|
|
|
Būkem žemaitēKap gerā
Vo kap gerā būt senam, Jego syluos tori dar, Alguos nebrek ožsidėrbtė – Atneš pėnsėjė i vėita. Jego nebgali matytė – Akėnius rek ožsakytė. Jego ausim neprigėrdi – Istatys i ausi „šėrdi“.
Raganēlė, aba kėtēp – laumēlė
Mėška glūdumuo stoviejė truobālė. Anuo gīvena sosėvielosi, godri ė smalsi rāgana, vo kėtēp sakont – laumė. Anā jau bōva šimts dvėdešimt pėnkė metā, bet savėm ana vadėna raganele aba laumele – mat sīluos toriejė daug, jauties jauna, nuors bōva bjauri, sosėvielosi. Vėina kārta i mėškāli atējė mergėkė. Ana noriejė grību prisėrīnktė. Ējė, ējė ė nabžėnuojė, i katrou posė bētė. Ėsėgōnda – pōl šėn, pōl tėn – vėsor medē. Kōr ētė? Priējė nedėdėlė truobālė. Mergėkė apsėdžiaugė – rāst nākti pralēs ramē, vo rītuo tuoliau ēs. Baladuojės, baladuojės i doris – nieks nieka nesāka. A īr kas nuors? – ėjējosi klaus. Mėrtėna tīla. Žėngė žīngsni i truoba – tiktā kabaraj, ė mergėkė pajota bekabonti regztie. Ėsėgōnda, spordolioujės, bet nieka padarītė negāl. Veiz, ka kompė sied sosėvielosi žmuogīsta. Tada ta žmuogīsta priējė, apveiziejė iš vėsū pōsiu ė sāka mergėkē: – Nebijuok, jēgot mōnės klausīsi, vėskas būs gerā. Aš senē laukiau, kumet atiesi. Nu šiuos dėinuos aš jau būsio neb laumēlė, vo tėkra laumė. Jēgo to vėsa nākti be perstuoji rokousīs, nesnūdoriousi, ė mōna kaltūna ėšokousi – tumet rītuo būsi nomūs. Vo je nē – ōmžėna palėksi če. Gerā, gerā, – sakonti mergēlė. Bijuojė mergėkė, bet vo kou darīs – tor īmtė šokas kāp griebli ė šokoutė. Kudolāva, kudolāva tus plaukus, kol iškudolāva. Vo tou tārpo ė pasakuojė vėskou, kou beātmėnė. Ė tēp vėsa nākti. Prašvėta, išlīnda saulēlė. Laumė paveiziejė i zierkuolieli ė pamātė – besonti poiki mergēlė. Kerā ėsėsklaidė... Pasėklīdusiuoji osėmērkė, vo atsėmerkė nomūs. Apsėžvālgė, apsėčiopiniejė... Vo rāsi ana sapnāva? Kas če bežėna, kāp tėn bōva. Bet i mėška daugiau tėkrā vėina nebēs.
JEŠMONTAITĖ Inga
Kretinga
Prėstata knygelė „Cirulielis“
Rogsiejė 15 d. Kretinguos viešuojuo bėbliuotekuo prėstatyta žemaitiu skaitėniu knygelė „Cirulielis“. Ana yr skėrta vakams. Knygelė parėngė ė išleda Skouda bėbliuoteka karto so Skouda mena muokykla, ėnėcijava Skouda bėbliuotekas direktuorius Jonas Grušas, katras yr ė Skouda žemaitiu draugėjės vaduovs. Knygelie atrinkti 60 autuoriu darba, anuo rasem ė kretingėškiu kurybas.
„Būkem žemaite“
Sakmie apie kūli
Senē, senē Lietovuos pašalie bōva tuoks suodžios. Tėn gīvena dėdlē duorė žmuonis. Anėi tėik gerā sorokovā, ka ė pats biesos anīms tuo sotarėma pavīdiejė. Jēgo kaimė kas kielė pariedka, toukārt vėsė linksmėnuos. Vo jē bova bodīnė – vėsė nabāštėka i kapelius līdiejė. Ė nauduojies vėsa suoda vėina šōlėnė. Soēs vondėns pasėsėmtė ė aple vārgus, ė aple linksmomus pasėrokous. Nikumet nasėpīka, nabaries, vėins kėtām prāsta nalinkiejė. Tiktā geromo, tiktā pagālba atsėdiekavuojė. Ė apsėgivena šalėp biesos. Tas biesos somėslėjė tus žmuogelius sokėršīntė. Paiemė veina nākti ont tuos šōlėnės ė ōžrėtėna dėdliausi kūli. Atēn rītmetie sēnas buobēlės, veiz – vēlnėšks kūlis ontrėtīnts ōnt tuos šōlėnės. Atēn jāunas muotrėškēlės so vakūtelēs – nagāl vōndėns pasėsėmtė. Ašaruo vėsė, bet vėins kėta nakāltėn, nābaras. Tiktā vėsė dejou. Ė ėšgėrda tas aimanas dēivė Vondēnė. Ana pamėslėjė – aš tuo vēlnėška kūlė naparėtinsio, geriau taprāded iš puo kūlė tekietė šaltėnis. Tiktā tēp pamėslėjė, tēp ė atsėtėka. Ė dabā tabie tas vēlnėšks kūlis, ė vadēnas ōns „Aukora kūlis“, ė iš po tuo kūlė tābtēk dėdlē skāidros šaltėnis. Tabie ė tas suodžios, ė vadėnas ōns „Senuojė Impėltis“, i katrou ė kvėitām atvažioutė.
RUPŠAS Bronius
Piliakalnis
Kon žemaite iedė seniau ė daba
Kretinguos rajuona Kūlupienu bėbliuotekuo yr sauguoms kraštuotėrėnis darbs „Kūlupienu ė aplinkiniu kaimu vaišiu koltūras pavelds“, katrou sorašė bėbliuotekininkė Vilija Macienė. Ana ruokava, ka ožsiiemus ton darba toriejė vėina intencėjė – geriau pažintė ton krašta žmuonis, sožėnuotė, kap anėi gyvena seniau ė daba.
Kretingėškiu tarmies žuodyns
Kuosena – šaltiena Kotavuoti, nukotavuoti – bausti, mušti, kankinti, nukankinti Kuotynė – buroklapių kotų sriuba Kuozelnyčė – sakykla Kramė – gyvatės, rupūžės, silkės ir pan. galva; žmogaus galva, makaulė Pliumpis – apsileidęs, ištižęs, nevykęs Pliorza – skysta sriuba arba košė; nevykęs, netikęs Pluovimuos – švarinimasis Pludungė – nerimtas, vėjavaikis Raškažis – ištaiga, prabanga, geras gyvenimas
Pagal „Kretingos tarmės žodyną“
TEP GYVENDAMS NEPRALUOBSI
Do pasakuojėma apie dongaus kūnus
Grįžola rata Sene, laba sene žemie bova dėdėlė, dėdelė sausra – ėšdžiūva vėsos vondou. Žmuonės nabturiejė kon atsigertė. Vėina nakti ėš nomu ėšejė mergėkė so somčioku vondėns sava sergonte muotėna parneštė. Ejė, ejė, pavarga ė atsėgolosi ožmėga. Atsėbund ė mata – somčioks pėlns vondėns. Ana ton vondėni nuoriejė neštė muotėna – tekėna liekė ė ožkliova ož šonioka. Šonioks gaile socypė ė mergėke pagaila anuo – pagėrdė vondėniu. O ka mergėkė paiemė somčioka, tas ėš medėnė pavėrta y sėdabrėni. Mergėkė parnešė vondėns ė padavė muotėna, vo muotėna saka: „Aš jau greta mėrsiu, gerk to pati“. Tousyk i truoba iejė pakeleivis žmuogus ė paprašė atsigertė. Mergėkė davė anam atsėgertė, pati nagierosi. Somtelie raduos septyni dėdeli deimanta, o ėš anu pasėpylė skaidros vondou. Tėi deimanta pakėla i vėršu, i dongu ė pavėrta žvaigždynu. Daba tou žvaigždyna vadėn Somtelio aba Grįžola ratas. Mienulis aug, mienulis dėlst Sioviejė, siovonti mienuli švėisuo, jauns Mienulis papraša pasiūtė anam apdara. Siovies pažad pasiūtė per dvė nedielės. Paskėrtu laiku aten Mienulis atsėimtė apdaru, bet anėi natink, nes Mienulis palėkės apksrėts kap dounas kepals. Siovies viel dvė nedielės siov Mienuliou apdarus, o ka tas aten pasėimtė – apėntas natink, nes Mienuli belėkėn tėk posė, kuoks bova. Tep Mienulis lėikt ba apdaru ė vėsa laika vakštiuo plėks, nažiūrėnt ė bluogiausiu uoru.
Per žemaitėška žuodi glodėn autėntėška luobi
„Ėšsaugokem bent tarmėni žuodyna“, -
saka muokytuos nu Peldiu (Kretinguos rajuons) Maksvytis Jozė. Rasi vėsi paklausykem, ku ons rokuon, ka galvuo aple savo kaima ė žemaitiu tarmė. „Bieg meta. Vės labiau nykst ėr toštie kaima. Ne vėins anu jau ėr mėrė. Belėka tėk pavadėnėma. Ne išimtis – ė mona krašts. Važioudams i darba, visumet skaudontė šėrdė nužvelgu Serapinus, Pemperius, Ežerinius, Bėrštvininkus, Bimbalyne ėr Pietaraitius. Kudie? Jok anėi – mona akys mėrėn kaima. Vuo ėr anūs kėik bova suodybu ėr žmuoniu!
|
|
