- Jau devynerius metus geriu vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo. Todėl savo kraujospūdį sekti privalau. Turiu namuose aparatą kraujo spaudimui matuoti. Kraujospūdį tikrinuosi ne kasdien. Jau pažįstu savo organizmą ir žinau, kada kraujo spaudimas – normalus, o kada – per didelis.

- Neseku. Neturiu problemų, todėl ir nesidomiu, koks mano kraujospūdis. Tačiau nujaučiu, kad po keleto metų teks pradėti domėtis tokiais dalykais. Nors ir dabar gal būtų įdomu sužinoti, koks mano kraujo spaudimas – gal jau verta susirūpinti.

- Aš pats nesidomiu, bet mano žmona kraujospūdį matuojasi kelis kartus per dieną. Bet tai suprantama: jeigu turi sveikatos problemų, kraujospūdį reikia būtinai sekti. Man pačiam nekyla mintis pasitikrinti kraujospūdžio: tik pradėk domėtis ligomis, žiūrėk, jos tuoj ir prikimba.

- Idealiausias kraujospūdis yra 120/80. Normalus – iki 140/90. Jei žmogus yra sveikas, pasitikrinti savo kraujospūdį pas gydytoją užtenka vieną kartą per metus. Sergantis, pavyzdžiui, hipertonija, pas gydytoją turėtų apsilankyti du, tris kartus per metus. Tikrai nėra būtinybės kraujospūdį matuotis kasdien ar net keletą kartų per dieną – tam yra pora priežasčių. Pirmiausia, elektroniniai, o ypač kinų gamybos, kraujospūdžio aparatai yra netikslūs. Patikimiausi yra mechaniniai. Antra, dažnai matuojantis kraujospūdį, gali išsivystyti net savotiška priklausomybė nuo šios procedūros. O kraujospūdis nuo dažno matavimosi tikrai nepasikeis. Jei yra problemų ir paskirti tinkami vaistai, kraujospūdis susireguliuoja ir nėra reikalo jo kasdien tikrintis. Jei žmogus naudoja kokius nors širdžiai skirtus vaistus, pakanka kraujospūdį pasimatuoti kartą per savaitę. Be to, nereikia stengtis aukšto kraujospūdžio numušti iki idealaus. Jei paciento viršutinis kraujospūdis daugelį metų buvo 180, nereikia norėti 120. Užtenka jį numušti iki 140-ies. Visi specialistai kraujo spaudimą pataria matuotis rytą, kai žmogus dar nėra atsikėlęs, ramus guli lovoje. Tuo metu kraujospūdis yra tikras. O atėjus pas gydytoją, pamatuotas kraujospūdis yra vadinamas atsitiktiniu. Jei kyla įtarimų, kad kraujospūdis nebėra normalus, nereikia išsigąsti. Jis gali pakisti dėl nuovargio, streso, kitų dalykų. Nereikia išsigandus skubėti pas gydytoją. Geriau save stebėti: jei kurį laiką - apie pusmetį, ne ilgiau, kraujospūdis nėra normalus, tada jau reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Kai buvau jauna, visada pusryčiaudavau. Ir sveika buvau. Dabar rytais mažai ką valgau - sūrio gabaliuką, truputį uogienės. Pagrindinis „maistas“ - vaistai. Rytais jų tenka daug gerti. Juos užsigeriu vandeniu. Todėl net arbatos geriu mažai.

Kažko ypatingo pusryčiams ir nenusipirksi - pensija maža.

- Pusryčiauti reikia. Kitaip, manau, - ir negalima. Pusryčiauju ryte atsikėlęs, maždaug po pusvalandžio. Kadangi dirbu, tai ne tik pusryčiauju, bet laiku pietauju ir vakarieniauju. Jei nevalgysi, tai ir nepadirbsi.

Pusryčiaudamas geriu kavą ar arbatą, kartais valgau kiaušinienę, duoną, košę. Ir jaunas būdamas visada pusryčiaudavau.

- Manau, kad net tokio klausimo neturėtų būti. Nepusryčiausi – susigadinsi skrandį. Būčiau gydytoja, tokius net bausčiau. Dabar žmonės skuba ir nepusryčiauja.

Pusryčiams reikia nors pusę riekės duonos suvalgyti, arbatos puodelį išgerti. Vaikai pusryčiams turėtų suvalgyti nors bandelę. Pati mėgstu pusryčiams valgyti košę. Košė - ne tik skanu, bet ir sveika.

- Pusryčiauti reikia. Nebūtinai tuoj pat išlipus iš lovos. Geriau valgyti po mankštos ar pasportavus. Žmogus turi nors kiek išalkti.

Pusryčių nevalgymas – mūsų laikmečio problema. Dažnai rytais išgeriama tik kavos puodelį. Tačiau kava „ant tuščio skrandžio“ nėra gerai – dirgina skrandį, kelia rūgštingumą.

Kai skrandžio rūgštingumas padidėjęs, negerai nieko nevalgius gerti ir sultis.

Idealu, kai pusryčiai šilti. Pusryčiams labai tinka košės ar dribsniai. Tai suteikia sotumo jausmą, gerina žarnyno veiklą, o taip pat neturi daug kalorijų.

Kalbino Aldona KAREČKAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS