|
|
|
SveikataKą reikėtų žinoti, perkant ir naudojant kosmetiką
Kosmetikos priemonių naudojimas jau tapo mūsų kasdienybe. Kaip neapsirikti, ką reikėtų žinoti, ją renkantis, patirtimi ir patarimais su „Sveikatos“ skaitytojais pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Grožio terapijos studijų programos docentė dr. Gražina Šniepienė ir lektorė Kristina Letkauskaitė. – Kai yra tokia kosmetikos priemonių pasirinkimo gausa, kaip reikėtų išmokti jas pirkti? – Prieš perkant kosmetikos priemones labai svarbu žinoti ir tinkamai įvertinti odos būklę, taip pat mokėti skaityti kosmetikos priemonių sudėtį. Pačiam žmogui tai padaryti gan sudėtinga, todėl rekomenduotina kreiptis į odos priežiūros specialistą, kosmetologą, kuris, vertindamas odos būklę ,pirmiausia nustato odos tipą, kuriam įtakos turi riebalinių liaukų veikla ir odos gebėjimas išlaikyti drėgmę. – Ar būtinai gera kosmetika turi būti brangi? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį skaitant etiketes; kaip specialistai vertina vietinių gamintojų kosmetikos priemones ir kaip – vadinamosiose trečiosiose šalyse pagamintą kosmetiką, kurios ne problema būna atsisiųsti? – Kosmetiką reikėtų rinktis pagal jos sudėtį, o ne gamintojo vardą. Kaina ne visada atitinka priemonių sudėtį. Naudingiausi odai ingredientai, kurių veikimas pagrįstas moksliškai - antioksidantai, drėkinamosios ir maitinamosios medžiagos, UV filtrai, nėra itin brangūs, jie prieinami visiems gamintojams. Pirkdami brangią kosmetiką, dažnai sumokame už prabangų indelį ir kitas gamintojo išlaidas, įskaitant reklamą. Taigi būtinai reikia skaityti gaminių etiketes, gaminio sudėtį ir pagal tai vertinti gaminį. Nors Europos Sąjungos šalyse kosmetikos priemonių sudėtis yra reglamentuojama, tačiau kartais yra nustatoma ir nesaugių kosmetikos gaminių. Kaip žinoma, vartotojai gali įsigyti gaminių internetu iš įvairių pasaulio kraštų, įskaitant ir tokias šalis, kuriose griežta reglamentacija kosmetikos sudėčiai netaikoma. Be to, perkant turguose ar internetu, priemonėse gali būti medžiagų, jau uždraustų Europos Sąjungoje. Geriausiai kosmetiką įsigyti vaistinėse ar specializuotuose kosmetikos parduotuvėse. – Ar visi kosmetikos gaminiai yra saugūs? Kas turi įtakos saugiam kosmetikos priemonių naudojimui? – Kosmetikos poveikis, taip pat ir nepageidaujamų reakcijų pasireiškimas priklauso nuo kosmetinių priemonių pasirinkimo. Ne visi kosmetikos rinkoje esantys gaminiai yra saugūs, jie gali daryti neigiamą įtaką odos būklei ar netgi bendrai vartotojo sveikatai. Tai dirgikliai, alergenai, endokrininės sistemos ardytojai, kitokio pobūdžio toksinės medžiagos. Kai kurie jų ingredientai lėtai skyla ir koncentruojasi žmogaus organizmo lipiduose, sukeldami sveikatos sutrikimus. Tačiau vartotojai dažniausiai neskaito produktų sudėties ir ne visada laikosi gamintojų nurodytų saugumo reikalavimų. Gausus kosmetikos, ypač makiažo ir parfumerijos priemonių, vartojimas nėštumo bei kūdikio žindymo laikotarpiu taip pat kelia susirūpinimą. Kai kurios medžiagos patenka į sisteminę kraujotaką, yra linkusios kauptis organizme, geba praeiti pro placentos barjerą, o laktacijos periodu patenka į motinos pieną. Tarp labiausiai nerekomenduotinų naudoti medžiagų yra konservantai ir antimikrobinės medžiagos, sintetinės kvapiosios medžiagos, surfaktantai (emulsikliai ir valikliai) bei cheminiai UV filtrai. Daugelyje Europos šalių žmonės, siekdami tvarumo tendencijų, vis dažniau renkasi ekologiškas kosmetikos priemones: ekologiškuose produktuose nėra organizmui žalingų medžiagų, natūralių produktų nuotekose – cheminių medžiagų, kenkiančių ekosistemai. Atsargiai reikėtų išbandyti naujas priemones, kad jos nesukeltų alerginių reakcijų. Blogiausia, kad netgi patyrę alerginį kontaktinį dermatitą, žmonės neatlieka alergenų lopo testo ir vėl vartoja tuos pačius kosmetikos gaminius.
Krizinis nėštumas: kaip atrasti savyje stiprybės?
Sužinojus apie užsimezgusią gyvybę daugelį užplūsta neapsakomas džiaugsmas. Tačiau tais atvejais, kuomet moteris ar pora vaikų susilaukti negali ar įvyksta persileidimas ir visas pasaulis staiga sugriūna, svarbiausia prisiminti, kad niekada nesate vieni. Apie krizinio nėštumo priežastis, galimas pasekmes ir prieinamą pagalbą pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas, gyd. akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas. Tai daugiau nei neplanuotas nėštumas Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip toks, kurio moteris nenorėjo, neplanavo ir kuris jai sukelia asmeninę ar santykių krizę. „Toli gražu ne visos moterys, kurios teigia, kad jų nėštumas yra nenorimas ar neplanuotas, patiria jo krizę. Kita vertus, net ir planuotas nėštumas gali tapti kriziniu, pasikeitus aplinkybėms, kai, pavyzdžiui, įtariamos vaisiaus ligos, įvyksta persileidimas ar pasikeičia šeimos situacija“, – pažymi gyd. V. Rudzinskas. Minėtos krizės priežastys gali būti įvairios: moters amžius, savarankiškumo stoka, pablogėję santykiai su artimaisiais ir pradėto kūdikio tėvu, nėštumo planavimo ypatumai ar materialinės aplinkybės.
Sveikti padeda gera psichinė savijauta
Ligonis turi patikėti, kad jo ligą galima kontroliuoti, ir tam reikia ne tik gydytojų, bet ir kitų specialistų pagalbos. Pasaulinę inkstų vėžio dieną Šv. Pranciškaus onkologijos centro rožyne vyko vilnos vėlimo (vadovė Daiva Katiševskja), dailės (vadovė Irena Baltiejienė) ir šokio (vadovė Gitana Eglynienė) terapijų renginiai, vargonų muzikos koncertas ( vadovas Alvidas Remesa), o dailininkas Svajūnas Armonas surengė projektą „Žaidimas spalvomis“ – visi jie mokė pacientus, kaip, padedant įvairiai terapijai, neužsisklęsti savyje, išlaikyti ryšius su aplinkiniais, nes tai – itin svarbi sėkmingo sveikimo prielaida. Nustato per vėlai Inkstų vėžys – dešimtoji pagal dažnumą onkologinė liga pasaulyje. Kasmet mūsų šalyje inkstų vėžiu suserga apie 700 žmonių. „Kaip ir daugelio kitų organų vėžio, inkstų vėžio atsiradimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad gali būti polinkis sirgti šia liga. Kartais jį gali sukelti tam tikros kenksmingos darbo sąlygos – cheminės medžiagos, dulkės ir panašiai“, – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas urologas Marius Jasėnas. Gydytojas teigė, kad, laiku išoperavus inkstų vėžį, žmogus pasveiksta ir net nereikia skirti papildomo gydymo. „Pirmųjų stadijų ir net III stadijos vėžį dabar galima išgydyti, o, esant metastazėms, jį efektyviai kontroliuoti. Būna atvejų, kai, išoperavus didelį auglį, kuris gali būti net didesnis už inkstą, žmonės pasveiksta“, – M. Jasėnas akcentavo, kad kuo didesnė ligos stadija, tuo didėja tikimybė, kad liga atsigaus. Nepaisant tokių mokslo laimėjimų, Lietuva pirmauja Europoje pagal mirštamumą nuo inkstų vėžio. Problema ta, kad inkstų vėžys labai ilgai nesukelia jokių simptomų ir žmonės nesikreipia į specialistus. Kai atsiranda simptomų – kraujas šlapime, tyrimų pakitimų, gali būti per vėlu. Todėl vienintelė galimybė aptikti tokį vėžį yra profilaktiniai tyrimai – pilvo organų echoskopija. Šiuolaikiniais gydymo metodais dabar galima nustatyti net labai mažus auglius. „Todėl kartą per metus šeimos gydytojas privalo pasiųsti pacientą atlikti tokį tyrimą, o žmonės turi domėtis savo sveikata ir kreiptis į gydytojus“, – patarė M. Jasėnas. Gydytojo įsitikinimu, atlikti tokius tyrimus pacientai turėtų būti kviečiami taip pat intensyviai, kaip ir pagal išankstinės patikros programas.
Ką žinoti sergant pačiam ar slaugant kitą?
Gerėjanti epidemiologinė situacija šalyje pamažu leidžia grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau klaidinga manyti, kad jau galime gyventi laisvai ir nevaržomai, nes pandemijos grėsmei ir karantino ribojimų atnaujinimui užkirsti kelią galime tik masine vakcinacija. Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kaip jiems pavyko įveikti koronavirusą, kodėl tiki medicinos mokslu ir kokiomis nuotaikomis gyvena šiandien. „Man pasisekė, kad prasirgau lengva forma“ Panevėžietė Norvilė sako, jog tikėtina, kad koronavirusu ji užsikrėtė darbe. Dirbdama ligoninėje tuomet, kai viskas „degė“, moteris labai aiškiai suprato, jog šis virusas nuo paprasto gripo skiriasi tuo, kad ši infekcija plinta žaibišku greičiu – dėl to, kai vienas žmogus užkrėsdavo visą skyrių, ligoninėse susidarydavo didžiuliai židiniai. „Man pasisekė, kad prasirgau tikrai lengva forma – netekau skonio ir kvapo, kelias dienas laikėsi neaukšta temperatūra, laužė sąnarius, jautėsi bendras organizmo silpnumas, tačiau jokių didesnių sunkumų nepajutau“, – pasakoja pašnekovė. Moteris, dirbanti psichologe, per sausio mėnesį priėmė tris klientus, netekusius artimųjų dėl koronaviruso. „Vienas vyras mirė itin jaunas, o kiti du buvo kažkur vidutinio amžiaus vyrai, taigi niekas nepriklausė rizikos grupei. Visos šios netikėtos mirtys mane sukrėtė ir iš tiesų išgąsdino, juolab kai pati mačiau, kaip sunkiai sirgo kai kurios mano jaunos kolegės. Mes juk niekada nežinome, kaip mes sirgsime, o vakcina ir yra ta galimybė ir savisauga, kad sirgtume lengviau ir išvengtume tokių skaudžių padarinių“, – teigia Norvilė.
Kokios yra koronaviruso vakcinacijos galimybės?
Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų. Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi. „Noriu grįžti į darbą, į renginius, keliauti“ Karolina iš Palangos džiaugiasi, kad pavyko pakankamai nesudėtingai išgyventi didžiausių karantino sugriežtinimų laikotarpį. „Žinoma, dabar, kai situacija pasikeitusi, drįstu pasvajoti apie keliones į užsienį ir kitas pramogas“, – prisipažįsta ji. Palangiškė teigia, kad sprendimą vakcinuotis lėmė tikėjimas medicina ir mokslu, tačiau jos aplinkoje yra ir mąstančių kitaip. „Tikiu mokslu ir medicina. Kita vertus, tarp mano pažįstamų yra ir nusiteikusių prieš vakcinaciją. Nemanau, kad kažkuri pusė yra teisi ar neteisi. Aš pasvėriau visus už ir prieš. Noriu grįžti į darbą, į renginius, keliauti, tad apsispręsti buvo lengva“, – tvirtina ji, pridurdama, kad nemato prasmės veltis į diskusijas su savo bičiuliais ar apskritai nepažįstamais žmonėmis, kurie nesiruošia vakcinuotis. „Kiekvienas, kuris domimės bet kuriuo klausimu, labiau esame linkę priimti tuos argumentus, kurie palaiko mūsų jau susiformavusią nuomonę.“
Kaip pasiruošti krūtų pakėlimo operacijai?
Jeigu planuojate atlikti krūtų pakėlimo operaciją, tinkamas pasiruošimas yra labai svarbus. Jis gali turėti daug įtakos gijimo procesui ir galutiniam rezultatui. Tam, kad pasiruošimas tokiai plastinei operacijai būtų lengvesnis, plačiau aptarsime pagrindinius jo etapus. Dvi savaitės prieš Likus dviems savaitėms iki krūtų pakėlimo operacijos reikėtų nustoti vartoti visus kraują skystinančius vaistus ir papildus. Jeigu yra rūkoma, derėtų nustoti tai daryti. Net ir viena surūkyta cigaretė gali turėti neigiamą poveikį sveikimui ir operacijos rezultatams. Tarp daugelio kenksmingų medžiagų cigaretėse yra nikotino ir anglies monoksido. Pastarasis neleidžia deguoniui patekti į ląsteles ir taip tarsi uždusina sveikus, gyjančius audinius. Dėl nikotino susitraukia kraujagyslės, todėl kūnui tampa sunkiau krauju pristatyti deguonį ir maistines medžiagas į gyjančias žaizdas. Šis poveikis sulėtina gijimą, sumažina atsparumą infekcijoms ir padidina įvairių komplikacijų riziką. Chirurgui paprašius prieš operaciją turėtų būti atliekami visi reikalingi tyrimai ir perduodami jų rezultatai. Likus maždaug dviems savaitėms iki krūtų pakėlimo rekomenduojama susiplanuoti transportą, kuriuo vyksite iki klinikos, taip pat, jeigu turite mažamečių vaikų, susitarti, kas juos prižiūrės.
COVID-19 vakcina: mitai ir faktai
Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų. Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi. „Daliai visuomenės trūksta atsakomybės“ Šakiuose gyvenanti ir psichologe dirbanti Jurgita džiaugiasi, kad gyvenimas pamažu grįžta į buvusias vėžes. Nors jai tenka išgirsti prieštaringų nuomonių apie pandemiją ir jos suvaldymą, moteris turi aiškią savo poziciją. „Tikiu medicinos mokslu ir manau, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo darbą, todėl jei mokslininkai sukūrė vakcinas tam, kad įveiktume infekciją, aš jais tikiu taip pat, kaip ir kiti žmonės tiki mano darbu. Jei man yra suteikta galimybė apsaugoti savo, šeimos ir aplinkinių sveikatą, – aš ja nedvejodama pasinaudosiu“, – tvirtina Jurgita, papildydama, jog visuomenėje pasigenda socialinės atsakomybės ir supratimo, kad visi kartu tokiomis svarbiomis situacijomis turėtume elgtis solidariai ir pasitikėti medicina. „Tiesą sakant, man, kaip pilietei, keistai atrodo įvairūs pasisakymai prieš vakcinaciją, kuomet žmonės yra prilyginami bandomiesiems triušiams. Manau, kad tai yra visiška socialinė neteisybė – žiūrėti, kas bus su tais „bandomaisiais triušiais“, kai tik dėl jų ir yra sutramdoma pandemijos grėsmė“, – mintimis dalijasi moteris. „Aš nerandu jokio loginio paaiškinimo, kai, išradus vakciną, žmonės jos bijo, tačiau, išradus naujus vaistus, naują protezą ar naują rentgeno aparatą, visi džiaugiasi ir nekantrauja pradėti naudotis tomis naujovėmis. Esu ne kartą ir vaistinėse girdėjusi, kad, pristigus medikamentų, žmonėms yra siūlomos alternatyvos su panašiais ingredientais ir jie be baimės tai perka, taigi kodėl tuomet bijome vakcinų? Jei jau taip stipriai nepasitikime medicina, tuomet nesikreipkime į gydytojus dėl skausmų, alergijų ir visų kitų sveikatos sutrikimų ar ištikusių problemų. Iš tų, kurie bijo skiepytis, aš neišgirstu įtikinančio paaiškinimo, kai vieną dieną atsisakome skiepytis, o kitą – kreipiamės į medikus pagalbos. Juk ar tikrai reikia taip rizikuoti nesiskiepijant, kad nuolat gyventume karantino sąlygomis ir pagaliau susiprastume bei įvertintume tikrąją riziką?“ – savo nuomonę išsakė Šakių gyventoja Jurgita.
Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) – viena iš trijų Lietuvoje esančių trečio – aukščiausio – lygio traumų centrų. Jame dirba profesionalių medikų komanda, kurios gretas papildė itin perspektyvus, daugiau negu 10 metų Didžiojoje Britanijoje dirbęs gydytojas ortopedas traumatologas Tauras Valevičius. Tarptautinę darbo patirtį sukaupusio specialisto pagrindinė veiklos kryptis – peties chirurgija. „Klaipėdos universitetinėje ligoninėje turime viską, ką turi šiuolaikinis medicinos pasaulis“, – pastebėjo medikas T. Valevičius. – Kaip pristatytumėte savo klinikinę veiklą? – Pagrindinės mano domėjimosi sritys: peties chirurgija, artroskopija, peties endoprotezavimas, stabilumas, minkštųjų audinių patologija, sporto medicina. Turiu rankų traumų ir nudegimų chirurgijos patirties. Nuolat domiuosi mokslo naujovėmis, naujų tyrimo ir gydymo metodų pritaikymu praktikoje. – Daugiau negu 10 metų ortopedu-traumatologu dirbote Jungtinėje Karalystėje. Kokią patirtį esate sukaupęs? – Galimybę dirbti Didžiojoje Britanijoje vertinu savo, kaip mediko, augimą. Pasirinkimas tobulinti įgūdžius užsienio klinikose dar labiau kėlė kvalifikaciją ir leido specializuotis peties chirurgijoje. Šioje chirurgijos srityje įgūdžius tobulinau ir papildomose studijose Didžiojoje Britanijoje. Dirbant ir mokantis didelės populiacijos šalyje, turėjau unikalią progą susidurti su itin retais atvejais. Ortopedija traumatologija – ateities specialybė, naujovės šioje srityje sunkiai išsemiamos. Aišku, ne kiekvienas tinkamas šiai profesijai – čia reikia ne tik galva, bet skalpeliu mokėti padirbėti. Medikų bendruomenėje mes daugiau laikomi amatininkais. Taip pat reikia ne tik puikiai išmanyti žmogaus biomechanikos principus esant operacinėje, tačiau ir turėti terapijos, reabilitacijos, radiologijos bei kitų specialybių suvokimą. Ortopedija traumatologija yra chirurginė specialybė. Kasdien susiduriame su žmogaus skausmu, jo emocijomis, dvejonėmis, viltimis. Tai reikalauja būti ne tik gydytoju chirurgu, bet ir gydytoju psichologu.
Gydymas be vaistų: padėti sau gali kiekvienas
„Išgerti tabletę paprasta, tačiau palengvinti daugybės ligų simptomus ar net jų atsikratyti dažnu atveju galima ir be vaistų. Sisteminga organizmo priežiūra, aprūpinimas tinkamais mineralais, taisyklingas judėjimas, įvairios procedūros, masažai ir kitos nemedikamentinės priemonės gerokai labiau tausoja organizmą, pasižymi ilgalaikiškesniu poveikiu ir dažnu atveju yra gerokai pigesnės,“ – sakė gydytojas Nerijus Kemeklis, dirbantis šalia Palangos įsikūrusiame medicinos centre „Natura Termo SPA“. Vos prieš porą metų duris atvėrusį medicinos centrą pamėgo ne tik Kretingos, aplinkinių rajonų, bet ir didžiųjų miestų gyventojai. Konsultacijoms ir reabilitaciniam gydymui atvyksta klientai ir iš užsienio: Didžiosios Britanijos, Airijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, kitų šalių. Nugaros skausmai nustatomi vis dažniau ir vis labiau apleisti „Galbūt, tai vadinasi „PANDemija“ dėl to, kad valgome tiek daug ir judame tiek mažai, kaip PANDOS?“ – šį, kaip ir ne vieną dešimtį kitų anekdotų apie karantino daromą poveikį žmogui jau pagimdė visiems įgrisęs karantinas. „Žmogus sutvertas judėti, o judėjimo stingant atsiranda daugybė organizmo pakitimų: silpsta raumenys, kaulai, sąnariai, atsiranda kraujotakos sutrikimų, galvos skausmų ir net nuotaikos, emocinių sutrikimų, – akcentavo N. Kemeklis. – Tenka pripažinti, kad karantino metu žmonės tiek bijojo ieškoti pagalbos, kad ypač nugaros skausmus pacientams nustatome vis dažniau ir gerokai sunkesnės formos negu anksčiau. Šiems pacientams dažnu atveju reikia kompleksinės pagalbos, ne tik medikamentinės, bet ir įvairių reabilitacijos procedūrų.“ Jam paantrino ir kolega kineziterapeutas-osteopatas Arūnas Špokas, kasdien atliekantis gydomąsias kineziterapines treniruotes ir kitas procedūras dešimtims pacientų. „Povandeniniai masažai, švelniai stuburą ištempiančios vertikalios vonios, kineziterapinės mankštos, priešuždegiminį ir nuskausminamą poveikį turintys purvo sapropelio įvyniojimai, gydomojo mineralinio geoterminio vandens procedūros – tai priemonės, kurių teigiamą poveikį pastebėję pacientai nustemba dažniausiai.
Nors mokslinių įrodymų netrūksta, tačiau žmonėms vis dar sunku patikėti, kad nemedikamentinis gydymas gali turėti tokį ryškų teigiamą efektą. O man svarbiausia, kad būklės pagerėjimą mano pacientai jaučia dar ilgai po atliktų procedūrų,“ – sakė A. Špokas. Pasak jo, itin svarbu organizmu rūpintis sistemingai, o darant tai malonioje SPA aplinkoje tai gali tapti ir maloniu įpročiu.
Cigaretes ragino mainyti į obuolius
Pasaulinę dieną be tabako Kretingos technologijos ir verslo mokyklos bendruomenė pasitiko tradiciškai, bet tuo pačiu kitaip: daug metų moksleivius cigaretes mainyti į sveikos gyvensenos simboliais tituluojamus obuolius mokyklos metodinė grupė kvietė savo ugdymo įstaigoje, o šiemet šią nuotaikingą akciją perkėlė į Kretingos miesto centrą, šalia parduotuvės „Laura“.
„Prisitaikėm prie karantino sąlygų. Kadangi mokinių mokykloje dabar mažai, sugalvojom cigaretes į obuolius paskatinti mainyti gatvės praeivius – nerūkančius, metusius arba net tuos, kurie dar žada mesti rūkyti“, – šypsojosi mokyklos neformaliojo švietimo organizatorė Ieva Šiaulytė. Tiesa, retas kretingiškis prie renginio organizatorių stalelio, kur puikavosi jiems paruošti raudonskruosčiai obuoliai ir kitos malonios dovanėlės, išdrįsdavo prieiti nekviesti, dažniausiai juos užkalbindavo patys Kretingos technologijos ir verslo mokyklos moksleiviai. Per kelias valandas, kaip sakė I. Šiaulytė, pavyko išsiaiškinti, kad vis dėlto Kretingoje daugiau nerūkančių negu rūkančių žmonių. Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras akcijai buvo parūpinęs 20 kg obuolių, bet dalį teko nusipirkti papildomai.
„P. n.“ informacija
|
|
