|
|
|
Vakarų LietuvaĮ bures pasikinkę vėją, laimėjo trigubą auksą
Tarp Kretingos ir Nidos gyvenančių, 5 vaikus auginančių verslininkų Rasos ir Mato Mizgirių šeima populiarina Lietuvoje dar retą sporto šaką – buriavimą. Tačiau vėją į bures jie pasikinko ne tik vasaromis ant vandens, bet ir visus metus ant žemės bei ledo, valdydami vėjaračius ir vėjaroges. Net trys šios šeimos nariai – 42-jų Matas, 16-metis sūnus Vykintas ir 11-metė duktė Austėja – jau dalyvauja prestižinėse varžybose Lietuvoje ir užsienyje: neseniai Nidos aerodrome įvykusiame atvirame Baltijos šalių ir Lietuvos vėjaračių čempionate atskirose grupėse visi trys pelnė po aukso medalį. Vaikai pasekė tėvo pavyzdžiu Pasak M. Mizgirio, pastarosiose varžybose iš viso dalyvavo 53 įvairaus amžiaus sportininkai iš Lietuvos ir Vokietijos, neatvyko latviai. Dalyviai į kategorijas yra skirstomi ne pagal amžių, bet pagal svorį: Austėja dalyvavo ultralengvasvorių, Vykintas – vidutinio svorio, o jis pats – sunkiasvorių kategorijose. Jei Matui ir jo vyresnėliui Vykintui čempionų ar vicečempionų titulai – nebe naujiena, tai Austėja auksu pasipuošė pirmąkart. „Kartu su manimi Vykintas varžybose dalyvauja nuo 2015-ųjų, Austėja – trečius metus, ir labai smagu, kad, pagal savo amžių, ištverme ir gebėjimais valdyti vėjaratį, kai viena ranka laikomos burės, o kita – vairuojama, ji nebenusileidžia nei tėčiui, nei broliui“, – M. Mizgiris džiaugėsi vaikų laimėjimais. Vyresnių šeimos narių pavyzdžiu jau seka ir 8-metė Teresė: kol kas jos pradžiamokslis – buriuoti ant vandens. Visi trys vaikai lanko Sporto mokyklą Nidoje. „Vaikams patiems tenka peržengti baimės ant vandens faktorius. Stengiuosi įtikinti, kad sugebės, kad jie tai gali. Jeigu bijo plaukti, pradedame dviese atskiruose laivuose, kad vaikas šalia jaustų palaikymą ir įgytų drąsos“, – kalbėjo sportiškas tėvas, savo pavyzdžiu ir azartu uždegęs ne tik vyriausius vaikus – šeimoje dar auga 5-metis Jonas ir pusantrų Antanas, bet įkvėpęs ir žmoną Rasą – atostogaujant Ispanijoje, ji taip pat ryžosi išbandyti bures.
Bibliotekininkė rūpinasi senosiomis vienuolyno knygomis
Profesionali bibliotekininkė Nijolė Raudytė, dirbanti Klaipėdos šv. Pranciškaus onkologijos centre, nuo pat nepriklausomybės pradžios rūpinasi turtinga ir sena Kretingos pranciškonų vienuolyno biblioteka. N. Raudytė, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto knygotyrininkais, šiuo metu tiria asmeninę kunigo mokslininko Jurgio Pabrėžos biblioteką, kurią sudaro apie 400 knygų, jau ištirta 200. Ji tai pat – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos beatifikacijos bylos inicijavimo grupės narė.
Šiuo metu Kretingos vienuolyno bibliotekoje yra sukomplektuota apie 12 tūkst. spaudinių, iš kurių didžiąją dalį sudaro teologijos veikalai ir pranciškonų literatūra, skirta brolijos reikmėms. Bibliotekoje yra ypatingas – Retų spaudinių ir rankraščių fondas, kuriame saugomi dokumentai nuo XV a. Pasaulietės pranciškonės tarnystė Paklausta, kaip kelias atvedė į šią knygų šventovę – Kretingos pranciškonų vienuolyno biblioteką, N. Raudytė priminė jos istorijos vingius, kai 1991-aisiais į Kretingą sugrįžus broliams pranciškonams, buvo sugrąžintos nacionalizuotos vienuolyno patalpos ir atkurta biblioteka. „1940-1941 m. knygos buvo nacionalizuotos ir išsklaidytos, jos pateko į kitas šalies bibliotekas, privačias kolekcijas, tik dalį pavyko paslėpti ir išsaugoti. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse broliams besitraukiant į užsienį, pavyko slapta išsivežti nemažą dalį vertingų XVII–XX a. pradžios dokumentų ir rankraščių. Todėl, atgavus nepriklausomybę, provincijolo tėvo Placido Bariaus iniciatyva, pradėta grąžinti pranciškonų archyvą iš Kenebunkporto vienuolyno JAV – taip Kretingos vienuolyną pasiekė apie 16 dėžių su vertingais rankraščiais ir spaudiniais. Broliams reikėjo profesionalių bibliotekininkų, kurie išmanė literatūros klasifikaciją, jiems talkino grupelė Kretingos bibliotekininkių. Aš pasilikau ligi šiol, nes tai yra mano, kaip pasaulietės pranciškonės, tarnystė. Man yra labai įdomu tyrinėti knygų rankraščių ir pranciškonų istoriją“, – kalbėjo savanorė.
Platina gerąjį badmintono virusą
Lietuvos badmintono federacijos (LBF) teigimu, Lietuvoje sparčiai daugėja badmintoną žaidžiančių vaikų. Ne išimtis – ir Kretingos rajonas bei Palangos miestas, kur, badmintono trenerės Vaidos Slušnienės pastebėjimu, sparčiai plinta gerasis badmintono virusas: 28-erių metų trenerės ugdytinių gretose – jau beveik 100 jaunųjų badmintono žaidėjų. Dalis jų – dvi grupės po 20 vaikų nuo 7 iki 15 metų – badmintono pagrindų mokosi, šio žaidimo įgūdžius tobulina Kretingos sporto mokykloje, kurioje badmintonas nuo šių mokslo metų pradžios – nauja sporto šaka. Tačiau badmintonas Kretingos rajone – ne naujiena ir turi gana gilias tradicijas: badmintoną žaidžia vaikai, jaunuoliai, suaugusieji. Palangoje taip pat veikia badmintono entuziastų suburtas badmintono klubas „Smešas“, kuriame treniruojasi daugiau kaip 40 suaugusiųjų. „Vieni pirmųjų Kretingos krašte badmintoną pradėjo žaisti mano uošvis Arnoldas Slušnys kartu su bendraminčiais buvusiu Kretingos rajono Sporto skyriaus vedėju Nikolajumi Gnedojumi, Darbėnų gimnazijos kūno kultūros mokytoju Rolandu Juknevičiumi. Nuo jų viskas ir prasidėjo: jie pradėjo žaisti, burti aplink save kitus, dalyvauti turnyruose, – per praėjusią savaitę sostinėje LBF surengtą spaudos konferenciją kalbėjo V. Slušnienė, šalies mastu pristačiusi badmintono sėkmės istoriją Vakarų Lietuvos regione. – Taip ir įsisuko karuselė: mano uošvis pradėjo žaisti su sūnumi, mano vyru Edgaru Slušniu, kuris vėliau tapo Lietuvos čempionu, buvo ilgametis rinktinės narys. Susipažinusi su vyru pradėjau žaisti ir aš, o po to galiausiai tapau badmintono trenere.“
Festivalis „Dainoje tautos dvasia“: chorinei muzikai populiarinti, chorų draugystei stiprinti
Nors koronaviruso pandemija išskirtinai koreguoja kultūros darbuotojų planus, darbus, idėjas, dar pernai sumanytas ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 145-osioms gimimo metinėms Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ suplanuotas festivalis „Dainoje tautos dvasia“ vis dėlto įvyko. Įvyko Kretingoje, katalikų bažnyčioje, į kurią susirinkę chorinės muzikos mėgėjai, deja, išgirdo ne visą žadėtąjį repertuarą. „Labai gaila, tačiau festivalio išvakarėse sužinojome, kad dėl tų pačių pandemijos aplinkybių į festivalį neatvyks Lietuvos kariuomenės pučiamųjų instrumentų orkestras, turėjęs atlikti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Miške““, – apgailestavo Kretingos rajono kultūros centro kamerinio choro „Kristale“ vadovė, bendrijos „Aukuras“ tarybos narė, viena festivalio organizatorių Kristina Rimienė, pasidžiaugusi, kad situaciją vis dėlto pavyko išgelbėti – akomponuoti chorams prie klavinovos Kretingos bažnyčioje sėdo koncertmeisterė Justė Šilaitė. Festivalio, suvienijusio Žemaitijos krašto chorus, koncertai įvyko Klaipėdoje, Kretingoje, Palangoje ir, organizatorių teigimu, turėjo didelį pasisekimą, žinoma, kiek tai įmanoma esamomis aplinkybėmis. „Renginio tikslas – ne tik bendradarbiauti, bet ir propaguoti chorinę muziką. Ji, kaip rimtesnės ir sunkesnės muzikos žanras, turi ir suranda savo klausytoją, kuris savo reiklumu ir šio žanro išmanymu priverčia chorus siekti meistriškumo ir profesionalumo. Be to, chorus suvienija ir kūrybinis bendradarbiavimas, ir galimybė pasirengti būsimoms Dainų šventėms“, – savo pastebėjimus išsakė Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus, taip pat nelikęs nuošaly festivalio organizacinių rūpesčių. Jo nuomone, apskritai kiekvienas žanras turi turėti vienokį ar kitokį stambesnį, gausesnį renginį, kuriame ir atsiskleidžia žanro ypatumai, jo patrauklumas. Kretingos rajono Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė neabejojo: tai, kad festivalis neaplenkė ir Kretingos, turi simbolinę prasmę, kadangi Kretingoje – gilios chorinio dainavimo tradicijos, čia – tų tradicijų užauginta auditorija, žiūrovas, kuriam jau reikia aukštos kokybės, gerų koncertų. „Kas girdėjo, pajautė – tryško audra iš tų žmonių, kurie atliko festivalio programą. Ir prie viso to dar – įspūdinga Kretingos katalikų bažnyčios akustika“, – emocijų neslėpė D. Činkienė, akcentuodama, kad toks chorinės muzikos festivalis turi tapti nenutrūkstama Kretingos miesto ir rajono tradicija.
Netrukus Kretingos nakvynės namuose – įkurtuvės
Spalio 1-ąją Kretingos mieste, prie ligoninės, dvaro parko pašonėje, duris ketina atverti nauji nakvynės namai, kurių skandalinga statyba dėl rangovų kaitos užtruko net 5-erius metus ir kainavo per 420 tūkst. eurų. Praminė užkeikta statyba Statyti Nakvynės namus Kretingoje rajono taryba nusprendė 2016-aisias, mieste padaugėjus benamių asmenų, kurie, užplūdus šalčiams, naktimis dažniausiai glausdavosi ligoninės Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus patalpose. Nakvynės namų statybai ir buvo nuspręsta pritaikyti vieną pagalbinių ligoninės pastatų, esančių jos pašonėje. Projektui įgyvendinti Savivaldybė gavo Europos Sąjungos fondų lėšų – apie 300 tūkst. eurų, jos pačios dalis – per 120,8 tūkst. eurų. Pirmoji Kretingos nakvynės namų statybos ėmėsi bendrovė „SMD“, pasišovusi objektą pastatyti už 213,3 tūkst. eurų, tačiau tesugebėjo atlikti darbų vos už 41,2 tūkst. eurų ir bankrutavo. Antroji bendrovė, „Lyderio grupė“, žadėjo pastatyti už 295 tūkst. eurų, tačiau, atlikusi darbų už 228,1 tūkst. eurų, taip pat bankrutavo. Trečiam rangovui, Kretingos bendrovei „Arkosta“, vietinių žmonių užkeikta pramintą statybą pagaliau pavyko užbaigti. Tiesa, ši įmonė įrengimo ir apdailos darbus planavo atlikti už 115, 5 tūkst. eurų, bet atliko už 143,8 tūkst. eurų, nes, perėmus per dvejas rankas perėjusią statybą, pirmiausia reikėjo „sugaudyti galus“, kur kas atlikta neteisingai arba nuo nepriežiūros jau spėję susidėvėti. „Arkosta“ savo įsipareigojimą pabaigti nakvynės namus atliko laiku.
Palangos oro uoste prasidėjo rekonstrukcija
Nuo rugsėjo 6-osios 45 dienoms keleiviams ir orlaiviams vartus užvėrė Palangos oro uostas – jo teritorijoje ūžia statybinė technika. Per maždaug pusantro mėnesio bus modernizuota pagrindinė oro uosto aerodromo infrastruktūra: rekonstruoti oro uosto kilimo ir tūpimo, riedėjimo takai, rekonstruotas peronas, atnaujintos inžinerinės bei apšvietimo sistemos. Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio teigimu, oro uosto rekonstrukcijai pasirinktas pats optimaliausias laikotarpis, kuomet baigiasi atostogų pikas, sumažėja keleivių srautas. „Atidėti rekonstrukcijos tikrai negalėjome, nes kilimo ir tūpimo tako eksploatacijos ciklas priartėjo prie pabaigos, – aiškino D. Čiuplys, paminėjęs, jog kilimo ir tūpimo tako eksploatacijos laikotarpis paprastai yra nuo 10 iki 15 metų. Palangos oro uoste tako remontas paskutinį kartą buvo atliktas 2007-aisiais, o perono – 1996–1997 metais. Pasak D. Čiuplio, Palangos oro uostas jau turėjo problemų ne tik dėl dangos, bet ir kitų techninių aspektų – atsirado signalinių žibintų sistemos sutrikimų, prastai veikė lietaus nutekėjimo sistema, kas oro uoste yra labai svarbu. Tad, siekiant atitikti griežtus aviacijos saugos reikalavimus ir užtikrinti saugią infrastruktūrą, kuri aviacijai atsigaunant kurtų pridėtinę vertę visam Vakarų Lietuvos regionui, oro uosto rekonstrukcija buvo būtina. Anot Lietuvos oro uostų atstovo, išvengti pajūrio oro uosto uždarymo generaliniam atnaujinimui buvo neįmanoma, nes Palangos oro uoste yra vienas kilimo ir tūpimo takas, o atlikti tokius darbus etapais ir dar veikiančiame oro uoste būtų per daug rizikos.
Įsibėgėjo Šventosios uosto statybos darbai
Šventosios uostas pagaliau sulaukė statybininkų: čia bendrovės „Plungės lagūna“ darbininkai pradėjo Lietuvos Respublikos remiamo Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo projekto „Investavimas į tvarią žuvininkystę“ įgyvendinimą ir vykdo žvejybos infrastruktūros plėtros Šventosios valstybiniame jūrų uoste rangos darbus, kurie turi būti baigti 2022-ųjų rugpjūtį. Vyksta parengiamieji darbai Palangos miesto savivaldybės įmonės Šventosios jūrų uosto direkcija vadovas Arūnas Pranckevičius priminė, jog žvejybos infrastruktūros sukūrimo rangos darbų sutartį su viešuosius pirkimus laimėjusios UAB „Plungės lagūna“ vykdomuoju direktoriumi Povilu Batavičiumi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pasirašė kovo 16-ąją. Tada buvo numatyta, jog darbai prasidėsią gegužę. „Darbai uoste, kuris visas dabar perduotas „Plungės lagūnos“ žinion, prasidėjo gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Iki to laiko vyko parengiamieji darbai: dirbta su dokumentacija, ištaisyti netikslumai, nes projektas buvo parengtas senokai, ir, pavyzdžiui, jame pažymėta, kad teritorijoje augmenijos nėra, o toj vietoj spėjo krūmų priželti. Šiuo metu jau išvalyta aikštelė, pašalinti medžiai ir krūmynai, atvežtas gruntas, vedama lietaus kanalizacija, vyksta kiti žemės darbai“, – pasakojo Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovas. Pasak jo, didelių pokyčių dar gal ir nesimato – pokyčiai pamatomi tada, kai prasideda vadinamieji antžeminiai darbai. O kalbant apie darbų tempus ir grafikus kol kas dar irgi sunku ką nors pasakyti, nes dirbama tik porą mėnesių. „Statybininkai žino, ką daro – kartais tenka vienus darbus paforsuoti, kitus atidėti vėlesniam laikui, bet paskui viskas išsilygina. Kiek kalbėjome su rangovų ir techninio prižiūrėtojo įmonės „Kelvista“ atstovais vaizdo konferencijos metu, kol kas viskas vyksta pagal grafikus, taip, kaip numatyta“, – patikino A. Pranckevičius. Būtina baigti iki 2022-ųjų rugsėjo Pasirašydami sutartį, rangovai įsipareigojo per pusantrų metų iki 2022 m. rugsėjo sutvarkyti ir pailginti krantinę, įrengti sklypą, padedantį žvejams lengviau nuleisti į vandenį savo valtis, taip pat – gervę, skirtą iškrauti sugautą laimikį, žvejybos įrangą, valtis. Bus pastatytas pastatas, skirtas žvejų valtims, žvejybos įrangai bei pagautam laimikiui laikyti. Siekiant užtikrinti patogų privažiavimą, projekto įgyvendinimo metu bus rekonstruota ir į Šventosios uostą vedanti Prieplaukos gatvė. Taip pat bus įrengta priekrantės žvejams labai reikalinga automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje vienu metu galės stovėti apie 50 transporto priemonių. Joje žvejai galės patogiai ir saugiai laikyti ne tik savo automobilius, bet ir priekabas. Įgyvendinus šį Šventosios jūrų uosto statybos etapą, bus ne tik įrengta visa žvejams reikalinga infrastruktūra, bet ir sutvarkyta bei apželdinta uosto teritorija.
Pristatė pirmą krašte dvikalbę knygą apie Darbėnų žydus
Prisimenant prieš 80 metų Darbėnų miestelyje Kretingos rajone įvykusias masines žydų žudynes, Kretingos muziejuje į knygos „Darbėnų žydai“ pristatymą susirinko neabejingi istoriniams skauduliams ir miestelio bei žydų istorija besidomintys svečiai. Knygoje pasakoja apie Darbėnų žydų praeitį Su pirmosios Kretingos krašte pasirodžiusios dvikalbės knygos turiniu renginio pradžioje svečius supažindino vienas jos autorių ir redaktorių – Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas: „Darbėnų žydai“ arba „The jews of Darbėnai“ yra pirmoji mūsų krašte lietuvių-anglų kalbomis išleista knyga, kurioje kalbama apie nedidelio Vakarų Lietuvos miestelio – Darbėnų – žydų praeitį, likimą, supažindinama su iki šiandien išlikusiu šios bendruomenės materialiniu ir kultūriniu paveldu.“ „Didžiausia šiandien pristatomos knygos įkvėpėja yra Darbėnų gimnazijos mokytoja Edita Gliožerienė, kuri ne tik nuolat rūpinasi miestelio žydų bendruomenės atminimo išsaugojimu, bet ir parengė šios knygos projektą, rašė jai straipsnius, subūrė autorių kolektyvą ir atliko svarbiausius organizacinius darbus. Kitas žmogus, kuris labai daug prisidėjo prie šio leidinio, yra angliškojo knygos varianto redaktorius, daugelio jos straipsnių autorius – Emory universiteto Atlantoje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) profesorius Erikas Goldsteinas. Be šių žmonių ir jų nuoširdžių pastangų knyga „Darbėnų žydai“ nebūtų išvydusi dienos šviesos“, – gražių žodžių kolegoms – knygos bendraautoriams negailėjo J. Kanarskas.
Ar vartojimo kreditą gali gauti nepilnametis
Rinkoje egzistuoja didelis vadinamųjų „greitųjų“ kreditų pasirinkimas, tad šios paslaugos teikėjai siūlo vienas už kitą patrauklesnes sąlygas įsigyti trokštamą daiktą čia ir dabar. Pagunda nors trumpam pajausti finansinę laisvę vilioja ir nepilnamečius. Apie tai, ar jie galėtų savo vardu paimti vartojimo kreditą ir kokios būtų to pasekmės, savo įžvalgomis pasidalino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė advokato padėjėja Kristina Palienė: – Visų pirma, reikėtų aptarti pačią sąvoką „greitieji kreditai“. Oficialiuose šaltiniuose (įstatymuose, tvarkose) naudojama sąvoka „vartojimo kreditai“. Taigi nei į „greitus“, nei į „lėtus“ vartojimo kreditai oficialiai neskirstomi. Žinoma Lietuvos ekonomistė Rūta Vainienė sąvoką „vartojimo paskola, vartojimo kreditas“ yra apibūdinusi, kaip paskolą, kuri yra „skirta gyventojų vartojimo poreikiams tenkinti, įsigyti automobilį, buitinės technikos, gydytis, ilsėtis. Vartojimo paskolos gavėjui nereikia įkeisti turto, todėl paskolos suteikimo tvarka yra paprasta ir greita, tačiau vartojimo paskolų palūkanos paprastai būna didesnės nei vartojimo kredito.“ Vartojimo kreditus Lietuvoje gali teikti kredito įstaigos (bankai ir kredito unijos), tarpusavio skolinimo platformos ir kitos finansų įstaigos, kurios yra įrašytos į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, šis skelbiamas Lietuvos banko internetiniame puslapyje. Vadovaujantis Lietuvos banko paskelbtais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 359 oficialūs vartojimo kreditų davėjai, o vartojimo kreditų klientų – beveik 150 tūkst. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme yra įsakmiai nurodyta, kad vartojimo kredito sutartis negali būti sudaroma su jaunesniu kaip 18 metų asmeniu. Maža to, šiame įstatyme įtvirtintos griežtos normos, draudžiančios netgi skleisti vartojimo kredito reklamą nepilnamečiams skirtose vietose, renginiuose ir kitoje aplinkoje (ugdymo įstaigose; koncertų, sporto, labdaros, paramos renginiuose; teatro spektaklių, kino filmų ir videofilmų demonstravimo vietose ir jų reklamoje; visuomenės informavimo priemonėse ir jų reklamoje; akcijose, konkursuose ir jų reklamoje).
Vydmantuose iškils teniso mėgėjams skirtas objektas
„Jau užsakytos ir kitą mėnesį mus turėtų pasiekti metalo konstrukcijos iš Italijos, kai tik gausime statybos leidimą, pradėsime kloti pamatus, ir vėliausiai Kalėdoms tikimės sulaukti teniso mėgėjų“, – apie numatomą statyti sporto objektą su dviem stalo ir padelio tenisui skirtomis salėmis bei galimybe įrengti lauko teniso kortus kalbėjo telšiškių bendrovės „Emvadara“ komercijos direktorius Arūnas Valantinavičius.
|
|
