|
|
|
KuprinėŽvilgsnis į grakštaus šokio pasaulį
„Baletas – tai trapumas. Jis reikalauja labai didelio fizinio pasiruošimo, didelės ištvermės. Tai vienas sunkiausių šokių“, – tvirtino choreografijos studijas šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete studijuojanti trečiakursė Indrė Petrulytė. Žavi nuo vaikystės Raguviškiuose gyvenanti mergina jau būdama penkerių pradėjo lankyti Kretingos meno mokyklos šokių parengiamąją grupę. Kadangi buvo dar maža, po kurio laiko jai pabodo rutina ir nusprendė nebešokti. Po metų, pasidžiaugusi vaikyste, ji vėl sugrįžo šokti. Mergina šoko klasikinius šokius „Vėjūnėse“ ir tautinių šokių būrelyje „Ratilėlis“. „Nelengvą darbą atpirkdavo konkursai ir kelionės su „Ratilėliu“, – prisiminė ji. Taip pat I. Petrulytė norėjo mokytis Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. „Kai man, vaikui, reikėjo pasirinkti likti su tėvais ar išvykti mokytis į kitą miestą, aš pasirinkau tėvus. Viena mano svajonių taip ir neišsipildė, gailiuosi dėl to“, – atviravo ji. Vaikystė šokant neapsiėjo ir be linksmų nutikimų, kurie tuo metu galbūt nebuvo tokie linksmi. Mergina nepasitikrino savo sijono ir viduryje šokio pajautė, kaip jis slenka, nes nesilaikė viena saga. „Šokiui reikėjo ir rankų, todėl tekdavo sijoną paleisti, kol galiausiai jis visiškai nukrito per pasirodymą“, – šypseną keliančią istoriją prisiminė šokėja. Visa tai I. Petrulytę išmokė savarankiškumo, tvarkingumo. „Vaikų būdavo daug, o mokytojos tik kelios, todėl kiekvienas turėjo atsakingai ruoštis. Šokiai – tai patys geriausi vaikystės prisiminimai“, – šypsojosi studentė. Pasirinkimo nesigaili I. Petrulytė stengsis šokti, kol galės. „Studijose gaunu daug ir visko“, – teigė Indrė. Tarp sunkių repeticijų, didžiausias atokvėpis jai – klasikos, baleto pamokos. Dar mergina mokosi ir pedagogikos – jai labai patinka psichologija, o labiausiai domisi vaikų raida. Šiuolaikinis šokis Indrei taip pat ne svetimas, nors tai yra priešingybė baletui, vis dėlto pagrindą įgijo mokydamasi klasikinio šokio. Studentė pas baleto artistę Beatą Molytę baleto mokykloje atlieka praktiką – dirba su vaikais. „Jei neturėčiau galimybės, ateityje planuočiau dirbti su vaikais, ypač su pačiais mažiausiais. Jie nuoširdūs, visada sako tiesą, todėl galima iš jų pasimokyti“, – atviravo pašnekovė. I. Petrulytė taip pat dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Šiuo teatru mergina žavėjosi jau nuo vaikystės, norėjo ten patekti. Vasarą, po pirmo kurso, buvo skelbiama atranka, kad reikalingi darbuotojai baleto trupėje Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Mergina dalyvavo joje, daug nesitikėjo, tačiau į trupę pateko. „Nebuvo lengva, nes esu jauna ir neturėjau patirties. Šokti neužtenka, kartais turi vaidinti, bet mūsų trupė yra lanksti, prisitaikanti. Retkarčiais tenka „perlipti“ per save, o jaunam žmogui kartais sunku tai padaryti. Tenka vaidinti visai kitokį vaidmenį negu esi už teatro ribų. Teatras suteikia daug patirties“, – kalbėjo I. Petrulytė. Nepaisant gabumų, kad įvaldytum baleto meną, reikia labai daug dirbti, o jo rezultatą įvertina, anot merginos, žiūrovai: „Scenoje matoma kiekviena smulkmena. Kiekvieną tavo baimę scenoje pastebi žiūrovai. Tu turi stengtis to neparodyti. Svarbiausia mėgautis išėjimu į sceną. Aišku, pirmus kartus mano „didelės“ akys matėsi ir paskutinėje eilėje.“ Be abejo, studentė turi ir kitų mėgstamų veiklų. Gyvūnai – tai lyg I. Petrulytės atsipalaidavimo priemonė. Mergina mėgsta pasiimti savo ir tėvų šunis bei keliauti su jais prie jūros.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Kretingoje – Lietuvos tūkstantmečio vaikas
Kretingos Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Linas Ragainis savo žiniomis išplėšė žinių viktorinos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojo titulą. Jis nugalėjo ne tik savo draugą kretingiškį Simoną Baltūsį, bet ir kitus konkurse dalyvavusius bendraamžius. Išsipildžiusi svajonė L. Ragainis „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ laida susižavėjo dar pradinėse klasėse. Ten dalyvauti tapo viena jo svajonių, tačiau vis pritrūkdavo ryžto. Penktoje klasėje, atėjęs į Pranciškonų gimnaziją, šią svajonę padėjo į šalį, džiaugėsi nauja mokykla, draugais, mokytojais ir pamiršo tai, ko troško. Pirmieji bandymai patekti į protingiausių Lietuvos vaikų žinių viktoriną prasidėjo septintoje ar aštuntoje klasėje. Tada vaikinas buvo jau susipažinęs su nauja mokykla ir galėjo pradėti siekti savo svajonės. Bandymai nebuvo tokie sėkmingi, tačiau šiais metais tikslą pasiekti pavyko – Linas tapo protingiausias ir gabiausias vienuoliktokas Lietuvoje ir užsitarnavo Lietuvos tūkstantmečio vaiko vardą. L. Ragainį į laidos filmavimą Vilniuje lydėjo 20 klasės draugų komanda ir jo auklėtoja lietuvių kalbos mokytoja Rita Dočkuvienė. Auklėtoja turėjo pristatyti ir apibūdinti Liną, taip pat laidos dalyvis galėjo pasinaudoti mokytojo pagalba vienam klausimui. Vaikinas papasakojo smagią situaciją, kuomet, uždavęs klausimą auklėtojai ir vos į ją pažiūrėjęs, iškart prisiminė atsakymą. Konkurso nugalėtojas prisipažino, kad buvo labai didelė įtampa, teko stipriai kovoti, kol nugalėjo visus varžovus. „Konkurse reikėjo ne tik mokėti atsakyti į visus klausimus, bet ir sudaryti taktiką, kuri padėtų laimėti. Ši laida reikalauja loginio mąstymo, taktikos ir kuo greitesnės reakcijos“, – kalbėjo vienuoliktokas.
Įsitraukusios į žurnalistikos subtilybes
Dvi Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokės į savo gyvenimą įliejo naują veiklą – gimnazijos laikraščio kūrimą. Ši idėja gimnazistėms pasirodė savotiškai įdomi, suteikianti naujos patirties. Idėja neatsitiktinė Trečiokės gimnazistės Ema Miliūtė ir Gabrielė Žiobakaitė nuo mokslo metų pradžios pradėjo leisti mokyklos laikraštį „Tai – apie mus“. Merginoms reikėjo atlikti projektinį darbą, o laikraštis joms pasirodė įdomi mintis. Todėl nedelsdamos kibo į darbą. Laikraštis leidžiamas kiekvieną mėnesį, jame merginos rašo tam tikromis temomis, tokiomis, kaip „Nauji iššūkiai“, „Tradicijos“, „Idėjos“, „Tėvynė“, „Nuotykiai“. Temos siejamos su mėnesio šventėmis, asmeninėmis patirtimis. Laikraštyje pateikiamos mokytojų, esamų ir buvusių gimnazijos mokinių nuomonės. Kūrėjoms tenka daryti interviu su įvairiais žmonėmis, jos neužmiršta ir mokyklos aktualijų, joje vykstančių renginių. Ema ir Gabrielė atskleidė kiek neįprastą laikraščio pavadinimo atsiradimo istoriją: „Galvoje sukosi įvairios pavadinimo idėjos. Sugalvojome pasiklausyti dainų ir tikėtis, kad galbūt taip atsiras pavadinimas. Taip ir nutiko. Idėja kilo pasiklausius Marijono Mikutavičiaus dainos „Apie mus“. Supratome, kad būtent šios dainos žodžiai yra tinkamiausias pavadinimas.“ Kad „Tai – apie mus“ laikraštis būtų įdomus, nepakanka vien straipsnių ar įdomios informacijos, reikia parinkti temas atitinkančias nuotraukas. Jomis taip pat pasirūpina pačios kūrėjos. „Kartais stengiamės suplanuoti, kur eisim, kaip rengsimės, o kartais viskas nutinka spontaniškai. Svarbiausia, kad nuotrauka perteiktų emociją“, – patirtimi dalijosi gimnazistės. Vis dėlto, kad laikraščio turinys būtų dar įdomesnis, merginos nebijo pagalbos paprašyti ir kitų savo bendraamžių, kurie pasidalija savo darbais, fotografijomis. Laikraštis spausdinamas A3 formatu gimnazijos bibliotekoje.
Devintokės nuotraukos eksponuojamos parodose
Pranciškonų gimnazijos devintokė Julija Naraškevičiūtė fotografiją pamėgo būdama vienuolikos. Jos darbai jau eksponuojami parodose. Merginą labiausiai žavi gamta, nes ją fotografuodama ji vis labiau atkreipia dėmesį į retai pastebimus dalykus gamtoje ir juos užfiksuoja. Mokosi pati Nors Julija fotografija pradėjo užsiimti anksti, tačiau didesnis supratimas apie šį meną atsirado prieš ketverius metus, po pirmojo laimėto konkurso. Paskui mergina vis dažniau dalyvaudavo konkursuose, kur taip pat pasirodydavo gerai. „Kai fotografuoju, visada atsipalaiduoju“, – tikino ji. 2017 m. tapo Kultūros paveldo departamento organizuoto moksleivių fotografijų konkurso „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“ laureate. 2018 metais Kretingos rajono švietimo centro organizuoto fotografijų konkurse „Gyvoji istorija“ laimėjo I vietą. Fotografų užsiėmimuose merginai dalyvauti teko tik vieną kartą. Jie vyko kartu su fotografų bendruomene Klaipėdoje, kur ji užmezgė naujų pažinčių ir galėjo bendrauti su šios srities atstovais. Julija pasakojo, kad viską, ką dabar moka, išmoko pati. „Dažniausiai fotografuoju gamtą“, – labiausiai mėgstamą sritį įvardijo pašnekovė. Dabar devintokės tikslas yra pradėti fotografuoti ir žmones. Devintokei žmones fotografuoti nepatinka vien dėl to, kad jie tuo metu nebūna natūralūs, laisvi, ne visai save išreiškia, kitaip negu gamta. Kai kūrėjai tenka fotografuoti žmones renginiuose, tai ji daro paslapčiomis, nes, anot jos, tada jie būna atsipalaidavę ir natūralūs. „Pamatę fotografą žmonės save suvaržo, žiūri, kaip atrodo. Šie dalykai ir gadina visą nuotrauką, nes tada ji „spindi“ kitaip“, – paaiškino Julija.
Per egzaminus patiriamos emocijos yra valdomos
Vienas svarbiausių etapų kiekvieno abituriento gyvenime yra egzaminai, todėl natūralu, kad kyla baimė jų neišlaikyti arba gauti netinkamą rezultatą. Stresą mokiniai jaučia nevienodai. Kol vieni geria vaistus, mažinančius stresą, kiti – galvoja apie visai kitokius dalykus. Jaudintis ar ne? Abiturientė Indrė Anužytė teigė, kad labai nesijaudina dėl egzaminų, nes jie neturės didesnės įtakos jos gyvenime. Mergina planuoja studijuoti menus, o ten balą daugiausiai lems stojamasis egzaminas, o mokyklinius egzaminus užtenka tik išlaikyti. Be to, dvyliktokė pasakojo iš tėvų sulaukianti palaikymo, kas padeda labiau atsipalaiduoti. Abiturientė Elzė Momgaudytė tikino priešingai: „Net labiausiai apsisprendę ir uoliausiai besimokantys abiturientai jaučia baimę prieš egzaminus.“ Tačiau dvyliktokė jaudinasi ne dėl to, kad neišlaikys, bet dėl blogų rezultatų, kurie gali smarkiai nuvilti artimuosius. Ji atskleidė, kad per daug negalvoja, kaip išlaikys: „Žinoma, norisi kuo geriau ir tam esu pasiruošusi įdėti visas pastangas, tačiau neužsibrėžiu per aukštų tikslų, nes, nepatenkinus savo lūkesčių, skaudžiau išgyvenčiau nesėkmę.“ O tai, anot mokinės, labai sumažintų jos motyvaciją ir savivertę. Egzaminai abiturientei nulems daug, kadangi ji ketina studijuoti užsienyje, o užsienio studentams taikomos sudėtingesnės stojimo sąlygos. Dvyliktokės Elzės nuomone, viena pagrindinių baimės ir streso prieš egzaminus priežasčių yra nežinomas rytojus ir trumpalaikė laisvė, kurią ne visi žino kaip panaudoti. Per didelis stresas gali neigiamai atsiliepti žmogaus sveikatai. Buvusi abiturientė Justina Paulauskaitė pasakojo, jog dėl per didelio jaudulio prieš egzaminus naktimis nemiegodavo. Vienu metu mokinė buvo atsidūrusi net ligoninėje, o dabar dėl patirto streso mergina susirgo migrena. Vis dėlto Justina įsitikinusi, kad stresas turi ir teigiamą pusę: „Kuo daugiau streso patiri, tuo lengviau yra save tyrinėti.“ Ji taip pat pastebėjo, kad patiriant stresą buvo lengviau suprasti, ką ir kiek ji galinti. Pirmakursė įsitikinusi, kad sudėtingiausi yra pirmieji egzaminai, vieši kalbėjimai. „Jie kėlė daugiausiai streso. Galbūt tam įtakos turėjo ir aplinkinių didesnis jaudulys, nuolatinis kalbėjimas apie egzaminus, net nuteikinėjimas. Dabar, kur mokausi, tau nesako „bus sunku“, „neišlaikysi“ ir pan. Čia visi supranta, kad tavo mokslai yra tavo asmeninis reikalas. Nori mokaisi, nori – ne“, – patirtimis dalijosi pašnekovė.
Vegetarai Kretingoje: kavinės taikosi, bet poreikio nėra
Aplankius kelias Kretingos įmones, teikiančias maitinimo paslaugas, paaiškėjo, kad vegetarams ir kitokias mitybos praktikas bandantiems žmonėms verslininkai yra palankūs, tačiau reikiamo poreikio nėra. Labiau sulaukiama klientų, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Problemų nemato „Buvimas vegetaru nekelia daug problemų norint apsilankyti kavinėse, – tikino vienuoliktokė Melė Valkiūnaitė. – Beveik visada galima rasti kokį nors saldų patiekalą, kuris būtų be mėsos.“ Kita vegetarė Monika Mockutė taip pat tvirtino, kad kavinių meniu dažnai būna skyrelis, skirtas vegetarams, todėl visaverčiam gyvenimui mėsos atsisakymas problemų nesukelia. „Pagrindinė tokios mitybos praktikos pasirinkimo priežastis yra empatija gyvūnams, gyvūnų skerdimo ir tragiškų laikymo sąlygų rinkos nepalaikymas“, – savo pasirinkimą argumentavo M. Mockutė. Ne tik veganai, bet ir žmonės, alergiški laktozei, negali vartoti karvės pieno, tačiau augalinis pienas yra išeitis. Kavinės prisitaiko ir prie laktozės netoleruojančių klientų poreikių. „Mr coffee“ savininkas Vitalijus Chudijašas sakė, kad naudoja karvės pieno pakaitalus. „Kava pasimėgauti užsukę veganai nepasisako esantys veganais, o tiesiog užsisako juodos kavos, – patirtimi dalijosi V. Chudijašas. – Kavos mėgėjų pasitaiko įvairaus amžiaus, kartais ateina maži vaikai ir paprašo juodos kavos. Dažniausiai jaunieji lankytojai užsisako pieno kokteilių, o su karvės ar augaliniu pienu kokteilis bus daromas, nurodo mamos.“ Daugiausiai lankytojų kavinė sulaukia vasarą, tada reikia prisitaikyti prie klientų poreikių ir jie yra pasiruošę padaryti kavą ar kokteilį pagal kiekvieno kliento užsakymą.
Jaunimo apdovanojimuose – šešios nominacijos
Gegužės 8 d. jau beveik dešimtą kartą įvyks „Jaunimo apdovanojimai 2018“. Per juos bus apdovanoti aktyviausi, labiausiai Kretingos rajone pasižymėję jaunuoliai, organizacijos. Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba „Jaunimo apdovanojimai 2018“ renginyje įteiks šešias nominacijas: jaunimo iniciatyva, organizacija, darbuotojas, draugas, lyderis ir renginys. Už kandidatus buvo galima balsuoti iki balandžio 19 d. elektroninėje erdvėje. Beveik prieš dešimt metų gimusi idėja atkreipti dėmesį į rajone aktyviai veikiančius jaunuolius, su jais dirbančius žmones, organizacijas, neužmiršta. „Jaunimo reikalų taryba visada laukia kandidatų, tačiau kartais tenka juos paskatinti dalyvauti apdovanojimuose. Dažna to priežastis – nepasitikėjimas savimi ir galvojimas, kad nėra pakankamai tinkamas. Tačiau tai ne tiesa“, – kalbėjo Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentė Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė. Kas laimėjo nominacijas, paaiškės per apdovanojimus, kurie vyks gegužės 8 d. 18 val. Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Renginį ves Haroldas Zenkovas, koncertuos grupė „Poezijos medžiotojai“. Taip pat laukia ir kitos staigmenos. „Bus tikrai smagu, ateiti verta“, – tikino B. Barkauskaitė-Tamašauskė.
„Kuprinės“ informacija
Sportu gyvenanti mergina norėtų grįžti į gimtinę
Triumfu Moterų lygos čempionatą užbaigusiame Kauno „Aistės-LSMU“ klube žaidžia ir dvidešimt trejų metų kretingiškė Gintarė Paulauskaitė, kuri profesionaliu sportu užsiima jau septynerius metus. Grįžti į gimtinę mergina ne tik neatmeta galimybės, bet ir svajoja apie tai. Užbaigė sezoną G. Paulauskaitė tvirtino, kad šis sezonas Kauno „Aistės-LSMU“ klubui buvo labai geras, o jį užbaigė tapusios MultiGyn Moterų lygos čempionėmis. Roko Kondratavičiaus auklėtinės Kėdainiuose įvykusiame finale 81:57 nugalėjo Ukmergės „Vilkmergę“ ir sezoną užbaigė antru laimėjimu. „Aistės-LSMU“ per šį sezoną taip pat laimėjo Karalienės taurę, o Baltijos lygos finale nusileido Rygos TTT ir liko antros. „Aistės-LSMU“ klube puolėja žaidžia 4 metus, iki tol jai teko priimti ne vieną sprendimą: „Dešimtoje klasėje turėjau pasirinkti, ar likti Kretingoje, ar vykti į Vilnių.“ G. Paulauskaitė Kretingos sporto mokykloje ne vienerius metus lankė krepšinį, čia vienose varžybose ją pastebėjo treneris iš Vilniaus, kuris merginą ir pakvietė atvykti mokytis ten – Vilniuje tuo metu buvo kuriama jaunų žaidėjų komanda. „Lankiau Ozo gimnaziją, kur sportas buvo labai intensyviai integruotas į ugdymo procesą. Tarp pamokų turėdavome treniruotes, kurios trukdavo po 1,5 val.“, – pasakojo sportininkė. Sulaukusi viliojančio pasiūlymo krepšininkė dvejojo, tačiau vis dėlto pasiryžo vykti toliau nuo namų. „Mane dar vaiką įmetė į tokį pasaulį, kuriame jau nebežaidžiamas vaikiškas krepšinis. Pirmą mėnesį buvo nemažai ašarų ir prašymų parvežti namo, – apie pradžią kalbėjo Gintarė. – Buvo tokių, kurie bandė man įrodyti, kad neištversiu, bet tai tik paskatino dar labiau stengtis ir likti ten.“ Po dviejų mėnesių krepšininkė priprato prie naujos aplinkos ir šiandien šio sprendimo nesigaili. „Įspūdingiausias laimėjimas, kurio niekas nesitikėjo – 2017 metais įvykusios Europos studentų krepšinio 3x3 varžybos, kur atstovavome Lietuvos sporto universitetui (LSU), tada tapome vicečempionėmis“, – prisiminė G. Paulauskaitė. Po to studenčių komanda vyko į Pasaulio krepšinio 3x3 studentų varžybas. „Čia likome šeštos“, – rezultatu džiaugėsi sportininkė.
„Eurodebatuose“ – diskusijų užuomazgos
Kretingoje pirmą kartą įvykusiuose „Eurodebatuose“ dalyviai pristatė savo idėjas ir diskutavo Lietuvai bei Europos Sąjungai aktualiomis temomis. „Šiemet debatuose kvietėme dalintis idėjomis, kaip ne tik aktyviai, bet ir kokybiškai dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose gegužės 26 d., kaip balsuoti ne tik kojomis, bet ir galva“, – sakė Jaunimo Europos komandos narys Pranciškonų gimnazijos mokinys Vilius Juodys. Lietuvoje tokie debatai vyksta nuo 2013 metų. Demonstravo įgūdžius „Eurodebatai“ – nacionalinis vyresnių klasių mokinių debatų turnyras. „Pirmiausia – tai galimybė jaunam žmogui pasisakyti ir būti išgirstam. Taip pat manau, jog tokie renginiai skatina jauno žmogaus pilietiškumą, norą domėtis apie Europos Sąjungą ir joje vykstančius procesus. Dalyvaujant „Eurodebatuose“ ankstesnė viešojo kalbėjimo ar dalyvavimo panašaus pobūdžio renginiuose patirtis nėra būtina, tad šis renginys taip pat yra ir puikus būdas tokiai naujai patirčiai įgyti“, – debatų naudą įvardijo V. Juodys. „Eurodebatuose“ kiekvienas dalyvis turėjo pasakyti trijų minučių trukmės kalbą, kurioje pristatė savo pagrindines idėjas debatų tema. Tuomet vyko klausimų-atsakymų sesijos tarp pačių dalyvių, klausimus uždavė ir renginio komisija bei žiūrovai. Vėliau dalyviai turėjo reaguoti į oponentų kalbas, apibendrino savo poziciją ir pasakė baigiamąją kalbą. Dalyvis turėjo pristatyti originalias ir pagrįstas idėjas, gebėti užduoti taiklius klausimus savo oponentams, reaguoti į jų idėjas, išraiškingai ir įtaigiai dėstyti savo nuomonę. Taip pat svarbi išraiška – kalbėtojo gebėjimas įtikinti, kalbos įvairumas, kūno kalba. Visų miestų, kuriuose vyksta „Eurodebatai“, nugalėtojai patenka į „Eurodebatų“ nacionalinį finalą Vilniuje, tad savo idėjas galės išsakyti ne tik gimtojo miesto auditorijai. „Eurodebatų“ esmė – įtikinti komisiją ir auditoriją savo siūlomų idėjų aktualumu bei svarba. Šiemet, kalbant apie kokybišką balsavimą EP rinkimuose, dalyvius skatino sutelkti didžiausią dėmesį į veiksmus, kuriuos gali padaryti patys arba rekomenduotų juos savo aplinkos žmonėms. „Nerekomendavome galvoti apie šią temą nacionaliniu mastu, didesnį dėmesį skiriant asmeninei patirčiai, žingsniams, kuriuos rinkėjas turėtų padaryti eidamas balsuoti“, – paaiškino V. Juodys.
Širdelės formos blynai – ant jaunimo stalo
„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademija kartu su Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos atviros jaunimo erdvės „Savas kampas“ lankytojais pavasarį pasitiko gardžiais blynų kvapais. „Blynkepių vakarą“ jaunuoliai patys kūrė širdies formos blynų receptus, juos kepė ir degustavo savo pačių atneštas uogienes. Norinčiųjų bandyti maišyti tešlą ar padėti bendraamžiams juos gaminti, buvo nemažai, kas džiugino ir jaunimo darbuotoją Brigitą Barkauskaitę-Tamašauskę. „Tai – ne pirmas kartas, kada atviroje jaunimo erdvėje gaminame. Tokia forma jaunuoliai gauna daugiau socialinių įgūdžių“, – sakė ji, tądien mačiusi, kaip gamina ir tie jaunuoliai, kurie anksčiau to nedarė. Šiandien jaunimas į Užgavėnes žiūri pasyviai, tačiau visiškai užmiršti jų tradicijų nesiruošia. „Blynkepių vakaro“ dalyvė Justina Petkutė atviravo, kad Užgavėnių nepamiršta: „Šią dieną kepu blynus ir einu persirengėliais. Šiais metais man pavyko net ir užsidirbti.“ Tokių jaunuolių renginyje sutikome ir daugiau, tačiau reikia pripažinti, kad jie labiau linkę kepti blynus ir jais smaližiauti negu persirengti ir eiti „žydais“. ---
Pasigamink ir tu!Reikės: 1 stiklinės miltų, pusės stiklinės pieno, tiek pat aliejaus ir cukraus, 2 kiaušinių, žiupsnelio druskos. Gaminimo eiga: miltus išsijokite, berkite į dubenį, tada pagardinkite druska ir cukrumi. Pilkite aliejų, įmuškite kiaušinius, viską gerai išmaišykite. Tada po truputėlį maišant pilkite pieną. Įkaitinkite širdies formos blynų keptuvę, o tada kepkite ir skanaukite!
Arnoldas JANKAUSKAS
„P. n.“ akademijos narys
|
|
