|
|
|
Vakarų LietuvaEkologinis ūkininkavimas Lietuvoje: ne viskas taip, kaip tikėtasi
Ekologinis ūkininkavimas – tai žemės ūkio metodas, kuriame maisto produktai gaminami naudojant natūralias medžiagas ir procesus. Tai reiškia, kad reikia atsisakyti sintetinių pesticidų ir trąšų, vietoje jų naudoti natūralų mėšlą, taikyti sėjomainos principus. Taip pat naudoti negenetiškai modifikuotas sėklas, o gyvulius ganyklose šerti ekologiškais pašarais. Kiekvienas ekologinis ūkis privalo turėti sertifikatą, patvirtinantį, kad jis atitinka ekologinio ūkininkavimo reikalavimus. Ekologinis ūkininkavimas mums svarbus, nes turime sveikesnį maistą: ekologiniai produktai turi daugiau maistinių medžiagų ir mažiau kenksmingų chemikalų. Taip pat ekologinis ūkininkavimas padeda išsaugoti dirvožemį, vandenį ir biologinę įvairovę. Ekologiniuose ūkiuose gyvūnai yra laikomi geresnėmis sąlygomis. Akivaizdu, kad ekologinis ūkininkavimas prisideda prie ilgalaikio žemės ūkio tvarumo. Lietuvoje ekologinis ūkininkavimas sparčiai plėtojamas. Vis daugiau ūkininkų renkasi šį metodą, o vartotojai vis labiau domisi ekologiškais produktais. Vyriausybė taip pat skatina ekologinį ūkininkavimą, teikdama paramą ūkininkams.
Ukrainoje žuvusio latvio motinai prie kapo tenka girdėti patyčias
„Kai iš rusakalbių girdžiu įžeidžiančius žodžius, nesistebiu, bet, kai žeminančius komentarus tenka išgirsti ir iš latvių, tampa labai apmaudu, nes sūnus buvo didžiulis tėvynės patriotas, o Ukrainos ginti išvyko norėdamas, kad karas nepersimestų pas mus”, – tvirtino Sandra Onckulė. Su šia moterimi, kurios 28 metų sūnus iš pirmos santuokos Vitalijus Smirnovas prieš kiek daugiau nei metus žuvo Ukrainoje, telefonu susisiekiau, norėdamas paklausti, kodėl Vitalijaus laidotuvės buvo slaptos ir, kodėl ji pati ilgai slėpė savo veidą nuo žiniasklaidos. Mat, prieš mėnesį Ukrainoje žuvusio antro latvių savanorio 41 metų rygiečio Edgaro Platonovo artimieji irgi atsisakė viešų laidotuvių ir nepanoro bendrauti su Rygos žiniasklaida. Kad toks nenoras gali būti susijęs su tuo, jog Latvijoje beveik pusė gyventojų yra rusakalbiai, o dalis jų neigiamai žiūri į paramą Ukrainai ir gali kokiu nors būdu kenkti kovotojų artimiesiems, prasitarė Charkivo regione kariaujantis latvis. Su juo prieš kelis mėnesius buvau rengęs interviu, tačiau kitą dieną latvis persigalvojo ir paprašė pokalbio neskelbti spaudoje, nes pabijojo dėl artimųjų saugumo. Karys priminė, kad Latvijoje rusakalbiai kai kuriose vietovėse dominuoja, o dalis jų tebetiki Maskvos propaganda ir neigiamai vertina paramą Kyjivui. „Liūdna, kad žuvo dar vienas tautietis. Aš E. Platonovo nepažinojau, bet prieš kokius du–tris mėnesius mus pasiekė žinia, kad yra atvykęs vaikinas iš Rygos. Mūsų, latvių, Užsieniečių legione nėra daug, vos keliolika, tad pradžiugau, kai buvo pranešta, jog po apmokymų stovyklos jis atvyks į mano dalinį. Tačiau jis pateko į kitą dalinį ir greitai žuvo. O prieš metus kritusį Vitalijų pažinojau neblogai, teko kartu kariauti, o kai sužeistas gulėjau ligoninėje, jis mane ne kartą lankė. Buvo tikras profesionalas, bebaimis, eidavo į pačias rizikingiausias užduotis”, – pasakojo pašnekovas, paprašęs dėl saugumo neviešinti jo vardo ir pavardės.
Ukrainiečių virtuvė be barščių ir virtinių – neįsivaizduojama
Šiemet, balandį, bus 3-eji metai, kaip ukrainietė Aleksandra Zaichykova (Zaičikova) gyvena ir dirba Lietuvoje. Iš gimtosios Ukrainos, Zaporižės srities, jai su dukra Eugenija ir 3 anūkais teko bėgti nuo Rusijos agresorių bombardavimų. „Sunku buvo – pirmieji autobusai atėjo iš Mariupolio, kad per taip vadinamąjį žaliąjį koridorių būtų galima išvežti žmones. Eilės – didžiulės, spūstys, o kur dar varginanti kelionė per Lenkiją, kur buvome sustoję nakvynei, po to – jau Lietuva: Alytus, Kaunas, kur teko gyventi geradario Vasilijaus šeimoje – jo tėvas kilęs iš Ukrainos, o jis pats, išsimokslinęs Lietuvoje, liko čia gyventi, ir, prasidėjus karui, nuo tautiečių nenusigręžė. Po to atsidūrėme Rusnėje ir po pusės metų klajonių atvykome į Kretingą“, – karo pabėgėlių patirtį atskleidė Aleksandra, kuri Ukrainoje buvo namų šeimininkė – rūpinosi vyru Aleksandru ir 7 savo vaikais. Viena dukterų su ja liko Lietuvoje, čia Aleksandrai gimė dar du anūkai. Vyresnioji duktė, pabuvusi kurį laiką Lietuvoje, dėl šeiminių aplinkybių išvyko atgal į Ukrainą. Į Lietuvą atvyko moters vyras, kadangi pagal amžių karinei tarnybai jau nebetinka, tačiau čia ieškosi darbo. Kariauti išėjo du Aleksandros sūnūs, deja, apie vyresnįjį 27-erių metų Dmitrijų motina ir tėvas nieko nežino – jis dingęs be žinios, o 24-erių Andrejus tebekariauja fronte. Pasakodama apie tai, moteris neslėpė ašarų – per daug skaudu ir galvoti, ir kalbėti apie tai. Atvykusi į Kretingą A. Zaichykova užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, kuri gana greitai moteriai pasiūlė darbą Kretingoje veikiančioje kavinėje „Nida“ – čia moteris dirba beveik dvejus metus ir, sukdamasi virtuvėje kartu su lietuvėmis, jau pažino ir lietuvių virtuvę. „Turime daug panašumų, tačiau nemažai ir skirtumų, – teigė ji, vardindama, be ko negalėtų apsieiti ukrainiečių virtuvė. – Barščiai, „vareniki“ – virtiniai su įvairiais įdarais, „draniki“, arba bulviniai blynai, tik mes į juos dedame česnako ir kepame be mėsos, taip pat balandėliai. Ukrainoje nemažai restoranų, kavinių atgaivino seną šaltos sriubos „cholodnik“ receptą – tai būtų jūsų šaltibarščių atitikmuo.“
Ar gyvensime švariau tirdami buitinių nuotekų kokybę?
Nauji metai, nauji darbai – be kitų įpareigojimų, šiemet tirsime buitinių valymo įrenginių išleidžiamų nuotekų kokybę. Individualiuose namuose gyvenantys gyventojai, turintys nuotekų valymo įrenginius, jau nuo pernai yra įpareigoti bent kartą per metus patikrinti, ar į aplinką išleidžiamos valytos nuotekos neteršia aplinkos ir atitinka aplinkos reikalavimus. Ne vienam kyla klausimų, nuo ko, kaip ir kur pradėti šiuos darbus. Rūpintis privalo savininkai Tokie tyrimai yra privalomi atlikti iš biologinio valymo ir septiko tipų individualių įrenginių išleidžiamoms nuotekoms. Įsirengusieji rezervuaro tipo individualius nuotekų tvarkymo įrenginius nuo šios pareigos atleidžiami. Pasak Aplinkos ministerijos, tokio tyrimo tikslas – nustatyti biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7), skendinčių medžiagų koncentracijas. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtuose įrenginiuose išvalomose nuotekose taip pat bus tiriamos bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos. Iki 2019 m. spalio 31 d. įrengtuose įrenginiuose išvalomose nuotekose bendrojo azoto ir bendrojo fosforo tyrimai turės būti atliekami nuo 2030 m. sausio 1 d. Aplinkos apsaugos agentūra parengė tokią laboratorinę kontrolę galėsiančių atlikti laboratorijų sąrašą. Individualaus nuotekų tvarkymo įrenginio savininkas turės susisiekti su pasirinkta laboratorija iš Aplinkos apsaugos agentūros patvirtinto sąrašo adresu https://aaa.lrv.lt „Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti registras 1AT“ ir užsisakyti šią paslaugą. Daugiau reikalingos informacijos taip pat galima rasti puslapyje https://e-nuotekos.lt. Laboratorijos atstovas atvyks nurodytu adresu, paims nuotekų mėginį iš specialiai ėminių tyrimui skirto šulinio. Tyrimo rezultatai turės būti įkelti į Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą (NTIS). Paslaugą užsakęs savininkas per Elektroninių valdžios vartų platformą galės prisijungti prie NTIS ir susipažinti su atlikto tyrimo rezultatais. Jei atlikto tyrimo rezultatai neatitiks normų, teks kreiptis į valymo įrenginį montavusius ar prižiūrinčius specialistus padėčiai ištaisyti.
Šia tvarka Vyriausybė taip pat siekia užkardyti atvejus, kai nelegalūs nuotekų vežėjai arba privatūs asmenys nuotekas išleidžia tam neskirtose vietose arba į šalia esantį vandens telkinį. Taip pat kontroliuoti, ar įrenginiuose nuotekos išvalomos pagal teisinį reglamentavimą ir įrenginio dokumentuose nurodytą išvalymo lygį. Anot šią tvarką nustačiusios Aplinkos ministerijos, taip bus galima teikti reikiamus duomenis apie individualias nuotekų tvarkymo sistemas Europos Komisijai.
Kvadratą Kretingoje žaidė beveik 500 žmonių
Kretingos rajonas šiais metais tapo Lietuvos jaunimo sostine. Sausio 10 d. įvyko pirmasis jos atidarymo renginys – masiškiausios kvadrato varžybos Lietuvoje. Į jas susirinko 476 žaidėjai ir per 200 žiūrovų. Siekė rekordo
Per renginį buvo siekiama rekordo – vienu metu vienoje salėje kvadratą turėjo žaisti ne mažiau kaip 300 žmonių. „Renginys viršijo lūkesčius. Iš pradžių pasirengėme priimti maždaug 200 dalyvių, po to 400, o, pamatę jaunimo susidomėjimą varžybomis, pasiruošėme 500“, – kalbėjo idėjos autorius Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Černeckis. Nors iš pradžių buvo nerimo, ar pavyks surinkti reikiamą kiekį žmonių, tačiau prasidėjus registracijai buvo aišku, kad kvadrato varžybos tikrai taps masiškomis. „Iš anksto užsiregistravo dalyviai iš rajono mokyklų, sporto bendruomenių, organizacijų, kiti atvyko tą pačią dieną“, – sakė viena organizatorių Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė.
Kurdamas verslą kretingiškis dirbo be atlygio
27-erių kretingiškis Gvidas Starkovas prieš penkerius metus save atrado versle, tačiau priimti sprendimą, kad jo sukurta įmonė taptų vieninteliu pragyvenimo šaltiniu, buvo sudėtinga. „Ilgai dirbau negaudamas jokio užmokesčio, todėl svarstydavau, ar man to tikrai reikia“, – verslo pradžią prisiminė jis. Nepaisant to, rizika pasiteisino, ir šiandien jis kokybiška avalyne prekiauja ne tik internetu, bet atidarė ir fizinę parduotuvę „Mano pėda“ Klaipėdoje.
Žiemos ieškojo ne Lietuvoje
Kretingiškė Vaida Lebrikė su savo vyru Rimvydu ir dviem keturmečiais dvyniais berniukais per didžiąsias metų šventes žiemos išvyko ieškoti į Suomiją, Laplandiją. „Pasižiūrėję orų prognozę dar tvirčiau nusprendėme vykti į Suomiją“, – sakė ji. Tai ne pirmoji jų šeimos kelionė į Europos šiaurę – kiek ankščiau sutuoktiniai nukeliavo ir į Svalbardą, kuris yra Norvegijos karalystės dalis ir jiems paliko neišdildomus įspūdžius bei paskatino suplanuoti kelionę ten ir šiais metais. Vaida ir Rimvydas su „Vakarų Lietuvos “ skaitytojais pasidalino savo patirtimi Europos šiaurėje.
Dėl dingusių augintinių atsakomybė tenka jų šeimininkams
Po Naujųjų metų nakties fejerverkų socialiniuose tinkluose pasipylė pagalbos prašymai – padėti surasti pasimetusį augintinį. Iškart po šventinės nakties informacija apie dingusius šunis pasirodė ir miestų skelbimų lentose, laiptinėse. Įpročius sunku išrauti Apie klaidas, kurias daro keturkojus auginantys žmonės ne tik Naujųjų metų naktį, kalbėjomės su UAB „Nuaras“ vadove Jurgita Gustaitiene. „Žmonės elgiasi neatsakingai, tokie įvykiai, kuomet augintinis išsigąsta ir pabėga, nutinka tada, kai trūksta žmogaus atsakomybės, žinių ir supratimo. Tai yra pagrindinės ir esminės klaidos. Nors apie tai yra daug viešai kalbama, tačiau tas klaidas žmonės vėl ir vėl kartoja, ir mums teks kalbėti tol, kol žmogaus mąstysena pasikeis. Įpročius nėra taip lengva išrauti: vis dar niekaip nepavyksta išguiti įpročio šunis rišti prie grandinės, neįmanoma išaiškinti, kad šunims neduotų kaulų, kas yra pagrindinė veterinarijos klinikų problema, ypač – po švenčių. Taip pat dar vengiama kastruoti ar sterilizuoti gyvūnus, esama daug neatsakingo veisimo ir ištisinio ieškojimo, kur padėti šuniukus ar kačiukus. Dar vienas labai blogas įprotis – tai vestis savo augintinį Naujųjų metų naktį pasižiūrėti fejerverkų. Nors daugybę metų yra kalbama, kad fejerverkų nereikia šaudyti, nes tai kenkia aplinkai, ima blaškytis paukščiai, kurių dauguma naktimis išvis neskraido, kenčia gamta, nukenčia ir augintiniai, kurie tamsiu paros metu turėtų miegoti“, – kalbėjo „Nuaro“ vadovė J. Gustaitienė, pridūrusi, kad šiemet, kaip ir kiekvienais metais, savanoriai dėjo daug pastangų dalindamiesi informacija apie dingusius augintinius ir ją sistemindami. Prie šios sklaidos labai prisidėjo ir visuomenė, pavieniai žmonės, kurie žaibiškai reagavo ir dalinosi informacija ne tik apie dingusius, bet ir atsiradusius keturkojus.
Pergale vis mažiau tiki net Kyjivo teatrų žiūrovai
„Kaip toliau gyventi, kai po daugybės bendražygių žūčių pati jautiesi pusiau mirusi?“ – klausė spektaklio herojė Nadia, po šių žodžių užsidedanti apsauginį kombinezoną, šalmą ir išeinanti į minų lauką. Lesės Ukrainkos vardo teatre Kyjive spektaklis „Atsargiai, mina“ trunka vos 45 minutes, tačiau emocijos jame įkaista tiek, kad dalis žiūrovų apsiašaroja. Ne vien tik dėl puikiai išminuotoją Nadią vaidinančios Irinos Bučko-Doroševskos, bet ir dėl asmeninių išgyvenimų. Mat užkalbinti žiūrovai prisipažino, jog fronte kovoja giminaičiai, bendradarbiai ar mokslo draugai, ir dalis jau yra žuvę. Apie pjesę nieko nebuvau skaitęs, tačiau po vaidinimo pakalbinęs vienintelę jo aktorę, sužinojau, kad Irina turi tolimų giminaičių Lietuvoje, o pjesę sukūrė bendram Ukrainos ir Lietuvos gatvės teatrų festivaliui. Po puikaus įvertinimo festivalyje nusprendė vaidinimą rodyti teatre ir pelnė Gynybos ministerijos kasmetinį Bogdano Chmelnickio vardo prizą už patriotizmo skatinimą. Visa tai sužinojau po spektaklio, o šis dėmesį prikaustė nuo pirmų minučių, ir buvo lydimas tylaus gretimai sėdinčios moters kūkčiojimo. Kai po spektaklio kaimynės paklausiau, kuo vaidinimas ją taip sukrėtė, ši pasakė, kad prieš du mėnesius mobilizavo į frontą sutuoktinį, todėl išgyvendama dėl jo likimo į pasakojimus apie fronto baisumus ėmė reaguoti labai jautriai. Tai pasakiusi kaimynė atsisakė ilgesnio pokalbio, fotografuotis ir atsisveikino. Nesutiko fotografuotis ir dvi kitos apsiašarojusios moteriškės. Tačiau jos ir dar keli žiūrovai aktorei įteikė saldainių, o ši dėkojo apsilankiusiems ir prašė prisidėti prie skraidyklių kariams pirkimo, pervedant lėšų į scenoje nurodytą sąskaitą.
Vėžaitiškių mokslininkų tyrimo objektas nesikeičia beveik 90 metų
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto (LAMMC ŽI) Vėžaičių filialo mokslininkai patenkinti šiais metais nuveiktais darbais. Jie dirba tarptautinėje mokslinėje erdvėje, bet tyrimai susiję su Lietuvos ūkininkų veikla. „Mūsų tyrimo objektas – dirvožemis –nesikeičia beveik 90 metų. Dirbame savo šalies žemės ūkiui, tai mūsų veiklos prasmė“, – dėstė filialo vadovė dr. Danutė Karčauskienė. Dirba tarptautinėje erdvėje Vėžaičių filialo mokslininkai džiaugėsi, kad šie metai buvo itin darbingi. „Turėjome 11 tarptautinių projektų, iš kurių penkiems vadovavo mūsų kolektyvas. Be to, atlikome 5 biudžetinius tyrimus, susijusius su dirvožemio rūgštėjimo procesais, tiek pat užsakomųjų, o dar renginiai, išvykos, susitikimai su ūkininkais, mokslinių straipsnių rašymas, – vardijo dr. D. Karčauskienė ir pridūrė: – Daug darbų gula ant mūsų pečių. Dirbame ramiai, susikaupę.“ Šiuo metu Vėžaičių filiale – 18 žmonių, iš jų 7 mokslo darbuotojai. Šiemet į agrarinių mokslų doktorantūrą įstojo du jauni žmonės. Žemės ūkiui reikalingo mokslo istorija tęsiasi – kitais metais Vėžaičių filialas minės jubiliejinę 90 metų veiklos sukaktį. „Džiaugiamės, kad esame reikalingi ūkininkams – važiuojame visur, kur mus kviečia. Išgirstame daug klausimų, kartu ieškome atsakymų, mokomės vieni iš kitų“, – atskleidė dr. D. Karčauskienė. Vėžaičių filialo mokslininkai dirba tarptautinėje erdvėje. „Dirbant su europiniais projektais griežti reikalavimai, atima daug laiko, reikalauja didelio kruopštumo, didžiulės atsakomybės“, – patikino vadovė. Tiriamasis žvilgsnis į dumblius Vienas tarptautinių ES Interreg programos projektų „Ekologinis projektavimas pakrantės zonos maistinių medžiagų cirkuliacijai“ (ECONUT), kuriam vadovauja Klaipėdos universitetas, susijęs su anglies kaupimu dirvožemyje. Jame dirbanti filialo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ieva Mockevičienė kalbėjo, jog sumažinti mineralinių trąšų naudojimą – viena aktualiausių Lietuvos ir pasaulio problemų. „Vasarą apsilankę pajūryje užuodžiame dumblius – į krantą išmesta jūrinė biomasė ne tik nemaloni akiai, bet ir sukelia didelę taršos riziką tiek vandenyje, tiek sausumoje. Bandysime surinkti pakrantėje išmestus dumblius ir pagaminti kompostą – alternatyvią trąšą. Šiuolaikiniame žemės ūkyje, taip pat ir gyvenime dabar remiamasi tvarumu, daugkartiniu medžiagų naudojimu, – dėstė jaunoji mokslininkė. – Atlikę tyrimus žinosime, ar šis kompostas padės sumažinti mineralinių trąšų naudojimą. Bandysime skaičiuoti, atlikti rinkos analizę, ar tai apsimoka ekonomiškai, kokia būtų produkto kaina, išeiga ir kiti dalykai.“ Projekto partneriai vertins, kaip dumblių surinkimas padėtų kovoti su klimato kaita, padėtų mažinti šiltnamio dujų efekto emisijas. Šiame projekte taip pat dirbs šiemet į doktorantūrą įstojusi Otilija Budrytė, kuri nagrinės, kas vyksta dirvožemyje įterpus dumblių kompostą, kaip keičiasi vieni pagrindinių maistinių elementų – azotas ir fosforas, o didžiausias akcentas – organinė anglis, nes šių trijų elementų trūksta dirvožemyje. „Tai labai svarbi problema, – patikino dr. I. Mockevičienė. – Doktorantė bandys įvertinti, kokie virsmai vyksta dirvožemyje panaudojus dumblių kompostą.“ Neseniai Vėžaičių filiale vykęs renginys, susijęs su šiuo projektu, sutraukė daug besidominčiųjų dumbliais, jų kompostavimu. „Džiaugiamės, kad dirbame su šiuo projektu“, – kalbėjo filialo vadovė.
|
|
