|
|
|
Vakarų LietuvaKretingos kryžkelėje – šviečiantis kryžius
Kretingos miesto prieigose prie naujai statomo turbo žiedo į 12 m aukštį kyla šviečiantis kryžius, kuris turėtų būti pašventintas šioms Kalėdoms. Taip Kretingos pranciškonai nusprendė įamžinti savo veiklos šiame mieste, o kartu ir bažnyčios bei vienuolyno statybos 400 metų jubiliejų. Analogų Lietuvoje nėra Kryžius, pagal telšiškio architekto Algirdo Žebrausko sumanymą, stovi kelio Palanga–Šiauliai ir Vilniaus gatvės kryžkelėje, itin judrioje vietoje, tam, kad iš tolo, pagal lietuvišką tradiciją, pasitiktų ir išlydėtų keliaujančius. Kryžiaus viduje bus įrengtas LED apšvietimas, – sutemus visa konstrukcija švies iš vidaus, skleisdama tą šviesą ir į aplinką. Kryžiaus statytojai tikina, jog analogų Lietuvoje šiam kryžiui kol kas nesą. Nors žiedinėje sankryžoje dar tebevyksta darbai, tačiau kryžiaus konstrukcija jau sumontuota – ant metalo vamzdžio pritvirtintas grūdintą matinį stiklą laikantis cinkuoto metalo rėmas. Šią savaitę specialistai iš Vilniaus pažadėjo pradėti ir apšvietimo įrengimo darbus. Sumontavus LED apšvietimą, bus galima tvirtinti ir stiklo konstrukcijas. „Labai norisi tikėtis, kad šioms Kalėdoms kryžius apšvies Kretingą“, – patikino kryžiaus statybos darbus atliekančios Kretingos statybų bendrovės „Ringesta“ vadovas Almantas Skruibys. Jo žodžiais, itin kruopščiai bendrovės vyrai statė kryžiaus pamatą, kuris sumontuotas iš 3 dalių: pirmiausiai į 7 m gylį buvo įkalti 9 poliai, ant jų užklota 5 m diametro betono plokštė, o ant šios – dar kita. Viršutinė dalis bus apklijuota granito plokštėmis.
Pasaulyje išgarsėjo pasakomis iš ledo ir smėlio
Iš Darbėnų miestelio Kretingos rajone kilusio ir Vilniuje šaknis įleidusio 42-jų skulptoriaus Andriaus Petkaus vardas labiau žinomas ne gimtinėje, o užsienyje – ypač tose šalyse, kur populiarūs ledo bei smėlio festivaliai. Šį rudenį menininkas, dukart dalyvavęs didžiausiuose pasaulio smėlio skulptūrų čempionatuose JAV, iš jų abu kartus sugrįžo nugalėtoju. Idėjos atkeliauja iš knygų
Konkursuose Norfolke, kuris įsikūręs prie Atlanto vandenyno, A. Petkus dalyvavo 6, o Siesta Key – net 8 kartus. Menininkas sakė kaskart laimėdavęs vis aukštesnes vietas, o šįkart abiejuose miestuose jam atiteko aukščiausias ir publikos, ir skulptorių komisijos įvertinimas.
Norfolko čempionate iš smėlio lietuvis sukūrė 5 m aukščio skulptūrą „Meditacija“, vaizduojančią, kaip iš moters figūros išlenda 6 kaukės, o Siesta Key išvien su kolege iš Kanados Melineige Bouregard išskaptavo kompoziciją „Alisa pro laiko skylę“. Tai – 3,5 m aukščio skulptūrinė kompozicija, vaizduojanti, kaip Alisa iš stebuklų šalies bando išlįsti per knygos puslapius į kitą jos pusę ir patenka į elektroninį knygos pasaulį. Šalia stovintis Triušis reguliuoja laiko mechanizmą.
„Pasaulis be pasakų man nebūtų toks įdomus, koks yra šiandien. Daug skaitau nuo pat vaikystės, ir tai šiandien man labai praverčia kūryboje“, – knygų svarbą, iš jų gausiai pasisemiant kūrybinių idėjų, pabrėžė menininkas.
P. Vileišio gatvės Kretingoje gyventoja pasakojo, jog ją papiktino po sodybas vaikščiojusios dvi Jehovos liudytojos, su kuriomis susižodžiavus, šios neva ėmusios gąsdinti šeimininkus Dievo bausmėmis. „Ar gali Jehovos liudytojai lankytis privačiose valdose arba, reklamuodami savo bendruomenę, stovėti viešose vietose“, – klausė skaitytoja.
Privati erdvė gerbiama
„Pas mus atėjo 2 moterys, pasisveikino, bet neprisistatė ir paklausė, ar domina Biblija. Pamačiusi brošiūras, supratau, kad jos yra jehovistės. Atsakiau, kad domina, bet, kai man reikia, aš žinau, ką daryti, kur eiti. Susižodžiavome, o jos kad pradės piktai gąsdinti – mus sutrauks, nubaus Dievas. Sakau – negąsdinkit, kad pačioms tai nesugrįžtų“, – redakcijai išsiliejo kretingiškė Adelė, pageidavusi neviešinti pavardės.
Šiuo metu D. Rudytė ir G. Rudnev yra Peru, prie Titikakos ežero, ir šiomis dienomis turėtų kirsti Bolivijos sieną. „Jaučiame, kad kelionė tik prasidėjo, nors keliaujame jau du mėnesius. Tikimės sugrįžti į Lietuvą vasaros pradžioje arba viduryje“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė D. Rudytė ir G. Rudnev.
Pora mielai savo įspūdžiais dalijasi socialiniame tinklapyje „Facebook“, specialiai šiai kelionei sukūrę puslapį „The Trail Ahead“.
„Iš aplankytų vietų Peru didžiausią įspūdį paliko 9 dienų žygis Andų kalnuose – Uaiuaš (Huayhuash circuit), nutolęs Kotauasi kanjonas, bei kopimas į Čačanio (Chachani) ugnikalnio viršūnę netoli Arekipos miesto. Huayhuash kalnų bei Kotauasi kanjono grožis tiesiog stulbina, o užkopus į 6 tūkst. metrų ugnikalnį apima neapsakomas jausmas, na ir vaizdas yra nepakartojamas, – pasakojo keliautojai. – Pats Maču Pikču (Machu Picchu) griuvėsių kompleksas irgi palieka didelį įspūdį, tačiau tas paveiksliukas, kurį matome taip dažnai medijoje, sumenkina nuostabą, patiriamą ten patekus.“
Liaudie yr sakuoma: jegu mama mažam vakou nedainiava luopšėnės, ta ons ožaugs kėitašėrdis, bus najautros. Tū pati galieto patvėrtintė ėr Kretinguos moziejaus Etnuokultūras skyriaus vediejė Nijuolė Vasiliauskienė, katra papasakuojė ne tik apie Žemaitėjuo puopoliarės luopšėnės, bet ėr apie maža vaka gyvenėma tamė kraštė nu pat gėmėma.
Luopši nanukabindava ėlga
Senas laikas, sakė Nijuolė, kuožnuo šeimuo bova tėik vaku, kėik Dėivs davė. Na kap dabar ka jaunims planou, kėik vakuteliu augint. Kūdikelios seniau priiminiejė tik pribuviejės, bet, atruoda, ėr dabar tas pats i mada paren. Pribovieje ož darba būtėna reikiejė atsidiekavuotė. Je šeima naturiejė pinigu, idoudava audekla gabala arba iš maista ku nuors – kiaušiu, svėista, smetuonas. Tik gėmusi vaka tujau nuprausdava geldelie ėr doudava mama pamaitintė, bet priš tai paržegnuodava. Pirmiausia kūdiki paruodydava tievou, paskiau – ėr kitims šeimuos nariams, ypač vakams, je naujagimis tuo šeimuo bova ne pėrms.
„Kretinguos rajuona Bodriu apylinkies par ekspedicijės esam ožrašė, kap pri kūdiki kvėisdava. Sakydava: „Atekėt paveiziet, ku gondrus pru kamėna imetės“, – pasakuojė N. Vasiliauskienė.
Luopšys būdava pri tievu luovas vėsa laika, nes vaku atsėrasdava tonke – je ne vėins, ta kėts būdava golduoms i tu luopsi ėr sopams.
Siedninkielis (čiužinielis) – šiaudėnis. Bet ėr dabar daugelis čiūžinius ded šiaudėnius diel tuo, ka yr sveikiausia. O puodėškelė būdava ėš plunksnu, nadėdėlė, bet nabova tep, kap dabar, ka daug kas vėsai anuos naded. I drobolė vaka vystė dėdėle stėpre, kad, kap muoterėškas sakė, tas vaks „ni krust“: kuojės tėise toriejė būt ėlga. Nu, gal ne lig metu, bet lig posės ta tėkra. Galva, kap ėr dabar, apmaudava kepurelė, plėkuos nikumet nalaikydava. O tūte (čiolptoka) būdava ėš noskosta ėr ėšdžiuovinta avėkaili. Dar tonke vakou doudava skodoreli, i anu idiejė dounas, pamėrkytas i cokru – ka vaks mažiau kaukto, ramesnis būtu. Prikėš, būdava, pri bornelės, ėr tas vaks skane čiolps. Dabar dažna mamas ar teče čiut prakotosi vaka jau neš pri veidruodi, ka ons savė pamatyto. O seniau tuo nalesdava, sakydava narek. Dar iduome, ka plaukeliu ėr nageliu nakėrpdava ligi metu. O tošti luopši nagaliejė soptė diel tuo, ka pėkta dvasė napakėnktu. Ka jau vaks nuoriedava pradiet vakštiuot, liob ponti, katru tieva toriejė ūkie gyvuliams pontiuotė, parpjautė – sakydava, ka vaka kuojės nabūto „sorėštas“, gera vakštiuoto.
Ilgą laiką Kretingos turgus buvo garsus visoje Lietuvoje savo padėvėtais rūbais – sklandė legendos, kad čia lankėsi netgi garsūs dizaineriai. Tačiau Kretingos turgaus direktorius Nerijus Tertelis pastebi, kad dabar turgų garsina ne tik „skudurynai“ – jį vis dažniau atranda jaunos šeimos, ieškančios kokybiškų, tiesiai iš ūkių atvežtų maisto produktų, norinčios šilto bendravimo su pardavėjais bei siekiančios sutaupyti.
Turgus – tai ne tik prekyba, bet ir žmonių susibūrimo, bendravimo vieta. Tuo įsitikinęs Kretingos turgaus direktorius N. Tertelis, pabrėžęs, kad turgaus prekeivis visų pirma jaučia atsakomybę už savo produkcijos kokybę, nes žino – kartą sugadinus reputaciją, kitą kartą prie jo prekystalio eilės nebebus.
Degina nuostolius
Vis dėlto prekybos centrų plėtra ir populiarėjanti internetinė prekyba sudaro rimtą konkurenciją turgaus prekeiviams. Šiemet Kretingos turgaus administracijai teko iššūkis bristi iš nuostolių, kurių 2017 metais buvo susidarę beveik 8 tūkst. Eur.
Pasak Kretingos turgaus direktoriaus N. Tertelio, pasiteisino mestos „gelbėjimo priemonės“: rajono tarybos sprendimu, buvo pakeltos kainos už prekybos vietas, kurios iki tol nebuvo judintos visą dešimtmetį, turgaus administracijai perduotas ir miesto mugių organizavimas, taip suteikiant galimybę papildomai užsidirbti.
„Aišku, pakeltomis kainomis prekeiviai nesidžiaugė, nors buvo ir tokių, kurie tiesiai šviesiai pasakė, kad jos galėtų būti ir dar aukštesnės. Davė naudos ir miesto mugių organizavimas, kurių šiemet buvo penkios – jos sudarė 18 proc. mūsų pajamų“, – sakė N. Tertelis, suskaičiavęs, kad per devynis šių metų mėnesius pavyko pasiekti daugiau kaip 7 tūkst. Eur pelną, tad pernykščio nuostolio belikę apie 750 Eur.
Kretingiškiai Gina ir Jonas Tiškai, subūrę poeziją, prozą bei muziką kuriančius neįgalius Kretingos krašto žmones į klubą, ilgainiui išplėtojo jo veiklą, įkurdami Klaipėdos regiono neįgaliųjų meninės raiškos ir sveikos gyvensenos asociaciją „Trijų mūzų blyksniai“. Praėjusią savaitę Kretingos muziejuje ši asociacija surengė tradicinę poezijos šventę „Vasara išeina į rudenį“, į kurią suvažiavo per 70 kūrėjų iš visos šalies.
Svarbu – ne vardas, o saviraiška
Asociacija vienija kelias dešimtis kuriančių žmonių iš Žemaitijos regiono – Klaipėdos, Kretingos, Gargždų, Palangos, Plungės, Skuodo, Rietavo. „Mes bendraujame tarpusavyje, rengiame šventes, į kurias pasikviečiame svečių iš visos Lietuvos. Šįkart į mūsų pirmojo 5-erių metų jubiliejaus šventę be nuolatinių dalyvių atvyko tolimų svečių – skaitovų bei muzikantų – iš Kauno, Kėdainių, Kupiškio“, – kalbėjo asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“ įkūrėjai G. ir J. Tiškai.
Kūrėjų veikla nėra sisteminga – ji įvyksta proveržiais, todėl, pasak J. Tiškaus, visi „sublizga“ suvažiavę į šventes, – todėl ir buvęs sumanytas toks asociacijos pavadinimas. O į tradicinę asociacijos rengiamą poezijos šventę, tarsi į derlingą kūrybos kraitę, žmonės suveža tai, ką sukuria per ilgus vasaros vakarus.
„Tuos žmones mes vadiname liaudies poetais, nes neįgaliajam kūryba yra labai stipri dvasinė terapija. Čia jie nesidrovi vieni kitų: susirinkę su įvairiomis savo negaliomis, bet būdami tarp savų, jie pamiršta apie ligas. Juos pagauna kūrybos džiaugsmas ir jei nors trumpam pasijaučia sveikais“, – tvirtino pašnekovai.
G. Tiškuvienė patikino, jog jų sambūriui nėra svarbu kuriančiojo vardas, jo praeitis ar užimamos pareigos, o tik– pats žmogus: „Mes taip pat nevertiname – geriau ar prasčiau skamba jo poetinis žodis ar muzika, svarbiausia yra tai, kad žmogus kuria ir taip išreiškia save.“
„Noras gyventi buvo didesnis už baimę dėl baudžiamosios atsakomybės“, – teisme sakė 50 metų klaipėdietis Saulius Gustys, prisipažinęs Šilutės ir Kretingos rajonuose auginęs kanapes ir tikino tai daręs tik todėl, kad pasigamintų vaistų nuo vėžio. Su juo į kaltinamųjų suolą sėdo ir 48 metų Linas Kelpša, kuris kaltinamas padėjęs S. Gusčiui auginti kanapes.
Jau įpusėjo Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos vykdomas projektas „Kultūros pažinimo maršrutas: laisvės kovos Kretingoje“, kurį užbaigus ir vietiniai gyventojai, ir turistai galės interaktyviai susipažinti su 7 laisvės kovų objektais.
Keliaujant naujuoju maršrutu, tereikės išmaniuoju įrenginiu nuskaityti QR kodą ir ekrane pasirodys videomedžiaga – kraštotyrininko pasakojimas apie lankomo objekto istoriją, pagardintą daugeliui nežinomais faktais.
Toks interaktyvus maršrutas Kretingos rajone rengiamas pirmą kartą, tad šios iniciatyvos autorė – vyresnioji bibliotekininkė darbui su jaunimu Brigita Barkauskaitė–Tamašauskė neslėpė, kad stengiamasi apgalvoti visas smulkmenas ir padaryti kuo mažiau klaidų, tikintis, jog šis projektas turėtų tęstinumą, ateityje atsirastų daugiau panašių maršrutų.
Objektai – lengvai pasiekiami ir skirtingi
Pasak B. Barkauskaitės–Tamašauskės, rengiant maršrutą, ilgai spęsti, kuriuos objektus į jį įtraukti nereikėjo, nes Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos kraštotyros skyrius nuolat renka informaciją ir ją archyvuoja, tad yra sukaupęs daug medžiagos.
Be to, biblioteka nuolat rengia ir virtualius maršrutus, kuriuos galima pamatyti internete, paspaudus nuorodą kraštogidas.lt.
B. Barkauskaitė–Tamašauskė pasakojo, kad šįkart, rengiant interaktyvų laisvės kovoms atminti skirtą maršrutą, siekta, kad keliautojui būtų nesunku pasiekti objektus, šie būtų skirtingo tipo, o juos pristatantys kraštotyrininkai galėtų papasakoti ne tik viešai prieinamą informaciją, bet ir cituoti žmonių prisiminimus.
Tad į maršrutą buvo įtraukti šie objektai: paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti Kretingoje, Lietuvos partizanų kapas, Lietuvos kariuomenės savanorio, brigados generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus kapas, Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus, Šv. Antano rūmai, KVD-MVD-MGB Kretingos apskrities skyriaus pastatas ir kryžius 1944–1953 m. Kretingos apylinkėse žuvusiems žemaičių apygardos kardo rinktinės partizanams atminti.
Daugiau kaip pusė visų užregistruojamų nusikalstamų veikų per metus Palangoje įvyksta vasaros sezono metu. Taigi tuomet, kai šį kurortinį miestą užplūsta poilsiautojai, nusiteikę pasimėgauti saulėtais orais ir pramogomis, policijos pareigūnams tenka daugiausiai darbo, užtikrinant viešąją tvarką ir išaiškinant nusikalstamas veikas. Pokalbis apie tai – su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininku Algirdu Budginu.
|
|
