|
|
|
Vakarų LietuvaBendrovė „Kretingos grūdai“ per karantiną žmonių bėdoje nepaliko
Koronaviruso pandemija nesustabdė bendrovės „Kretingos grūdai“ veiklos: ilgametes pašarų gamybos tradicijas turinti įmonė galvijų, kiaulių, paukščių augintojų bėdoje nepaliko – pašarų per visą karantino laikotarpį galima įsigyti ir specialiose parduotuvėse, ir internetu. „Esame nepriklausomi nuo tarpininkų ir perpardavinėtojų“, – teigė bendrovės „Kretingos grūdai“ vykdomasis direktorius Tadas Bartkus. Jam paantrinę įmonės komercijos direktorius Andrius Povilaitis ir pardavimų vadovė Edita Lukienė pastebėjo, kad žmonės yra gana raštingi, aktyviai naudojasi informacinėmis technologijomis, todėl ir prekyba internetu ypač pasiteisinusi, o gyvulių, naminių gyvūnėlių augintojai turi galimybę ne tik patogiai įsigyti pašarų ar ėdalo, bet ir sužinoti bendrovės gaminamą prekių asortimentą, sekti naujienas. Naujiena – pašaras svirpliams Vakarų Lietuvos regione, o ir visoje šalyje žinoma pašarų gamintoja bendrovė „Kretingos grūdai“, regis, gali išpildyti pačius įvairiausius poreikius. Čia gaminamas ir sėkmingai realizuojamas lesalas naminiams paukščiams – nuo vienadienių viščiukų, kalakučiukų iki lesalo putpelėms, antims ir žąsims. „Žemaitijos regione daugiausia parduodame lesalo vištoms – broileriams ir dedeklėms. Antys, žąsys nėra tokios populiarios, bet žmonės vėl noriai pradeda auginti putpeles“, – pastebėjo E. Lukienė. „Kretingos grūdų“ asortimente – kombinuotieji pašarai paršeliams žindukliams ir nujunkytiems, penimoms kiaulėms, triušiams, melžiamoms karvėms ir prieaugliui, ožkoms, avims, netgi – žuvims. Pašarų gamybos įmonėje taip pat gaminami baltyminiai vitamininiai mineraliniai papildai, ėdalas šunims. „Negaminame tik katėms, kurios grūdų neėda“, – pristatydamas pašarų asortimentą pajuokavo komercijos direktorius A. Povilaitis.
Medicinos centre „Northway“ Kretingoje – gydytojų ortopedų traumatologų komanda ir pažangiausi gydymo metodai
Naujus metus Kretingos „Northway“ medicinos ir chirurgijos centras pasitiko su nauja itin stipria ir didele ortopedijos ir traumatologijos gydytojų specialistų komanda – vieni geriausių Vakarų bei visos Lietuvos ortopedijos ir traumatologijos specialistų buriasi po vienu stogu. Nuo šiol pacientai, jaučiantys įvairius galūnių skausmus ar patyrę traumą, įvairiapusę pagalbą gaus Kretingos „Northway“ medicinos ir chirurgijos centre. Kelio, peties, alkūnės, riešo, plaštakos, čiurnos, pėdos tinimas, skausmas, maudimas, tirpimas, riboti judesiai – tai požymiai, kad reikia sunerimti ir kreiptis į ortopedą traumatologą. Pažeistos audinių struktūros savaime sunkiai sugyja, gali būti reikalingas ir chirurginis gydymas. Laiku nediagnozavus problemos ir nepaskyrus reikalingo gydymo, vėliau galimybės padėti gali būti ribotos, gali negrįžtamai nukentėti sąnarių funkcija ir paciento fizinis aktyvumas. Ilgametę patirtį turinčių medicinos centro „Northway“ Kretingoje gydytojų ortopedų traumatologų teigimu, net ir į mažą traumą nereikia žiūrėti pro pirštus. Svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus, nes vėliau gydymas tampa ilgesnis ir sudėtingesnis. Tai, ką, laiku sureagavus, galima išgydyti per keletą savaičių, uždelsus gali užtrukti 2–3 mėnesius ar netgi dar ilgiau. Medicinos centre „Northway“ Kretingoje dirba plataus profilio gydytojų ortopedų traumatologų komanda. Aštuonių pripažintų savo srities profesionalų – Marko Fiodorovo, Mindaugo Bakšos, Arūno Galdiko, Žydrūno Vitkausko, Arnoldo Pociaus, Vytauto Mažutavičiaus, Juozo Bartusevičiaus ir Tado Abelkio – tikslas – kuo greičiau sugrąžinti pacientą į aktyvų gyvenimą. Pasak ilgametę patirtį turinčių specialistų, norint tai padaryti, svarbu tiksliai nustatyti diagnozę ir parinkti optimaliausią gydymo metodą.
Vieta, kur ligoniams „vėžys užsikonservuoja“
Prie įvažiavimo į Klaipėdą, priešais ligoninių kompleksą, prieš 8-erius metus pastatytas modernus Šv. Pranciškaus onkologijos centras, kuris kartu su Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia ir vienuolynu bei juos juosiančiais rožių ir levandų sodais, sakurų giraite kuria jaukų Vilties miestą. Onkocentre veikia „Vilties piligrimų“ bendruomenė, susibūrusi prieš du dešimtmečius po Kretingos pranciškonų vienuolyno stogu. Ligi šiol ja, išplėtojusia savo veiklą, rūpinasi šio sambūrio įkūrėja ir Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė, ir pati net dukart įveikusi šią klastingą ligą. Pirmiausia – blogiausias scenarijus „Būčiau išprotėjusi su savo liga, jeigu nebūčiau paskambinusi ir atėjusi į jūsų centrą, prisipažino viena centro lankytojų. Nuo tos minutės, kai gydytoja paminėjo tik įtarianti onkologinę ligą, moteris neteko ramybės, jai sutriko miegas, baimė stingdė kūną, rūpėjo vaikai, o mintys kūrė blogiausius gyvenimo scenarijus. Atrodė, kad įkrito į šulinį, skendo, tuo ji gąsdino savo artimuosius, o, kai patvirtino diagnozę, aptemo visas protas. Tokios, o kai kuriems dar skaudesnės mintys, kai išvis nebesinori gyventi, aplanko daugelį žmonių, kuriems diagnozuojama onkologinė liga, paprastai mūsų vadinama baime keliančiu žodžiu „vėžys“, – žmonių patirtimis pasidalijo A. Kerpytė. Pašnekovės žodžiais, onkoliga daugelio dar suprantama kaip mirtina ar nepagydoma, nors situacija stipriai pasikeitusi į gerąją pusę: vis daugiau ligonių gyvena su onkoliga kaip su lėtine liga, dažnai nugyvena ir visą savo gyvenimą. Medicina yra pasiekusi didelės pažangos, tačiau nėra visagalė. Todėl labai svarbu pačiam sergančiajam padėti sau sveikti, nuraminant savo jausmus. Gydytis – nusiraminus „Klaipėdos universitetinės ligoninės Chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas Alvydas Česas akcentuoja, kaip labai svarbu, kad ligoniai būtų pasiruošę įveikti gydymo procesą psichologiškai ir dvasiškai sustiprėję, nurimę, pasikalbėję su savo artimaisiais, sukaupę jėgas ir pasiruošę rimtam darbui. Todėl reikalinga psichologinė, dvasinė pagalba ne tik ligoniui, bet ir visai jo šeimai, nes artimieji taip pat patiria daug skausmo ir streso“, – tvirtino centro vadovė. Pašnekovės žodžiais, sergančiųjų problemos yra labai rimtos, gilios, užgriūvančios visu savo svoriu: kas užaugins vaikus, sumokės už vaistus, kaip uždirbti duonai, išlaikyti šeimą, neprarasti darbo ar išgyventi iš pašalpos, pasirūpinti sergančiais tėvais. Pagaliau – kaip pasakyti vaikams, kurie dažniausiai nepastebėti lieka tyloje su savo stresu ir išgyvenimais dėl tėvų gyvybės, moteris dar kamuoja nerimas, ar nepaliks vyras, ir dar daug rimtų dalykų.
Kas buvo Trys Karaliai
Mini tik evangelistas Matas Brolio Astijaus žodžiais, liaudyje vadinamos Trijų Karalių, arba Trijų Išminčių, šventės oficialus pavadinimas yra Viešpaties Apreiškimo šventė, arba Epifanija. Kuo Bažnyčiai svarbūs šie Biblijos personažai, kaip juos aiškina teologai ir istorikai? „Trijų Karalių šventės pagrindas yra Evangelija pagal Matą, kai išminčiai ateina į Judėją, paskui į Jeruzalę ir Betliejų. Jų užduotį aiškiai nusako evangelistas Matas: „Mes matėme užtekant Jo žvaigždę ir atvykome Jo pagarbinti“, – sakė išminčiai ir, parpuolę ant kelių, pagarbino gimusį Jėzų. Po to įteikė jam dovanų – aukso, smilkalų ir miros. Auksas – karališkumo, smilkalai – dieviškumo simboliai, o mira – kvapnusis aliejus, kuriuo tepdavo mirusiuosius, yra žemiškumo simbolis. Išminčiai atpažino Jėzuje pasaulio valdovą“, – Evangeliją priminė brolis Astijus. Tačiau šį įvykį aprašo tik evangelistas Matas, kuris nemini, nei kiek buvo karalių, nei jų vardų. Laikui bėgant, ši istorija buvo apipinta legendomis, o Bažnyčia laikosi teologijos tėvų įžvalgų. Pirmąkart sąvoką, kad išminčiai buvo trys, III a. iškėlė teologas Origenas: jis sprendė pagal tai, kad buvo atgabentos 3 dovanos. O išminčių vardai atsirado dar vėliau – tik VI a. Įsigalėjo mintis, kad Merkelis į Betliejų atkeliavo iš Europos, Kasparas – iš Azijos ir Baltazaras – iš Afrikos. Pranašo Danieliaus istorinis vaidmuo „Tačiau tiesa yra gerokai įdomesnė: Šv. Rašto graikiškajame vertime Kasparas, Merkelis ir Baltazaras vadinami magais, o išminčiais ir karaliais jie tapo vėliau – nuo VI a., nes Europoje magų samprata turi tarsi šarlatanizmo atspalvį“, – įvadą į intriguojantį istorinį pasakojimą pradėjo kunigas pranciškonas. Jo žodžiais, 628 m. pr. Kr. Babilone atsirado įžymus pranašas filosofas Zaratrustra, kurio mokymas Persų–medų kultūroje tapo religija. Zaratrustra kalbėjo apie pasaulio kūrėją Dievą ir apie tai, kad laikų pabaigoje viešpataus atsiųstasis ir jo viešpatavimui nebus galo. „Šis pranašų luomas, panašiai, kaip Izraelyje kunigų giminė – levitai, ir buvo vadinami magais. Tai – elitas, dvasininkijos luomas, vienijęs matematikus, astronomus, medikus, architektus, jie buvo įvaldę ir gamtos pažinimo mokslus. Jie karūnuodavo Babilono, vėliau Persijos karalius, patepdavo juos, patvirtindami karališkumą“, – kalbėjo A. Kungys. Kai 580 m. pr. Kr. Babilonas nukariavo Judėją ir ištrėmė žydus į savo karalystę, joje iškilo įžymi asmenybė – pranašas Danielius. Tai – viena ryškiausių asmenybių žmonijos istorijoje. Babilono karalius Nabukadnezaras, kuriam šis iššaiškino sapną, žydą Danielių paskelbė magų valdytoju, nes suprato jo galią esant iš Dievo. „Tremtinys pranašas Danielius net 60 metų vadovavo Persų–medų imperijai, buvo magų vyresnysis. Jis pergyveno iš viso 4 karalius: jo valdymą pratęsė Nabukadnezaro sūnus Belšazaras, po jo – karalius Darijus. O ketvirtasis karalius Kiras pasirašė garsųjį „Kiro ediktą“, kuris leido žydams iš Babilono nelaisvės sugrįžti į Judėją. Ir dar davė pinigų, kad žydai atstatytų Jeruzalėje būtent Danieliaus Dievo šventyklą. Taigi čia ir persipina persų bei žydų tradicijos ir pranašystė apie vieno ateisiančio Dievo, vieno karaliaus – Jėzaus viešpatavimą“, – aiškino brolis Astijus.
Globoja amžinybėn iškeliavusio artimojo sūnėnus
Jau ketvirtas Kalėdas ir Naujuosius metus Kretingos rajono Auksūdžio kaime įsikūrusios 47-erių Jurgitos Galdikaitės šeima sutiks sutelktai: 4-metį sūnų Simoną auginanti moteris globoja 3 berniukus – 14-metį Lauryną, 11-metį Mantą ir 8-erių Vaidą. Su berniukų pulku moteris šiemet apsigyveno jos gyvenimo draugo ūkininko Antano Raišio vienkiemyje. Priglobus vaikus – likimo smūgis Trys J. Galdikaitės šeimoje augantys berniukai vienas kitam yra broliai, o Simonui – tikrieji pusbroliai. Ligi tol, kol J. Galdikaitė apsisprendė paimti globoti 3 vienos biologinės šeimos vaikus, su vos vienerių sūneliu Simonu ir jo tėvu Leonu gyveno savo sodyboje Plokščių kaime. „Tikrajai Leono seseriai dėl netinkamo gyvenimo būdo buvo atimtos tėvystės teisės, ir mažieji broliukai atsidūrė globos namuose. Kartu su Leonu lankydavome tuos vaikus, bet sykį „Pajūrio naujienose“ perskaitėme globos namų darbuotojų kreipimąsi į kretingiškius, kad, kas gali, per Kalėdas paimtų vaikus į savo šeimas, sukurtų jiems šventę namuose. Nusprendėme ir mudu parsivežti broliukus, – Leonas gi jiems dėdė, o ką tik gimęs Simonas – pusbrolis. Nuo to laiko vis dažniau vaikus parsiveždavome – per šventes, atostogas. Kiekvienąsyk atsisveikindavome skausmingai, ir pradėjome galvoti, kad tiems vaikams vietos namuose, o ir šilumos mūsų širdyse užteks“, – pasakojo Jurgita. Tačiau likimo neganda jau sėlino iš paskos ir moteriai kirto itin skaudžiai – Leonas sirgo vėžiu, tačiau vos po mėnesio, kai parsivežė namo vaikus, jis iškeliavo į amžinybę. Jurgita su keturiais vaikais liko viena.
Šventinę MO muziejaus instaliaciją kūrė ir kretingiškė
Prieš Kalėdas garsiajame Vilniaus MO muziejuje kraštietė menininkė Neringa Martinėnaitė išvien su kūrybine komanda „F6“ sukūrė originalią garso ir šviesų instaliaciją „Menas pajusti Kalėdas“. Pasak projekto rengėjų, ši instaliacija – lyg terapinė erdvė, kurioje susijungia atspindžiai, garsas ir šviesa, kurio žmonėms taip trūksta metų pabaigoje, o ypač – šiuo pandemijos laikotarpiu. Atspindžiams palankioje MO architektūros aplinkoje kūrėjų komanda sukūrė ne tik stiprų vizualinį įspūdį, bet ir leidžia žiūrovui pamatyti save iš skirtingų pusių, kitos perspektyvos, visiškai naujoje aplinkoje. Siekiant suteikti maksimalią jutiminę patirtį, žiūrovą instaliacijoje lydi specialus garso takelis, kuris padeda pasijausti šventiškai, daugiau pamatyti, o kartu – ir sušilti nuo šviesų ir malonaus garso. Šviesų ir atspindžių kelią sudaro trys etapai: pirmasis – MO sode esantis žiemos tunelis padeda nuraminti mintis, kitas – tai laiptų kalno iššūkis. Kopiant aukštyn, siūloma palikti visas negandas praeityje. Finalinis momentas – MO terasa, kurioje kiekvienas gali pamatyti save naujai. Visos instaliacijos kuria teigiamų emocijų pliūpsnį. MO muziejaus kolektyvas taip parodo būdą, kaip patirtu gerumu pasidalinti su kitais žmonėmis, ne vien paraginat juos apsilankyti, bet ir išsiunčiant atvirlaiškius: tam įrengtas specialusis paštas, kuris pasirūpina, kad sveikinimai ir linkėjimai iš MO muziejaus pasiektų adresatus. Šios originalios instaliacijos vaizdo autoriai – iš Kretingos kilusi, po studijų Vilniuje pasilikusi N. Martinėnaitė ir klaipėdietis Mantas Bartkus. Ji taip pat su klaipėdiečiu Mindaugu Petriku yra ir fotografijų autoriai, o garso takelį sukūrė Jonas Gricius iš Joniškio. „Pajūrio naujienų“ paprašyta papasakoti apie tai, kaip gimė šio kalėdinio projekto sumanymas, kas jį inspiravo, N. Martinėnaitė sakė, kad išvien su komanda „F6“ šį rudenį sukūrė meninį projektą „Kilimas“ ant Vilniaus kultūros ir sporto rūmų sienų, tad jų grupės veikla jau plačiai žinoma.
„Terekui“ pandeminiai metai buvo sėkmingi
Universalias plastiko (PET) taros pūtimo mašinas „Flex Blow“ Kretingoje kurianti ir gaminanti įmonė „Terekas“ 2020 metais pagamino ir eksportavo 20 mašinų, ne mažiau kaip 2019-aisiais. Šiemet veikti pradėjo naujas įmonės cechas, kuriamos apsauginių skafandrų gamybos ir „Flex Blow“ mašinų elektros energijos taupymo technologijos. Savaitgaliais dirba robotai Rugsėjį „Terekas“ baigė 3,2 tūkst. kv. m cecho statybą ir gamybinis įmonės plotas Kretingoje padidėjo daugiau negu dvigubai. Naujas cechas dirba dar ne visu pajėgimu – trūksta dalies įrenginių, kuriuos dėl COVID-19 pandemijos pristatyti vėluoja tiekėjai iš Suomijos, Vokietijos. 2021 metais, paleidus cechą visu pajėgumu, planuojama „Flex Blow“ mašinų gamybą padidinti iki 30-ies. Dalis naujo cecho linijų yra robotizuotos. „Ateityje gamybos robotizaciją didinsime“, – tvirtino bendrovės „Terekas“ įkūrėjas, generalinis direktorius Juozas Maksvytis. Jau dabar šeštadieniais, sekmadieniais naujame ceche dirba robotizuotos linijos, gaminančios serijinę produkciją. Darbo dienomis ceche triūsia daugiau žmonių, nes gaminamos vienetinės detalės. Pandemija davė naudos J. Maksvytis prisipažino, kad pandemijos pradžioje „Tereko“ komanda nerimavo, ar nemažės jų gaminamos technologinės įrangos poreikis, tačiau plastiko taros prireikė įvairiems dezinfekciniams skysčiams, skystam muilui, kitoms apsaugos nuo koronaviruso priemonėms. „Mes dėl pandemijos nepatyrėme tokių suvaržymų, kaip viešbučių, turizmo, maitinimo paslaugų, kiti verslai, atvirkščiai – priėmėme naujų darbuotojų, nereikėjo darbuotojų išleisti nemokamų atostogų“, – teigė J. Maksvytis. COVID-19 pakoregavo tik įmonės darbo režimą: kad išskaidytų darbuotojus, buvo sudaryta daugiau pamainų, nuo pat pandemijos pradžios iki šiolei atvykusiems į darbą, prie įėjimo matuojama temperatūra.
„Yra ir teigiama pandemijos pusė“, – tarė J. Maksvytis, o paprašytas įvardyti pandemijos pliusus, pirmiausia pasidžiaugė nuotoliniu darbu. Iki pandemijos įmonės pardavimų skyriaus specialistai (skyriuje dirba 11 žmonių) kiekvieną mėnesį turėdavo nuo 30 iki 50 skrydžių po visą pasaulį. „Turėjome skraidyti ir įrodinėti, kad mūsų kuriamos ir gaminamos PET taros pūtimo technologijos yra pranašesnės už kitų gamintojų“, – kalbėjo J. Maksvytis, akcentavęs, kad įmonei darbuotojų kelionės kainuodavo konkrečią pinigų sumą, tačiau didesnę žalą visi tie skrydžiai darydavo gamtai. „Dabar beskraido serviso darbuotojai instaliuoti naujai įsigytą mūsų įrangą ar aptarnauti turimą“, – sakė įmonės vadovas. Nuotoliniu būdu įmonėje sėkmingai dirba ir konstruktoriai, kurie į biurą atvyksta, anot J. Maksvyčio, „kai nusibosta dirbti iš namų.“ „Terekas“ eksportuoja „Flex Blow“ mašinas į 27 valstybes. Šiemet per pandemiją pavyko atidaryti „Tereko“ filialą Suomijoje, netrukus turėtų pradėti veikti įmonės filialas JAV. „Praėję metai „Terekui“ buvo ganėtinai geri“, – pasidžiaugė J. Maksvytis.
Kretingos bažnyčioje – nauji vargonai
Praėjusią savaitę Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje suskambo nauji olandiški 3-jų manualų elektroniniai vargonai „Johannus“. O ankstesnieji, tarnavę bažnyčioje kone nuo pat pranciškonų sugrįžimo į Kretingą pradžios, išvežti į Kauno Šv. Jurgio bažnyčią. Ankstesnius „Allen“ firmos JAV pagamintus vargonus Kretingos tikintiesiems parūpino geradarių remiami užjūrio broliai pranciškonai. „Tuo laiku, prieš 25-erius metus, tai buvo neįtikėtino masto instrumentas, mūsų vargonininkai, grodami per šv. Mišias ir koncertuodami, tepanaudodavo vos 10 proc. jo galimybių. O ir kainavo jis milžiniškus pinigus – apie 100 tūkst. dolerių. Specialistai sakydavo, kad tokiais vargonais galima groti garsiausiose pasaulio katedrose“, – apie ankstesnį instrumentą kalbėjo Kretingos katalikų parapijos klebonas pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas. Per laiką šie vargonai išsiderino, kompiuterinė įranga paseno, tačiau, klebono manymu, jie dar galės tarnauti broliškoje parapijoje apie 5-erius metus. Kretingiškiams galimybė atsinaujinti vargonus atsirado, įgyvendinant valstybės finansuojamą projektą „Kretingos Apreiškimo vienuolyno – kultūros paveldo objekto tolesnis pritaikymas sakralinių veiklų reikmėms“. Šiam projektui įgyvendinti gavus 0,5 mln. Eur, tvarkomas ne tik pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno kompleksas – lėšų buvo numatyta ir naujiems vargonams įsigyti. Naujieji vargonai kainavo 32 tūkst. Eur. Juos įrengė vienintelė Lietuvoje tuo užsiimanti įmonė „Organus“. „Tai bus truputį mažesni vargonai už ankstesniuosius, tačiau modernūs, jų galimybės koncertuoti – didžiulės“, – patikino J. M. Žukauskas. Prieškariu Kretingos katalikų bažnyčia ypač garsėjo savo vargonais, kurie, specialistų teigimu, buvę vieni garsiausių visoje Europoje, tačiau per karą sudegė. Brolis Juozapas tvirtino, kad ketinama atkurti šių istorinių vargonų prospektą – fasadą, kad žmonės galėtų pamatyti, kaip jie atrodė. Tačiau vargonų širdis bus nauja, kompiuterizuota.
Ekologiškai užauginti kalakutai: ir šventėms, ir kasdienai
Intensyvų laiką šiomis dienomis gyvena Kalniškiuose Kretingos rajone įsikūręs Vilijos ir Vlado Baltuonių kalakutų ūkis: čia skerdžiami per vasarą užauginti paukščiai, kurie jau pagal susiklosčiusią tradiciją iškeliauja ant miestelėnų stalo visoje šalyje. „Koronaviruso pandemija mūsų ir pirkėjų neišskyrė: žmonės į prekybos vietas ateina rečiau, bet vienu sykiu perka daugėliau. Populiarėja mūsų kalakutai ir kaip dovana: šiais metais daug kur atsisakoma kalėdinių vakarėlių, kolektyvų sambūrių, o darbuotojui dėmesį vienaip ar kitaip reikia parodyti“, – kalbėjo V. ir V. Baltuoniai, kurių pastebėjimu, keičiasi ir mūsų tautiečių mitybos įpročiai: žmonės, žiūrėdami savo sveikatos, kūno grožio, nori liesesnės sveikesnės mėsos, todėl dažnai renkasi būtent kalakutieną. O ir tradicijas valgyti sveikiau tėvai jau perduoda vaikams, šie – savo vaikams. „Mūsų kalakutieną valgo jau ir seneliai, ir anūkai“, – neabejojo V. Baltuonienė.
Ir šiandienos sąlygomis dalijosi sėkmės istorijomis
Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokytojos Živilė Sabaliauskaitė ir Lina Nikartienė savo kolegas dailės ir technologijų mokytojus pakvietė dalyvauti jau šeštą kartą surengtoje respublikinėje teorinėje-praktinėje konferencijoje „Kūrybinės pamokų interpretacijos“. Šiemet dėl suprantamų priežasčių konferencija įvyko nuotoliniu būdu, tačiau „išaugo savo marškinėlius“ – konferencijoje sudalyvavus viešniai iš Latvijos, renginys tapo tarptautiniu. „Kuo daugiau iššūkių – tuo geriau, tuo daugiau patirties ir pasitenkinimo, kai viskas baigiasi sėkmingai. Tai, kad konferenciją buvome priverstos rengti nuotoliniu būdu, tik dar labiau mus sutelkė, sustiprino renginio tikslą dalintis sėkmės istorijomis bet kokios sąlygomis ir bet kokia forma“, – teigė viena konferencijos sumanytojų Ž. Sabaliauskaitė, akcentavusi, kad renginio įvaizdį sustiprino entuziastinga Kretingos meno mokyklos komanda, moderatorės Raimondos Kučiauskienės indėlis ir įkvepianti originali kasmetinė Kretingos meno mokyklos direktoriaus Bernardo Anužio konferencijos atidarymo kalba. Renginyje dalyvavo 75-i dailės ir technologijų mokytojai iš įvairių šalies mokyklų, lektoriai parengė 10 pranešimų, kurių turinys buvo pats įvairiausias: nuo Kretingoje kuriančio dailininko Andriaus Miežio „išpažinties“ apie savo kūrybą iki įžvalgų apie dailės disciplinos ribų praplėtimą, suvokiant, kad viskas keičiasi ir kad nėra vienos nusistovėjusios dogmos. „Apskritai visas meninio ugdymo procesas – organiškas ir kintantis, nes didžioji dalis dailės ir technologijų mokytojų kuria kiekvieną dieną, skaito ir gilinasi į meno procesus ir po to šią savo asmeninę kūrybinę patirtį atsineša į klasę. Aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad dėl šio renginio ir mūsų įdėto darbo mes kiekvienais metais pažįstame vis daugiau nuostabių, talentingų, entuziastingų ir aktyvių mūsų kolegų, kurie noriai dirba, kuria įdomias pamokas, gerbia ir kelia aukštus lūkesčius kiekvienam savo mokiniui“, – akcentavo Ž. Sabaliauskaitė, ypač pasidžiaugusi konferencijos viešnia Ginte Žulyte, kino edukatore, antropologe, dokumentinio filmo „Sengirė“ scenarijaus autore, kuri dailės pamokų ribas išplečia savo projektais pakviesdama mokytojus „prisijaukinti“ įvairias medijas, skatindama vartoti, analizuoti kiną, reklamą ir kitokius judančius vaizdus. „Man patiko jos pastebėjimas, kad į kiekvieną žmogų ji žiūri kaip į kuriančią asmenybę ir atsisako nuostatos, kad „kaip mokiniams užteks“. Manau, toks tikėjimas tik sustiprina mūsų, dailės ir technologijų mokytojų darbą, nes niekada negali žinoti, kiek toli mokinį gali nuvesti geras žodis, palaikymas, pastiprinimas“, – patirtu įspūdžiu pasidalino Ž. Sabaliauskaitė. Jos kolegė L. Nikartienė akcentavo parengiamąjį konferencijos darbą: planuojant šį renginį, mokytojos išsiunčia labai daug asmeninių laiškų su motyvuojančiais kvietimais dalyvauti konferencijoje. „Per šešerius metus susikaupė gausybė kontaktų, ir jie kasmet pildosi. Rengimosi konferencijai „sistema“ – patikrinta laiko, ji gerai veikia, nes iš esmės visi pranešėjai mūsų konferencijoje sutiko dalyvauti be didelių abejonių. Kartais užtenka priminti mokytojui jo stipriąsias puses, įvykusius sėkmingus renginius ir jis mielai sutinka apie tai pakalbėti“, – kaip sekėsi suburti pranešėjus, mintimis pasidalino L. Nikartienė.
|
|
