|
|
|
Vakarų LietuvaPakeliui į Palangą veriasi poilsio oazė
„Vienam toji našta – sunki, kitam – maloni. Aš myliu gamtą, o dirbti visiems reikia “, – paklaustas, kam jam, pagal specialybę elektromechanikui, prireikė įsigyti miško ir ten įkurti nuosavą poilsio parką, atsakė palangiškis verslininkas Petras Balsevičius. Įkvėpė svetimi pavyzdžiai Pakeliui iš Kretingos į Palangą, dešinėje Šiaulių plento pusėje esančio miško beveik 5 hektarus pagal skelbimą jis nusipirko iš privataus asmens, ir, kaip teigė, tuomet dar litais sumokėjo kosminius pinigus. Bet šiandien, žvelgiant į medyje įkeltą paslaptingą namelį, į kurį įsiropštus iš aukščiau galima stebėti panoramą, į jaukias pavėsines, laužavietes, kur bet kuris atklydėlis saugiai gali išsikepti šašlykų, į akį traukiančias skulptūras, atrakcionus vaikams, vandens sklidinus tvenkinius, tiltelius, vingiuojančius maždaug 700 m ilgio pasivaikščiojimo takus, anot pašnekovo, tų pinigų ir nebegaila. Poilsiavietės viziją, galima sakyti, nusipiešė jis pats, o pagrindinius darbus atliko rangovai. Kuriant poilsiavietę 59-erių vyrą labiausiai žavėjo galimybė fantazuoti ir visiška darbų laisvė. Anot jo, statybose paprastai būna matuojama milimetro tikslumu, o miške nesvarbu, į dešinę ar į kairę takas suks – kad tik žmogui praeiti būtų patogiau. Tad pats verslininkas sprendė, kurį medį geriau apeiti, o kurį pašalinti. Kurti poilsio parką įkvėpė matyti pavyzdžiai, mat jo vadovaujama „Medžio drožinių dirbtuvė“ buvo pasamdyta panašių projektų kitoje kelio pusėje esančiame miške bei Švenčionėliuose rangove. Užsakovų Petras ėmė klausinėti, domėtis, kokius dokumentus reikėjo parengti miškotvarkos projektui, kokios galimybės būtų ir jam pasinaudoti europinėmis paramomis.
Populiarina dziudo imtynes ir jau džiaugiasi pirmaisiais rezultatais
Praėjusį rugsėjį į pirmąsias treniruotes sukvietęs Kretingos ir Palangos krašto vaikus, jaunuolius, įkūręs dziudo klubą „Ardonas“, E. Cchovrebovas jau gali pasidžiaugti pirmaisiais rezultatais – per Palangos dienoms, ne per seniausiai nuaidėjusioms šiame pajūrio kurorte, skirtose dziudo varžybose jo išugdyti jaunieji dziudo imtininkai jau pelnė 11 įvairių spalvų medalių. Be to, ir E. Cchovrebovui šios varžybos buvo pirmosios, paties suorganizuotos.
Dziudo varžybose iš viso dalyvavo 165 sportininkai: be Kretingos ir Palangos imtynininkų, ant tatamio kovojo Latvijos, Šilutės, Elektrėnų, Skuodo, Klaipėdos, Plungės, Jurbarko, Alytaus, Panevėžio, Gargždų, Vilniaus, Kaišiadorių, Kėdainių, Kauno atstovai. Juos pasveikino Palangos sporto centro direktorius Arūnas Macius, bendruomenės „Palangos santarvė“ pirmininkė Daina Eimanavičienė, įsteigusi prizus didžiausią pažangą padariusiam jaunajam sportininkui bei treneriui. Per varžybų atidarymą šoko bei grojo Girkalių vaikų folkloro ansamblis „Cyrulioks“, vadovaujamas Svajūnės Anužienės. O kiekvienos komandos treneriui buvo įteikta po naminės duonos su kanapėmis kepalėlį, kuriuos iškepė įmonė „Kartenos naminė duona“.
Į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų kaltinamųjų suolą sėdo tėvas ir sūnus – jie šitaip audringai iš savo namų išvijo neprašytus svečius, prisiminusius seną ir, nežinia, ar tikrai būtą skolą, jog patys dabar yra teisiami už viešosios tvarkos pažeidimą. Nukentėję vaikinai pasakojo, kad kaltinamieji per muštynes buvo apsiginklavę net geležiniais strypais, įtūžį išliejo ir ant automobilio, kuris liko apdaužytas akmeniu ir išmuštais stiklais.
Palangiškis 68-erių menininkas Vytautas Kusas, kuris Lietuvą jau nustebino net 9 sukurtais minimalių dydžių kūriniais, įregistruotais Lietuvos rekordų agentūros „Factum“, prieš Velykas įvairių paukščių kiaušinius paverčia neįtikėtinos fantazijos meno dirbiniais.
Išgraviravo trigubą kiaušinį
Įmantriais raštais išraižytame nando – į strutį panašaus paukščio – kiaušinyje, vienoje jį juosiančioje juostoje, V. Kusas įmontavo 100 įvairiomis pozomis sustingusių vos 1 cm dydžio žmogaus figūrėlių.
„Kodėl šimtas, turbūt nė neverta klausti – visus metus švenčiame valstybės 100-metį“, – tvirtino, neslėpdamas, jog figūrėlės esančios ne paties sukurtos, o pirktos. – Labai panorėjęs, pats galėčiau panašias nusilipdyti, bet tam išeikvočiau pernelyg daug laiko, kurį skiriu kitiems darbams.“
Tarp šioms Velykoms sukurtų naujų darbų menininkas taip pat išskyrė trigubą, ornamentuotais raižiniais puoštą stručio kiaušinį, kurio viduje slypi graviruotas žąsies, o šio – laukinio paukščiuko kiaušiniai.
„Žmonės žino, kad man praverčia visokie kiaušiniai, atranda iškritusius iš lizdų, atneša, parveža lauktuvių iš tolimų kraštų. Pats ieškau, kas Lietuvoje augina įdomesnius paukščius“, – kalbėjo menininkas ir čia pat – spragt – nustebino įžiebęs ažūrinę lemputę, kurios gaubtas sukurtas iš stručio kiaušinio.
O kitą spalvotą žąsies kiaušinį pakišo po fluorescensine lempa ir ši sužibo įmantriomis spalvomis.
Kretingoje sparčiai populiarėja sunkioji atletika – šios sporto šakos treniruotes Kretingos Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje, kurioje ir įsteigta pagrindinė sunkiosios atletikos bazė, lanko per 40 vaikų ir jaunuolių. Sunkiąja atletika vis labiau domisi ir mergaitės.
„Gyvename būsimų įkurtuvių nuotaika – rajono, mokyklos vadovų rūpesčiu baigiama renovuoti mūsų bazė: turėsime erdvesnes 100 kv. m ploto patalpas, dušus, rūbines“, – kalbėjo sunkiaatlečių treneris Arvydas Bušeckas, vaikus ir jaunuolius Kretingoje treniruojantis nuo 2009 metų.
Idėja Kretingoje steigti sunkiosios atletikos bazę kilo Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentui Broniui Vyšniauskui, parūpinęs inventoriaus, įtikinęs, jog ši sporto šaka – puiki prevencija vaikus atitraukti nuo gatvės „malonumų“.
„Taip plečiama ir sunkiosios atletikos geografija. Nebuvo lengva, tačiau jau nuo pat pradžių berniukų, jaunuolių, norinčių ugdyti jėgą ir valią, buvo tikrai nemažai. Dirbome su jais, siekėme rezultato, ir mums pavyko“, – neabejojo A. Bušeckas.
Pats jis – klaipėdietis, sunkiąja atletika susidomėjęs paauglystėje. Treneris prisiminė, kaip Klaipėdos sporto rūmuose jis pamatė grupę sunkiaatlečių, atėjusių pažaisti krepšinį. „Jie buvo raumeningi, gražiai nuaugę, aukšti ir judrūs, šokinėjo iki lanko, darė įvairiausius triukus aikštėje... Tai mane labai paveikė, tačiau tada neišdrįsau prie jų prieiti. Tik vėliau susiradau, kur galėčiau treniruotis“, – praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio įvykius prisiminė 59-erių A. Bušeckas.
Treniruojantis atsirado bendraminčių, formavosi kolektyvas. Sekėsi neblogai – A. Bušeckas tapo Lietuvos rinktinės nariu, daug važinėjo po tuometinę Tarybų sąjungą, dalyvavo varžybose, ne vienąkart yra tapęs Lietuvos prizininku. Varžydavosi 82,5 ir 92,5 kg svorio kategorijose.
„Anuo laiku sunkioji atletika buvo viena masiškiausių ir labiausiai pripažintų sporto šakų, sulaukdavusi ir didelio valdžios dėmesio. Atsimenu, kaip kilnoti štangų, sportuoti vyrai rinkdavosi po darbo tiesiog savo malonumui, užimtumui“, – kalbėjo treneris, kurio pastebėjimu, dar iki šiol tebėra nepakartotų ano meto sportininkų sunkiaatlečių rekordų.
Par sava valstybės gyvavima laikuotarpi Lietova yr toriejosi 7 prezidėntus – Antana Smetuona, Aleksandra Stulginski, Kazi Griniu, Algirda Mykuola Brazauski, Valda Adamku, Rolanda Paksa ėr dabartėnė Dalė Grybauskaitė. Pats iduomiausis kretingėškems yr ontrasis Prezidėnts A. Stulginskis, katras vieliau bova isikurės ėr gyvena Juokubavė, Kretinguos rajuonė.
Moziejou yr i ku paveiziet
Bovosi ontruoji Prezidėnta atmėnėms tamė kaimė yr iomžints – dvara, katru, pasėtraukės ėš, anuo sopratėmu, nešvariuos puolitikas A. Stulginsis 1927-asias nosėpėrka, vėituo 1991 metas juokubavėške pastatė paminkla. Vo Prezidėnta vardo pavadintuo muokykluo-daugiafunkciam cėntrė veik istuorėjės ėr kraštuotyras moziejos, katru 1989 metas ikurė muokytuojė Felicijė Stramilaitė.
Ana pati yr kėlusi ėš Pakruoji rajuona. Kumet atvažiava i Kretinga ėr ėštekiejė ož vietini žmuogaus, ne vėinos metos lėkėms liemė tamė kažkumet bovusiam istuoriniam dvarė so vyra šeima ėr pagyventė, kap saka, pajostė tou prezidėntėnė dvasė.
Daba jau i naujės patalpas parsikielosiuo moziejus ekspuozicijuo gal pamatytė Lietovuos naciuonalini moziejaus ekspuozicijės stėndus, pasakuojėntius apie bovusi Prezidėnta, tep pat anuo asmeniniu daiktu – sienini laikruodi, arbatėnoka, liekštiu, skrybielė. Moziejou daug kėtu daiktu, katras žmuonis tumet dvarė nauduojuos – senuovėšku pruosu, i katruo vėdu, nuorint pruosavuot, žnypliem reikiejė ikėšt ikaitinta špyžiaus gabala, vytovu vėrviems vytė, koltoviu ėr kėtuokiu žemdirbystės ironkiu, kuojėnė siovėma mašina „Zingeri“, katrou ož 20 litu kaimė nopėrka ėr moziejou paduovanuojė muokyklas muokiniu tieva Alduona ėr Algirds Valuže.
Ėš ėšlėkusiu pastatu ėr šėndėin gal pamatytė garbinga praeiti primenontius palivarka, tvarta, svėrna. Tvarts ėr svėrns yr pastatyti XVIII omžiaus pabaiguo – XIX omžiaus pradiuo, ta anu vertie – ne tik istuorėnė, bet ėr arkitektūrėnė. Senieje apylinkės žmuonis nažėna, diel kuo bova lėipta nugriautė dar vėsai nabluoga gyvenamuji noma tep, ka ėr pamata sunke surondami...
Kraštotyrininkas žurnalistas Denisas Nikitenka, dalyvaujantis baltų vikingais vadinamos kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ veikloje, parengė visuomenei skirtą pažintinį leidinį „Pilsoto žemės pilys“. Piliakalnius vadindamas dar neišjudintu tautiškumo bastionu, autorius pažvelgė į juos giliau, atkurdamas tai, kas materialiai nebeišlikę, tačiau menamai plevena viršum jų kaip didingų praeities epochų liudytojai.
Po žvalgytuvių – į žodinės kūrybos gelmes
D. Nikitenkos žodžiais, nė viena Europos valstybė negali pasigirti tokiu dideliu piliakalnių skaičiumi – Lietuvoje šių paveldo paminklų jau yra atrasta per 900, ir šis sąrašas kasmet pasipildo.
Mažiausios, tačiau itin turtingos kuršių Pilsoto žemės, apimančios dabartinį Klaipėdos miestą ir dalį rajono palei pajūrį, piliavietes išžvalgė D. Nikitenka. Šios mįslingos žemės pavadinimą tyrinėtojas paaiškino taip: vieni jį kildina iš latviško žodžio „pilsėta“, reiškiančiu miestą, o kiti – nuo dviejų žodžių „pilis“ ir „sata, seta“, kurie reiškė aptvertą sodybą, ūkį.
„Ekspedicija į žinomą kuršių piliavietę ar kitą archajišką objektą visuomet prasideda namuose – aklai neinu. Nebent – į žvalgybą, kai ieškau nerastų paveldo paminklų ir tik spėju juos galint ten būti. Pirmiausia ištyrinėju krūvas dokumentų, istoriografinių aprašų, žemėlapių – sužinau, kur buvo piliakalniai, gynybiniai grioviai, kad nepražiopsočiau to, kas nesimato plika akimi – turiu iškoduoti tai, kas buvo ankstesniuose amžiuose“, – kalbėjo D. Nikitenka.
Norėdamas kuo geriau pažinti senąsias pilis, kraštotyrininkas mynė muziejininkų, archeologų slenksčius, ir, žvelgdamas plačiau, taip pat leidosi vedamas padavimų, legendų, sakmių takais, kurie nukelia į tūkstančio metų senumo kuršių vikingų epochą. Visa tai ir atsispindi leidinyje, kuris gausiai iliustruotas klubo „Pilsots“ narių nuotraukomis.
Centrinės Europos motobolo lygoje II vietą iškovojusi Kretingos motobolo komanda neslepia tikslo 2018 metų sezone siekti auksinės pergalės. Maža to – motobolo klubas pareiškė norą Kretingoje suorganizuoti šių metų FIM Europe (Tarptautinės Europos motosporto federacijos) Motobolo čempionų lygos kvalifikacinį etapą, taip siekiant mūsų žiūrovams parodyti aukščiausią meistriškumo lygį.
Kretingos motobolo komanda tik visai neseniai sulaukė trofėjų, priminsiančių, kad Centrinės Europos motobolo lygoje pelnė II vietą.
„Savo pasiekimais esame patenkinti, nors turėjome visas galimybes laimėti I vietą. Matyt, pritrūko meistriškumo, tad šįsyk čempionė vėl tapo komanda iš Baltarusijos – Pinsko „Avtomobilist“, – kalbėjo Kretingos motobolo klubo vadovas Eduardas Steckis ir komandos treneris Renatas Žiubrys. – Džiugina ir tai, kad Skuodo „Bartuvos“ komanda čempionate laimėjo II vietą. Lietuvoje yra tik dvi motobolo komandos ir abi jos tapo prizininkėmis tarp 6 komandų – tai rodo, kad mūsų šalyje yra aukštas šios sporto šakos lygis.“
Drąsiau įsitvirtina jaunimas
E. Steckis ir R. Žiubrys įsitikinę, kad komanda tobulėti gali tik tada, kai joje yra maža žaidėjų kaita. Tad šiuo metu didžiausias iššūkis yra
išlaikyti žaidėjus – jaunus vyrus neretai vilioja emigracija, žadanti didesnį uždarbį, negu gimtinėje.
Dėl to, kad sudėtinga suderinti darbą užsienyje ir treniruotes Lietuvoje, jau mažai vilties 2018 metų sezoną aikštėje pamatyti patyrusį žaidėją Aivarą Večerskį, o jo brolis Mantas Večerskis, kuris buvo publikos numylėtinis, yra emigravęs į užsienį dar anksčiau.
Tad vis drąsiau pagrindinėje komandoje, kurioje praėjusį sezoną žaidė Tomas Gudauskas, A. Večerskis, įsitvirtina ir jaunimas – Paulius Rudys, Justas Bendikas, Mindaugas Salys, o ypač gerus rezultatus praėjusį sezoną parodė Lukas Šimkus, įgavęs didesnį stabilumą. Komandos vadovų lūkesčius pateisino ir vartininkas Arūnas Tiškus, kuris pakeitė traumą gavusį ir dėl to komandos vartų negalėjusį saugoti Raimondą Alseiką.
Tarptautinei kompanijai, turinčiai pasaulinį PET taros formavimo įrenginių pardavimų ir servisų tinklą, šis pramonininkų konfederacijos aukso medalis yra dešimtas. Be aukso, bendrovė yra pelniusi ir vieną sidabro medalį. Visi apdovanojimai skirtingais metais buvo gauti už skirtingų modelių PET taros pūtimo mašinas.
2017 metų geriausiu Lietuvos gaminiu nominuota mašina „FlexBlow 2-2” galima gaminti ne vien standartinius plastikinius siauro kakliuko butelius, bet ir plačiakaklius, iki 89 m skersmens, indelius. Be to, su „FlexBlow 2-2“ galima formuoti karšto užpylimo tarą, kuri atlaiko iki 85 proc. laipsnių temperatūrą. Rinkoje įprasta, kad tokią skirtingų rūšių plastikinę tarą pučia skirtingos mašinos.
„Tereke“ Kretingoje pernai buvo pagaminta 21 universali PET taros formavimo mašina, 2016 m. – 12. „Tereko“ PET taros pūtimo įrenginiai dirba 27 pasaulio šalyse. Įmonė turi savo filialus Danijoje, Švedijoje, šiemet tikisi atidaryti filialą Olandijoje. Jau dešimtmetį „Terekas“ mašinas parduoda su visu jų aptarnavimu ir valdymu. Įrenginius bendrovės specialistai aptarnauja vietoje, o po pasaulį pasklidusias savo mašinas „Terekas“ valdo internetu iš Kretingos. „Mes nuo 2003 metų esame ketvirtoje pasaulio pramonės revoliucijoje: instaliuojame savo įrenginį užsakovo patalpose ir iš savo žaliavos pagaminame tiek taros, kiek jis užsako“, – apie pažangų bendrovės veiklos modelį sakė jos generalinis direktorius Juozas Maksvytis, akcentuodamas, jog, eksportuodamas universalias PET taros pūtimo mašinas ir PET taros gamybą, „Terekas“ pastaraisiais metais padarė didžiulį šuolį ir žengia dar plačiau – intensyviai beldžiasi į JAV, Kanados, Pietų Afrikos rinkas. „Dabar per mėnesį parduodame 1–2 mašinas, bet rytoj vienas klientas paprašys 6–7 ir tam ruošiamės“, – teigė J. Maksvytis.
Mažeikių rajono gyventojui 58 metų Vytautui Mockui nepavyko teismo įtikinti, kad jis svetimos žemės savininku patapo pats to nesuprasdamas, dokumentuose nesusigaudydamas ir tik aklai pasitikėdamas menkai pažįstamu tarpininku. Nors realaus laisvės atėmimo V. Mockui pavyko išvengti, tačiau teismo nuosprendžiu iš jo bus konfiskuota 135,5 tūkst. Eur – tai ir yra suma, kuria kaltinamasis praturtėjo, pardavęs išvadą į jam neteisėtai atkurtą 151,86 ha ploto žemę, buvusią Kretingos apskrityje, Kartenos valsčiuje, Mišučių dvare.
|
|
