|
|
|
KuprinėNetikėtai gimstantys kūriniai
Keičiasi jaunimo darbuotojas
Nuo pirmadienio Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos jaunimui skirtose erdvėse „Savas kampas“ lankytojus jau pasitiks nebe ilgametė jaunimo darbuotoja Brigita Barkauskaitė, o Kretingos rajono jaunimo NVO asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentas 26-erių Mindaugas Orlovas. „Prieš mėnesį laiko nebūčiau apie toki darbą net pagalvojęs. Galimybės – ne begalinės, bet atsinaujinusi biblioteka jų suteikia tikrai daug. Kai buvau moksleivis, biblioteka asocijavosi tik su knygomis. Dabar to tikrai nepasakysi. Kas būtų pagalvoję, kad moksleiviai savo noru rinksis į biblioteką leisti penktadienio naktų?“ – kalbėjo būsimas jaunimo darbuotojas. Mindaugas neketina koncentruotis į vieną kurių sričių, tačiau turi tokias, kurios jam labiausiai priimtinos: „Esu smalsus. Viskas, kas susiję su kultūra, istorija, menais, kūryba, – man yra įdomu. Bandysiu akcentuoti tokias vertybes.“ Savo darbus naujasis jaunimo darbuotojas pradės nuo susipažinimo su erdvių lankytojais, jis nori sužinoti, ko jaunimas tikisi, kokioje srityje nori ir bando save realizuoti bei ar turi, kur tai daryti. „Jaunimo darbuotojas yra žmogus, galvojantis apie jaunimo interesus, gebantis bendrauti ne tik su jaunuoliais, bet su visais žmonėmis“, – kas, jo manymu, yra jaunimo darbuotojas įvardijo M. Orlovas. Mindaugui iššūkiu taps ne tik nauja darbo vieta, bet motyvacija tęsti pradėtus B. Barkauskaitės darbus. „Brigita yra iškėlusi aukštą kartelę. Puikiai dirbo savo darbą. Yra, ko iš jos pasimokyti, ir ji – geras pavyzdys, kaip judėti toliau“, – atviravo būsimas jaunimo darbuotojas. Prieš tai jaunuolis dirbo Danijoje, kur norėjo užsidirbti šiek tiek pinigų. 2015 metais Anglijoje baigė muzikos technologijų studijas. „Po to, kiek galėjau, tiek savo laiko skyriau savarankiškam tobulėjimui ir kūrybai“, – kalbėjo M. Orlovas. B. Barkauskaitė jaunimo darbuotoja dirbo nuo 2016 metų spalio mėnesio.
„Kuprinės“ informacija
Šimtadienis – kaip maskaradas
Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko abiturientų ilgai lauktas 100 dienų iki egzaminų paminėjimas. Kadangi tai 40-tasis toks renginys mokykloje, ta proga tema pasirinkta neatsitiktinai – „40-tasis maskaradas“. Pagrindinis akcentas – kaukės su plunksnomis, dominavo juoda, violetinė ir sidabro spalvos. Tą vakarą abiturientus prie mokyklos pagrindinių durų pasitikę trečiokai padovanojo po suvenyrą. Šventės dalyvius stebino šviesų efektai ir papuošimai. Išjungus šviesas, renginį pradėjo įspūdingas šviesų šou, ir į sceną įžengė vedėjai. Renginio metu organizatoriai šventės dalyvius bandė nustebinti įvairiais pasirodymais: šokiais, dainomis, trumpais videofilmukais ir vaidinimais. Taip pat „40-tojo maskarado“ metu buvo apdovanoti tie, kurie ketverius metus gimnazijoje bandė tapti geriausiais. Apdovanojimai išdalinti už protą ir už ypatingus vairavimo įgūdžius, už savitą stiliaus pojūtį ir už sportiškumą, už muzikinius sugebėjimus ir, žinoma, už puoselėjamą meilę. Nominacijos – įvairios, kaip ir abiturientai. Renginio pabaigoje ketvirtų klasių vadovės tarė sveikinimo žodį, o auklėtiniai nuoširdžiai padėkojo joms. Po renginio visi stojo prie fotosienos arba kalendoriaus nusifotografuoti su bendraklasiais ir auklėtojomis. Taigi, abiturientams nebeliko net šimto dienų iki egzaminų.
Samanta VAINORAITĖ
IIIb kl.
Abiturientai pabuvojo Kanų kino festivalyje
Pranciškonų gimnazijoje dvyliktokams nuvilnijo šimtadienis: 100 dienų, ir teks atsisveikinti su mokykla, atsivers naujos durys į pasaulį, nauji keliai. O šventėje abiturientai turėjo galimybę pasijausti kaip tikrame Kanų kino festivalyje. Negailėjo laiko Šimtadienio šventę trečiokai gimnazistai organizavo kelis mėnesius, tam skyrė daug laiko, repeticijoms aukojo ir savo atostogas. Organizuojant renginį neapsieita ir be pykčių bei konfliktų. Visi siekė tik vieno tikslo – surengti kuo geresnę šimtadienio šventę. 82-oji abiturientų laida šimtadienį šventė Kanų kino festivalio tema, kuri reikalavo prabangos ir egzotikos. Šimtadienio pagrindinės spalvos buvo juoda ir auksinė, salę puošė daugybė lempučių ir auksinės palmės, kurios simbolizavo Kanus, centre buvo nutiestas raudonas kilimas, kuriuo žengė Kanų kino festivalio žvaigždės. Dvyliktokams teko atlikti užduotis – kiekvienai klasei pratęsti gautą populiarų filmą. Taigi renginio metu matėme sukurtus filmų „Jokio supratimo“, „Ir velnias dėvi Prada“, „Mama mia“, „Įsikūnijimas“ pratęsimus. Taip pat savo sukurtą filmuką pristatė ir dvyliktokų auklėtojos. Šimtadienio metu pasirodė grupė „BAC“, dainą atliko trečiokės gimnazistės Aušrinė Šilgalytė ir Vanesa Bernotaitė, šokius dovanojo Alfonso Mačėno auklėtiniai. Tą vakarą buvo įteikta per 10 nominacijų, tarp kurių – „Metų stilius“, „Metų draugai“, „Metų dainininkas“ ir kt. Renginį užbaigė A. Mačėno auklėtiniai miuziklo šokiu „Moulen Rouge“. Viena pagrindinių organizatorių trečiokė gimnazistė Emilija Razmaitė atskleidė, kad sunkiausia buvo rasti laiko repeticijoms, susirinkimams, suderinti pasirengimą su mokykla ir namų darbais: „Pasirengimas reikalavo daug apmąstymų, kilo klausimų, ar dvyliktokams patiks, ar nenusibos, ar tema tinkama, taip pat – dėl dekoracijų, apdovanojimų, pakvietimų bei pasirodymų.“ Tačiau E. Razmaitė tikino, kad rezultatu yra patenkinta, nors pastebėjo, kur galima dar tobulėti ir kokios buvo klaidos.
Jausmus atskleidžia piešdama
Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė 17-metė Erika Ševcova piešia nuo vaikystės. Jai piešimas – ne tik prasmingas laiko praleidimas, savęs tobulinimas, bet ir ją bei kitus žmones džiuginanti veikla. Savęs dailėje vis dar ieško Kaip prisiminė Erika, iš pradžių jos piešiniai buvo vaikiški, bėgant metams, tobulėjo. Anksčiau ji piešdavo spontaniškai kilusias idėjas, vėliau nusprendė išbandyti animacijos stilių, tačiau jos piešiniai dažnai būdavo pesimistiški, todėl, sulaukusi neigiamų komentarų apie juos, animacijų nebepiešė. Vis dėlto jaunoji menininkė po kurio laiko grįžo prie popieriaus lapo – nupiešė Emos Vatson portretą ir suprato, kad jai išties pavyksta perteikti realybę. Dabar Erika stengiasi susitelkti į kūno proporcijas ir atrasti savo stilių. E. Ševcova piešia, kai ją užplūsta „piešimo nuotaika“. Kartais Erika idėjų ieško internete, bando interpretuoti kurį nors dailės stilių. Taip pat nemažai idėjų jai suteikia jos dailės mokytoja Liudmila Liaudanskaitė. Erika mėgsta piešti žmonės, tokius piešinius, kuriuose atsispindi žmogaus vidus. Taip ji pajunta, kad tobulėja ir pradžiugina artimus žmones, juos nupiešdama. Jai labiausiai pavyksta realistiški kūriniai, bet neretai piešia ir animacinius veikėjus – taip išmoksta piešti kūno proporcijas. „Bet savo stiliaus vis dar ieškau“, – atviravo E. Ševcova. Dailė merginai padeda atsipalaiduoti, ypač, jei kartu klauso muzikos – jai malonu žvelgti į besikeičiančias spalvas. Nupiešus gražiau negu anksčiau, ji savimi didžiuojasi, džiaugiasi, kad gali kurti.
Dešimtokų žinių patikrinimas: reikia jo ar tik kelia stresą?
Kiekvienais mokslo metais visų Lietuvos dešimtokų žinios tikrinamos per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP). Gegužės ir birželio mėnesiais tikrinamos matematikos ir lietuvių kalbos, o vasario pabaigoje – anglų kalbos ir antrosios užsienio kalbos žinios. Tarp mokinių kyla diskusijų, ar tai yra naudinga mokiniams, ar tik kelia stresą. Jaučia įtampą Kretingos rajono Salantų gimnazijos dešimtokė Viltė Kniežaitė į PUPP egzaminus žiūri labai rimtai, nors jie ir nėra labai reikšmingi, bet merginai jie atrodo svarbūs norint pakeisti mokyklą. Pirmą pusmetį mokinė nejautė streso, bet laikui einant jį patyrė, ypač prieš artėjančią viešojo kalbėjimo įskaitą. „Vis dėlto tai yra visų žinių, kurias įgijai iki X klasės, įvertinimas, – sakė mergina. – Žiūrėjau ankstesnes užduotis, kurios nepasirodė ypatingai sunkios, todėl streso dėl neišlaikymo tikrai nėra. Truputį nerimauju dėl bendrų rezultatų ir kad galiu nusivilti savo jėgomis.“ V. Kniežaitės manymu, norint nejausti streso, reikia per daug apie patikrinimus negalvoti. Vis dėlto tai yra ne valstybiniai brandos egzaminai, o paprasti įvertinimai to, ką išmoko per dešimt metų. Kadangi PUPP neturi ypatingai svarbios reikšmės, mergina stengiasi išlikti rami, mokosi, stebi kaip jai sekasi. Dešimtokė dar nesijaučia visiškai pasirengusi egzaminams, ypač užsienio kalbų patikrinimams, kurie vyksta vasario pabaigoje, bet ji stengiasi investuoti į tai laiko ir pastangų. „Manau, kad turėdami užsispyrimo ir didelio noro galime pasiekti, ko norėtume“, – teigė pašnekovė. Mokinės nuomone, PUPP yra reikalingi, nes tai lyg pradžia brandos egzaminams. Juose mergina tikisi jausti šiek tiek mažiau streso, nes jau žinos, kaip viskas vyksta. Taip pat ji pridūrė, kad panašaus tipo egzaminus, kurie vadinami standartizuotais testais, rašo ir žemesnėse klasėse. Darbėnų gimnazijos dešimtokei Samantai Žebrauskytei irgi rūpi artėjantys pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai. Ji nori pasiekti kuo geresnių rezultatų ir į XI klasę žengti su kuo geresniais pažymiais. „Šie egzaminai tikrai kelia stresą. Manau, kad kiekvienas mokinys turi baimę tą dieną iš lovos išlipti „ne ta koja“, – tikino S. Žebrauskytė. – Viena diena atstoja visą dešimties metų mokymąsi.“ Pašnekovė pasakojo, kad stresas pasireiškia nuovargiu, nes norisi kuo daugiau informacijos įsisavinti ir kuo geriau pasirengti, todėl dažniausiai nebelieka laiko sau.
Susidomėjimą žmogaus smegenų veikla paskatino filmai
Kretingiškė 19-metė Eglė Jašinskaitė savo gyvenimo be gamtos mokslų nebeįsivaizduoja. Ilgai dvejojusi – studijuoti mediciną ar neurobiofiziką, mergina Vilniaus universitete pasirinko pastarąsias studijas. Pasak jos, susidomėjimą žmogaus smegenų veikla paskatino paauglystėje matyti filmai. Studijose realizavo save Neurobiofizikos mokslas tyrinėja gyvąsias sistemas ir nervų sistemos veiklą. E. Jašinskaitė prisiminė, kad šia disciplina ji susidomėjo X klasėje. „Atėjus laikui pasirinkti, kokius dalykus plačiau mokysiuosi vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje, ilgai svarsčiau. Buvo labai sudėtinga išsirinkti, nes visi trys gamtos mokslai – fizika, biologija ir chemija – labai man patiko“, – tvirtino pašnekovė. Paauglystėje susižavėjusi mokslinės fantastikos filmais, kuriuose gvildentos dirbtinio intelekto temos, E. Jašinskaitė ėmė apie tai ieškoti informacijos internete ir mokslinėje literatūroje. „Ne kartą žiūrėjau Marvel žanro filmus, „Geležinį žmogų“. Nuolatos kildavo klausimai, kaip reikia padaryti tokią programą, kad dirbtinis intelektas bendrautų visiškai taip pat, kaip žmogus. Kuo daugiau pradėjau domėtis šia tema, tuo labiau ji man darėsi įdomesnė“, – pradžią prisiminė pašnekovė. Mergina nutarė ieškoti studijų programos, kurioje būtų visos šios disciplinos – tam puikiai tiko neurobiofizika. Vis dėlto baigusi mokyklą, E. Jašinskaitė svarstė ir apie medicinos, inžinerijos, fizikos studijas. „Medicinos pabūgau, nes šioje profesijoje žmogaus gyvybė nuolatos yra tavo rankose, man tai – per didelė atsakomybė. Pagalvojau, kad geriau būsiu greta tokio darbo ir rinksiuosi neurobiofizikos mokslus“, – atskleidė pirmakursė. Pasak kretingiškės, studijuojančių neorobiofiziką nėra daug – šiuo metu mokosi 27 žmonės, 2/3 jų – merginos. Studentė prisiminė, kad jai buvo sudėtingi pirmieji mėnesiai, atvykus į Vilnių: „Naujas miestas, kurį žinojau minimaliai, reikėjo laiko priprasti prie naujo gyvenimo būdo.“ Anot pašnekovės, pirmasis studijų semestras nebuvo sudėtingas. „Kartojome ir gilinome paskutinių metų mokyklos kursą, tad sunku nebuvo, o įpusėjus semestrui, norėdama išlaikyti gerus rezultatus, turėjau įdėti daugiau pastangų“, – sakė E. Jašinskaitė. Pirmoji sesija kretingiškės neišgąsdino. „Maniau, kad viskas bus panašu kaip rengiantis brandos egzaminams. Ganėtinai daug laiko sesijos metu praleidau bibliotekoje, mokiausi nemažai. Rezultatai – geri, žinoma, visada norisi dar geriau“, – su šypsena kalbėjo studentė. Bendroji chemija, fizikinė chemija, organinė chemija, dalykinė anglų kalba, matematika, įvadas į neurobiologiją – keletas disciplinų, kurias E. Jašinskaitė jau studijavo. Labiausiai mergina laukia gilesnių neurobiologijos disciplinos studijų. Studentei įdomu, kaip veikia žmogaus smegenys, todėl ji svarsto ateityje rinktis neurobiologijos magistro studijas. „Dauguma žmonių suprantama esminius aspektus, kaip veikia žmogaus smegenys, tačiau šioje srityje dar yra daugybė neištirtų dalykų – tyrimams yra didžiulė erdvė. Noriu suprasti, kaip aš galvoju, kodėl žmonės mąsto. Neurobiofizika – artima sritis psichologijai, tačiau šiame moksle giliau nagrinėjamos žmogaus smegenys ir jų veiklą“, – komentavo E. Jašinskaitė.
Kur jaunimas renkasi Kretingoje?
Nors Kretingoje atsiranda vis naujų vietų, kur galima praleisti laisvą laiką, tačiau ar jaunimas Kretingoje nėra pamirštas? Ar jam yra kur burtis, leisti laiką su draugais? Neretai kretingiškiai renkasi aplinkinius miestus laisvalaikiui praleisti, pasigesta Kretingoje veiksmo ir erdvių, kur galėtų pabūti su draugais šaltais žiemos vakarais ar saulėtą vasaros dieną.
---
Darbas televizijoje – lyg veiksmo filmas
Kretingiškis 21-erių Edvinas Miežetis prisimena gimtąjį miestą, kuriame užaugo ir praleido daug savo laiko. Taip pat prisimena draugus, mokyklą, linksmas akimirkas, tačiau dabar jis studijuoja kūrybos ir pramogų industrijos programą Socialinių mokslų kolegijoje Vilniuje bei dirba kūrybos namuose „Elitaz“. Praktika tapo darbu E. Miežetis studijuoti kūrybos ir pramogų industriją pasirinko, nes tikėjosi, kad tai bus jį dominantis mokslas, kuriame nebus monotonijos, nuolatinio sėdėjimo kabinete ir mokymosi iš skaidrių. Vaikinas, be šios programos, turėjo minčių apie vadybos studijas, bet nusprendė, kad tai – ne ta sritis, kuri jį domintų. Kretingiškis džiaugiasi dabartinėmis savo studijomis. „Jos gana įdomios, kadangi yra daug praktikos, įvairiausios veiklos, kuri paskatina įveikti baimės jausmą“, – teigė jis. Pašnekovui patinka meno, vaidybos, režisūros ir TV laidų vedėjo Arūno Valinsko improvizacijos paskaitos. Vaikino nuomone, A. Valinsko paskaitos ypatingos tuo, kad žmonės turi galimybę semtis patirties iš Lietuvos televizijos šou verslo atstovo. Prieš pradėdamas dirbti „Elitaz“, E. Miežetis ten atliko praktiką, vasarą dirbo kaip laisvai samdomas darbuotojas, o po to gavo ir pasiūlymą įsidarbinti. Edvinas tikino, kad šiame darbe yra daug įvairovės – kiekvieną savaitę keliami nauji tikslai, idėjos, bandoma jas įgyvendinti. Vaikino darbas susijęs su televizijos projektu „Lietuvos balsas“. Jis rūpinasi socialiniais tinklais – tiesioginėmis projekto transliacijomis per socialinį tinklą „Facebook“. „Darbas su socialiniais tinklais nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti kitiems. Dirbti reikia ypač atsakingai“, – akcentavo E. Miežetis. Jo nuomone, sunkumų darbe nebūna daug, o jiems atsiradus viskas greitai išsprendžiama padedant komandai. Televizija kaip filmas Per laidos filmavimus televizijoje dirba apie 150 komandos narių, kurie turi savo pareigas ir stengiasi, kad filmavimai vyktų sklandžiai bei kokybiškai. Norėdamas dirbti tokį darbą, Edvino teigimu, žmogus turi būti kūrybingas, atsakingas, žinoti, kaip reikia elgtis tam tikrose situacijose. „Gyvenimas už kadro atrodo lyg geras veiksmo filmas“, – apibūdino kretingiškis. E. Miežetis televizijos gyvenimą įsivaizdavo šiek tiek paprastesnį ir kitokį negu yra iš tiesų. Jis nemanė, kad reikia įdėti tiek laiko ir darbo, kad žiūrovai pamatytų tai, ką rodo per televiziją. „Realybėje darbas vyksta komandoje ir pagal tam tikrus punktus, planą“, – įvardijo jaunuolis. Dirbdamas televizijoje E. Miežetis susipažino su ne vienu žinomu žmogumi. Jis teigė, kad praėjus tam tikram laikui, pamiršti apie tai, kad šalia tavęs yra garsūs žmonės, tiesiog nebegalvoji apie tai: „Jie tampa tavo kolegomis, su kuriais komunikuoji ir dirbi kiekvieną dieną.“ Kretingiškis pasidžiaugė naujomis pažintimis ir tai jam – svarbu. Jis tvirtino, kad naujos pažintys ir patirtis yra naudingas dalykas. Dauguma mano, kad dirbantieji televizijoje laiko sau beveik nerandą, tačiau šį stereotipą Edvinas paneigė, tikindamas, kad laiko sau visada lieka, jeigu sugebi planuoti. O savo laisvalaikį jis dažniausiai leidžia draugų kompanijoje.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Novatoriška idėja gimė miške
Pranciškonų gimnazijos abiturientė 18-metė Julija Grigaitytė ketina savo ateitį sieti su biologijos mokslu. Praėjusiais metais mokinė atliko projektą „Apynių ekstrakto pritaikymas bioskaidžių pakuočių pramonėje“, už kurį jai įteiktas valstybinio patento biuro pagrindinis prizas ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Šveicarijoje nominacija. Šiemet mergina toliau plėtoja šią idėją ir atlieka panašius bandymus su apynių ekstrakto distiliatu – mažesnės koncentracijos apyniu ekstraktu. Apynių ekstraktas, įterpiamas į bioskaidų plastiką, sustabdo maisto gedimą ir jį apsaugo nuo pelėsio. Mergina tikino, kad panašūs tyrimai buvo atlikti tik su gvazdikėliu, o apie apynių ekstrakto pritaikymą iki šiol ji nerado jokios informacijos, tad vieną popietę eidama mišku pamačiusi apynius nutarė pabandyti juos pritaikyti. „Moksliniuose staripsniuose radau, kad apyniai turi antimikrobinių savybių, todėl pasidarė smalsu, ar juos pavyktų pritaikyti atliekant bandymus su bioskaidžiuoju plastiku“, – pradžią prisiminė J. Grigaitytė. Idėją realizuoti prireikė kelių mėnesių. Pirmiausia mergina rinko apynius, juos sudžiovino, vėliau su soksleto ekstraktoriumi pasigamino ekstraktą, – tai užtruko apie šešias valandas. Tuomet buvo užaugintas pelėsis – moksleivė tam pasirinko baltą duoną dėl joje esančio didelio angliavandenių kiekio. Bioskaidųjį plastiką mergina pasigamino pati iš želatinos, tam tinka ir krakmolas, celiuliozė ar cukranendrės. Pagamintas produktas padalintas į dvi dalis – į vieną jų įterptas apynių ekstraktas. Užaugintas pelėsis buvo pasėtas į laboratorinę petri lėkštelę, pelėsio viduryje J. Grigaitytė sukūrė ertmę, į kurią buvo įterptas apynių ekstraktas, ir lėkštelė kelias dienas buvo laikoma termostate. Po trijų savaičių be apynių ekstrakto buvusiame bioskaidžiajame plastike pelėsis užaugo, o antrajame pelėsių pėdsakų mergina neaptiko. „Praėjus laikui pamačiau aplink ertmę susidariusį žiedą, kuriame pelėsis neaugo, tai paskatino atlikti gilesnę analizę“, – kalbėjo J. Grigaitytė.
|
|
