|
|
|
Vakarų LietuvaĮ atsinaujinusį „Atostogų parką“ grįžta lankytojai
Paskelbus karantiną duris klientams užvėrusiame poilsio ir sveikatingumo komplekse „Atostogų parkas“ virė statybos, remonto darbai – per du mėnesius parkui atnaujinti įmonė išleido apie 300 tūkst. eurų. Parkas vėl atsidarė paskutinį gegužės šeštadienį, jau kitą dieną – sekmadienį pramogų, procedūrų pasiilgę žmonės kompleksą buvo užpildę beveik 100 procentų. Praėjusios savaitės darbo dienomis užimtumas siekė apie 50 proc. Šiandieną „Atostogų parkas“ klientus priima tik iš Lietuvos, užsieniečiams rezervacijas poilsiui atideda. Pagerino sąlygas klientams ir darbuotojams „Vakarų Lietuvos“ gidu po atsinaujinusį „Atostogų parką“ buvo jo direktorius ir įkūrėjas Ričardas Jovaiša. Ši poilsio bazė Palangos kurorto pašonėje Žibininkuose Kretingos rajone pastatyta buvo prieš daugiau kaip ketverius metus. Direktoriaus teigimu, kompleksą atnaujinti jau reikėjo, o karantinas tam pasitarnavo, nes neliko klientų. „Atostogų parko“ viešbutyje ir šalia esančio Mėguvos kaimo rąstinėse vilose vienu metu apsistoti gali 300 svečių. „Viešbučio interjeras buvo daugiau ekonominės klasės, jį pagyvinome“, – sakė R. Jovaiša, rodydamas naujus ir atnaujintus baldus kambariuose, naujais tapetais papuoštas sienas, šviežiai perdažytas tiek kambarių, tiek koridorių sienas, lubas. SPA registratūros zonos linoleumas pakeistas vientisa kilimine danga. Lubos ir sienos atnaujintos pirtyse, jų zonoje bei kitose patalpose. Vaikams nuo šiol saugiau jiems skirtame baseine – pastatė pertvarą, kuri atskiria vandens nusileidimo taką nuo žaidimų aikštelės. Prašviesėjo pušų, beržų paunksmėje esantis „Atostogų parko“ Mėguvos kaimas. „Per tuos du mėnesius iškirtome senus medžius, kurie per audras griuvo ant rąstinių vilų ir kėlė pavojų žmonių saugumui“, – kalbėjo R. Jovaiša. Į saulę jau stiebiasi iškirstųjų vietoje pasodinti jauni medžiai. Prie vieno aukšto rąstinių namelių buvo įrengtos nuo 5 iki 15 kv. m dydžio lauko terasos, pastatyti skėčiai, saugantys nuo saulės ir lietaus. Šalia Mėguvos vilų kaimo esančios „Parko rančos“ balkone įrengta nauja banketinė salė šią linksmybių vietą padarė dar erdvesne. Įprastai rančos virtuvė dirbdavo iki 2 val. nakties, o šokiai tęsdavosi iki 4 val. ryto. Karantiną sušvelninus, bet galutinai jo dar neatšaukus, „Parko ranča“ dirba iki 23 val. vakaro. „Atostogų parko“ vadovybė sąlygas pagerino ir darbuotojams, kurių įmonėje yra per 190. Štai dirbantiems administracijoje įrengti papildomi nauji kabinetai. „Jų trūko, nes parkas per ketverių metų laikotarpį išsiplėtė, reikėjo naujų kvalifikuotų darbuotojų sklandžiai parko veiklai, kokybiškoms paslaugoms užtikrinti“, – tvirtino „Atostogų parko“ vadovas, tarstelėjęs, kad administracijai iki šiol turėtose patalpose jau buvę ankšta, kabinetuose žmonės dirbo susispaudę.
Pinigus išgrynindavo Kretingos rajone
Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai baigė tirti didelės apimties sukčiavimo bylą, kurioje įrodymai surinkti dėl dešimties epizodų. Buvo išaiškintas fiktyviai Vilniuje ir Klaipėdoje butus nuomojęs asmuo. Sukurdavo fiktyvius skelbimus Žmonės buvo apgaudinėjami visoje šalyje, tačiau pinigai išgryninami Kretingos rajone. „Kai būna neaiškūs įtariami asmenys, ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo atlieka tas policijos komisariatas, kurio veiklos teritorijoje buvo išgryninti pinigai. Dėl to visi ikiteisminiai tyrimai buvo perduoti mūsų komisariatui“, – paaiškino Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. Nusikalstamos veikos buvo vykdomos iš Marijampolės pataisos namų. Nustatyta, kad šiose pataisos namuose bausmę jau atliekantis 1989 m. gimęs asmuo nukopijuodavo vieno skelbimų portalo skelbimus, kuriuose pateikiama informacija apie nekilnojamojo turto nuomą, taip pat pasisavindavo ir ten įkeltas tų butų nuotraukas. Po to sukurdavo naują, apgaulingą skelbimą apie tariamai Klaipėdoje ir Vilniuje nuomojamus butus. Tos pačios nuotraukos kartodavosi keliuose fiktyviuose skelbimuose. Jais susidomėję būsto ieškantys asmenys sukčiui pervesdavo sutartas rezervacijos sumas, kai kuriais atvejais – ir dviejų mėnesių nuomos sumą. Telefonu jiems būdavo paaiškinama, kad pinigus esą reikia pervesti notarui, buto savininkui, dukrai, žmonai, draugui, agentui ar panašiai. Kad yra apgauti, žmonės suprasdavo tuomet, kai, susitarus susitikti ir apžiūrėti neva nuomojamą būstą, susisiekti su „nuomotoju“ nebepavykdavo. Panašus apgaulės būdas vienu atveju buvo panaudotas ir tariamai parduodant automobilį. Įprastai išviliotos sumos siekdavo nuo 200 iki 640 eurų. Iš viso apgaulės būdu buvo pasisavinta 3 tūkst. 400 eurų.
Ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš šių sukčiavimo atvejų buvo pradėtas praėjusių metų birželio mėnesį. Paskutinis, dešimtasis, atvejis buvo gautas šių metų balandžio mėnesį. Ikiteisminį tyrimą Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai užbaigė šių metų gegužės mėnesio viduryje.
Po keturis tokio pobūdžio ikiteisminius tyrimus pradėta Vilniuje ir Klaipėdoje, po vieną – Šiauliuose bei Kretingoje.
„Buvo pakankamai sudėtinga ištirti, nes nusikalstamos veikos vykdytos iš pataisos namų. Vienu metu net buvo kilusi mintis sustabdyti ikiteisminį tyrimą, kaip neįrodžius kaltės tam tikriems asmenims“, – apie kilusius sunkumus kalbėjo A. Pužauskas.
Kretingos rajono policijos pareigūnai kaltinamajam aktui surašyti bylą perdavė Klaipėdos apylinkės prokuratūrai. Bylą sudaro dešimt dėl sukčiavimo pradėtų ikiteisminių tyrimų. „Galimas atvejis, kad tokių epizodų yra ir daugiau, galbūt ne visi žmonės pranešė policijai apie galimą apgavystę, – sakė A. Pužauskas, pasidžiaugęs, kad yra ištirta dar daugiau nusikalstamų veikų. – Tikiuosi, kad kalti asmenys bus patraukti atsakomybėn.“
Įtariamasis pareigūnams gerai žinomas – ne kartą teistas už vagystes, plėšimą, nesunkų kūno sužalojimą ir kitus nusikaltimus. Tyrėjams jis prisipažino sukčiavęs, teigė, kad veikė vienas.
Už sukčiavimą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Užklupus koronaviruso pandemijai valstybės ėmėsi skubiai stabdyti iškilusį pavojų, o žmonės turėjo atsisakyti daugelio įprastų veiklų. Išgirdome griežtas valdžios ir ekspertų rekomendacijas: būti namuose, nesibūriuoti, vengti parduotuvių ir pasivaikščiojimų mieste. Uždrausta vykti į užsienį ar tam tikrus Lietuvos regionus be būtino reikalo, visi įpareigoti dėvėti kaukę viešoje vietoje. Daugelis suabejojo, ar taip nepažeistos jų teisės.
Žmogaus teisės – viena iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) vertybių. Todėl šiuo ypatingu laikotarpiu Europos Parlamentas (EP) ir kitos ES institucijos atidžiai stebi, ar valstybių veiksmai nepažeidžia žmogaus teisių ir neperžengia tarptautinių demokratijos taisyklių.
Yra keletas pagrindinių žmogaus teisių, kurių apriboti neleidžiama: tai teisė į gyvybę, mirties bausmės ir kankinimo draudimas, taip pat teisė į teisingą teismą. Kai kurios kitos teisės gali būti apribotos ypatingais atvejais – bet tik tiek, kiek leidžia įstatymai ir būtina situacijai suvaldyti bei žmonėms apsaugoti. Viena iš tokių – judėjimo laisvė. Akivaizdu, kad viruso plitimui sustabdyti reikėjo laikinai apriboti žmonių vykimą per sienas. Vis dėlto ES ėmėsi visų pastangų, kad būtiniausios prekės, visų pirma maisto ir medicinos, per vidines ES sienas toliau būtų vežamos neribotai ir be trikdžių. Kartu Europos Parlamentas primygtinai paragino valstybes laikytis Šengeno sienų kodekso, Laisvo judėjimo direktyvos ir ES Pagrindinių teisių chartijos, o kai tik tai taps įmanoma, „grįžti prie visapusiškai veikiančios Šengeno erdvės, kurioje užtikrinamas laisvas judėjimas be vidaus sienų kontrolės“.
Salantų regioninio parko direkcija kartu su programa „Kurk Lietuvai“ paminėjo Pasaulinę žuvų migracijos dieną ir ta proga surengė virtualią konferenciją „Žuvų migracijos kelių atkūrimas Lietuvoje“, kuria tarsi pakvietė lašišą grįžti namo.
Nors Salanto upėje siekiama kelius atverti ir šlakiams, ir margiesiems upėtakiams, nėgėms, žiobriams ir kitoms žuvims, tačiau šios konferencijos simboliu ir gerosios žinios apie Salantų miesto užtvankos demontavimą skleidėja pasirinkta lašiša, nes lašišos vardas visame pasaulyje simbolizuoja laisvą upių tėkmę ir švarias upes.
Ekspertai, mokslininkai, saugomų teritorijų atstovai analizavo aktualias žuvų migracijos kelių atkūrimo problemas Lietuvoje, pristatė ir pirmuosius ketinimus šalinti užtvankas šalyje. Salantų regioninio parko direkcija pasidalino patirtimi ir tikslais, siekiant demontuoti Salantų miesto užtvanką. Konferencijoje „Žuvų migracijos kelių atkūrimas Lietuvoje“ mintimis apie žuvų migracijos kelius Lietuvoje ir jų svarbą žuvų bendrijoms dalinosi Žuvininkystės tarnybos atstovas Justas Poviliūnas, Lietuvos hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis parengė pranešimą „Patvankos ir hidroelektrinės – rekreacinės žvejybos draugai ar priešai“, Aplinkosaugos koalicijos atstovė Karolina Gurjazkaitė kalbėjo apie visuomenės ir suinteresuotų asmenų įtraukimą į užtvankų demontavimo projektus, programos „Kurk Lietuvai“ pranešėjos Jonė Leščinskaitė ir Ieva Zamaraitė pristatė projektą „Tarpinstitucinės komunikacijos skatinimas upių atvėrimo žuvims klausimu“, Dubysos regioninio parko direkcijos vadovas Vygantas Kilčauskas pasidalino įžvalgomis apie pažeistos Dubysos upės vagos tvarkymą šiame parke, Aplinkos apsaugos agentūros specialistas Gintautas Sabas kvietė diskusijai, ko galime pasimokyti iš Estijos žuvų migracijos kliūčių šalinimo pavyzdžio, lašišinių žuvų ir jų buveines Salanto upės baseine aptarė Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto mokslo darbuotojas Nerijus Nika, saugomas teritorijas Salanto upėje pristatė Salantų regioninio parko ekologas Antanas Kubilius, techninius Salantų užtvankos griovimo ir rekonstrukcijos sprendinius – bendrovės „Primega“ vadovas Remigijus Pužas.
Kretingos mieste, Geležinkelio g., buvusiame vaikų lopšelyje-darželyje „Voveraitė“ per karantiną įsikūrę „Pajūrio senelių namai“ vis dar veikia nelegaliai, – Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC) dėl aptiktų ir nepašalintų trūkumų neišduoda šiai įstaigai higienos paso.
NVSC Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vadovė Dalia Jociuvienė sakė, kad įstaigoje buvo aptikta rimtų pažeidimų. „Savininkai dar kovo pradžioje buvo pateikę paraišką, – patikrinome ir surašėme trūkumus, kuriuos jie turėjo pašalinti per 45 dienas. Gegužės pradžioje jie prasinešė, kad trūkumus pašalino, tačiau, mūsų tarnybai atvykus į vietą, paaiškėjo, kad pašalino ne visus. Dėl to higienos pasas nebuvo išduotas, – savininkai buvo įpareigoti likusius trūkumus pašalinti per 5 dienas – iki gegužės 10-osios.“
D. Jociuvienės žodžiais, NVSC organizavo operatyvią kontrolę, nes įstaiga veiklą jau buvo pradėjusi be higienos paso, taigi – nelegaliai, dėl to buvo informuoti ir teisėsaugos pareigūnai.
„Pajūrio senelių namuose“ šiuo metu apgyvendinti 9 globotiniai, kuriuos įstaiga perėmė iš Palangos slaugos ligoninės. Jais rūpinasi 4 darbuotojai. Po NVSC patikros jų iniciatyva buvo organizuoti gyventojų ir darbuotojų tyrimai dėl koronaviruso, – visų atsakymai buvo neigiami. Praėjusią savaitę tyrimai pakartoti, jų atsakymų tebelaukiama.
„Pajūrio senelių namų“ direktorės pavaduotoja Albina Račkauskienė neslėpė apmaudo dėl, jos žodžiais, didžiulio biurokratizmo: „Suremontavome apleistas patalpas, įrengėme naujai, pritaikydami jas pensionatui. Laiku pateikėme dokumentus NVSC, tačiau vis sulaukiame kritikos ir neigiamo atsakymo.“
Pensionato savininkė sakė triskart kvietę NVSC specialistus: „Pirmus kartus užkliuvo buities smulkmenos, o paskutinįsyk – kad neturime infekcinių ligų vadovo, kuris gulės stalčiuje prie kitų dokumentų. Užkliuvo popierius, nors dirbame, nedarome nusikaltimų: seneliai ir jų artimieji patenkinti gyvenimo sąlygomis“, – tvirtino A. Račkauskienė.
Savininkė tikino, kad šiomis dienomis NVSC ir vėl teiks naują paraišką higienos pasui gauti.
Kretingos rajono Salantų meno mokyklos Dailės skyriaus mokinė 14-metė Fausta Kelpšaitė išgarsino Lietuvos vardą meno pasaulyje: Japonijos IE-NO-HIKARI asociacijos organizuojamame tarptautiniame vaikų piešinių konkurse „World Children`s Picture“ („Pasaulio vaikų piešiniai“) tarp kone 19 tūkst. jo dalyvių iš 73 pasaulio šalių jos darbas pelnė aukso medalį. Piešinys tapo kvietimu ir į kitų metų konkursą.
Įvertino dailės žinovai
F. Kelpšaitę ugdančios Salantų meno mokyklos dailės mokytojos Ingridos Taujanskienės žodžiais, kone tris dešimtmečius – nuo 1993-ųjų – rengiamas Tarptautinis vaikų piešinių konkursas „World Children`s Picture“ yra rimtas vaikų kūrybinių gebėjimų įvertinimas: „Įvairaus amžiaus vaikų – nuo mažiausiųjų ligi pilnametystės – darbus vertina ne vienas ar keli asmenys, o kompetentinga dailės žinovų komisija, sudaryta iš 11–15 asmenų.“
Pedagogės žiniomis, į šiųmetinį konkursą iš viso buvo atsiųsti 18 tūkst. 593 pasaulio vaikų piešiniai, – konkurse dalyvavo 131 vaikas ir iš Lietuvos.
Iš viso aukso medaliais pagal skirtingas darbų kategorijas buvo apdovanota 20 konkurso dalyvių, – Fausta buvo vienintelė lietuvaitė. „Kodėl buvo išskirtas ir kuo komisiją sužavėjo mūsų mokinės darbas, negalėčiau atsakyti, nes nežinau komisijos požiūrio ir vertinimo kriterijų. Bet, manau, kad išsiskyrė iš daugumos pateiktų darbų savita gratažo technika, kai imituojami medžio raižiniai“, – kalbėjo I. Taujanskienė, džiaugdamasi savo ugdytinės darbo įvertinimu, Salantų meno mokyklą pasiekusiu per karantiną.
I. Taujanskienė sakė neseniai antrąkart sulaukę staigmenos – kvietimo į kitų metų konkursą, – ant jos, išsiuntinėto po visą pasaulį, vėlgi buvo panaudotas F. Kelpšaitės darbas.
Pati kūrė spalvas
Merginos darbas vaizduoja Salantų apylinkes, konkrečiai – netoliese esantį Kalnalio kaimą su jo trobesiais. „Dailės mokykloje mokausi vos pirmus metus, ir kai mokytoja I. Taujanskienė paskatino dalyvauti konkurse, mintyse iškart iškilo Kalnalis. Man šis kaimas ant kalvos – labai gražus, ten gyvena giminės, susiję labai šilti prisiminimai. Ir Lietuvos istorijai jis svarbus: ten buvo pakrikštytas vyskupas Motiejus Valančius, išliko medinė šio kaimo bažnytėlė“, – savo piešinį, tapytą guašu gratažo technika, apibūdino Fausta.
Paklausta, kaip ji pati mano, kodėl jos piešinys buvo atrinktas iš keliolikos tūkstančių konkurso darbų, atsakė: „Manau, kad patiko ryškios spalvos ir struktūra: reikėjo maišyti labai daug spalvų, kad išgautum norimus atspalvius. Be to, tapiau ne teptuku, spalvos buvo stumdomos plastiko juostele, todėl ryškūs linijų perėjimai.“
Mergina sakė dėl šios džiaugsmingos žinios esanti labai dėkinga savo mokytojai I. Taujanskienei, kad ši, ligi tol ugdžiusi jos sesę Šarūnę, pastebėjo ir jos gebėjimus, ir labai skatino mokytis dailės.
Per karantiną Plungės apylinkės teismo darbas nėra sustabdytas, taip pat – ir Kretingos rūmuose. Vis dėlto yra numatyti tam tikri pokyčiai, kurie užtikrintų karantino sąlygų laikymąsi.
Plungės apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis dėl darbo organizavimo yra priėmęs įsakymą, pagal kurį karantino laikotarpiu buvo atidėti visi žodinio proceso tvarka paskirti teismo posėdžiai, išskyrus suėmimo skyrimo ar pratęsimo, vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos ir panašius atvejus. „Tokio pobūdžio bylos sprendžiamos nuotoliniu būdu, o esant būtinumui, teismo posėdyje žodine tvarka“, – įvardijo
E. Jurgutis.
Karantino laikotarpiu įleisti ar įsivesti į teismo patalpas pašalinius asmenis yra draudžiama, išskyrus proceso dalyvius, atvykusius į
neatidėliotina tvarka vykstančius teismo posėdžius. „Tokiais atvejais posėdžių sekretorius privalo užtikrinti, kad posėdyje dalyvautų tik būtini asmenys, tarp asmenų išlaikomas ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas, būtų reguliariai vėdinamos teismo posėdžių salės, daromos ne trumpesnės kaip 15 minučių posėdžio pertraukos, ne rečiau kaip kas valandą“, – sakė teismo pirmininkas.
Siekiant užtikrinti teisėjų, teismo posėdžių sekretorių ir kitų proceso dalyvių sveikatos apsaugą, nagrinėjant bylas privaloma dėvėti vienkartines veido kaukes arba kitas veidą dengiančias apsaugos priemones, taip pat ir vienkartines pirštines.
„Rašytinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos vyksta įprasta tvarka“, – teigė E. Jurgutis.
Baudžiamosios bylos, kurios turi būti nagrinėjamos žodine tvarka ir kuriose kaltinamieji yra nesuimti, yra atidedamos iki karantino pabaigos. Bylos, kuriose kaltinamieji yra suimti, nagrinėjamos nuotoliniu būdu, gavus saugų prisijungimą iš laisvės atėmimo vietos ar tardymo izoliatoriaus.
„Proceso dalyviai, nukentėjusieji, liudytojai ir kiti, į teismo posėdžio salę įleidžiami, o teismo posėdis organizuojamas laikantis įsakymu patvirtintos tvarkos“, – tikino E. Jurgutis.
Visą karantino laikotarpį teisme asmenys tiesiogiai neaptarnaujami, o gyventojų patekimas į teismo patalpas yra ribojamas. „Informacija gyventojams, norintiems kreiptis į teismą, suteikiama telefonu arba elektroniniu paštu, – paaiškino teismo pirmininkas, įvardinęs, kad ir per karantiną gyventojai į teismą kreipiasi įvairiais klausimais. – Sulaukiame besikreipiančiųjų į teismą, nes teismo darbas nesustojo.“
Procesinius dokumentus galima teikti internetiniame portale www.e.teismas.lt, siunčiant registruotu laišku arba naudojantis www.epristatymas.post.lt/.
Kretingoje kone du dešimtmečius veikiantis Dienos veiklos centras, kuriame darbuotojų prižiūrimi ir skatinami, laiką turiningai leidžia sunkias negalias turintys žmonės, karantino laikotarpiu laikinai nutraukė užimtumą centre, o veiklas perkėlė į virtualią erdvę.
Pastaruoju metu Kretingos dienos veiklos centrą lankė 43 intelekto sutrikimų ir kompleksinę negalią turintys Kretingos rajono asmenys nuo 18 metų amžiaus ir neribotai – ligi tol, kol tų paslaugų jiems reikia. Šio centro vadovės Birutės Viskontienės teigimu, nuo karantino pradžios buvo gautas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodymas laikinai sustabdyti dienos paslaugas.
Pasak B. Viskontienės, neįgalių žmonių globą ir priežiūrą perėmė jų artimieji arba giminaičiai. „Namiškiai suprato padėties sudėtingumą, kai kurie ir patys laikosi karantino ir dirba iš namų. Todėl mums neiškilo jokių problemų dėl neįgaliųjų priežiūros“, – kalbėjo B. Viskontienė, patikindama, jog ministerija buvo numačiusi ir išlygas, kad, esant būtinybei, tektų organizuoti priežiūrą nedidelei žmonių grupei.
Vadovė tikino, kad apie pasikeitusią padėtį dėl karantino suvokia ir jų centro lankytojai: „Dar prieš įvedant ribojimus, mokėme juos higienos – plauti ir dezinfekuoti rankas, laikytis privalomos distancijos. Namiškiai sako, kad šios tvarkos jie laikosi ir namie.“
„Mūsų socialiniai darbuotojai su neįgaliaisiais palaiko ryšius nuotoliniu būdu – skambina, teiraujasi, kaip jiems sekasi, ką veikia, moko rankdarbių. Įkūrė ir specialią grupę mesendžeryje, kad vieni su kitais galėtų susisiekti, bendrauti tarpusavyje. Tačiau toks intensyvus nuotolinis ryšys, koks dabar vyrauja tarp mokytojų ir mokinių, tarp mūsų darbuotojų ir klientų yra neįmanomas, nes pastarųjų intelektas yra ribotas. Ne kiekvienas sunkią negalią turintis žmogus moka arba nė negali naudotis kompiuteriu ar internetu“, – apie karantino ribojamą veiklą kalbėjo B. Viskontienė.
Šio centro padalinyje Salantuose, kurį lanko 15 asmenų, dar yra teikiamos ir trumpalaikės globos paslaugos – kada asmuo gali būti centre apgyvendintas iki pusės metų.
Trumpalaikės globos tarnyboje šiuo metu gyvena tik 3 asmenys, – tie žmonės čia apsigyveno dar ligi karantino. Nauji asmenys dėl užkrato pavojaus laikinai nepriimami.
„Trumpalaikės globos paslaugos dažniausiai yra teikiamos senyvo amžiaus žmonėms, kurie savarankiškai negali gyventi. Tiek jie, tiek centro darbuotojai laikosi tvarkos – bendraudami dėvi kaukes, pirštines. Giminių lankymasis centre šiuo metu yra apribotas“, – teigė B. Viskontienė, karantino metu, beje, įsitraukusi į savanorišką veiklą – išvien su kitais iniciatyviais kretingiškiais ji pagelbsti tiems žmonėms, kuriems reikalinga įvairiapusė pagalba.
Dėl karantino Lietuvoje uždraudus sporto klubų veiklą, išeitį rado 7-erius metus Kretingoje veikiančio sporto klubo „Startas“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Andriukaitis: treniruotes jis nutarė vesti nuotoliniu būdu.
Buvimo kartu jausmas – svarbu
„Anksčiau apie tai vis pagalvodavau, o dabar esu priverstas“, – juokavo pašnekovas.
Apie šį sumanymą pasiskelbęs socialiniuose tinkluose, nemažą patirtį turintis treneris teigė jau pirmomis dienomis sulaukęs 100, o gal ir dar daugiau norinčiųjų atsiliepimų. Užsiėmimai prasidės šią savaitę.
Anot T. Andriukaičio, pasportavus žmogui išsiskiria laimės hormonas endorfinas, pakyla ūpas gyventi, stiprėja savivertė – visa tai labai gerai, bet nemažiau svarbu yra ir buvimo kartu jausmas, tos pačios valandos, kada prasidės treniruotė, laukimas, moralinis vieni kitų palaikymas.
„Aš turiu sporto klubą ir išskirtines sąlygas sportuoti savo salėje, tačiau net ir treneriui praverčia treneris, iš šalies matantis ir kritiškai vertinantis“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo T. Andriukaitis.
Jo žodžiais, treneris būna tarsi vedlys, pavargusius pristabdantis arba neleidžiantis pratimus daryti bet kaip, klaidingai, sprendžiantis, ar mažinti, ar didinti krūvį, o gal apskritai pasiūlantis šią treniruotę praleisti.
Namuose netaisyklingai atliekami pratimai gali būti ne tik neefektyvūs, bet pakenkti raumenims, sąnariams, kaulų sistemai. Beje, vieni žmonės į sporto klubus ir ateina pajutę tokius negalavimus, norėdami pasveikti, atsikratyti dažniausiai dėl sėdimo darbo atsiradusių nugaros skausmų, o kiti siekia numesti svorio, pasidailinti figūrą.
Keičia likimus
„Galima sakyti, kad mes keičiam žmonių likimus: juk pasikeičia išvaizda – pasikeičia ir žmogaus vidinė būsena, jis tampa daug labiau pasitikintis savimi sprendžiant kad ir verslo ar kitus darbo reikalus, yra geresnės nuotaikos, žvalesnis, laimingesnis, tuo pačiu geresnis aplinkiniams“, – įsitikinęs treneris.
Pavyzdžiui, lankantieji fitneso treniruotės, siekia atitikti varžybų dalyviams keliamus griežtus kriterijus, sunkioji atletika taip pat reikalauja paisyti tam tikrų taisyklių, o didžioji „Starto“ sporto klubo lankytojų dalis, čia dirbančių trenerių padedami, rūpinasi savo kūno fiziniu parengimu, siekia būti gražesni ir sveikesni.
Paklaustas, ką patartų niekada nesportavusiems kretingiškiams, T. Andriukaitis nedvejodamas rekomendavo pradėti sportuoti. Jis pats sportu susidomėjo būdamas 13-os. Dabar treneriui – 40 metų, ir patirtis – didelė.
„Nuolat domiuosi naujovėmis, daug skaitau specialiosios literatūros, kai tik yra galimybė, žinių semiuosi įvairiuose kursuose“, – sakė T. Andriukaitis.
Priedangos, slipas su gerve laiveliams iškelti, angaras, 67 metrų krantinė, žuvų turgelis ir promenados – tokį Šventosios uostą turėtume išvysti po poros metų. Į šį projektą, apimsiantį ne tik žvejų uostelį, bet ir privažiavimo prie jo kelius ir kitą būtiną infrastruktūrą, numatyta investuoti apie 2,5 mln. eurų, – darbai turėtų prasidėti jau šiais metais.
Pradžią davė Šventosios ŽRVVG
„Pirmieji žingsniai link Šventosios uosto atkūrimo buvo žengti 2017-aisiais, kai buvo įkurtas naujas Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas (LŽRVVGT), vienijantis 14 organizacijų, – apie pradžią prakalbo Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupei (ŽRVVG) atstovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos narys Vaidas Šimaitis, tais pačiais 2017 metais tapęs LŽRVVGT valdybos pirmininku. – Tada, susipažinę su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) planais, pamatėme, jog ketinama skirti 1 mln. 700 tūkst. eurų žvejams infrastruktūrai gerinti – būtent nuo to prasidėjo mūsų kelias“.
Pasak V. Šimaičio, 2017 m. buvo dėliojami planai, kaip šias lėšas panaudoti būtent Šventosios uoste, parengti projektiniai pasiūlymai būtiniausiems žvejų uostelio atstatymo darbams. 2018 m. pradžioje vizija, pageidavimai bei projektiniai pasiūlymai buvo pristatyti ŽŪM. Po susitikimų su ministru, viceministrais bei Žuvininkystės departamento vadovais ir specialistais Šventosios ŽRVVG buvo duota laiko išspręsti klausimą, kas taps uosto valdytojais.
„Kalbėjomės su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi, savivaldybės administracijos direktore Akvile Kilijoniene, savivaldybės tarybos nariais ir kitais atsakingais specialistais ir tarėmės dėl didžiulio žingsnio ir labai atsakingo sprendimo: perimti Šventosios jūrų uostą į Palangos savivaldybės rankas“, – prisiminė V. Šimaitis.
Įkūrė uosto direkciją, gavo lėšų
„Tai buvo didžiulis iššūkis ir didžiulė atsakomybė. Tad galiu tik pasidžiaugti visų, palaikiusių mūsų pasiūlymus, ryžtu, ir tuo, kad šiai dienai jau turime 2018 m. lapkritį įkurtą savivaldybės įmonę Šventosios jūrų uosto direkciją, o 2019 m. spalio pabaigoje Palangos miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Šventosios uosto antro etapo darbų finansavimo.
Sutarties vertė – 1,7 mln. eurų,“ – sakė V. Šimaitis, pridūręs, jog be šių ES lėšų finansavimą skirs ir Susisiekimo ministerija bei Savivaldybė.
Lėšų skirs ir Šventosios ŽRVVG: ji yra gavusi apie 0,5 mln. eurų, kurie skiriami iki 2023 m. numatomiems įgyvendinti projektams, susijusiems su žvejų uostelio atkūrimu. Dalis šių lėšų bus panaudojama pagal jungtinės veiklos sutartį, dalis bus skirta vadinamajam žvejų turgeliui įrengti, kuriame turėtų atsirasti ir parduotuvė, ir žuvies rūkyklos, kuriose žuvis būtų rūkoma pagal senuosius, kulinariniam paveldui priskiriamus receptus.
|
|
