|
|
|
Vakarų LietuvaGaidys – ir ant Salantų kalvos, ir herbe
Šalia Salantų miesto Kretingos rajone, Salanto slėnyje, stūksanti kalvelė, vertinga kaip archeologinė, istorinė, mitologinė, sakralinė vieta, nuo seno vadinama Gaidžio kalnu, arba Gaidžio kalva. Iš kur kilo šis pavadinimas, domėjosi etnologas, mitologas, profesorius dr. Rimantas Balsys, Salantų regioninio parko surengtoje konferencijoje perskaitęs pranešimą „Gaidys ant Salantų kalvos: tradicinis folkloras ir jo refleksijos“. Salantų regioniniame parke gausu piliakalnių, senovės gyvenviečių, pagonių šventviečių, kapinynų, apeiginių akmenų. Siekiant aktualizuoti šių objektų lankymą, pristatant jų pirminę paskirtį, prasmę ir reikšmę krašto istorijai buvo surengta nuotolinė konferencija „Senosios kuršių šventvietės“, į kurią parko direkcija pakvietė archeologiniais, mitologiniais ir istoriniais tyrinėjimais pagrįstus pranešimus skaityti įvairių sričių specialistus – kraštotyrininkus, istorikus, lingvistus. Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas R. Balsys parengė pranešimą, skirtą Gaidžio kalvai. Pasakojama, kad senovėje čia gyveno vaidilutės, auginusios žalčius Alkos kalno šventyklai. Kalbama ir tai, kad čia stovėjusi pirmoji Salantų bažnyčia. Jos vietoje 1937 m. pastatyta neogotikinė koplyčia, kurioje skulptorius Vilius Orvydas 1988 m. įrengė altorių su skulptūrine kompozicija „Ave Marija“. Konferencijos dalyviams profesorius R. Balsys priminė, kad ne tik Žemaitijoje, bet ir visuose Lietuvos regionuose užfiksuota itin daug padavimų apie ypatingus akmenis. Populiariausi siužetai – velnias, laumė arba ragana neša akmenį norėdami sudaužyti bažnyčią arba užtvenkti upę ar pastatyti tiltą. Tačiau jų kėslams sutrukdo gaidys: jam pragydus akmenį piktosios dvasios išmeta. Esama padavimų ir apie ant kalno, jo viduje arba po žeme giedančius gaidžius, tačiau jų užrašyta kur kas mažiau.
Bibliotekininkė kolekcionuoja vintažines knygas
Kretingiškė bibliotekininkė Birutė Naujokaitienė šiomis dienomis su džiugesiu išsipakavo iš Sietlo JAV atkeliavusį siuntinį, kuriame – jos išsvajota viena pirmųjų pasaulyje 1933-aisiais pop-up technologija – su iššokančiais paveikslėliais – išleista kolekcinė Volto Disnėjaus knyga „Minnie Mouse“ („Pelytė Minė“). Paveikslėliai įklijuoti rankomis Tai – septintasis ypatingos vintažinių su išsilankstančiais paveikslėliais B. Naujokaitienės privačios knygų kolekcijos eksponatas. „Paveikslėliai šioje knygoje iškirpti ir įklijuoti rankomis, ne taip, kaip šiandien knygų su iššokančiomis iliustracijomis leidyboje panaudojami lazeriai“, – apie knygos „Minnie Mouse“ išskirtinumą kalbėjo Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja dirbanti, taip pat parodas ir edukacinius renginius rengianti B. Naujokaitienė. Ji tikino, kad ir šiemet prieš Kalėdas svajojusi bibliotekoje surengti šių ypatingų knygų parodą, tačiau sumanymą dėl koronaviruso teks atidėti ligi pavasarį įvyksiančios Nacionalinės bibliotekų savaitės. Pasak B. Naujokaitienės, jai dar labai norėtųsi įsigyti kitą pagrindinio V. Disnėjaus herojaus „Mickey Mouse“ „Peliukas Mikis“) knygą, kuri išleista metais anksčiau už „Pelytę Mini“ – 1932-aisiais: „Kada nors įgyvendinsiu ir šią svajonę. Tokios knygos – brangios, o ir tarp kolekcininkų retai pasitaikančios.“
Socialinių paslaugų centrui – rimtas išbandymas
Viena didesnių Kretingos rajono įstaigų, kuriai smogė koronavirusas, buvo įvairias paslaugas gyventojams teikiantis Kretingos socialinių paslaugų centras – kone vienu metu spalio pabaigoje COVID-19 užsikrėtė 15 iš 126 jo darbuotojų. Tačiau židinį lokalizavus, tolimesnio pavojaus buvo išvengta, ir įstaiga jau grįžta į normalų darbo ritmą.
„Mums pavyko lokalizuoti židinį, griežtų priemonių ėmėmės išsyk, kai susirgo pirma darbuotoja. Pirmiausia testavome darbuotojus, su kurias ji turėjo kontaktą, taip pat nustatėme jos ryšius su kitais asmenimis. Dabar jau esame ištyrę visus darbuotojus, per savaitę galime atlikti 20–25 testus“, – kalbėjo vadovė, patikinusi, kad tikslios užsikrėtimo priežasties nežino.
Nustačius pirmuosius koronavirusu užsikrėtusius darbuotojus, spalio 23-ąją jų centre buvo uždaryti Dienos veiklos padaliniai – vaikų ir senjorų. Susirgus kai kurioms slaugytojų ir socialinių darbuotojų padėjėjoms, buvo pristabdytos paslaugos į namus, išskyrus vienišiems asmenims.
Nuo lapkričio 9-osios, ir iš saviizoliacijos grįžtant darbuotojoms, tikino D. Skruibienė, dauguma paslaugų vėl teikiamos.
„Pirmiausia norime atidaryti vaikų dienos centrą ir vėl priimti vaikus pakaitomis, nedideliais būreliais – po 6–8. Įprastai iš viso į mūsų centrą po pamokų ateidavo per 20 mokinių, dauguma jų neturi galimybės namie mokytis nuotoliniu būdu, todėl tuo turime pasirūpinti mes. Jeigu Vyriausybė neribos veiklos, ketiname iš dalies atnaujinti ir senjorų užimtumą dienos tarnyboje, nes yra tokių vienišų senolių, kurie labai norėtų dienomis būti čia“, – kalbėjo D. Skruibienė.
Tačiau, ir įsisukus įstaigoje koronavirusui, nenustojo veikti Vaikų globos tarnyba ir Krizių centras. Vaikų globos tarnyboje gyvena nedidelis būrelis vaikų, kuriems įstaiga atstoja tikruosius namus. Krizių centre dažniausiai laikinai prisiglaudžia smurtą šeimoje patyrusios moterys su vaikais. D. Skruibienės žodžiais, ligi antrojo karantino pradžios jame gyveno 3 motinos su 6 vaikais, dabar liko 1 motina ir dar vieną netrukus turėtų apgyvendinti.
Kretingos rajono kultūros centre atidaryta skuodiškės pedagogės tautodailininkės karpinių meistrės Elvitos Šeputaitės paroda „Nuo pradžios be pabaigos“.
„Parodą taip pavadinau todėl, kad karpiniuose dominuoja motyvai, pradedant nuo tradicinių lietuvių liaudies užuolaidų ligi šiuolaikinių abstrakcijų. Būtent jose – mano mintys, įspūdžiai, emocijos, – tai, kas yra tikroji menininko saviraiška“, – kalbėjo tautodailininkė, į parodą atvežusi keliasdešimt karpinių.
Parodų salės sienas nušvietę E. Šeputaitės karpiniai – itin įspūdingi: masyvūs, sukurti iš vientiso popieriaus. Darbuose ryškios 2 linijos – sukurti liaudiškais motyvais ir abstrakcijos. Pastarieji – netradiciniai, asimetriški, tapę išskirtiniu meistrės braižu. Savo grakščiuose kūriniuose tautodailininkė žaidžia spalvomis – šešėliuoja iš kelių spalvų popieriaus lakštų.
Ji sakė, kad polinkis kurti – įgimtas: abi jos močiutės audė, mezgė, o mama Birutė riša sodus, pina iš vytelių.
E. Šeputaitės darbai yra žinomi visoje šalyje, per du savo kūrybos dešimtmečius meistrė yra surengusi apie dvi dešimtis
parodų. Pernai išvien su 4 kitomis Žemaitijos karpinių meistrėmis savo darbus parodoje „Lietuva – mano širdy“ E. Šeputaitė eksponavo Kretingoje, – šiuo metu ši paroda eksponuojama Lietuvos Respublikos Seime. Klaipėdos „Marginių“ salone taip pat veikia konkurso „Aukso vainikas“ Klaipėdos regiono laureatų, tarp jų – ir E. Šeputaitės, darbų paroda.
Kodėl Lietuvos žydai vadinti litvakais, o Vilnius – Lietuvos Jeruzale? Iš ko jie kilo ir kodėl vieni apsigyveno štetluose, o kiti – getuose? Kurie litvakai išgarsino Lietuvą visame pasaulyje? „Šiandien visuomenė turi žinoti, ne tik kaip žydai žuvo, bet ir kaip jie gyveno“, – akcentavo konferenciją „Žinomas, bet nepažintas gyvenimas“ Darbėnuose surengusios Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Darbėnų filialo bibliotekininkės Danutė Paulikienė ir Jurgita Anužienė.
Pranešimą „Litvakai. Aškenaziai. Sefardai“ parengė humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Laučiūtė, o pranešimą „Sionizmo judėjimas ir Dovydas Volfsonas“ – Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas. Atvyko svečiai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky bei Klaipėdos žydų bendruomenės vadovas Feliksas Puzemskis. Vizualią medžiagą apie štetlą, jo papročius ir tradicijas pristatė F. Puzemskis, o klaipėdiečiai atikėjai Olga Shardt ir Saulius Šiaučiulis renginį praturtino muzikine improvizacija.
Žydai – aškenaziai ir sefardai
„Žydų tauta labai sena ir jų istorija ilga. Žydai visame pasaulyje atpažįsta save ne pagal kalbą, o pagal tikėjimą. Nors likimas išblaškė po pasaulį, bet juos vienijo tikėjimo protėviai Abraomas, Izaokas ir Jokūbas. Po 2 tūkstančių metų jie atkūrė savo valstybę, ir hebrajų kalbą paskelbė valstybine kalba“, – kalbėjo J. Laučiūtė.
Ji paaiškino, kad viena žydų grupė – sefardai – tapatinami su Sefarado viduramžių Ispanijos, pavadinimu, ilgainiui paplitę Pietinėje Europoje, Anglijoje, Osmanų imperijoje. Jie kalba hebrajų kalba ir laikosi ne Palestinos, o Babilono žydų ritualų.
Lietuvos žydai arba vadinamieji litvakai – šis pavadinimas lenkų kalba reiškė „žmogus, kilęs iš Lietuvos“ – priklauso aškenazių grupei, savo kilme susijusiai su Vokietija ir Rytų Europa, o ši – su sefardais, kurių šaknys – semitų-hamitų šeimoje. Panašiai kaip, tarkim, žemaičiai yra lietuviai, įėję į baltų grupę, o šie – į indoeuropiečių kalbų šeimą. Aškenaziai kalba jidiš kalba.
Kretingos rajono kultūros centro ir Žemaitijos dailininkų sąjungos narių draugystė tęsiasi – Vitražo salėje atidaryta ir visą mėnesį lankytojų lauks tradicinė menininkų kūrybos paroda „Vasaros laiškai“. Eksponuojami 28 darbai, sukurti šią vasarą Rietavo žirgyne įvykusiame plenere.
Linksmi staliukai ir nevienoda medžių laimė
„Taip esam susitarę, kad po plenerų, ką per 10 dienų pavyksta sukurti, pirmiausia parodysim Kretingai, juolab kad jaučiamės čia laukiami, mus priima šiltai ir jaukiai“, – gerų žodžių ypač šios parodos organizatorei Jūratei Jonauskienei negailėjo klaipėdietė dailininkė Sigutė Jusaitienė.
Ji pati eksponuoja keletą paveikslų-abstrakcijų, 4 darbai yra tapyti akrilu. „Aliejus ilgai džiūsta, o aš vis noriu to greito rezultato“, – juokėsi menininkė.
Vaida Blistrubienė ir Vytautas Blistrubis – tapytojos ir medžio meistro pora iš Sedos. Skulptūra „Rymanti“ – Vytauto autorinis darbas, o du drobę atstojantys mediniai staliukai iš sendaikčių turgaus žaismingai dekoruoti Vaidos. Menininkė eksponuoja ir vieną nutapytą paveikslą, kurį pati priskyrė naiviojo dekoratyvizmo žanrui. „Visi mes realistiškai piešti mokam, bet, kai pagauni savo stilių, kai pradedi „žaisti“, tai taip ir linksminiesi“, – apie savo kūrybą kalbėjo V. Blistrubienė.
O Regina Donbrauskaitė-Plotnikova šiuokart stebina „Medžių portretais“. Tai – 3 grafikos darbai, atlikti grafitu ir anglimi. Žemaitijos dailininkų sąjungai vadovaujančios menininkės žodžiais, pasirinkta tema – tarsi atsakas į situaciją, kai, urbanizuojant miestus, be gailesčio naikinami, kertami medžiai, motyvuojant, kad jų būklė bloga, nors, nupjovus kamieną, paaiškėja, kad tas medis galėjo gyvuoti dar dešimt, o gal ir dvidešimt metų.
„Užvaldo mintis, kodėl kaime ar gyvenvietėje pamatytas medis yra daug laimingesnis už pasodintą mieste? Miesto medžio likimą valdo žmonės ir atsitiktinės situacijos, o kaime, nors ir ant šiukšlių krūvos augantis, pats reguliuojasi gyvenimą, sprendžia, kada numesti lapus, kada priimti paukščius ir negąsdinti jų, kada plėstis ir augti, o kada pusiau užmigti“, – kalbėjo R. Donbrauskaitė-Plotnikova.
Penktadienio rytą kretingiškiai stebėjosi Kretingos dvaro parke išvydę tris galingas kariškas mašinas ir nemenką būrį – apie 50 – karių. Gal vyksta pratybos, pasvarstė. Tačiau netrukus, sudžeržgus motoriniams pjūklams, tapo aišku – kariai savanoriai atvyko į talką: per pusdienį jie sutvarkė antrojo dvaro tvenkinio pakrantes.
Kretingos dvaro parke triūsė Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kariai profesionalai – nuo eilinių iki aukšto rango. Brigados atstovo Nerijaus Čapo žodžiais, vos prieš 2 savaites paskelbus apie būsimą akciją, į ją savanoriškai atsiliepė visi tądien į parką suvažiavę kariai.
Karius pasitikusi Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vadovė Jurgita Tertelienė priminė, kad su „Žemaitijos“ brigada vos prieš mėnesį, atidarant dvaro rūmų verandą, buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. „Ši talka yra pirmoji labai svari pagalba, tvarkant parką. Mūsų parkas labai didelis, užima 23 ha ploto, o želdinių tvarkymui perskiriama vos 2 tūkst. Eur per metus. Ligi tol darbams samdydavome komunalininkus, jiems atitekdavo visos lėšos, kurių taip trūksta parko priežiūrai“, – sakė J. Tertelienė.
N. Čapo teigimu, labai simboliška, kad šiemet, pažymint iškilaus Lietuvos karvedžio ir Kretingos miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus 460-ąsias gimimo metines, o rugsėjo 24-ąją dar paminint ir 399-ąsias jo mirties metines, kariai ėmėsi konkretaus darbo – sutvarkyti tvenkinio pakrantes.
„Ligi šiol pasirūpindavome Lietuvos karių kapais, taip pat ir – generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus kapaviete Kretingos senosiose kapinėse. Pradėjus bendradarbiauti su muziejumi, jo vadovė Vida Kanapkienė pageidavo, kad iškirstume tvenkinio pakrančių krūmynus ir labiau atsivertų apylinkių vaizdas“, – papildė akciją organizavęs viršila Robertas Preikšaitis.
N. Čapo žodžiais, visa brigados „Žemaitija“ simbolika susijusi su karvedžiu J. K. Chodkevičiumi, kuris yra didysis karių įkvėpėjas. „Šis didis žmogus buvo garsus ne vien regiono, bet visos Europos mastu – jį sveikindavo karaliai, imperatorius ir popiežius. Tik Lietuvos istorikų šiandieną, manau, jis nėra deramai įvertintas“, – kalbėjo N. Čapas, akcentavęs, kad J. K. Chodkevičiaus nuopelnai taip pat svarbūs šalies kultūrai, švietimui, visuomeniniam gyvenimui.
Pradėję bendradarbiauti su Kretingos muziejumi šiais jubiliejiniais J. K. Chodkevičiaus metais, brigados „Žemaitija“ kariškiai ketina tęsti bendrystę ir toliau: „Turime įvairių sumanymų ir bendrų projektų: išvien su broliais pranciškonais ir Kretingos rajono savivaldybe ketiname surengti didžiojo karvedžio 400 metų jubiliejų, kuris sudrebintų visą Lietuvą“, – teigė N. Čapas.
Šeštadienį pirmosiomis draugiškomis Kretingos sporto mokyklos auklėtinių rungtynėmis bei pirmąkart surengtu Kretingos rajono gyventojų 8x8 futbolo turnyru buvo atidaryta dirbtinės dangos futbolo aikštė.
Atidarymo ceremoniją pradėjęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, pasidžiaugė, kad pirmoji Kretingoje dirbtinės dangos futbolo aikštė pagerino miesto futbolininkų treniruočių sąlygas, akcentavo, jog šiuo metu jau rengiamas Kretingos miesto stadiono rekonstrukcijos projektas, vykdomos naujo rangovo parinkimo procedūros Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos darbams užbaigti.
Su svarbiu visai futbolo bendruomenei sporto infrastruktūros objekto atidarymu kretingiškius sveikino Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius, padovanojęs Kretingos sporto mokyklos jauniesiems futbolininkams visą krepšį futbolo kamuolių.
Kretingos parapijos klebonui Juozapui Marijai Žukauskui ir pranciškonui broliui Bernardui palaminus naująją aikštę, joje stovinčius vartus „atidarė“ vienu metu į juos kamuolius smūgiavę A. Kalnius ir E. Stankevičius.
Naujoje aikštėje pirmąsias tarpusavio draugiškas rungtynes sužaidė Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai. Po jaunųjų futbolininkų susirungė 8x8 futbolo turnyro dalyviai – iš viso 12 komandų. Čempionais tapo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos auklėtinių ir jų bičiulių komanda „Liverpulis“, sidabras atiteko Kretingos sporto klubui „Veltūnas“. Bronzą pelnė sporto klubas „Kurmaičiai“, kovoje dėl trečiosios vietos įveikę buvusių Kretingos sporto mokyklos auklėtinių komandą „Si Group“.
Naujoje futbolo aikštėje paklota beveik 8 tūkst. kv. m ploto dirbtinė futbolo danga, įrengta 500 vietų dengta žiūrovų tribūna, teisėjams ir žaidėjams skirtos mobilios dengtos tribūnos, standartiniai ir mobilūs futbolo vartai, kamuolių gaudyklės, lauko treniruokliai, švieslentė, apšvietimas.
Statybos darbų rangos darbus atliko UAB „Alkuras“. Bendra projekto vertė – per 860 tūkst. eurų. Beveik 60 tūkst. eurų vertės futbolo dangą Kretingai dovanojo Lietuvos futbolo federacija, LR Vyriausybė projekto įgyvendinimui skyrė 186 tūkst. eurų, Europos sąjunga – kone 134 tūkst. eurų, likusias lėšas skyrė Kretingos rajono savivaldybė.
Eksportą stabdo sustingęs viešbučių, kavinių verslas
Įmonės eksporte dominuoja baldai viešbučiams, kavinėms, medžio, medžio su metalu dirbiniai vientisam interjerui. „Medžio“ produkciją iš Kretingos perka Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Rusijoje, kaimyninėje Latvijoje. Apie 70–80 proc. eksportuojamų gaminių padaryti iš natūralaus ir modifikuoto medžio. Baldus su interjeru derinantiems užsakovams įmonė pagamina ir medines duris. „Mūsų didieji partneriai užsienyje dėl COVID-19 pristabdė savo planus, be to mūsų įmonės vyrai dėl varžančių karantino sąlygų, kurios įvairiose valstybėse dar ir buvo skirtingos, negalėjo nuvykti baldų sumontuoti“, – susiklosčiusią nepalankią situaciją aiškino firmos „Medis“ vadovas ir savininkas Petras Kurmis. Optimizmo nepraradęs verslininkas tikisi, kad įmonės produkcijos eksportas anksčiau ar vėliau grįš į normalias vėžes, tačiau neabejoja, kad klientai bus gerokai atsargesni. „Sprendžiame pagal didžiuosius užsakovus: atsargiai, bet vis vien juda į priekį, gauname iš jų naujus užsakymus“, – sakė jis.
Profesionali komanda, žaidžianti Nacionalinėje krepšinio lygoje. Pilna žiūrovų ir sirgalių, atvykusių iš viso regiono, Kretingos sporto ir laisvalaikio komplekso arena ne tik NKL rungtynių, bet ir tarpmiestinių bei tarptautinių krepšinio žaidynių metu – tokius tikslus artimiausiems ketveriems metams išsikėlė Kretingos krepšinio klubas.
Krepšinio ateitimi Kretingos mieste ir rajone besidomintiems visuomenės atstovams, sporto bendruomenei, rajono tarybos nariams 2020-2024 metų Kretingos krepšinio klubo tikslus, viziją ir siektinus rezultatus pristatė klubo vyriausiasis treneris Arimantas Mikaločius.
Prieš išvardindamas tai, ko klubas norėtų pasiekti, A. Mikaločius apžvelgė praėjusių ketverių metų pasiekimus. Regioninėje krepšinio lygoje (RKL), kurioje rungiasi per 40 komandų, kretingiškiai tvirtai laikosi pirmame dešimtuke. Šį sezoną, kuris, deja, buvo nutrauktas dėl pandemijos, Kretingos krepšinio klubo ekipa turėjo puikias galimybes pateikti į finalo ketvertą ir susikauti dėl pirmosios vietos – ją iškovojusi komanda pereina į aukštesnę Nacionalinę krepšinio lygą (NKL).
„Šį sezoną mums pasisekė į komandą prisikviesti išties aukšto lygio profesionalių žaidėjų. Galiu tvirtai pasakyti: turime visus šansus laimėti RKL ir 2021-2022 sezone žaisti NKL. Tačiau norint žaisti lygoje, kurios varžybos pritraukia daug daugiau ne tik žiūrovų, bet ir potencialių komandos rėmėjų, reikia kelių pagrindinių dalykų: finansavimo ir namų arenos“, – akcentavo klubo vyriausiasis treneris.
Kretingos krepšinio klubo vadybininko Valentino Rumiancevo parengtoje 2020-2024 m. Kretingos krepšinio klubo vizijoje nurodyti ir skaičiai: jei komanda laimėtų RKL ir pereitų žaisti į NKL, iš Savivaldybės prašytų apie 70 tūkst. eurų. Dalis šių lėšų būtų skirta RKL sezonui užbaigti, liūto dalis – NKL sezonui, likusios lėšos – numatomoms sukurti dublerių ir veteranų komandoms išlaikyti.
Akcentuota ir klubo nauda Kretingos miestui. Baigiamo statyti sporto ir laisvalaikio komplekso arenoje – beje, visus reikalavimus atitinkanti namų arena yra viena iš sąlygų, kad klubas galėtų rungtis aukštesnėje lygoje, – Kretingos krepšinio klubas galėtų organizuoti RKL, NKL finalo ketverto varžybas, o tai miestui pridėtų žinomumo Lietuvos mastu bei pritrauktų papildomų pajamų į biudžetą. Be to, Kretingoje būtų galima organizuoti Moksleivių krepšinio lygos finalo ketverto kovas ir įvairias aukšto, netgi tarptautinio lygio varžybas. Taip pat klubas galėtų suorganizuoti ir įvairius koncertus, renginius bei šventes.
Susitikime dalyvavę kitų komandinių sporto šakų – futbolo ir motobolo – atstovai bei politikai pagyrė krepšinio klubą, kad jo vadovybė užsibrėžė tikslus ketveriems metams į priekį. Sporto bendruomenė itin teigimai įvertino siekį sukurti vadinamąją krepšinio piramidę bei tai, kad A. Mikaločius pabrėžė, jog Kretingą reprezentuoti gali – ir jau tai daro – sportas: motobolas, futbolas ir krepšinis.
Politikai buvo kiek atsargesni: viziją ir tikslus gyrė, bet pinigų žadėti neskubėjo – jų dabar reikia pradėtiems statyti sporto infrastruktūros objektams, tarp jų ir Kretingos sporto ir laisvalaikio kompleksui, užbaigti bei ragino klubą aktyviau ieškoti rėmėjų. Tiesa, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pažadėjo sudaryti darbo grupę Kretingos krepšinio klubo pasiūlymams ir šios sporto šakos perspektyvoms išanalizuoti.
|
|
