|
|
|
Mūsų žmonėsVytautas Landsbergis: „Čiurlionis yra visada“
Vakar pasibaigusį III tarptautinį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivalį, šiemet švenčiantį šios iškilios Lietuvos kultūros asmenybės 140-ąsias gimimo metines, uždarė didžiausio M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėtojo ir atlikėjo profesoriaus Vytauto Landsbergio koncertas, kuriame jis skambino M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Antradienio vakarą savo santykį su M. K. Čiurlioniu ir pajūriu profesorius atskleidė radijo stoties „LRT Opus“ vasaros terasoje Palangoje, kur jį laidoje ,,Švelnūs tardymai“ kalbino radijo laidų vedėjas Richardas Jonaitis.
Dvarų istorijas paverčia paveikslais
Kretingiškis 54-erių Artūras Patamsis sako šiandieną galįs laisvalaikį skirti tam, apie ką svajojo nuo vaikystės: jis tyrinėja senuosius Lietuvos dvarus, fotografuoja juos, o po to atkuria grafinius vaizdus, tampančius neįtikėtino grožio meno kūriniais.
Išėjo tėvelis lovos pakloti...
Šių metų gegužės 8 dieną visas civilizuotas pasaulis paminėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-ąsias metines. Tarp jų buvo ir Lietuva. Šio karo aukas šalies vadovai pagerbė Panerių memoriale ir Antakalnio kapinėse, o Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo dar ir karo aukų pagerbimo iškilmėse Lenkijoje. Deja, apie karo aukų pagerbimą Kretingoje neteko girdėti. Ar tikrai savo rajone neturime ką pagerbti?
Iš rąstų surenka karo trofėjus
Kurmaičiuose įsikūrusios Jūratės ir Prano Varkojų medienos įmonės ofisas primena senienų muziejų: pasieniais išdėlioti senieji staliaus meistrystės įrankiai, tačiau ypač įdomi yra puodynė, sklidinai pripildyta karo reliktų – kulkų, sprogmenų skeveldrų, kuriuos surinko gaterinės meistras Antanas Butkus su savo bendraminčiais.
Lietuvai ir bičiuliams – eilės iš širdies
„Lietuva, my počti na „ty“... Uže nie smotriš svysoka/I delišsia so mnoj...“ – kokią prasmę įgijo santykis su Lietuva bei jos žmonėmis, savo poezijos bei mėgstamiausių vertimų leidinyje „Tau, Lietuva“ atskleidžia „Pajūrio naujienų“ redakcijos viešnia maskviškė vertėja poetė filologė Elena Pečerskaja.
Geležinkelio jubiliejus – ant nuardytų bėgių
Šį birželį sukanka 100 metų, kai vokiečiai per Kretingsodžio žemes pradėjo tiesti Bajorų – Priekulės, Latvijoje, geležinkelį, kitaip dar vadintą Kretingos–Skuodo geležinkeliu. Deja, šioje geležinkelio šakoje, kuri kažkada buvo svarbi transporto arterija, jungusi dvi – Rusijos ir Vokietijos – imperijas, ir dar sovietmečiu ja dundėjo traukiniai į Rygą bei Karaliaučių, šiandieną baigiami ištampyti paskutiniai kilometrai bėgių.
Vietoj puantų – bokso filosofija
Kai turizmo ekonomiką Danijoje studijavusi palangiškė Vilija Gečaitė nusprendė, jog jai reikia naujų iššūkių, pirmiausia patraukė į baleto studiją. „Taip jau susiklostė, kad tądien joje treniravosi vien vyrai – gražūs ir grakštūs. Greitai sumojau, kad tai – ne man. Antroji mintis buvo boksas“, – prisiminė mergina, balandį puikiai debiutavusi Lietuvos vyrų ir moterų suaugusiųjų bokso čempionate Kėdainiuose ir pasiryžusi iš esmės keisti bokso įvaizdį mūsų šalyje.
Pasiryžę išsaugoti nemarias bitininkystės idėjas
Kretingos bitininkų draugija šventiniame sambūryje paminėjo 130-ąsias gimimo bei 90-ąsias brolio pranciškono Jeronimo Pečkaičio mirties metines. Bičiuliai, prieš kelerius metus paminėję ir Kretingos bitininkavimo mokyklos 90-metį, dar kartą prisiminė šio dvasininko indėlį plėtojant bitininkystę ne tik Kretingos krašte, bet ir visoje Lietuvoje.
Salantai skamba majaus giesmėmis
Šią gegužę Salantų miestas vakarais aidi nuo giedamo majaus – Dievo Motinai skirtų tradicinių žemaitiškų giesmių. Gausus būrys giedotojų, vadovaujamas Salantų kultūros centro etnokultūrinės veiklos organizatorės 53-jų Danutės Venckienės, pakaitomis renkasi giedoti į tas sodybas, kur pastatytos koplytėlės, viena iš jų – Jadvygos ir Alfonso Domarkų.
Antanas Mončys ir jo globėjas Stasys Piktuižis
Kretinga – žymaus lietuvių skulptoriaus modernisto Antano Mončio gimtasis miestas, kuriame jis praleido beveik 12 metų. Gimęs 1921 m. birželio 8 d. Mončių kaime, čia baigė pradžios mokyklą, kuri buvo įsikūrusi jo tėvų namo kitame gale. 1932 m. rudenį Antanas mokslus tęsti atvyko į Kretingos pranciškonų gimnaziją, kur spalio 4 dieną savo duris atvėrė jos klasės. Išlikusi nuotrauka, kurioje 1934 m. įsiamžinę: Kretingos pranciškonų gimnazijos steigėjas ir jos naujų rūmų statytojas Augustinas Dirvelė, jos direktorius Vaclovas Šliogeris, vienas iš mokytojų, ir mokiniai, tarp kurių – ir A. Mončys.
|
|