![]() |
![]() |
|
Mūsų žmonėsVisas laisvalaikis - su mezginiu rankose
Lazdininkuose gyvenanti Leontina Laureckienė, aplinkinių dar vadinama Levyte, nė minutės negali pabūti be mezginio rankose. Jos namus puošia įvairios virbalais megztos ir vąšeliu nertos servetėlės, pagalvės, užtiesalai.
Antanų vyriausiajam - šešiasdešimt
Šį savaitgalį Barasų šeimyna su giminėmis, draugais ir artimaisiais rinksis į Kretingos Žiemos sodą švęsti šeimos galvos - Antano Barasos - garbingo jubiliejaus. Vyras, tėvas, senelis, verslininkas, politikas, poetas, fotografas - tai tik dalis pareigų, pomėgių, kuriems šis žmogus jau šešiasdešimt metų dalija save.
Molis atveria meniškas neįgaliųjų sielas
Kretingoje yra vieta, kur suaugusieji su intelekto ir fizine negalia atskleidžia savo gebėjimus kurdami, piešdami, lipdydami. Tai - Dienos veiklos centras, kur jų sielos tarytum įgyja sparnus. Jau šeštus metus, nuo centro įsikūrimo pradžios, neįgaliuosius keramikos ir medžio apdirbimo įmantrybių moko skulptoriaus specialybę turintis socialinis pedagogas Arūnas Šulskis.
Per pusšimtį kartu praleistų metų išsipildė visos svajonės
Jokūbave gyvenantys Aldona ir Antanas Mažonai atšventė auksines vestuves. Jie užaugino du sūnus ir dukrą, sulaukė šešių anūkų.
Kartu – penkiasdešimt metų
Stasė ir Alfonsas Venckai, gyvenantys Vaineikių-Medsėdžių kaime, atšventė auksines vestuves. Jie užaugino tris sūnus ir susilaukė penkių anūkų. Pasak S.Venckienės, kartu pragyventi metai prabėgo tarsi graži akimirka. Kai jie tuokėsi, Stasei buvo dvidešimt, o Alfonsui - dvidešimt penkeri metai. Stasė lig šiol prisimena į vestuves sugužėjusią didžiulę giminę ir balto šilko nuotakos suknelę. Alfonsas buvo pirmas Vaineikiuose vairuotojas. Vėliau 35 metus dirbo eiguliu. Pasak Stasės, kad ir augindama vaikus, nesėdėjo be darbo: sodino mišką, ravėjo. - Daug metų šokau, dainavau, - sakė pašnekovė, prisiminusi tuos laikus. Alfonsas Venckus, daug metų praleidęs vaikščiodamas po miškus, nuo gamtos nenutolo - ir dabar gyvena medžių apsuptame vienkiemyje, kur vėjas girgždina šulinio svirtį, o kieme žydi jurginai. Į šį nuostabų gamtos kampelį atvažiuoja vaikai ir anūkai. - Sveikata jau ne ta. Atvažiavę vaikai padeda nudirbti sunkesnius darbus,- sakė moteris. Stasės ir Alfonso Venckų pasveikinti su gražiu vestuvių jubiliejumi atvyko ir Kretingos rajono meras Valerijonas Kubilius, Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis, rajono Tarybos narys Povilas Turauskis, Darbėnų seniūnijos darbuotojai: seniūnas Edvardas Stalmokas ir Socialinės paramos skyriaus vyresnioji specialistė Aldona Kairienė.
Kai kam – angelas, kai kam - prievaizdas
Vienų sutinkamos su meile, kitų palydimos keiksmais – tokių prieštaravimų kupina yra socialinio darbuotojo kasdienybė. Tuo įsitikinome vieną pusdienį kartu su Žalgirio seniūnijos socialine darbuotoja Stanislava Laurinavičiene aplankę seniūnijos žmones, kuriems reikalinga jos pagalba.
“Patinka darbas, ir dirbu jį smagiai“
Unikalus Lietuvoje Dapšauskų šeimynos orkestras
„Kai per vestuves sustoja groti dešimt mūsų giminės muzikantų su vaikais ir anūkais, atrodo, jog groja visas orkestras“, - tvirtino 72-ejų salantiškis Leonas Dapšauskas. Pats dar vaikystėje išmokęs mušti būgną ir pūsti „triūbą“, vėliau to išmokė ir visą savo šeimą – žmoną Genovaitę ir penkis vaikus: tris sūnus ir dvi dukteris. Šiandien Dapšauskų šeimos muzika yra laikoma tautos kultūros paveldo dalimi.
Numegztas gyvenimo kelias
Garbingo 90 metų jubiliejaus sulaukusi Zuzana Jablonskienė svečius pasitiko rankose laikydama virbalus ir bebaigiamas megzti kojines. Pasirodo, jog mezgimas – didžiausias darbėniškės pomėgis, gelbstintis ilgomis šaltomis žiemomis.
Atsimena grafą Tiškevičių
Padvariškė Sofija Rutienė atsimena tuos laikus, kai dar gyveno grafai Tiškevičiai. Jos tėvas Juozas Vičius, kaip pirmojo pasaulinio karo dalyvis, buvo atsidūręs Prancūzijoje. Grįžęs iš karo vyras išsimokė į kalvius ir dirbo pas grafą.
|