atlikus kryžminio raiščio operaciją, turi praeiti nemažai laiko, kol raištis prisitaikys prie sąnario. „Todėl didelės įtakos gijimui turi ne tik mūsų, profesionalių ortopedų traumatologų, kelio sąnario atstatymas operacijos būdu, bet ir tinkama reabilitacija. Po operacijos itin svarbus paciento, gydytojo ir reabilitologo bendradarbiavimas“, – akcentavo ortopedas traumatologas Mindaugas Bakša. Gydytojo Ž. Vitkausko teigimu, labai svarbu, kad pacientas vykdytų gydytojo nurodymus, tausotų save ir per anksti nepradėtų užsiimti fizine veikla.
|
|
