|
|
|
Žemė ir ūkisSvarbiausia – gaminti pigiau ir daugiau
Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus ataskaitinio susirinkimo metu žemdirbiai akcentavo, kad svarbiausias sąjungos ir skyriaus tikslas turėtų būti ieškoti būdų, kaip gaminti pigiau ir daugiau. Rajono ūkininkai nesirengia likti Europos nuošalėje – jie ES rinkoje nori būti konkurencingi.
Valdžia ūkininkus girdi, bet keisti nieko nenori
Savaitgalį Lazdijuose įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos XVIII suvažiavimas, kuriame Kretingos rajonui atstovavo Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus ir ūkininkai Stasys Lomsargis bei Mindaugas Nomgaudis. Po suvažiavimo, jau išklausius žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės pasisakymo, A.Stonkus sakė, jog labai nusivylęs ministrės atsakymais į ūkininkams taip rūpimus klausimus.
Kada laikas sėti moliūgus
“Pajūrio naujienų” laikraščio prenumeratoriai jau gavo redakcijos dovaną – moliūgų sėklas. Norėdami paįvairinti tradicinę Moliūgo šventę, kuri įvyksta kiekvieną rudenį, skaitytojams padovanojome skirtingų veislių ir rūšių moliūgų sėklas: šiemet skaitytojai augins stambiavaisius, aliejinius ir dekoratyvinius moliūgus.
Globoja sušalusius zuikius
Karteniškis ūkininkas Zenonas Jurgila namuose augina ką tik atvestą zuikio jauniklį. Didžiausia ant delno telpančio zuikio globėja yra kalė Čiba. Sykį vakare į Jurgilų namų kiemą atbėgo zuikis ir palindo po kieme augančiu kadagio krūmu. Iš ryto Z.Jurgila po krūmu rado ką tik atvestus du zuikius. Vieno jauniklio koja buvo įšalusi į ledą, o kito – pusė kūno. Pirmąjį jauniklį pavyko lengvai išvaduoti, o kitą teko gelbėti pjaunant ledo, į kurį buvo įšalęs, gabalą. Abu jaunikliai su visu ledu buvo parnešti į kambarį ir įdėti į vonelę su šiltu vandeniu.
Ūkininkams – apie verslinius sodus,tinkamiausias veisles ir vaismedžių genėjimo laiką
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Kretingos rajono biuro augalininkystės konsultantė Giedrė Zdanienė į seminarą sodininkystės klausimais sukvietė rajono ūkininkus, besidominčius versliniais sodais, bei sodininkus mėgėjus. Seminaro dalyvius apie verslinius sodus, tinkamiausias obelų veisles jiems veisti bei vaismedžių genėjimo laiką konsultavo LŽŪKT sodininkystės specialistas Algimantas Bandaravičius. Praktinio sodų genėjimo jis mokė dupultiškės Onutės Petravičienės soduose.
Pelnęs gyventojų pagarbą
Žalgirio seniūnijos gyventojai praėjusių metų žmogumi išrinko Povilą Šližių. Pasak kai kurių seniūnijos gyventojų, Povilas Šližius yra nusipelnęs jų pagarbos. - Mūsų seniūnas, kada į jį besikreiptum, niekada nepasakys žodžio “ne”,- sakė Jokūbavo bibliotekoje dirbanti Laima Paulauskienė. L.Paulauskienė džiaugiasi ne tik suremontuota biblioteka, bet ir naujomis žaliuzėmis, kurias seniūnija bibliotekai nupirko iš sutaupytų lėšų. Anot jokūbaviškių, jei seniūnijoje sudegė pastatas ar atsitiko kita nelaimė, visada iš seniūno galima sulaukti pagalbos. Niekad jis neatsisako dalyvauti ir įvairiose rengiamose talkose. Pasak Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos muzikos mokytojos Ritos Viskontienės, seniūnui įdomu, ką veikia jaunimas, todėl jis mielai lankosi ir mokykloje vykstančiuose renginiuose. Kretingos kultūros centro Jokūbavo filialo vedėja Danutė Pilipčiuk sakė, jog jų seniūnas - kuklus žmogus ir linkęs daugiau dirbti, negu kalbėti. Pasak D.Pilipčiuk, buvo ir bus žmonių, kuriems sunku įtikti, tačiau dauguma seniūnijos žmonių džiaugiasi, turėdami tokį seniūną. Seniūnui tenka bendrauti ir su Jokūbavo seniūnaičiais, kurie yra tarpininkai tarp seniūno ir gyventojų. - Greit bus šešeri metai, kaip esu seniūnas,- sakė P.Šližius prisipažindamas, jog pradėdamas dirbti šiose pareigose tikėjosi išbūti perpus mažiau. Gyventojai į seniūną kreipiasi su įvairiais klausimais: vieni ateina pasiskųsti dėl palaidų šunų, kiti - dėl prišiukšlintų pakelių. Tačiau pasitaiko, jog pagyvenęs žmogus ateina pasiskųsti dėl nepaklusnaus penkiasdešimtmečio sūnaus. Buvo, kai prieš susituokiant žmogus atėjo pasiteirauti apie antrąją pusę. Gyventojai kartais užsuka tik pasikalbėti. Ir, anot seniūno, juos išklausyti - jo pareiga. Nepamiršta ir vyresnio amžiaus žmonių. Seniūnijoje yra 12 gyventojų, vyresnių negu 90 metų. Tenka seniūnui lankytis ir nedarniose šeimose, pasitaiko ir sudrausminti, kad nesmurtautų. Anot pašnekovo, svarbu, kad ir kaimynai tarpusavyje gražiai sugyventų. P.Šližius pasidžiaugė, jog seniūnijos bibliotekos – išskyrus Budrių – visos sutvarkytos. Tačiau remonto laukia visi seniūnijos kultūros centro filialai. Pašnekovas apgailestavo, jog seniūnijos atlieka mažai funkcijų – negali užregistruoti net naujagimių. Žalgirio seniūnija užima 135 kv. km ir joje gyvena apie 3 tūkst. 400 gyventojų. Namai, kuriuose svajonės virsta realybe
Žadeikių dvaras, kuriame gyvena ūkininkų Olgos ir Gedimino Raudonių šeima, atgyja ir keičiasi pamažu: dvaro šeimininkai jau pakeitė stogą, paklojo grindis, įstatė naujus langus. Trūkstant lėšų, restauruojama tik ketvirtoji 400 kv. metrų ploto namo dalis. “Kita dalis, kaip ir likusieji keturi dvaro pastatai, turės palaukti geresnių laikų, - teigė Olga Raudonienė. – Dvarą restauruojame sau, savo šeimai, ir šios investicijos nėra susijusios su jokiais verslo planais”.
Ūkininkas turi būti aktyvus pats
Zenonas Jurgila yra vienas iš rajono ūkininkų, patyręs didelių nuostolių dėl praėjusių metų potvynio. Jeigu kitiems jo likimo draugams valstybė atlygino patirtus nuostolius, tai karteniškis iki pat šiol turėjo įrodinėti, kad jis taip pat turi teisę gauti paramą. Z.Jurgila sako esąs bene vienintelis rajone ūkininkas, besiverčiantis prieskoninėmis daržovėmis. Ir jam pačiam, ir rajono žemės ūkio specialistams reikėjo skersai ir išilgai vartyti ir pervartyti instrukcijas, reglamentuojančius dokumentus, kad valdžios vyrai sutiktų karteniškį įtraukti į nukentėjusiųjų sąrašus. Žodžio kišenėje neieškantis ūkininkas paskambino net pačiai žemės ūkio ministrei Kazimirai Prunskienei.
Apdovanojo geriausius metų ūkininkus
Lietuvos ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba į Vilnių, “Le Meridien Villon” sukvietė geriausius Lietuvos ūkininkus, t.y. konkurso “Metų ūkis” nugalėtojus ir prizininkus. Pusiaukelėje sustoti neketina
Kūlupėnuose ūkininkaujantys Daiva ir Jonas Klapatauskai jau porą metų savęs nebevadina jaunaisiais ūkininkais. “Išaugome iš to amžiaus,” – juokauja ūkininkų šeima, auginanti tris vaikus: 17 metų Tomą, 15 metų dukterį Vaidą ir 14 metų Darių. Šeimą jungia bendras pomėgis – muzika. Pats Jonas groja akordeonu, Daiva apgailestauja, kad Kūlupėnuose iširo moterų ansamblis, kuriame ji dainuodavusi, Tomas Kūlupėnų mokyklos kapeloje braukia kontraboso stygas, o Vaida ir Darius lanko Salantų meno mokyklą. Vaida groja pianinu, Darius – triūba. Jaunėlis taip pat groja Kūlupėnų kultūros namų kapeloje, ir nusifotografuoti su šeima prie pagrindinio namų instrumento – pianino - jam sutrukdė repeticija prieš Vasario 16-osios minėjimą. Daiva ir Jonas Klapatauskai sakė esą dėkingi mokytojams, kurie pastebėjo vaikų gabumus. “Mokytojai ir yra visa ko pradžia”, - įsitikinę jie. |
|
