|
|
|
Vakarų LietuvaPandemija pristabdė „Medžio“ baldų eksportą
Eksportą stabdo sustingęs viešbučių, kavinių verslas Įmonės eksporte dominuoja baldai viešbučiams, kavinėms, medžio, medžio su metalu dirbiniai vientisam interjerui. „Medžio“ produkciją iš Kretingos perka Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Rusijoje, kaimyninėje Latvijoje. Apie 70–80 proc. eksportuojamų gaminių padaryti iš natūralaus ir modifikuoto medžio. Baldus su interjeru derinantiems užsakovams įmonė pagamina ir medines duris. „Mūsų didieji partneriai užsienyje dėl COVID-19 pristabdė savo planus, be to mūsų įmonės vyrai dėl varžančių karantino sąlygų, kurios įvairiose valstybėse dar ir buvo skirtingos, negalėjo nuvykti baldų sumontuoti“, – susiklosčiusią nepalankią situaciją aiškino firmos „Medis“ vadovas ir savininkas Petras Kurmis. Optimizmo nepraradęs verslininkas tikisi, kad įmonės produkcijos eksportas anksčiau ar vėliau grįš į normalias vėžes, tačiau neabejoja, kad klientai bus gerokai atsargesni. „Sprendžiame pagal didžiuosius užsakovus: atsargiai, bet vis vien juda į priekį, gauname iš jų naujus užsakymus“, – sakė jis.
Kretingos krepšinio klubo tikslas – Nacionalinė krepšinio lyga
Profesionali komanda, žaidžianti Nacionalinėje krepšinio lygoje. Pilna žiūrovų ir sirgalių, atvykusių iš viso regiono, Kretingos sporto ir laisvalaikio komplekso arena ne tik NKL rungtynių, bet ir tarpmiestinių bei tarptautinių krepšinio žaidynių metu – tokius tikslus artimiausiems ketveriems metams išsikėlė Kretingos krepšinio klubas. Krepšinio ateitimi Kretingos mieste ir rajone besidomintiems visuomenės atstovams, sporto bendruomenei, rajono tarybos nariams 2020-2024 metų Kretingos krepšinio klubo tikslus, viziją ir siektinus rezultatus pristatė klubo vyriausiasis treneris Arimantas Mikaločius. Prieš išvardindamas tai, ko klubas norėtų pasiekti, A. Mikaločius apžvelgė praėjusių ketverių metų pasiekimus. Regioninėje krepšinio lygoje (RKL), kurioje rungiasi per 40 komandų, kretingiškiai tvirtai laikosi pirmame dešimtuke. Šį sezoną, kuris, deja, buvo nutrauktas dėl pandemijos, Kretingos krepšinio klubo ekipa turėjo puikias galimybes pateikti į finalo ketvertą ir susikauti dėl pirmosios vietos – ją iškovojusi komanda pereina į aukštesnę Nacionalinę krepšinio lygą (NKL). „Šį sezoną mums pasisekė į komandą prisikviesti išties aukšto lygio profesionalių žaidėjų. Galiu tvirtai pasakyti: turime visus šansus laimėti RKL ir 2021-2022 sezone žaisti NKL. Tačiau norint žaisti lygoje, kurios varžybos pritraukia daug daugiau ne tik žiūrovų, bet ir potencialių komandos rėmėjų, reikia kelių pagrindinių dalykų: finansavimo ir namų arenos“, – akcentavo klubo vyriausiasis treneris. Kretingos krepšinio klubo vadybininko Valentino Rumiancevo parengtoje 2020-2024 m. Kretingos krepšinio klubo vizijoje nurodyti ir skaičiai: jei komanda laimėtų RKL ir pereitų žaisti į NKL, iš Savivaldybės prašytų apie 70 tūkst. eurų. Dalis šių lėšų būtų skirta RKL sezonui užbaigti, liūto dalis – NKL sezonui, likusios lėšos – numatomoms sukurti dublerių ir veteranų komandoms išlaikyti. Akcentuota ir klubo nauda Kretingos miestui. Baigiamo statyti sporto ir laisvalaikio komplekso arenoje – beje, visus reikalavimus atitinkanti namų arena yra viena iš sąlygų, kad klubas galėtų rungtis aukštesnėje lygoje, – Kretingos krepšinio klubas galėtų organizuoti RKL, NKL finalo ketverto varžybas, o tai miestui pridėtų žinomumo Lietuvos mastu bei pritrauktų papildomų pajamų į biudžetą. Be to, Kretingoje būtų galima organizuoti Moksleivių krepšinio lygos finalo ketverto kovas ir įvairias aukšto, netgi tarptautinio lygio varžybas. Taip pat klubas galėtų suorganizuoti ir įvairius koncertus, renginius bei šventes. Susitikime dalyvavę kitų komandinių sporto šakų – futbolo ir motobolo – atstovai bei politikai pagyrė krepšinio klubą, kad jo vadovybė užsibrėžė tikslus ketveriems metams į priekį. Sporto bendruomenė itin teigimai įvertino siekį sukurti vadinamąją krepšinio piramidę bei tai, kad A. Mikaločius pabrėžė, jog Kretingą reprezentuoti gali – ir jau tai daro – sportas: motobolas, futbolas ir krepšinis. Politikai buvo kiek atsargesni: viziją ir tikslus gyrė, bet pinigų žadėti neskubėjo – jų dabar reikia pradėtiems statyti sporto infrastruktūros objektams, tarp jų ir Kretingos sporto ir laisvalaikio kompleksui, užbaigti bei ragino klubą aktyviau ieškoti rėmėjų. Tiesa, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pažadėjo sudaryti darbo grupę Kretingos krepšinio klubo pasiūlymams ir šios sporto šakos perspektyvoms išanalizuoti.
Livija GRAJAUSKIENĖ
Savo noru – į Šiaurės ašigalį
Medienos apdirbimo verslą plėtojantis palangiškis 61-erių Petras Balsevičius, nuosavame pakelės miške tarp Kretingos ir Palangos įkūręs laisvalaikio ir pramogų parką, kurį išpuošė ir savo rankų darbo kūriniais, teigė, kad visgi didžiausias jo pomėgis – kelionės. Pažinimo aistra užgimė dar jaunystėje, kai, tarnaudamas jūrų laivyne, Murmanske, jis ryžosi drąsiam savo gyvenimo nuotykiui – vykti į mokslinę-tiriamąją ekspediciją Šiaurės ašigalyje. Stotis – ant ledo lyties Rodydamas pašto voką su antspaudu „Šiaurės ašigalis-22“ – šis skaičius reiškė, kad mokslinė ekspedicija į Šiaurės ašigalį surengta 22-ąjį kartą, – P. Balsevičius neslėpė, kad tarp kolekcionierių jo vertė šiandien – itin didelė. „Tuomet buvau pirmasis lietuvis, pačiame Šiaurės ašigalyje praleidęs vienerius metus. Ten patekdavo tik mokslininkai – geologai, geografai, ichtiologai – ir vienas kitas laimingasis, koks buvau aš ir dar du mano tarnybos draugai. Mums, jauniems jūreiviams, buvo patikėta prižiūrėti navigacijos aparatūrą ir duomenis perduoti laivynui. Komandoje iš viso buvome 28 asmenys ir 8 šunys. Šiandien į ledynų šalį savo noru gali leistis drąsiausieji, yra bėgančių maratoną“, – sakė palangiškis, prisipažinęs, kad prisiminimai iš šalčiausios pasaulio vietos jam atgiję dabar, bevartant seną tarnybos laikų albumą. Nuotraukų jame beliko tik maža dalis – daugumą jų konfiskavo sugrįžus į dalinį, tarnauti laivyne jam dar buvo likęs pusmetis. Ant dreifuojančios ledo lyties įrengtos mokslinės-tiriamosios stoties koordinatės buvo 79 laipsniai platumos, ir 149 laipsniai ilgumos. Paties aisbergo dydis maždaug 2x4 km, ledo storis – 32 m, 2/3 ledo buvo po vandeniu. „Atskraidino mus specialiu lėktuvu rugpjūtį: diena buvo saulėta, o temperatūra – minus 41. Apgyvendino nameliuose, kurie buvo apšildomi dyzeliniu kuru, apkasti sniegu. Būdelė gamtiniams reikalams – lauke, o kad nebūtų nuobodi, patys ant jos sienų išpaišėme mišką. Kad šlapintis nereikėtų eiti per šaltį, iš namelio į statinę lauke išsivedėme vamzdį“, – bendrus tarnybos draugų išradingumus prisiminė P. Balsevičius.
Dėl dovanos poilsiui medikai nedžiūgauja
Vyriausybės 200 Eur dovaną poilsiui Lietuvoje karantino sąlygomis dirbusiems medikams gauti turėtų 83 Kretingos rajono gydytojai, 240 slaugytojų ir akušerių ir 84 nelicencijuoti darbuotojai – slaugytojų padėjėjai, kiti.
KUL Gimdymo skyriuje – aukščiausio lygio paslaugos Vakarų Lietuvoje
Klaipėdos universitetinė ligoninė yra vienintelė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, teikianti aukšto lygio kvalifikuotą akušerinę pagalbą gimdyvėms ir naujagimiams. Įstaiga aprūpinta modernia diagnostine ir gydomąja įranga, dirba aukštos kvalifikacijos patyrę gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojai neonatologai, akušerės bei kitas personalas. Tuo pačiu stengiamasi sukurti tokią aplinką ir atmosferą, kurioje gimdyvė jaustų palaikymą, kur ji pasitikėtų savimi – jau 12 metų sėkmingai veikia Mažos rizikos gimdymų poskyris, kurį Klaipėdos universitetinė ligoninė atidarė pirmoji šalyje.
Braškyno priežiūra rudeniop
Rudenėjant – tinkamas laikas tvarkyti braškynus. Patarimais apie braškių priežiūrą pasidalino Šukės kaime Kretingos rajone gyvenantys ir jau penktus metus braškes auginantys jauni ūkininkai Kristina ir Viktoras Kavaliauskai.
Šventoji pasipuošė kuršių motyvais padabinta aikšte
Šventojiškiai ir į šį kurortinį miestelį atvykstantys svečiai sulaukė neeilinio įvykio: pirmąjį rugpjūčio šeštadienį iškilmingai atidaryta ilgai laukta centrinė miestelio aikštė, jau iš tolo akį traukianti išskirtiniais grindinio raštais, atkartojančiais būtent šventojiškiams būdingus austų tautinių juostų raštus. Atsinaujinusioje erdvėje ir fontanas, ir vaikų žaidimo aikštelė, ir kultūros bei turizmo reikmėms skirtas paviljonas. Įpynė kuršių motyvus
Aikštės atidarymo ceremonijos metu Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sakė neabejojantis, kad miestelio puošmena tapusi rekonstruota centrinė Šventosios aikštė bus renginių, laisvalaikio, žmonių susibūrimo vieta. Juo labiau kad projektuojant būsimą aikštę buvo numatytos erdvės ne tik renginiams, jaukiems pasisėdėjimams prie kavos ar arbatos puodelio, bet ir vaikams žaisti skirtos zonos. Svarstant, kaip turėtų atrodyti viena pagrindinių Šventosios viešųjų erdvių, buvo atidžiai išstudijuota Šventosios istorija, dar prieškariu parengtas stačiakampis miestelio kompozicijos ir užstatymo planas ir savitas, nuo centrinės Palangos dalies gerokai besiskiriantis kuršiškas Šventosios charakteris. Šventosios centrinė aikštė jau iš tolo akį traukia išskirtiniais grindinio raštais, kurie tapo pagrindiniu jos akcentu – grindinys padabintas etnografiniais elementais, atkartojančiais būtent šventojiškiams būdingus austų tautinių juostų raštus.
Sukilo prieš „Raguvilę“
Augančio Klaipėdos rajono Šimkų kaimo gyventojai surinko ir Savivaldybei įteikė per 700 parašų, reikalaudami sustabdyti praėjusį rudenį Šimkuose apleisto aerodromo 3 ha sklypą nusipirkusios uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ veiklos plėtrą, neleisti įmonei čia statyti padangų perdirbimo fabriko.
Parodoje – kino kamerų kolekcija iš JAV
Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje veikia į iki 1944 m. Užkanavėje gyvenusio, Amerikos lietuvių kino metraštininku vadinamo Vytauto Petrulio Lietuvai padovanotos kino kamerų, kino projektorių bei fotoaparatų kolekcijos paroda. Joje – per 100 Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomų eksponatų, seniausias jų – 1925 m. Prancūzijoje pagaminta kino kamera „Patex“. Pristatydamas parodą „Vytauto Petrulio (JAV) kino kameros“ jos kuratorius Vidmantas Kazlauskas priminė, kad 2017-aisiais Lietuvą pasiekusioje kolekcijoje – net 1 tūkst.710 garsiausiose pasaulio firmose 1925–1990 m. pagamintų filmavimo ir fotografavimo technikos vienetų. Parodos atidarymo metu vaizdo skambučiu buvo susiekta su tądien 90 metų jubiliejų šventusiu šiuo metu Kalifornijoje, Santa Monikoje, gyvenančiu architektu, kolekcininku, kino mėgėju Vytautu Petruliu. Jis papasakojo savo biografiją ir tai, kad nuo 1950 m. pradėjo rinkti kolekciją ir filmuoti viską, kas susiję su JAV bei Kanados lietuviais: Dainų šventes Kanadoje, atlikėjų Stasio Povilaičio, Vytauto Kernagio ir kitų gastroles, pirmąjį Vytauto Landsbergio apsilankymą Kalifornijoje, jo paskaitą Amerikos klubui. Juostose atspindėti archeologės Marijos Gimbutienės, aktorės Rūtos Lee gyvenimo epizodai. Kelionių į Lietuvą metu V. Petrulis fiksuodavo Palangos, Šventosios ir kitų Lietuvos gražiausių vietų vaizdus, kuriuos galima pamatyti ekrane šalia parodų salės. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nideta Jarockienė ir Antano Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė pasidžiaugė pirma bendra paroda, kuri yra kartu įgyvendinimo projekto „Meniniai pasisveikinimai“ dalis.
Livija GRAJAUSKIENĖ
Salantų regioninis parkas: programos, ekskursijos, žygiai
Salantų regioninis parkas šią vasarą, kuomet žmonės, vengdami tolimų kelionių, stengsis labiau pažinti savąjį kraštą ir savo šalį, ragina vietinius ir svečius aplankyti Salantų– Kartenos (Kretingos r.) apylinkes, – tam parengė naujų turistinių maršrutų ir organizuoja keliautojų pamėgtus pėsčiųjų žygius. Lesyklėlė su pasais Salantų regioninio parko direkcija dalyvauja saugomų teritorijų paso iniciatyvoje, kurią koordinuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. „Šią vasarą raginame aplankyti Lietuvos saugomas teritorijas, ir, užsukus į regioninių ar nacionalinių parkų direkcijas, rinkti ant-spaudus. Kiekvienas lankytojas, saugomų teritorijų pase surinkęs visų direkcijų antspaudus, Nacionaliniame lankytojų centre Vilniuje dovanų gaus knygą. O tam, kuris pateiks ir tų saugomų teritorijų lankytojo bilietą, bus įteikta keliautojo kuprinė“, – apie parkų direkcijų sumanytus krašto pažinimo skatinimo būdus kalbėjo Salantų regioninio parko vyriausioji specialistė Irma Žąsytienė. Kiekvienas regioninis parkas lankytojus ragina įsigyti simbolinį lankytojo bilietą už 1 eurą, – yra ir kitokių būdų lėšomis paremti saugomas šalies teritorijas. „O tam, kad kiekvienas, aplankęs Salantų regioninį parką, bet kokiu paros metu galėtų įsigyti saugomų teritorijų pasą ir pats jame užsidėti antspaudą, Salantų regioninio parko direkcija lauke, prie įėjimo į direkcijos pastatą, įrengė lesyklėlę su pasais, ten pat pritvirtino ir antspaudą“, – apie naujas iniciatyvas pasakojo I. Žąsytienė. Ir suaugusiems, ir vaikams Birželio–rugsėjo mėnesiais Salantų regioninio parko direkcija kartu su Kretingos rajono turizmo informacijos centru dalyvauja bendrame projekte ir siūlo turistams nuolatines šio sezono ekskursijas pagal iš anksto numatytas datas. Salantų regioninio parko direkcija kviečia į ekskursijas „Paskendusi Kartenos pilis“ ir „Salantų miesto paslaptys“, – birželio 18-ąją Kartenoje įvyko pirmoji šio projekto ekskursija. Šiais metais Salantų regioninio parko direkcija pradėjo teikti dvi kultūros paso edukacines programas „Salantų kaštono žvaigždžių valanda“ ir „Kuršių pilies beieškant“, skirtas I–IV ir V–VIII klasių moksleiviams. „Kultūros paso programos yra žinomos mokykloms ir pedagogams, tad į šias edukacines programas reagavome ir mes. Abi minėtos mūsų programos yra gamtamokslinės: pirmoji – po Salantų parką, supažindinant su unikaliu gamtos paminklu – storiausiu Lietuvoje kaštonu, kurio apimtis 4,8 m, skersmuo – 1,53 cm, aukštis 28 m. O antroji – pažintis su Kartenos piliakalnio kompleksu, paįvairinta edukacinėmis užduotimis“, – kultūros paso programas apibūdino specialistė. Keliautojai pamėgo žygius Itin pamėgta krašto pažinimo kryptis yra pėsčiųjų žygiai. Birželio 20 d. Salantų regioninio parko direkcija organizavo pėsčiųjų žygį nauju maršrutu po Minijos slėnį. Jame, pasak I. Žąsytienės, dalyvavo per 70 žygeivių, – jie nužygiavo daugiau nei 20 km parko ekologo Antano Kubiliaus ištyrinėtais ir išmintais takais, raguvomis, pievomis ir kalvomis. „Trasa buvo labai įvairi, ją žygeiviai užbaigė mirkdami gausioje liūtyje, tačiau džiaugsminga nuotaika, – pasakojo I. Žąsytienė. – Šis žygis sulaukė didžiulio susidomėjimo, todėl liepos 4-ąją ketiname vėl žygiuoti pakartotinai ta pačia trasa, tik galbūt su naujomis staigmenomis, edukacijos pertraukėlėmis, kad žmonės galėtų labiau tarpusavyje pabendrauti“, – kalbėjo specialistė, patikindama, kad šią vasarą parko direkcija planuoja ir daugiau pėsčiųjų žygių. Numatė neregėtą staigmeną Pasak I. Žąsytienės, vienas populiariausių Salantų regioninio parko direkcijos rengiamų žygių vis dar tebėra „Septynių piliakalnių žygis“, kuris šiemet vyks rugpjūčio 8 d. penktojo Kartenos festivalio „Kuršių genties vartus pravėrus“ metu. „Žygeivių lauks septynios skirtingos stotelės, pradedant nuo Imbarės piliakalnio, toliau einat Sauserių–abiejų Dauginčių–Martinaičių–Gintarų–Kartenos piliakalnių link. Bus pamatytos ir patirtos septynios skirtingos istorijos, etninės kultūros pamokos, įgyta žinių ir bendrystės“, – tikino pašnekovė. Jos žodžiais, šiemet Kartenos festivalis dėl susiklosčiusių koronaviruso aplinkybių bus kiek kitoks: „Tačiau organizatoriai numatė ypatingą staigmeną, kurios negaliu atskleisti. Jie tvirtina surengsią dar niekur pasaulyje neregėtą piliakalnio šou, kurį tiesiogiai transliuos internetu“, – sensacingai kalbėjo I. Žąsytienė.
|
|
