|
|
|
Vakarų LietuvaTelšiškiai A. ir M. Šimkevičiai: „Istorija yra tol gyva, kol ją atsimename“
Yra dalykų, kurių žmogus negali arba tiesiog neturėtų pamiršti. Vienas jų – tai savo tautos istorijos. Tuo keliu žengiantys telšiškiai dailininkai Asta ir Mindaugas Šimkevičiai įgyvendino projektą tremčiai atminti. Bendradarbiaudami su Telšių krašto tremtiniais, dailininkai sukūrė dvylika nerūdijančio plieno plokštelių su šio krašto tremtinių laiškais ir jas pritvirtino Telšių traukinių stoties erdvėje – pastato išorėje.
Arabai Žibininkuose?
Kaip Sirijos pabėgėliui įsikurti Žibininkuose? Tokia užduotis verčia iš koto, skamba kaip prasto skonio juokas. Bet jei pagalvotume? Ar nėra klausimas net labai logiškas? Ne todėl, kad pabėgėliai plūsta iš karo draskomos Sirijos ir kur nors jie vis tiek turės pasidėti. Ar nėra Žibininkų ir Užpelkių – daug senesnių už Lietuvą kaimų – istorijoje kažkas tokio, kas prašosi pabėgėlių jungties?
Pirmasis Lietuvos savanoris privilegijų nesitiki
Šiais metais į atnaujintą nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia šaukiami jaunuoliai, kurie patys pareiškia norą atlikti tarnybą. Pirmuoju savanoriu Lietuvoje, atsiliepusiu į šaukimą tarnauti kariuomenėje, tapo devyniolikmetis viekšniškis Ernestas Vilimas. Nuo rugpjūčio 24-osios jaunuolis tarnauja uostamiestyje įsikūrusiame kariniame dalinyje.
Gyvenimas tapo liudijimu ateinančioms kartoms
Praeis dar keli dešimtmečiai, ir mūsų tautos palikuonys apie pokario baisumus skaitys tik popieriniuose arba skaitmeniniuose istorijos vadovėliuose – gyvų liudininkų nebebus. Tad ne vienas, norėdamas ateinančioms kartoms palikti asmeninius liudijimus, ryžtasi juos paleisti į pasaulį knygos pavidalu. Štai šiemet išleista dabar Telšiuose gyvenančio Stasio Janutos prisiminimų ir nuotraukų iš Sibiro knyga „Gyvenimo istorijos pagal eilėraščius“. Taip autorius įamžino savo garbingą 90-ies metų jubiliejų.
Kodėl reikia padėti Ukrainai?
Švietimo lyderystė
Daug diskutuojama apie švietimo lyderystę. Apie tai kalbamės su Lietuvos švietimo kolegomis, užsienio konsultantais, studijuojame literatūrą, kad galėtume sau atsakyti į klausimą, kas gi yra ta švietimo lyderystė, be kurios, kaip jautėme ir jaučiame, švietimo reikalai stringa.
Kalba – tarsi žmogaus parašas
Pažadą sugrįžti į Lietuvą savyje nešiojęs lyg skolą, 34-erių kretingiškis NerijusGulbickas šiandien jaučiasi ramus: „Į Lietuvą iš Amerikos trumpam atskridau po 14 metų pertraukos. Pagaliau parodžiau seneliams proanūkį. Jie man – lyg antri tėvai, todėl sunkiausia ir buvo taip ilgai jų nematyti, nuolat jausti nerimą, galbūtjų niekada ir nebepamatysiu.“
Ar atlaidai taps prabanga?
Tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ir plėtros rekomendacijų darbo grupė Seimui pateiktose išvadose nurodo, kad Žemaitijoje Šv. Roko atlaidai yra šio regiono, vieno iš penkių Lietuvoje, savitumo ženklas.
Agresyvi Putino propaganda ir pasyvi lietuvių reakcija. Taip ir turi būti
Lietuvoje vyksta informacinis karas. Toks fakto konstatavimas jau daugiau nei metus lydi bet kokias politikų ar visuomenės veikėjų kalbas apie Lietuvos ir Rusijos santykius. Šiame kare nuolat pabrėžiama Rusijos valdžios valdomų televizijų galia ir mūsų šalies kai kurių gyventojų grupių pažeidžiamumas. Jau kurį laiką siūlomi ir alternatyvūs ginklai – LRT transliuoja daugiau laidų rusų kalba, VSD skelbia ataskaitas apie Putino agresyvią politiką palaikančius žurnalistus ar žiniasklaidą. Vienu iš Rusijos propagandos mašinų taikinių buvo įvardinta ir rajonų bei miestų spauda. Tačiau kol kas ieškodami priešų ir pavojų beveik nekalbame apie tai, koks tikrasis priešiškos propagandos tikslas ir kaip ji nori paveikti mus.
Mus išvežė gyvuliniais vagonais, grįžome – keleiviniais
Šiemet garbingo 85 metų jubiliejaus sulaukė plungiškė Kazimiera Butenienė. 2005-aisiais ji Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 15-ųjų metinių proga Prezidento Valdo Adamkaus apdovanota Vyčio kryžiaus ordino medaliu už tai, kad 1991-ųjų sausio 11–13 dienomis didvyriškai gynė mūsų šalies nepriklausomybę. Moteris iki pat šių dienų atmena laisvės kovas, tremtį.
|
|