|
|
|
Žemė ir ūkisRauginama duona yra gyva: su ja reikia kalbėti
„Duona yra tarsi gyva būtybė: jos nepaliksi, neišeisi iš namų, kada užsimanęs. Su ja reikia bendrauti, kalbėti: ar jau išrūgai, ar jau eisim į krosnį“, - vaizdžiai kalbėjo karteniškė duonos kepėja Darina Gaučienė. Moteris sakė, jog jos darbo diena kepykloje prasideda ketvirtą ryto ir baigiasi saulei nusileidus. Ir taip - jau penkiolika metų.
Kaimynus pažinsi nelaimėje
Sakoma, kad nelaimėje pažinsi žmogų. Kai prieš keletą metų Darbėnuose Alyvų gatvėje sudegė Marijos ir Stepono Petreikių namas, kitoje gatvės pusėje gyvenantys Leonora ir Stasys Budrevičiai pasiūlė pas juos prisiglausti.
Ties Tuzais parimo žmogaus dydžio Rūpintojėlis
Nuo Salantų pasukus Platelių link ir pravažiavus Laivius, prasideda miškų supamos kalvotosios Žemaitijos erdvės. Lygumose ir pamiškėse išlikęs vienas kitas vienkiemis. Čia ir prasideda Tuzai: pirmieji ir antrieji. Pasirodo, Tuzuose yra dar ir Gatvė bei Patuziai. Vietiniai žmonės kalba, jog jų kaimas - labai „nuskydęs“: prasigėręs bei pagarsėjęs šiurpiais įvykiais.
Nepatenkinti tik smulkieji ūkininkai
Trejus metus - nuo 2005 m. balandžio 11 d. - Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kretingos skyriui vadovavęs Antanas Stonkus vėl vienbalsiai buvo išrinktas skyriaus pirmininku.
Kretingiškiai neketina laisvanoriškai ginti gamtos nuo šiukšlių
Sekant kaimynų estų pavyzdžiu, gegužės 3 dieną Lietuvoje rengiama visuotinė švaros akcija „Darom 2008“, kuria siekiama išvalyti gamtą nuo šiukšlių, o tuo pačiu ir pagerinti pasaulio šiukšlių rinkimo rekordą. Įsijungti į šią akciją kretingiškiai, deja, nesirengia. Dauguma pakalbintų mūsų miesto valdininkų apie Lietuvoje rengiamą gamtos švarinimo akciją arba visiškai nežino, arba apsimeta nežiną, nes nenori papildomų rūpesčių.
Geri kaimynai ir rūpesčiais pasidalina
Kurmaičių pašonėje, Tintelių kaime gyvenanti Anė Butkevičienė žino, ką reiškia turėti gerus kaimynus ir pažįstamus. Iš jų ji gauna tai, ko nėra patyrusi iš savo šeimos - švelnumo ir supratingumo.
Vengrai parodė, jog ūkininkauti jie moka
Vengrijos miestas Kiskunhalas, nutolęs nuo Serbijos sienos tik 20 km, mūsų rajono ūkininkų bei žemės ūkio specialistų grupę pasitiko žydinčiais abrikosais ir sprogti pasirengusiomis vyšniomis bei obelimis. Žaliuojantys lygūs laukai, forzitijų geltonis, kruopščiai išgenėtų, bet dar nesužaliavusių vynuogynų plotai buvo tarsi stebuklas po Slovakijos kalnų, kuriuose kretingiškių kelionės dieną siautė pati tikriausia pūga.
Sauseriuose kariškiai saugojo geležinkelio tiltą
Sauseriai – atokus kaimas rytinėje Kretingos rajono dalyje, priklausantis Kūlupėnų seniūnijai ir patenkantis į Salantų regioninio parko teritoriją. Nuo Kūlupėnų Sauseriai nutolę 4 km. Kaimą iš trijų pusių juosia Salantas, Mišupė ir Minija. Puskilometriu nuo Minijos ir Salanto santakos stūkso nedidelis piliakalnis. Sauseriuose belikę vos 9 senosios sodybos, kurių gyventojus pamažėle keičia atvykėliai iš kitų rajonų.
Kiekvienoms Velykoms – po akmeninį kiaušinį
Kretingiškis, statybininkas židinių meistras Ramūnas Nagys prieš kiekvienas Velykas iš granito atraižų padaro po vieną kitą dekoratyvinį kiaušinį, kurio – nei sumuši, nei suvalgysi. Tačiau jie žavi nepakartojamu grožiu: mat, anot paties meistro, dviejų vienodų akmeninių kiaušinių nesurasi, nes visi akmenys skiriasi savo margumu, gyslomis, spalva.
Velykoms margučius dažo, išskuta, apneria
Baubliuose gyvenančios Janinos Lingienės namuose sukaupta per pusantro šimto velykinių margučių. Juos moteris kaupti pradėjo maždaug prieš aštuonerius metus. Ne kartą Kretingos muziejuje buvo surengta ir jos margintų kiaušinių paroda.
|
|