|
|
|
SveikataVisiška izoliacija ir išmanieji telefonai – nepalanku miegui
Dviejų Belgijos tyrimų rezultatai rodo, kad visiškos izoliacijos (karantino) laikotarpis turi neigiamos įtakos miegui. Žmonės gulasi vėliau negu įprasta ir prastai miega. Be to, remiantis tyrimo, kuriame dalyvavo žemesniųjų kursų studentai, duomenimis, naudojimasis išmaniaisiais telefonais gali šią problemą dar labiau komplikuoti. Skaitykite toliau ir sužinokite, kurioje šios lygties vietoje yra natūralus junginys melatoninas. Žmogaus biologija tokia, kad, pradėjus temti, jis apsnūsta ir turėtų eiti miegoti. Smegenys kontroliuoja šį procesą mums to nė nepastebint. Taip gali būti dėl mūsų jautrumo šviesos ir tamsos impulsams. Akių regos nervai užfiksuoja ryto šviesą. Tada smegenys „liepia“ organizmui išskirti kortizolį ir kitus hormonus, kurie padėtų pabusti. Sutemus kankorėžinė liauka paskatina cheminės medžiagos melatonino išsiskyrimą. Melatoninas sukelia apsnūdimą ir norą miegoti. Vis dėlto yra dalykų, galinčių sutrikdyti šią sistemą, ir naujųjų tyrimų rezultatai kalba apie izoliacijos laikotarpį ir išmaniųjų telefonų naudojimą, išskirdami šiuos veiksnius kaip du svarius miego trikdžius. Triskart padaugėjo nusiskundimų nemiga Pernai Briuselio laisvojo universiteto ir Brugmano miego laboratorijos vykdyto miego tyrimo duomenimis, pirmojo šalies užsidarymo metu triskart padaugėjo nusiskundimų nemiga. Plataus masto tyrimas, atliktas po antrojo šalių užsidarymo, parodė, kad problema toliau didėjo, kadangi 29 procentai tiriamųjų skundėsi turintys vidutinio sunkumo ir sunkių miego sutrikimų, o tai gerokai daugiau, palyginus su 19 procentų pirmojo šalių užsidarymo metu.
Kad vaikų dantys būtų sveiki
Klaipėdos valstybinės kolegijos Burnos priežiūros katedros lektorė Lijana Dvarionaitė, teikianti teorines ir praktines konsultacijas apie burnos ir dantų priežiūrą vaikams ir jų tėvams, pasidalino patarimais, kaip prižiūrėti kūdikių burnytę, augančių vaikų dantis, kad ateityje dėl jų sveikatos būtų kuo mažiau problemų. – Kaip reikėtų prižiūrėti kūdikio burnytę? Kokią tai turi įtaką būsimai dantų sveikatai? – Kūdikio burnytė turi būti prižiūrima nuo pat pirmų dienų, vos tik vaikas pradedamas maitinti. Nors tai ir nėra lengvas darbas, tačiau tėvai turi tam nusiteikti – tai turi tapti kasdienis darbas, kuomet kūdikio burnytė valoma rytą ir vakare. Ypač reiktų atkreipti dėmesį į naktinį valymą – naktį kūdikio burnytė mažiau apsivalo, nes sumažėja seilėtekis, ir kaupiasi bakterijos. Burnytė gali būti valoma šlapiu vatos tamponėliu ar specialiu antpirščiu-šepetėliu, švelniai perbraukiant dantenėles ir skruostų gleivinę. Taip, tikrai nėra lengva valyti kūdikiui burnytę, tačiau, nepavykus pirmą kartą, bandykite antrą ir trečią. Švarioje ir sveikoje burnytėje mažiau kaupiasi apnašos, bakterijos. Tokioje terpėje gali išdygti sveiki ir nesugedę pirmieji dantukai. Tačiau, jeigu kūdikio burna nėra paruošta dantims dygti, burnos gleivinė ir dantenos padengti apnašomis ir bakterijomis, o seilės yra rūgštaus pH, gali būti, kad vos tik išdygęs dantis pradės gesti.
Kokias teises ir pareigas turi pacientas
Ne paslaptis, kad sėkmingą gydymą nulemia ne tik tiksli diagnozė ir tinkami vaistai – labai svarbu ir paciento pasitikėjimas gydytoju. Tačiau ką daryti, jei nuo pat pradžių pacientas pajaučia, kad gydytojas nepateisins jo lūkesčių, gydymo planas kelia abejonių arba nėra toks veiksmingas, kaip turėtų būti? Į skaitytojos klausimus apie tai, kokias teises turi pacientai ir kada jie gali kreiptis dėl savo pažeistų teisių apgynimo ar sveikatai padarytos žalos atlyginimo, atsakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) Informacinio komiteto narė advokato padėjėja Julija Kalpokienė. Skaitytojos klausimas: – Gydymo įstaigoje buvo paskirtas gydymas ir nurodyta pakartotinai lankytis patikrinimui, tačiau man nepatiko gydytoja, todėl praleidau keletą vizitų. Vėliau neturėjau galimybių atvykti į gydymo įstaigą, nebuvau tikra, kad noriu lankytis pas tą pačią gydytoją, nes suteiktas gydymas nedavė rezultatų. Dabar mano sveikata dar labiau pablogėjo, prireikė operacijos. Ar galiu reikšti pretenzijas gydymo įstaigai dėl netinkamai suteiktų paslaugų? LJAA narė, advokato padėjėja Julija Kalpokienė: – Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – tai prieinamos, saugios, veiksmingos paslaugos, suteiktos tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Paslaugos turi atitikti šiuolaikinio mokslo lygį ir gerą patirtį, tačiau tai nėra universalus matas, nes tai, kokios paslaugos teikiamos, priklauso tiek nuo paslaugų teikėjo galimybių, tiek nuo paciento poreikių ir lūkesčių. Iš skaitytojos klausimo matyti, jog aktualus ne vien žalos pacientui atlyginimo klausimas, tačiau ir galimybė rinktis gydantį gydytoją ir tai, ar būtina laikytis gydytojo nurodymų. Pacientas turi teisę ne tik į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau ir teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą. Esama ir ribojimų. Pavyzdžiui, pacientui pasirinkus privačią gydymo įstaigą, gali būti ribojama teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą. Konkrečioje gydymo įstaigoje sveikatos priežiūros specialisto pasirinkimo tvarką nustato tos sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Taip pat pacientas turi teisę gauti informacijos apie teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti bei apie pacientui paslaugas teikiantį sveikatos priežiūros specialistą, jo profesinę kvalifikaciją ir kitą informaciją, susijusią su paciento sveikatos būkle, gydymu. Taigi, pacientui teiraujantis, turėtų būti suteikta informacija apie gydantį gydytoją, o norint kreiptis į kitą gydymo įstaigą ar būti gydomam kito specialisto, pacientas gali pasinaudoti tokia teise. Kylant abejonių dėl paskirto gydymo ar diagnozės, galima kreiptis ir į kitą atitinkamos kvalifikacijos specialistą antrai nuomonei.
Kam galioja rekomendacijos ir galimybių pasas?
Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius. Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja piliečiai iš skirtingų šalies rajonų. „Kartu mes galime nuveikti daugiau“ Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara ir pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių.“ Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, bet visi atsakymai buvo neigiami. „Oficialiai koronavirusu nesirgau, tačiau dirbu maisto tiekimo sferoje ir mano aplinkoje vyksta nuolatinė komunikacija su klientais bei tiekėjais, keletas kolegų sirgo, tad galbūt to nesuprasdama ir nejausdama prasirgau besimptome šio viruso versija“, – pasakoja ji. Pradžioje į skiepus žiūrėjusi skeptiškai, Indrė pripažįsta, kad, kaip ir kiti, pasidavė „bandos“ jausmui, nes atrodė, jog per tokį trumpą laiką atrasti veiksmingą vakciną yra neįmanoma ir ateityje turėsime daug su sveikata susijusių problemų, kurioms įtaką bus padarę skiepai. Kaip bebūtų, galiausiai ji nusprendė vakcinuotis tam, kad darbas sklandžiai vyktų ir toliau, o dabar ragina kitus padaryti tą patį: „Galvokite ne tik apie save ir kaip tai tiesiogiai gali palengvinti jūsų gyvenimą, bet ir apie tai, kad vienas vienintelis jūsų skiepas dar gali išgelbėti ir begalę aplinkinių, o juolab šeimą ir kitus artimuosius, juk visi jiems linkime tik paties geriausio ir norime apsaugoti. Jei visi būsime sąmoningesni ir vieningesni, tikiu, kad šią pandemiją suvaldyti bus galima per trumpesnį laiką. Juk ne veltui sakoma, kad kartu mes galime nuveikti daugiau.“
Paprasto ir estetinio plombavimo skirtumai
Dantų plombavimas – viena iš dažniausiai atliekamų odontologinių procedūrų. Tikriausiai daugelis yra girdėję, kad jis gali būti ne tik paprastas, bet ir estetinis. Svarstote galimybę atlikti kažkurį iš jų? Tuomet gali būti naudinga susipažinti su pagrindiniais šių dviejų procedūrų skirtumais, kuriuos dabar plačiau ir aptarsime. Paprasto plombavimo ypatybės Paprastas plombavimas dažniausiai atliekamas tuomet, kai norima užtaisyti dėl karieso dantyje atsiradusią skylutę. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią tolesniam jo gedimui, išvengti infekcijų ir ligų. Jeigu sugedęs dantis nėra plombuojamas, jis gali tapti jautrus, pradėti lūžinėti, taip pat atsirasti skausmas. Ilgainiui, nesprendžiant tokios problemos, iškyla rizika, kad dantis bus pažeistas nepataisomai ir jį reikės ištraukti. Paprasto plombavimo procedūra yra visiškai neskausminga ir, priklausomai nuo atvejo, gali trukti nuo maždaug dešimties minučių iki kelių valandų. Pacientui pageidaujant, gali būti taikoma vietinė nejautra. Pirmiausia dantis yra išvalomas grąžteliu ir taip paruošiamas plombavimui. Jo metu specialiai tam skirta medžiaga atkuriama danties struktūra. Tokia procedūra taikoma esant pakankamai nedideliems, dažniausiai ne priekinių dantų pažeidimams.
Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!
Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuotinį imunitetą. Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau. Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone Justina iš Vijūkų pripažįsta, kad karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais. „Sąžiningai izoliavomės ir bandėme išvengti visų įmanomų rizikų. Per pirmąjį karantiną aš pastojau, o per antrąjį – pagimdžiau. Taip pat išėjusi į dekretą aš pradėjau sėkmingai vykdyti savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja moteris. Kauno rajone gyvenanti Justina sako, kad jos pačioje artimiausioje aplinkoje užsikrėtusių koronavirusu nebuvo, o tokių, kurie abejotų vakcinacijos nauda, taip pat netenka sutikti. „Aš žinau, kas yra skiepai ir kodėl jie buvo sukurti. Kalbėjausi ir konsultavausi su savo srities specialistais, kuriais pasitikiu, taip pat ir su savo mama, kuri yra medikė ir kurios nuomone aš pasitikiu. Kadangi aš šioje srityje nesu specialistė, remiuosi profesionalų nuomone. Tiesą sakant, aš labai džiaugiuosi, kad pasiskiepijau, ir dėl to jaučiuosi ramiau.“
„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų. Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir varginantys, o priešingai – gana pakenčiami.“ Pajutęs negalavimus ir bijodamas skaudžių ligos padarinių rizikos grupei priklausantis vyras nedelsdamas izoliavosi tikslingai siekdamas neužkrėsti aplinkinių ir artimųjų. „Izoliavausi namuose, todėl visiškai išvengti kontakto su šeima nepavyko. Po keleto dienų pablogėjo žmonos savijauta – atsirado sausas skausmingas kosulys, galvos skausmas, pakilo temperatūra. Atlikę testus ir sulaukę teigiamų rezultatų, kreipėmės į medikus pagalbos“, – patirtimi dalijasi vyras. Nors kontaktą su sergančiu asmeniu turėjo Gintaras, jo žmona, užsikrėtusi nuo vyro, sirgo sunkiau, dėl šios priežasties persirgimas moteriai turėjo dusinančio kosulio ir pasunkėjusio kvėpavimo padarinių. Dėl priklausymo rizikos grupei galimybę skiepytis Gintaras gavo ganėtinai anksti ir, sako, nė nesudvejojęs pasirinkimo klausimu. „Pandemija sustabdė mūsų gyvenimą, o vakcinos atvėrė galimybę grąžinti juos į senas vėžias – dalyvauti renginiuose, susitikti su draugais ir pagaliau prisiminti kelionių teikiamą malonumą, kurio karantino metu taip trūko.“
Ar verta keliauti per pandemiją?
Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai, sumažėjus atvejų skaičiui, buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, šių metų kovo mėnesį nusprendžiau išvykti į Egiptą, paatostogauti, pailsėti nuo darbų ir pandemijos situacijos. Jaučiau, jog mano organizmui reikėjo psichologinio poilsio nuo visų neigiamų emocijų šalyje. Dalis aplinkinių mano pasiryžimą išvykti vertino neigiamai, tačiau vis dėlto didžioji dauguma į tai žiūrėjo pavydžiai“, – pasakoja alytiškis. Kelionės metu Vytautas atsakingai laikėsi rekomendacijų ir dėl to jautėsi pakankamai saugiai, o norėdamas išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti į šalį jis privalėjo turėti neigiamą COVID-19 testo, atlikto nė vėliau nei 72 valandos iki atvykimo į šalį, atsakymą. Dėl to vyras teigia nebijojęs užsikrėsti. Vytautas džiugiai dalijasi prisiminimais ir sako, kad „po kelionės niekas nepasikeitė – viskas taip, kaip buvę, tačiau mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių.“ Jis priduria, jog, laikantis visų taisyklių, atlikus COVID-19 testą ar pasiskiepijus nuo koronaviruso, keliauti yra taip pat saugu ir smagu, kaip ir prieš pandemiją.
Kada ir kokio koronaviruso tyrimo reikia?
Koronavirusui priverstinai sustabdžius įsibėgėjusį pasaulį, testai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį šalyje buvo atlikta per tris milijonus PGR, daugiau nei 630 tūkstančių antigeno ir netoli 170 tūkstančių antikūnų tyrimų. Piliečiai iš įvairių šalies rajonų pasakoja, kokius testus jiems tenka atlikti, kaip jie gyvena šiandien ir kodėl visuomenę ragina vakcinuotis. Džiaugiasi galimybe vakcinuotis Kauno miesto gyventoja Irma, dalydamasi savo patirtimi, visų pirma sako, jog nuo pat karantino pradžios stengėsi laikytis saugaus atstumo, vengti susibūrimų, o dezinfekcinis skystis tapo neatsiejama moters kasdienybės dalimi. „Prasidėjus pandemijai, labiausiai bijojau ne dėl savęs, nors ir priklausau rizikos grupei dėl turimos ligos, bet dėl savo tėvų.“ Visą karantiną dizainere dirbančią moterį kankino neužtikrintumo dėl darbo, ateities ir nesaugumo jausmas, baimė dėl galimybės užsikrėsti pačiai ir užkrėsti artimus žmones. Tačiau, pasitikėdama medicina, kai praėjusiais metais atlaisvėjo karantinas, atlikusi COVID-19 testą, ji išvyko atostogauti į užsienį. „Tik grįžusi po atostogų dar kartą pasidariau testą, norėdama įsitikinti, kad neparsivežiau viruso iš atostogų ir kad neužkrėsiu aplinkinių.“ „Norėdama grįžti į visavertį gyvenimą, susitikti su artimaisiais, be baimės bendrauti su tėvais, džiaugiuosi šį pavasarį gavusi progą vakcinuotis. Nesuprantu žmonių, kurie nesuvokia skiepijimosi svarbos. Mano nuomone, geriau iškentėti vakcinos šalutinius poveikius, trunkančius kelias dienas, nei užsikrėsti virusu ir nežinoti, kuo tas užsikrėtimas pasibaigs“, – teigia Irma.
|
|
