|
|
|
Vakarų LietuvaEilės į senelių globos namus netrumpėja
Demografiniai rodikliai rodo, kad esame viena labiausiai senstančių šalių Europoje. Lietuvoje bene penktadalis gyventojų – 65-erių metų amžiaus ir vyresni, o 2050 metais, spėjama, net trečdalis visuomenės bus senyvo amžiaus žmonės. Senėjimo tendencija kelia nemažai iššūkių. Vienas jų – iki šiol vis dar neišspręsta senelių globos namų trūkumo problema. Tikėtasi, kad eiles į senelių globos namus padės sutrumpinti pradėtos teikti socialinės paslaugos į namus, tačiau dabar specialistai vienbalsiai patvirtina, jog problema niekur nedingo. Situacija negerėja Senstant visuomenei vis daugiau asmenų tampa reikalingi pagalbos kasdieniame gyvenime. Neišvengiamai kiekviena šeima anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu, kaip tinkamai pasirūpinti vyriausiuoju nariu, kuriam dėl sumažėjusių gebėjimų ar sveikatos sutrikimų prireikia kompleksinių slaugos ir socialinių paslaugų. Šiuo metu tokiems asmenims siūlomos kompleksinės paslaugos namuose, tačiau jas teikiančios įstaigos taip pat susiduria su nemenkais iššūkiais: trūksta socialinių darbuotojų, slaugytojų ir jų padėjėjų, taip pat – transporto ir kitų resursų, kad būtų galima reguliariai lankyti kiekvieną šios paslaugos reikalingą senolį, gyvenantį kad ir atokiausiame rajono pakraštyje. Savivaldybės dabar vienbalsiai sutinka, kad integralios pagalbos namuose paslauga neišsprendė problemos, kaip to tikėtasi iš pradžių: ne visus senolius įmanoma lankyti reguliariai, be to, silpstant sveikatai dažnam jų prireikia nuolatinės globos ir priežiūros 24 valandas per parą. Akivaizdu, kad šeimos nariai paprastai negali kiaurą parą rūpintis senyvo amžiaus šeimos nariais, todėl vis dažniau tokiose situacijose jau ir lietuvių akys krypsta į senelių globos namus. Paradoksas: kažkada tokios įstaigos vertintos neigiamai, o dabar jos nebesutalpina visų norinčiųjų. Pasidomėjome, kokia situacija skirtingose Vakarų Lietuvos regiono savivaldybėse.
Dvidešimt metų – tik žingsnis istorijoje, bet šuolis gyvenimo kokybei
Europos Sąjunga vienija 27 šalių įvairovę, kurios dalimi nuo 2004-ųjų gegužės 1 dienos esame ir mes, lietuviai. Kartu siekiame taikos ir gerovės, turtiname vieni kitus kultūrų, tradicijų bei kalbų gausa. Specialus interviu su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje laikinąja vadove Agne Kazlauskaite. – Lietuva ES valstybė narė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Gal galite prisiminti svarbiausius akcentus, emocijas, dėl ko lietuviams tai buvo svarbus, bet kartu ir daug diskusijų kėlęs žingsnis. Jūsų nuomone, ar gyventojų lūkesčiai patenkinti? Kas džiugina, dėl ko nerimauta? Ar lengvu keliu žengia Lietuva? – Lietuviai, ruošdamiesi stojimui į ES ir NATO, suprato, kad narystė abiejose organizacijose – mūsų skydas nuo negandų ir netikrumo. Žinoma, būta ir diskusinių klausimų. Labiausiai visuomenėje ir žiniasklaidoje diskutuota apie žemės ūkį ir energetiką, konkrečiai Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. Tos temos išlieka aktualios ir šiandien, tik jau kitoje plotmėje, esant naujai geopolitinei situacijai. Neseniai per Europą nusiritusi ūkininkų protestų banga, prie kurios prisidėjo ir Lietuvos ūkininkai, įrodė, kad yra daug bendrų spręstinų problemų, ir reikia tartis, kaip atliepti visų lūkesčius. 2004 m. dar niekas neįsivaizdavo, kad Lietuva visiškai atsisakys naftos ir dujų importo iš Rusijos. Geopolitiniai pokyčiai privertė spręsti greitai ir efektyviai. Šiandien Lietuva daro didelius žingsnius, kad visiškai užsitikrintų energetinę nepriklausomybę, statydama saulės elektrinių parkus ir plėtodama kitus energijos gamybos būdus. Negalima nepastebėti tiek šių sričių, tiek visos visuomenės pokyčių, ir juos darė visa Lietuva, mokydamasi veikti naujomis sąlygomis, ieškodama naujų galimybių savo idėjoms, naujų rinkų produktams. Tai rodo statistika, dominuojančios eksporto kryptys į Europos Sąjungos valstybes. 2007 m. Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės, 2013 m. pirmininkavo ES Tarybai, 2015 m. įsivedė eurą. Daug ES investicijų per dvidešimtmetį skirta inovacijoms ir mokslui, šalies mokiniai, studentai, mokytojai ir dėstytojai per „Erasmus+“ programą sėmėsi patirties ir įgūdžių įvairiose šalyse. Būti atviriems, pasiimti, kas geriausia, ir pritaikyti sau – tokia yra modernios visuomenės kūrimo ir tobulėjimo sąlyga. Ir Lietuva tai puikiai daro 20 metų būdama Europos Sąjungoje. Be to, mūsų pasiekimai yra įkvėpimas mūsų kaimynams, kurie šiandien krauju kovoja už savo ir Europos laisvę.
Valstybės gynyboje – svarbūs ryžtingi piliečiai
Visuomenės atsparumas ir piliečių pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui – tvirtos valstybės bruožas, todėl pastaruoju metu Lietuvoje siekiama stiprinti šiuos visuomenės įgūdžius. Ukrainoje vykstančio agresyvaus Rusijos karo ir kaimyninės totalitarinės valstybės grėsmės suvokimas Lietuvos žmones veikia mobilizuojančiai, tačiau tuo pačiu kelia ir nerimą. Dalį civilių kamuoja nežinia, kaip jie elgtųsi kritinėje situacijoje, kur reikėtų kreiptis, jeigu reikalui esant apsispręstų dalyvauti pilietiniame pasipriešinime. Mąstyti kaip nugalėtojams Karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys pastaruoju metu daug dėmesio skiria edukacijoms, visuomenės švietimui pilietinio pasipriešinimo tema, dalijasi mintimis, kaip reikėtų elgtis užklupus provokacijoms. „Pirmiausia žmonės turi gebėti atsirinkti reikiamą informaciją. Viešojoje erdvėje daug informacijos šlamšto apie karo grėsmes. Patarimas aiškus: tikrinkite žinias, nepasitikėkite vienu šaltiniu, ypač socialiniuose tinkluose. Galimos šiurkščios priešų dezinformacijos žinutės ir į telefonus, pavyzdžiui, kad sprogo koks nors svarbus objektas Lietuvoje. Niekada nepulkite į paniką: įsijunkite televiziją, radiją, internetą, pagaliau išeikite į gatvę, pasidairykite, ar tikrai tai vyksta, apie ką perskaitėte, išgirdote“, – pataria A. Navys. Dalyvavęs įvairiose karo misijose A. Navys akcentuoja, kad kaip ir sporte, taip ir ištikus kokiai nors grėsmingai situacijai, visada reikia mąstyti tik apie pergalę. „Kariuomenė, valstybė, žmogus laimi tada, jeigu mąsto kaip nugalėtojai. Kitas dalykas, jei pralošiate savo galvoje ir širdyje, tai kalbant apie valią, jūs nesugebėsite pasipriešinti. Tas žmogus, kuris jaučiasi nelaisvas, kuris nekelia sau klausimų, tikėtina, pralaimės“, – į psichologinio pasirengimo poreikį atkreipia dėmesį A. Navys.
Slaptose Baltarusijos kario laidotuvėse Kijeve plevėsavo ir Lietuvos vėliava
„Mums yra uždrausta bendrauti su žurnalistais be specialaus karinės vadovybės pritarimo, nes Minsko diktatoriaus žvalgai labai įdėmiai skaito žiniasklaidos ir socialinių tinklų pranešimus siekdami atskleisti pavardes tų, kas kovoja prieš Rusiją“, – paaiškino baltarusių karys. Po to jis priminė, kad Lukašenkos šnipams pavyko demaskuoti iš Vilniaus į Ukrainą atvykusio kovoti vieno baltarusio pavardę ir Minske suėmė jo tėvus. Šnipų prigąsdintas, kad tėvai bus nuteisti ilgiems kalėjimo metams, karys atsisakė toliau kariauti už Ukrainą ir išvyko į Vilnių. Tačiau kelionėje karys žuvo, kai į jo sugedusią mašiną Lietuvoje naktį atsitrenkė sunkvežimis. Dėl grasinimų į kalėjimą pasodinti tėvus iš baltarusių pulko Ukrainoje pasitraukė dar keli kariai, kuriuos Lukašenkos šnipai demaskavo. Diktatoriaus gąsdinimai nėra iš piršto laužti, nes Kijeve įkurtą K. Kalinausko vardo baltarusių pulką Minskas paskelbė teroristine organizacija, ir graso jos narius, rėmėjus negailestingai bausti. Dėl šių priežasčių buvo sugriežtinta asmenų, norinčių stoti į K. Kalinausko pulką, procedūra, o priimtiesiems buvo uždrausta bendrauti su žurnalistais ir platinti informaciją internete. Apie tai sužinojau tik po to, kai, atvykęs į vieno baltarusių kario laidotuves, buvau griežtai karių sudrausmintas. „Išjunk aparatą, čia negalima fotografuoti ir filmuoti, ir išvis, kas toks esi ir kaip čia patekai, kaip apie mūsiškio laidotuves sužinojai“, – skubiai prišokusi griežtai įsakė ir ėmė klausinėti liekna šviesiaplaukė mergina. Kadangi šalia jos stovėjo du raumeningi ir maskuojančiomis kaukėmis veidus užsidengę vaikinai, prieštarauti nedrįsau ir fotokamerą telefone išjungiau. „Parodyk, ką nufotografavai ir viską tuoj pat ištrink“, – mergina toliau kalbėjo įsakmiu tonu ir nenuleido griežto tiriamo žvilgsnio. Kadangi buvau spėjęs padaryti vos penkias nuotraukas, jas panaikinau ir paaiškinau, kas pranešė apie slaptas kario laidotuves, tada mergina su dviem palydovais nuėjo arčiau karsto.
Tarptautinis konkursas – statybininko profesijos prestižui stiprinti
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre įvyko I tarptautinis profesinio meistriškumo konkursas „Statybininkas 2024“ – renginio dalyviai iš Lietuvos ir Estijos savo meistriškumą pademonstravo mūrydami, apšiltindami ir tinkuodami sienas. „Šį konkursą surengėme kartu su savo socialiniais partneriais – tarptautinėmis įmonėmis, kartu siekdami sustiprinti statybininko profesijos, kuri šiuo metu ypač paklausi darbo rinkoje, prestižą“, – kalbėjo šio centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė. Jos pastebėjimu, šiandien statybininkas nebėra tas, kuris tik padeda plytą ar plaktuku įkala vinį. „Šiandienos statybininkas – tai specifinių žinių ir kompetencijų įgijęs darbuotojas, gebantis ne tik atliepti darbo rinkos poreikius, bet ir mokantis dirbti pagal naujausias technologijas, išmanantis statybų sektoriaus tendencijas, medžiagas, darbų saugą, turintis puikių praktinių įgūdžių“, – Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė D. Martišauskienė akcentavo, kad centras turi ypač geras sąlygas parengti visų sričių statybininkus – mūrininkus, tinkuotojus, dažytojus, gipso kartono montuotojus, grindų klojėjus, stogdengius, stalius-baldžius. „Kiekvienai programai vykdyti turime atskiras dirbtuves su pačia moderniausia Europoje kompiuterizuota įranga“, – tvirtino ji.
Automobilių taršos tikrinimas: ar vairuotojai turėtų sunerimti?
Netrukus aplinkosaugininkai pradės rengti automobilių taršos tikrinimo reidus. Viršijus nustatytą išmetamųjų dujų kiekį, transporto techninės apžiūros (TTA) dokumentas baigs galioti praėjus 48 valandoms. Jei nustatomas skysčių nuotėkis – TTA dokumentas bus panaikinamas „čia ir dabar“. Numatytos piniginės baudos. Jos bus taikomos ir tuomet, kai vairuotojas nesustos jį stabdant uniformuotam aplinkosaugininkui. Šiuo metu sudaromas reidų planas. Prieš pradedant juos vykdyti, visuomenė bus informuota. Griežtesnę kontrolę lėmė skirtingos priežastys LR Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovė Eglė Paužuolienė sakė, kad automobilių taršos reguliavimo pokyčius lėmė kelios priežastys. Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) atlikus oro taršos ir jos sukeliamų pasekmių tyrimus, aplinkos oro tarša paskelbta kancerogenine žmogui, rekomenduojamas daug griežtesnis reguliavimas, kad kietųjų dalelių ir kitų teršalų aplinkos ore lygis žmogaus sveikatai būtų nepavojingas. E. Paužuolienės teigimu, nacionalinė oro užterštumo situacija neatitinka PSO rekomenduojamų lygių. Be to, svarbu užtikrinti Lietuvos oro taršos mažinimo įsipareigojimų vykdymą – pagal Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktus. Kaip vieną iš automobilių taršos reguliavimo kaitos priežasčių Aplinkos ministerijos atstovė išskyrė šalies seną ir taršų kelių transporto parką: „Nedžiugina Lietuvoje 2021 m. atlikto kelių transporto priemonių taršos nuotolinės stebėsenos bandomojo projekto rezultatai ir projekto vykdytojų išvados apie keliuose eksploatuojamas nepakankamai prižiūrimas transporto priemones.“
Bachmute žuvusio lietuvio Tado Tumo žmonai – Ukrainos karo našlių patarimai
Sutuoktinius fronte praradusios Ukrainos moterys susivienijo į neformalų bendravimo klubą „Mes kartu“. Našlės daugiausiai diskutuoja uždaruose interneto forumuose, tačiau mažesnėmis grupelėmis susitinka ir pabendrauti gyvai. Charkove klubas suvienijo 120 našlių. Į penkių jo atstovių susitikimą įsiprašęs paklausiau, kaip patartų neviltį slopinti Bachmute žuvusio lietuvio kario TadoTumo žmonai Linai, kuriai vienai teks auginti du vaikus. Pokalbyje dalyvavo vyro Aleksandro (fronto slapyvardis „Sioma“) netekusi 33 m. Aliona Semikina, vyro Dmitrijaus „Bugoro“ netekusi 38 m. Julija Buhrimova, vyro Andrejaus „Berezos“ netekusi 48 m. Ana Dorožynska, vyro Aleksandro „Vest“ netekusi 35 m. Olia Melašenko, vyro Antono „Vados“ netekusi 36 m. Julia Bakum. „Lietuvio kario našlei patarčiau jokiu būdu neužsidaryti savo skausme, o bendrauti su panašią netektį išgyvenančiais žmonėmis, lankytis pas psichologus, bandyti neprarasti ryšio nors su viena drauge ar giminaičiu, susirasti veiklos, dėmesį sutelkti į vaikus“, – patarė A. Semikina. „Sioma“ dėl silpnos sveikatos buvo atleistos nuo karinės tarnybos, be to, buvo pacifistas, nekentė karo, tačiau, priešui įsiveržus, pakeitė nusistatymą. Iš pradžių gynė Charkovą, o vėliau įstojo į šturmo brigadą „Kraken“, kur tapo fronto mediku. „Sioma“ žuvo kartu su šešiais bendražygiais, kai pateko į apsiaustį, o į mašiną, kuria buvo gabenami sužeistieji, pataikė bomba. Palaikus iš mūšio vietos pavyko išvežti tik po kelių mėnesių, o laidotuvės įvyko po DNR tyrimų praėjus devyniems mėnesiams. „Oficialiai „Sioma“ buvo dingęs be žinios, tad, nors žinojau, kas nutiko, gyvenau stebuklo laukimu – viltimi, kad pateko į priešo nelaisvę. Toks neapibrėžtumas varė iš proto ir visą laiką iki pat dabar lankausi pas psichologą“, – pasakojo našlė.
Kretingos šilumos tinklai sprendžia problemas ir efektyvina šilumos tiekimo procesu
Kretingos šilumos tinklų (Kretingos ŠT) bendrovėje lankėsi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atstovai: asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius ir energetikos technologijų bei ekonomikos analitikas Vytautas Džiuvė. Svečiai su įmonės vadovais aptarė įmonėje daromus žingsnius veiklos efektyvinimo kryptimi, susipažino su pasiekimais ir iššūkiais, kuriuos tenka įveikti kasdieniame darbe. Aptarta ir asociacijos veikla, mažųjų narių poreikiai, kuriuos diktuoja sudėtinga ir atsakinga šilumos tiekimo veikla. Apžiūrėti pagrindiniai Kretingos šilumos tinklų eksploatuojami objektai, pateikta informacija apie sėkmingus investicinius projektus ir kitus planuojamus sprendimus. Iš kitų išsiskiria savo struktūra Įmonės direktorius Dainius Budrys pasidžiaugė, kad bendrovės rodikliai gerėja, nes įdėtos pastangos duoda vaisių. Įmonės specialistai detaliai analizuoja šilumos gamybos procesus, lygina faktinius rodiklius su teoriniais ar analogiškų objektų charakteristikomis, stengiasi išsiaiškinti svarbiausias priežastis, lemiančias techninį efektyvumą ir ieško būdų, kaip jį pagerinti. D.Budrys paminėjo pagrindinės katilinės kondensacinio ekonomaizerio našumo padidinimą dėl pritaikytų techninių ir organizacinių priemonių. Mažuose miesteliuose ekonomiškai pasiteisino dalinis ar visiškas šilumos tiekimo decentralizavimas, įmonė investuoja į informacines technologijas, kurios padeda detaliai analizuoti ir tobulinti šilumos tiekimo procesus. Šiuo požiūriu yra naudingi mokomieji seminarai, kuriuos organizuoja LŠTA. Kretingos ŠT bendrovės valdomas šilumos ūkis išsiskiria iš kitų panašaus dydžio centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonių savo struktūra. Įmonė eksploatuoja ir aptarnauja 20 atskirų CŠT sistemų, kurios santykinai mažos, išsidėsčiusios didelėje savivaldybės teritorijoje, kai kuriose jų netgi netiekiamas karštas vanduo, o šilumos vartojimo augimo perspektyvų iš esmės nėra. Tai lemia gana dideles veiklos sąnaudas, o naujos investicijos tokiuose objektuose sunkiai atsiperka. Be to, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nevertina įmonės struktūros ypatumų, rezultatus lygina su panašaus dydžio kitomis CŠT įmonėmis, kurios tiekia šilumą koncentruotai ir nepripažįsta padidintų, tačiau objektyviai neišvengiamų sąnaudų. Žinoma, tai negerina įmonės finansinių rezultatų.
Kaip viešuosius statybos darbų konkursus padaryti aiškesnius ir paprastesnius?
Statybos viešųjų pirkimų konkursai yra ta sritis, kuri aktuali visoms valstybinėms ir savivaldybės organizacijoms. Dabartinė viešųjų pirkimų situacija kelia daug problemų tiek perkančiosioms organizacijoms, tai yra valstybinėms ir savivaldybių organizacijoms, tiek ir statybos rangos įmonėms. Proceso dalyviai ieško efektyviausių sprendimų, kurie atitiktų visų pusių lūkesčius. Viešuosiuose pirkimuose dalyvauja dvi pusės. Perkančiosios organizacijos siekia įsigyti kuo kokybiškesnę statybos, renovacijos ir pan. paslaugą už mažiausią kainą, o rangovai siekia gauti aiškiai suformuluotą užsakymą – konkurso sąlygas už adekvačią kainą. Tačiau daugeliu atveju šiuos interesus suderinti tampa sudėtingu iššūkiu abiem pusėms. Tiek Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), tiek CPO LT, tiek ir statybos sektorius ieško variantų, kurie leistų užtikrinti darbų ir paslaugos kokybę, o statybos rangovams nereikėtų rizikuoti veiklos tvarumu. Visos pusės pripažįsta, kad viešųjų pirkimų sistema veikia nepakankamai efektyviai, kad jos procesuose yra perteklinių reikalavimų, kurie užkrauna per didelę administracinę naštą visiems dalyviams – perkančiosioms organizacijoms ir rangovams. Sprendimas – kuo didesnis procesų standartizavimas Viešųjų pirkimų procese dažnai susiduriama su perkančiųjų organizacijų pateikiamomis netiksliomis pirkimo sąlygomis, skirtingai dalyvaujančių pusių interpretuojamais kriterijais. Tai lemia objektyvios priežastys, nes, pvz., kiekviena mokykla, vaikų darželis negali turėti profesionalių viešųjų pirkimų specialistų. Kita viešųjų pirkimų pusė – statybos rangos konkursuose dalyvaujančios įmonės, jų patikimumo, kompetencijų klausimai. Sprendimas, kurį siūlo VPT, CPO LT, statybos sektoriaus įmonės, – kuo labiau standartizuoti visus procesus, kad neliktų vietos interpretacijoms, konfliktams. Kaip sakė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas, statybos viešieji pirkimai tvariais taps tik tuomet, kai pirkimo objektą, pirkimo sąlygas ir reikalavimus būsimiems rangovams visi supras vienodai. Ir tam reikia aiškių, visiems vienodai suprantamų kriterijų, turi būti iš anksto aišku, kokių kompetencijų tiekėjo – įmonės ir specialistų – ieško perkančioji organizacija, užsakovas.
Miniatiūrų rekordų rekordininkas – palangiškis Vytautas Kusas
Palangoje gyvenantį 75-erių menininką Vytautą Kusą žino visi, kurie domisi kūryba, nes jis vietinių seniai yra pramintas žmogumi-orkestru. Pirmiausia, menininkas tapo paveikslus aliejumi, lieja akvareles – šiuo metu Palangos miesto savivaldybėje veikia jo paroda „770 miniatiūrų Palangai“, kurioje eksponuojama 770 tapytų miniatiūrų. Jis taip pat kuria eiles, drožinėja, skutinėja, tekina ir stebina itin mažais, vos pirštais apčiuopiamais kūriniais – už juos jau 26 kartus Lietuvos rekordų registravimo agentūros yra nominuotas rekordininku. V. Kusas – ir vienintelio Lietuvoje Šunų muziejaus įkūrėjas. Darbai primena Faberžė techniką Kasmet prieš Velykas menininkas imasi kurti proginius darbus iš kiaušinių ir sukuria nuostabius dalykus, vis pranokdamas ankstesnius. V. Kusas jau anksčiau įsigudrino patalpinti kiaušinius kiaušiniuose ir juos dar išpuošti miniatiūriniais ažūriniais raštais, perliukais, karoliukais. Išbandė 12 skirtingų rūšių kiaušinius – nuo putpelės, balandžio iki stručio. Didžiausia įdomybė – 3D projekcija viename kiaušinyje: kiaušiniai pateikti taip, kad matytųsi jų erdvinis vaizdas – su nišomis, kuriose įtvirtintas dar koks nors dekoratyvus elementas ar paties menininko išpaišyta miniatiūra. Taip menininkas žąsies kiaušinyje įkurdino vištos kiaušinį ir jame dar įsodino angeliuką, į kitą ornamentuotą vištos kiaušinį – graviruotą arba ištapytą balandžio kiaušinį. Yra netgi trigubas ažūrinis žąsies-vištos-balandžio kiaušinis su tūkstančiais plika akimi vos įžiūrimų ornamentais išgraviruotų skylučių. Dalis šios V. Kuso dekoratyvinių kiaušinių kolekcijos šiuo metu eksponuojama Renavo dvare. Šiemet V. Kusas džiugina neįtikėtino grožio ir išmonės kūriniais iš tikrų ar dekoratyvinių kiaušinių, taip pat – velykinėmis kompozicijomis. Ant lentynų jo dirbtuvėse-galerijoje Palangoje pūpso kiaušiniais dabintos „smėlio pilys“ su įmontuotais besisukančiais žibintais, prabangi žvakidė su dekoruotais stručio kiaušiniais, nudžiūvusio bonso kamienas, dekoruotas daugybe miniatiūrinių dirbtinių kiaušinių. Ypatingi palangiškio kūriniai – prabangią garsiojo prancūzų menininko, dabinusio Rusijos imperatorių rūmus, Karlo Faberžė techniką primenantys dekoratyviniai kiaušiniai.
|
|
