|
|
|
Mūsų žmonėsDienos veiklos centras įdarbino žmones su proto negalia
Kretingos dienos veiklos centro darbuotojos, bendradarbiaudamos su Darbo birža, savo įstaigoje įdarbino keletą globojamų lankytojų. Dauguma jų – turintys proto ir psichikos negalią. Pernai per Viešųjų darbų programą buvo įdarbinti du žmonės, šiemet - irgi du: Saulius Statkauskas tvarko centro aplinką, o Eglė Miščikaitė – archyvą.
Baidarininkai Miniją prilygina kalnų upei
Minijos upė sparčiai populiarėja tarp ekstremalaus laisvalaikio mėgėjų. Vos atšilus orams, į Minijos srovę baidarėmis ir kanojomis išplaukia ne tik Kretingos rajono gyventojai, bet ir turistai iš tolimiausių Lietuvos kraštų. Vien per ilgąjį gegužės mėnesio savaitgalį Karteną upe praplaukė apie 200 baidarių.
Savanorių gatvės amžius – kaip žmogaus
Savanorių gatvė – šiaurinės miesto pusės gatvė tarp Žemaitės alėjos ir Maironio gatvės. Joje - maždaug 60 gyvenamųjų namų, yra įstaigų ir parduotuvių, aptarnavimo įmonių, mokykla, darželis, stadionas. Prasidėjusi Vilniaus gatvėje, ties senosiomis kapinėmis, kerta siaurą upelį ir baigiasi Melioratorių gatvėje, ties į dangų šaunančiu Kretingos šilumos tinklų kaminu. Nuo Tuopos rajonu vadinamos Savanorių gatvės atsišakoja Pušyno, Gėlių, Sporto, Stadiono, Miško, Topolių ir Lazdynų gatvės.
Tremtį padėjo ištverti jaunystė
„Niekada negalvojau, kad būdama tokio amžiaus, Lietuvoje gyvensiu taip gerai. Rusijos žiemos šaltyje laukdavome menkiausios žinios iš Lietuvos, nors trumpučio laiško. O dabar žmonės net neatsigręždami bėga iš savo šalies. Juk čia gyventi nėra blogai. Tai ypač gerai supranti, kai prisimeni gyvulinius vagonus, barakus, šaltį, ilgametę tremtį“, - kalbėjo Ona Dieliautienė.
Šimtametė dar ir valgį verda, ir namus tvarko
- Bene pasijauninusi esate? – iš nuostabos šimtąjį jubiliejų atšventusią salantiškę Eleną Mikutienę klausė pasveikinti atvykę rajono valdžios, „Sodros“ bei Salantų seniūnijos atstovai, kai žvali senolė tarpduryje pati pasitiko svečius. - Jeigu būtumėte mane atradę darže, galėtumėt patikėti, kad esu jaunesnė. Bet šį pavasarį sunkiai beišeinu prie savo gėlių, nes pasiligojau, ką tik grįžau iš ligoninės, - į svečių komplimentą atsakė E.Mikutienė.
Kolekcininkai mainėsi alaus atributika
Tuščios alaus skardinės, padėkliukai bokalui, alaus butelių etiketės bei kamščiai – dažnas visa tai meta į šiukšliadėžę. Tik ne alaus atributikos kolekcininkas, kuris dėl trokštamo kamštelio gali leistis ir kelionėn į užsienį.
Lietuvai „magaryčių“ – penkios atžalos
„Nesuprantu jaunimo, kodėl tiek mažai begimdo vaikų. Dvi atžalos - į tėvų vietą, trys – jau šiokios tokios „magaryčios“ Lietuvai, - kalbėjo Valerija Lukauskienė iš Kūlupėnų, pagimdžiusi, išauginusi ir gerai išauklėjusi 7 vaikus. – Mano „magaryčios“ - penki vaikai“. V.Lukauskienei, tarp kitų 45-ių Lietuvos daugiavaikių motinų, per iškilmes Prezidentūroje nusilenkė šalies vadovas Valdas Adamkus ir apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Svarbiausia gyvenime – pasitikėti vienas kitu
“Kai tuokėmės, oras buvo toks baisus – pats pavasarinis polydis, kad nei su ratais, nei su rogėmis nebuvo galima važiuoti”, - prisiminė Jadvyga Kviklienė, kartu su vyru - Šventosios girininku Rimantu - ne per seniausiai atšventusi auksines vestuves. Tačiau blogas oras vestuvių dieną neužtraukė negandos jų gyvenimui. Abu jie vienas kitam dėkoja už tai, kad per penkis bendro gyvenimo dešimtmečius sugebėjo sutarti ir būti bendražygiais.
Kazino liūno dugne – rusiška ruletė
„Atvirai papasakoti savo istoriją mane paskatino lošimo namų reklama apie tai, kad jie rengia popietes šeimoms su vaikais. Į jas pasikviečia netgi klounus. Laikraščiuose rašo, kad lošimo namai paremia sportininkus. Iš tiesų, jūs net neįsivaizduojate, kaip gudriai yra organizuotas klientų viliojimo mechanizmas, kuris įklampina žmogų ir siurbia jo pinigus, žlugdo šeimos santarvę“, - redakcijai pasakojo iš lošimo priklausomybės besivaduojantis 33 metų Tadas (vyro vardas pakeistas, - red. pastaba).
Keliautojo po Kalnų Altajų „namai“ sutilpo ant dviračio
Kretingoje viešėjęs keliautojas Ričardas Urbonavičius Pranciškonų vienuolyne surengtame susitikime pasidalijo kvapą gniaužiančiais įspūdžiais, kuriuos jis išgyveno dviračiu keliaudamas po Kalnų Altajų. Kalnais ir stepėmis, besidriekiančiais palei Mongolijos sieną, dviratininkas įveikė 2 tūkst. km. Keliautojas pabuvojo vietose, kur ligi šiol dar gyva senoji pagonių religija – šamanizmas. Kelionėje R.Urbonavičius domėjosi ir specifiniu klajoklių instrumentu – dambreliu, ieškojo senųjų jį gaminančių meistrų.
|
|